Legislator Case Law & Legislation
58e9b1d4-e026-4158-b091-06c16c81e1ea AI generated

58e9b1d4-e026-4158-b091-06c16c81e1ea · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 58e9b1d4-e026-4158-b091-06c16c81e1ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmėIeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Arčia“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo, Italijoje registruoto juridinio asmens, Euro-helix S.R.L 4 920 Eur skolÄ ir 41 564,16 Eur baudÄ . Paduodama ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui ieÅ¡kovė rėmėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 14 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsniu, t. y. ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ ir ieÅ¡kinio sumÄ , kuri yra didesnė kaip 43 000 Eur.

Legislator headnote

AI generated

58e9b1d4-e026-4158-b091-06c16c81e1ea · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai nėra glaudžiai susiję su bankroto byla, kad patektų į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo iÅ¡imtį ir jo teismingumas bÅ«tų nustatomas pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles. Teismas ieÅ¡kinį vertino kaip civilinį ginÄÄ , kylantį iÅ¡ netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ir jo teismingumas nustatomas pagal Reglamento Nr. 44/2001 taisykles, t. y. taikytina pagrindinė jurisdikcijos (pagal oficialiÄ juridinio asmens buveinės vietÄ ) taisyklė. Teismas, remdamasis sutarties nuostatomis, konstatavo, kad Å¡iuo atveju yra sutartinė iÅ¡imtinė jurisdikcija, atitinkanti Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio reikalavimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-524-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00967-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.2.; 3.1.14.8.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 17 d. VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arčia“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį.IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a :

Ginčo esmėIeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Arčia“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo, Italijoje registruoto juridinio asmens, Euro-helix S.R.L 4 920 Eur skolÄ ir 41 564,16 Eur baudÄ . Paduodama ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui ieÅ¡kovė rėmėsi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 14 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsniu, t. y. ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ ir ieÅ¡kinio sumÄ , kuri yra didesnė kaip 43 000 Eur.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tarp jos ir atsakovo 2009 m. gruodžio 9 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovui pardavė prekių, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Teismas, darydamas savo nutartyje iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014, kurios faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėms, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Teismas nustatė, kad sutartyje yra nurodyta, jog nepavykus nesutarimų išspręsti draugiškai, jie sprendžiami Leipcigo teisme Vokietijos Federacijoje pagal Vokietijos įstatymus. Teismas taip pat nustatė, kad toks ieškinys dėl skolos ir baudos, atsiradusių dar iki bankroto bylos iškėlimo, priteisimo galėjo būti pateiktas ir iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškinyje remiamasi bendrosiomis civilinės teisės normomis ir negrindžiamas vien bankroto teise, t. y. reikalavimo atsiradimas nepriklauso nuo bankroto bylos iškėlimo.

Bankroto administratorius turi teisę naudotis savo įgaliojimais, įskaitant teisę pareikšti ieškinį visose valstybės narėse (Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000) 18 straipsnio 1 dalis), todėl vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos šalis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas Nr. 44/2001) išimtį, nes tokį ieškinį iki bankroto bylos iškėlimo galėjo pareikšti ir pati kreditorė.

IeÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai nėra glaudžiai susiję su bankroto byla, kad patektų į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo iÅ¡imtį ir jo teismingumas bÅ«tų nustatomas pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles. Teismas ieÅ¡kinį vertino kaip civilinį ginÄÄ , kylantį iÅ¡ netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ir jo teismingumas nustatomas pagal Reglamento Nr. 44/2001 taisykles, t. y. taikytina pagrindinė jurisdikcijos (pagal oficialiÄ juridinio asmens buveinės vietÄ ) taisyklė. Teismas, remdamasis sutarties nuostatomis, konstatavo, kad Å¡iuo atveju yra sutartinė iÅ¡imtinė jurisdikcija, atitinkanti Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teismai (tarp jų ir Kauno apygardos teismas) neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikÅ¡tus reikalavimus, ieÅ¡kinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Atskirojo skundo argumentaiApeliantė (ieÅ¡kovė) BUAB „Arčia“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas klaidingai konstatavo, kad Å¡ioje ir nurodytoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-142/2014 faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos.

Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡koje bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos. Å iuo atveju teismas negalėjo kaip precedentu remtis nurodyta kasacinio teismo nutartimi. Kol teismas nėra gavęs atsakovo pagal ieÅ¡kinį praÅ¡ymo, kad bÅ«tų laikomasi Å¡alių nusistatyto sutartinio teismingumo, tol nėra pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui (CPK 788 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo siÅ«lymas ginÄÄ spręsti Leipcigo teisme pagal Vokietijos teisę yra neprotingas, nes nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių nėra susijusi su Å¡ia Å¡alimi.

