58e922da-1eea-4e71-928a-d4e8dbec793c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-1007-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02507-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo N. D. atstovei advokato padėjėjai R. V., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. D., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde bei jo atstovė teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 16 ir 9 bÅ«riuose, taip pat 9, 17, 14, 16 kamerų tipo patalpose nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ankÅ¡tose patalpose su daug asmenų, dėl to turėjo nuolat gulėti arba sėdėti, nebuvo galimybės judėti, tarp nuteistųjų kilo konfliktinių situacijų. Bendrabučio tipo patalpose veisėsi pelėsis, nuo sienų byrėjo tinkas, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas. Vasaros metu elektriniai ventiliatoriai neiÅ¡duodami, todėl patalpose buvo karÅ¡ta, žiemÄ neiÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai, todėl buvo Å¡alta.

Langai dengti perteklinėmis grotomis, per kurias nepatenka dienos šviesa ir yra sunku išvėdinti patalpas. Sanitariniuose mazguose buvo neužtikrinta švara, sanitariniai įrenginiai techniškai netvarkingi (sulūžę), neužtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, nes bendro naudojimo tualetuose nėra durų. Prausyklos buvo įrengtos tik keturios, nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše, trūko pakabų rankšluosčiams. Gyvenamojoje patalpoje lova buvo dviejų aukštų, be kopėtėlių, dėl to kilo nepatogumų.

Akcentavo, jog jam atliekant bausmę 9-ame bÅ«ryje, 8 kamerų tipo patalpoje, nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimÄ . Valgykloje su maistu dirbantys asmenys neturi įgÅ«džių maisto ruoÅ¡imui, taip pat leidimų dirbti su maistu, nepasitikrinę sveikatos. Maistas yra nekokybiÅ¡kas ir nehigieniÅ¡kas, patiekiamas netinkamos temperatÅ«ros. Minėtos kalinimo sÄ lygos pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, lėmė dvasinius skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo su artimaisiais galimybės sumažėjimÄ , baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, garbės ir orumo įžeidimÄ .

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose ploto norma buvo užtikrinta. Be to, nuteistieji Marijampolės pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka galėjo lankyti pataisos namuose veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ . Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti ir kasdien dirbti valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“, kuri savo gamybinę veiklÄ vykdo pataisos namų teritorijoje.

Nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vienÄ iÅ¡ daugiau kaip deÅ¡imties socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Å ių programų metu sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kt. problemos. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemÄ ) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.

Patalpų atitiktis higienos normoms – atitinkamai temperatÅ«rai, apÅ¡vietimui, Å¡varai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir kt. yra periodiÅ¡kai tikrinama Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o Å¡iurkščiai pažeidžiančioms Å¡ias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklÄ , susijusiÄ su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pabrėžė, jog pastebėjęs pažeidimų nedelsdamas į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiÅ¡kėjas, tačiau, kiek žinoma, to nedarė.

Atsakovės atstovo įsitikinimu, 16 ir 17 bÅ«rių sanitariniais mazgais galėjo naudotis 135 nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad trÅ«ko sanitarinių įrenginių, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Teigė, kad baudos izoliatoriaus kamerose esančio sanitarinio mazgo plotas yra neįskaičiuojamas į bendrÄ kameros plotÄ , kadangi sanitariniai mazgai kamerose yra visiÅ¡kai atskiroje patalpoje. Pabrėžė, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo, Higienos normas atitiko tiek oro temperatÅ«ra, tiek patalpos vėdinimas, drėgmė, apÅ¡vieta.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namų 9 bÅ«rio 8 kameroje nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimÄ , t. y. mėnesį laiko nebuvo vedamas pasivaikščioti, tačiau pareiÅ¡kėjas bausmę atliko paprastosios grupės sÄ lygomis, todėl paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl to, jog nebuvo vedamas pasivaikščioti, todėl mano, kad vien priežastis, jog pareiÅ¡kėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamÄ požiÅ«rį į visÄ bausmių vykdymo sistemÄ , nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala – tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui pataisos namuose buvo sudarytos tinkamos kalinimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimÄ . Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų laikant jį netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, t. y. Marijampolės PN 9, 14, 16 ir 17 kameros bei 16 bÅ«rio 17.1 gyvenamoji patalpa buvo perpildytos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Bylos duomenys, t. y. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 26 d.

įsakymas Nr. 7/07-796 ir Marijampolės PN 1-ojo resocializacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. 14/07-11044, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis ginčo laikotarpiu bausmę atliko 16-o būrio 17.1 gyvenamojoje patalpoje. Iš minėtos pažymos matyti, kad šioje gyvenamojoje patalpoje gyveno iki 20 nuteistųjų ir kurios plotas yra 62,73 kv. m (patalpų schema), todėl, teismo vertinimu, vienam nuteistajam teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. nebuvo pažeistos jo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jis 16-ame bÅ«ryje, 17.1 gyvenamojoje patalpoje, gyveno su dar 28 nuteistaisiais ir gyvenamosios patalpos plotas buvo 53 kv. m, tačiau savo argumentams pagrįsti į bylÄ nepateikė jokių oficialių įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis, todėl darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę 16 bÅ«rio 17.1 gyvenamojoje patalpoje buvo pažeista Taisyklių 111.1 punkte nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl 16 bÅ«rio 17.1 gyvenamosios patalpos perpildymo. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui gyvenant 16 bÅ«rio 17.1 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiÅ¡kėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.).

Kadangi pareiškėjas pretenzijų dėl ploto trūkumo jam bausmę atliekant kitose gyvenamosiose patalpose nereiškė, todėl teismas dėl to ir nepasisako. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad jam atliekant bausmę 9, 14, 16 ir 17 kamerų tipo patalpose kamerų plotas buvo apie 20 kv. m, nuteistųjų skaičius siekė 5, be to, dalį ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Bylos duomenys, t. y. Marijampolės PN 1-ojo resocializacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. 14/07-11044 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias kamerų tipo patalpas: 2018 m. kovo 20 d. 0.10 val. iki 14.30 val.

į kamerÄ Nr. 9, kurios plotas 4,31 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta ir patalpoje buvo 1 nuteistasis, kuriam teko 4,31 kv. m ploto; laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 20 d. 14.30 val. iki 2018 m. birželio 4 d. – į kamerÄ Nr. 17, kurios plotas 16,13 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko nuo 4,03 kv. m ploto; nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 5 d. – į kamerÄ Nr. 14, kurios plotas 20,45 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, t. y. vienam asmeniui teko nuo 4,09 kv. m ploto; nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. birželio 21 d.

– į kamerÄ Nr. 16, kurios plotas 20,20 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 5 nuteistųjų, t. y. vienam asmeniui teko nuo 4,04 kv. m ploto. Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes, kad kamerose, kurių plotas apie 20 kv. m, nuteistųjų skaičius siekė 5, teismas negali nustatyti, kokiose konkrečiose patalpose ir kokiu konkrečiu laikotarpiu turėjusi tekti ploto norma galėjo bÅ«ti pažeista.

Atsakovės atstovo pateikti į bylÄ oficialÅ«s dokumentai patvirtina atsakovės atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo vietos ir jam tekusio gyvenamojo ploto, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nors pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose buvo ankÅ¡ta, nebuvo galimybės judėti, tarp nuteistųjų kilo konfliktai. Teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN 16-ame ir 9-ame būriuose nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinas apšvietimas, nuo lubų krito atsilupęs tinkas, žiemos metu buvo šalta, nebuvo išduodami elektriniai šildytuvai, nebuvo ventiliacijos, laikėsi drėgmė, vasaros metu buvo karšta, nebuvo galimybės patalpas vėdinti per langus, nebuvo išduodami elektriniai ventiliatoriai, patalpos buvo nešvarios. Taip pat netinkamos naudojimui buvo ir kamerų tipo patalpos. Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 p.). Konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyti. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 12 p.).

IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akto matyti, kad kamerose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 valandas, sudarytos sÄ lygos vėdinti patalpas per atveriamus langus, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. IÅ¡ į bylÄ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gegužės 8 d. patikrinimo akto matyti, kad kontrolės patikrinimo metu patalpose ant sienų, lubų nebuvo matomų pelėsių.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas gyvenamosiose patalpose su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiÅ«ri patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, nemalonaus kvapo ar pelėsio. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie patalpų neÅ¡varÄ teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.

Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namų administracija aprÅ«pina nuteistuosius valymo priemonėmis (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktas). Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Bylos duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kėjo argumentų apie netinkamai įrengtas ar ginčo laikotarpiu buvusias susidėvėjusias gyvenamÄ sias patalpas, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas.

Atsakovės atstovas nurodo, jog patalpų bÅ«klė tikrinama nuolat, o esant reikalui atliekami einamieji remonto darbai. Minėtas aplinkybes patvirtina atsakovės atstovo į bylÄ pateikti 2018 m. sausio 3 d., 2018 m. liepos 10 d. Avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktai, iÅ¡ kurių matyti, kad remonto metu buvo atliktas dalinis lubų tinko remontas, nudažytos lubos, iÅ¡mÅ«rytos pertvaros, remontuotas naktinis apÅ¡vietimas ir kt. Kita vertus, reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė kaltų Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo dydžių, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo atmetami. Be to, pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9 punktÄ , kamerų langai gali bÅ«ti uždengiami apsauginėmis grotomis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ant langų pritvirtintų grotų taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ ir oro temperatÅ«rÄ , tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sÄ lygas nuteistiesiems. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apÅ¡vietimas ar temperatÅ«ra neatitiktų nustatytų reikalavimų.