IeÅ¡kinio padavimas Vokietijos teismui vilkintų bankroto procesÄ ir galimybę atgauti skolÄ .Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų Å¡iuo atveju nenustatyta. Atskirojo skundo argumentai suponuoja, kad byloje yra kilęs klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neturi jurisdikcijos nagrinėti apeliantės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, nes apeliantės ir atsakovės sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje, iÅ¡ kurios kildinami ieÅ¡kinio reikalavimai, nustatytas prorogacinis jurisdikcijos susitarimas.

Pagal šį susitarimÄ , iÅ¡skirtinė jurisdikcija nagrinėti ginčus, kylančius iÅ¡ sutarties, suteikta Vokietijos Federacijos Leipcigo miesto teismui. Atsakovė pagal ieÅ¡kinį yra Italijos Respublikoje registruota bendrovė, ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl skolos ir baudos priteisimo – civilinio pobÅ«džio, o pats ieÅ¡kinys teismui perduotas 2015 m. gruodžio 5 d. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinas ne Reglamentas Nr. 44/2001, bet jį pakeitęs 2012 m. gruodžio 12 d. reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – Briuselis Ia) (Briuselis Ia 1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnio 1 dalis).

Tačiau nurodyta klaida yra nereikÅ¡minga, kadangi Å¡iuo atveju aktualios reglamentų nuostatos iÅ¡ esmės nesiskiria (CPK 330 straipsnis). Apeliantės procesinė pozicija leidžia teigti, kad ji sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Reglamentas Nr. 1346/2000, sprendžiant ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , nagrinėjamu atveju netaikytinas. Vien tik atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis kasacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014, remiantis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika suformuluotomis bendro pobÅ«džio teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, nereiÅ¡kia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl Reglamento Nr. 1346/2000 netaikymo ginčijimo.

Apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo pateikto vertinimo, kad pareikÅ¡ti reikalavimai nėra glaudžiai susiję su bankroto byla, todėl nepatenka į Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo sritį. Dėl to papildomai pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 1346/2000, nustatant nacionalinio teismo tarptautinę jurisdikcijÄ , taikomas tik tada, kai pripažįstama, jog ieÅ¡kinys tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ bankroto bylos ir glaudžiai susijęs su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedÅ«romis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2012).

Å ių faktų apeliantė neįrodinėja. Kaip minėta, apeliantė ir atsakovė jų sudarytoje sutartyje, pagal kuriÄ apeliantė įsipareigojo atlygintinai parduoti ir pristatyti atsakovei 7 paletes sraigių, buvo nustatyta, kad visi iÅ¡ sutarties kylantys ginčai yra teismingi iÅ¡imtinai Vokietijos Federacijos Leipcigo miesto teismui. Å is susitarimas atitinka Briuselis Ia 25 straipsnio 1 dalyje nustatytus formos reikalavimus. Susitarimas yra aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas bei galiojantis. Be to, Susitarimas neprieÅ¡tarauja Briuselis Ia 25 straipsnio 4 daliai.

Taigi susitarimas saisto tiek jį sudariusius asmenis, tiek teismus. Atskirojo skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į susitarimÄ dėl jurisdikcijos, yra teisiÅ¡kai nemotyvuoti. Nacionalinės teisės nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes teismų jurisdikcijos klausimus reglamentuoja Briuselis Ia (CPK 780 straipsnis). Briuselis Ia nuostatų, atitinkančių nustatytas CPK 788 straipsnio 2 dalyje, nėra ir reglamente nenustatyta jokių kitų neaptartų iÅ¡lygų, remiantis kuriomis teismas galėtų ignoruoti Å¡alių laisva valia sudarytÄ prorogacinį susitarimÄ dėl jurisdikcijos.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti apeliantės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Tai, kad apeliantei pagal susitarimÄ nustatyta teismo vieta yra nepatogi, negali bÅ«ti vertinama tinkamu teisiniu pagrindu netaikyti, nustatant, ar ieÅ¡kinys, turintis tarptautinį elementÄ , teismingas Lietuvos Respublikos teismams, Briuselio Ia 25 straipsnio. Net ir keliant prielaidÄ , kad apeliantės ir atsakovės sudarytas susitarimas dėl jurisdikcijos turėtų bÅ«ti laikomas negaliojančiu, Lietuvos teismai vis tiek neturėtų jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kinio.

Apeliantės reikalavimai kildinami iÅ¡ sutarties, pagal kuriÄ ji įsipareigojo parduoti ir pristatyti prekes atsakovei. Atsakovės buveinės vieta yra Italijos Respublikoje, o prekių pateikimo vieta – Italijos Respublika. Taigi nei pagal bendrÄ sias, nei pagal specialiÄ sias jurisdikcijos taisykles apeliantės ieÅ¡kinys nebÅ«tų teismingas Lietuvos teismams (Briuselis Ia 4 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalies b punkto pirmoji ir trečioji įtraukos). Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Egidijus Žironas