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymÄ pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams perkelti jį į kitÄ patalpÄ ar dėl Å¡ildytuvo arba ventiliatoriaus iÅ¡davimo, o pataisos namai bÅ«tų atsisakę tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl tarakonų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pagal 2018 m. kovo 20 d. sutartį Nr. 27/10-28 pataisos namuose teikė dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akto matyti, kad UAB „Dezinfa“ kenksmingumo Å¡alinimÄ atliko 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 5 d., 2018 m. spalio 12 d.

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gegužės 8 d. patikrinimo akto matyti, kad UAB „Dezinfa“ kenksmingumo Å¡alinimÄ atliko 2019 m. balandžio 25 d. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl kenkėjų plitimo. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tarp jų ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių byloje nėra.

Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikomi deklaratyviais ir atmetami. Nors pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad jam teko miegoti antrame lovos aukÅ¡te, taip pat kad nebuvo įrengtų kopėtėlių užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ , tačiau teisės aktai nereglamentuoja, jog nuteistųjų lovos bÅ«tų vieno ar dviejų aukÅ¡tų, taip pat nereglamentuoja ir kopėtėlių užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ Ä¯rengimo.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – AprÅ«pinimo norma), 1.1 ir 10.1 punktus, tiek bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, tiek kamerų tipo patalpose įrengiama metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui. Jei pareiÅ¡kėjo netenkino jam paskirta miegamoji vieta, jis galėjo kreiptis į pataisos namų administracijÄ dėl miegamosios vietos pakeitimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl nekokybiÅ¡ko maitinimo, nehigieniÅ¡kai patiekiamo maisto. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad maistÄ Marijampolės PN valgyklos patalpose iki 2019 m. liepos 2 d. gamino UAB „GrÅ«stė“, nuo 2019 m. liepos 2 d. UAB „Niklita“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, taip pat tvarkant maistÄ vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis vieÅ¡ojo maitinimo įmonėms.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras tikrina maisto, tiekiamo į pataisos įstaigÄ , kokybę. IÅ¡ į bylÄ pateiktų maisto tyrimų protokolų duomenimis pažeidimų dėl maisto kokybės nenustatyta. Domenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl netinkamos maisto kokybės, netinkamos jo temperatÅ«ros ar nehigieniÅ¡ko patiekimo ir į tai nebuvo reaguota, byloje nėra, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pareiÅ¡kėjas.

Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte nurodyta, kad visi Marijampolės PN dirbantys darbuotojai yra iÅ¡klausę privalomuosius higienos įgÅ«džių mokymo kursus, turi sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus, bei nekonstatuota, kad virtuvėje dirba nekvalifikuoti darbuotojai. PareiÅ¡kėjas nenurodė (nepateikė jokių įrodymų), kuo remdamasis padarė iÅ¡vadÄ , kad jam duodamas maistas buvo nekokybiÅ¡kas, nepakankamos temperatÅ«ros ar nehigieniÅ¡kai patiekiamas.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų gavęs mažesnę energinę vertę turintį maistÄ , nei numatyta teisės aktuose. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas). PareiÅ¡kėjas neginčija, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl, pagal bylos duomenis, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad Marijampolės PN bÅ«tų pažeidęs galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų aprÅ«pinimÄ maistu ir organizuojant jų maitinimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl maisto kokybės, jo temperatÅ«ros, nehigieniÅ¡ko patiekimo nelaikytinos pagrindu atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad, jam atliekant bausmę 9-ame bÅ«ryje, 8 kamerų tipo patalpoje mėnesį nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimÄ . Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. vasario 8 d. buvo kalinamas 9 bÅ«rio 8 kameroje, taip pat atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas bausmę atliko paprastosios grupės sÄ lygomis ir pareiÅ¡kėjui Å¡i teisė buvo suteikta pagal Marijampolės PN direktoriaus 9 bÅ«rio nustatytÄ dienotvarkę.

Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsniu paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad dėl to su skundu kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančio 2019 m. lapkričio 28 d. Marijampolės PN raÅ¡to Nr. 9/07-16587 matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. vasario 8 d. dėl jam nesuteikto pasivaikščiojimo kreipęsis nebuvo.

Taigi, byloje nėra jokių pareiÅ¡kėjo teiginius pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ dėl teisės į pasivaikščiojimÄ neužtikrinimÄ bei to nulemtÄ Å¾alos atsiradimÄ Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jam atliekant bausmę 16-ame bÅ«ryje tualetų patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, nes buvo įrengti 5 sėdimi tualetai, atskirti vienas nuo kito tik apie 1,30 m sienelėmis iÅ¡ abiejų pusių, tačiau nesant durų nebuvo galimybės užsirakinti, o prieÅ¡ais buvo įrengti pisuarai.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sanitarinis mazgas patalpoje, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, nebuvo įrengtas (tai patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas), t. y. jis buvo įrengtas atskiroje patalpoje, sanitariniai įrenginiai atskirti pertvaromis, todėl buvo užtikrintas minimalus pareiÅ¡kėjo privatumas atliekant gamtinius reikalus, taigi Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad kai unitazai yra atskirti dalinėmis pertvaromis, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu (ne kameroje) buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas taip pat kildina iÅ¡ to, jog duÅ¡o patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo pakankamai sieninių pakabų. Teismas pažymi, kad nors nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo duÅ¡o patalpose, tačiau iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad duÅ¡uose pertvaros yra įrengtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti.

Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo ypač prastos. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat pažymi, jog duÅ¡o įrengimas be atskirų kabinų yra analogiÅ¡kas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrÄ sias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.

Marijampolės PN Å¡iuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos iÅ¡imtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sÄ lygos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimÄ . Nenustačius Marijampolės PN veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad dušų patalpose yra sieninės pakabos. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas sprendžia, kad drabužius nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, kuriame yra didelis skaičius įrengtų sieninių pakabų, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas akcentavo, kad 16 būryje prausyklos patalpose buvo įrengtos tik keturios prausyklės ir jomis naudojosi 100 nuteistųjų, todėl teko laukti eilėse. Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovas atsiliepime ir Marijampolės PN 2019 m. gruodžio 10 d. pažymoje Nr. 14/07-11044 nurodė, jog Marijampolės 16 ir 17 būriuose buvo apgyvendinta 80 nuteistųjų, o vandens čiaupai buvo įrengti 5, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui atliekant bausmę 16 būryje buvo užtikrintas sanitarinių įrenginių (praustuvė su 5 vandens čiaupais) reikiamas skaičius. Kadangi pareiškėjas nekėlė ginčo dėl sanitariniame mazge trūkusio inventoriaus jam atliekant bausmę kituose būriuose, todėl teismas ir nepasisako.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neveikusių arba apgadintų sanitarinių mazgų įrenginių (kriauklių čiaupai, dušų maiÅ¡ytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai) prausyklose, duÅ¡uose ir tualeto patalpose, neÅ¡varių sienų ir lubų, atÅ¡okusių dažų ir tinko, suskaldytų plytelių, Å¡lapių ir slidžių grindų prausyklose, tualetų kabinose primėtytų nuorÅ«kų, kamerų nedezinfekavimo. Taip pat nurodė, kad visi pažeidimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitoje Nr. NKP-2019-1-1.

Privalomo kamerų dezinfekavimo (dezinfekavimo periodiÅ¡kumo) galiojantys teisės aktai nenumato. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad kreipėsi į administracijÄ praÅ¡ydamas dezinfekuoti patalpas, nenurodė, kodėl sprendė, kad tokia dezinfekcija iÅ¡ viso buvo bÅ«tina. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl patalpų nedezinfekavimo nėra pagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu bÅ«tų kreipęsis dėl neveikusių arba apgadintų sanitarinių mazgų įrenginių (kriauklių čiaupų, dušų maiÅ¡ytuvų, jų rankenėlių, klozetų vandens nuleidimo mechanizmų) prausyklose, duÅ¡uose ir tualeto patalpose, neÅ¡varių sienų ir lubų, atÅ¡okusių dažų ir tinko, suskaldytų plytelių, Å¡lapių ir slidžių grindų prausyklose, tualetų kabinose primėtytų nuorÅ«kų, o pataisos įstaigos administracija nebÅ«tų į tokius skundus (praÅ¡ymus) reagavusi.

Nesant pareiškėjo kreipimosi tuo metu, kai tokios aplinkybės egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (prašymus) nereagavo arba reagavo netinkamai, pareiškėjui nenurodžius, kaip tai yra susiję su jo teisių ir (ar) interesų pažeidimu ir jo nurodoma galimai patirta žala, minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitoje Nr. NKP-2019-1-1 pareikštos rekomendacijos ne ginčo laikotarpiu, taip pat tai nėra privalomo pobūdžio, todėl nagrinėjamam atvejui neturi teisinės reikšmės ir plačiau neanalizuotinos.

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismo vertinimu, likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai neturi juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl laikytini pertekliniais ir detaliau neanalizuotini. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji, be kita ko, turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl mažų kiemelių atmetami. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, depresija ir pan.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius į bylÄ pateikė pažymÄ apie antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 42 straipsnį, jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 42 ir 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo N. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė