2013-04-11 Nr. AB-1215-3-61-3-00872-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -576/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00872-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. M. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėjų valstybinės pensijos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) 1 417,69 Lt neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 39 770,78 Lt žalai atlyginti;

3) įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. mokėti pareiškėjui 4 605,67 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, atitinkamai taikant teisės aktus, nustatančius laikiną pensijų mažinimą dėl itin sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties. Nurodyto dydžio pensiją mokėti iki tol, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio.

Nurodė, jog nuo 1993 m. balandžio mėnesio pabaigos iki 2008 m. lapkričio 5 d., t. y. iki tada kai pasibaigė įgaliojimų laikas, dirbo (duomenys neskelbtini) teisėju. Paaiškino, kad pasibaigus teisėjo kadencijai, NTA direktoriaus įsakymu nuo 2008 m. lapkričio 6 d. jam buvo paskirta 3 616, 64 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuota ir NTA direktoriaus 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 9FB-61-(4.46) paskirta 4 605,67 valstybinė pensija nuo jos skyrimo dienos – 2008 m. lapkričio 6 d. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjo valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Nurodė, kad pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Pastebėjo, kad nors Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir maksimalų valstybinės pensijos dydį bei kitų pensijų dydį, paskirtų tam pačiam asmeniui, sumažino iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tačiau Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas nebuvo pakeistas, todėl teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti sumažinta iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Nurodė, jog NTA, neatsižvelgdama į minėtą teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinį reguliavimą, netinkamai taikė pareiškėjui paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydžio ribojimą ir vietoje Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio pritaikė 1,3 dydžio. Pažymėjo, jog dėl šios klaidos per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui vietoje 4 846,26 Lt pensijos išmokėta tik 3 428,57 Lt. Nurodė, jog susidariusi nepriemoka priteistina iš Nacionalinės teismų administracijos, kuri netinkamai taikė mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydžio ribojimą.

Pažymėjo, jog pasibaigus teisėjo kadencijai pareiškėjui nuo 2008 m. lapkričio 6 d. buvo paskirta 4 605,67 Lt teisėjų valstybinė pensija, ją ribojant pareiškėjo gaunamos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžiu, todėl per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio mėn. imtinai vietoje priklausančių 49 741,29 Lt išmokėta tik 9 970,51 Lt, taigi susidariusi 39 770,78 Lt nepriemoka taip pat turi būti priteista. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ( toliau – ir KT) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, kuris įsigaliojo jį 2010 m. lapkričio 16 d. paskelbus „Valstybės žiniose“.

Minėtu nutarimu, be kita ko, buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėjo, jog iki minėto nutarimo paskelbimo teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas nebuvo užpildytas, priimant atitinkamus teisės aktus teisėjų valstybinių pensijų reguliavimo srityje, toks teisinis reguliavimas nėra sukurtas iki šiol. Teigė, jog teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka – 39 770,78 Lt neišmokėta neturint tam teisinio pagrindo. Nurodė, jog mokant teisėjų valstybinę pensiją, sumažintą remiantis antikonstitucinėmis normomis, pareiškėjui padaryta 39 770,78 Lt turtinė žala, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija, taip pat atstovaujanti atsakovo Lietuvos valstybės atstovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 9-10).

Nurodė, jog valstybinė pensija pareiškėjui paskirta vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 298 patvirtinto Nesumokėtos socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų, kurių dydis priklausė nuo teisėjo darbo užmokesčio, dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 25 ir 26 punktais ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo paskirtį bei Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos, sudarytos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 6P-78-(1.1), 2009 m. spalio 24 d. išvadą Nr. 15FB-61-(4.46). Paaiškino, kad pareiškėjui pensija apskaičiuoja remiantis Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo, pagal kurį pareiškėjui padidėjo paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų gauto darbo užmokesčio vidurkis, nuostatomis. Atsakovas pažymėjo neneigiantis pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau neturintis galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus, kadangi oficialiai paskelbus pareiškėjo minimą Konstitucinio Teismo nutarimą iki šios dienos nėra naujo teisinio reguliavimo dėl pensijų skaičiavimo/perskaičiavimo, t. y.

įstatymų leidėjas nepašalino po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas NTA direktorius įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo. Pažymėjo, jog šis sprendimas galios iki bus priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai ir taip bus užtikrinta ne tik Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta NTA pareiga, bet ir nepaneigta teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės garantijos, nutrūkus jo įgaliojimams, esmė bei paskirtis.

Pažymėjo, kad iki šios dienos įstatyminis teisėjų valstybinių pensijų reguliavimas nėra pakeistas. Nurodė, jog NTA 2012 m. vasario 21 d. raštu 4R-347-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ informavo pareiškėją apie 2010 m. lapkričio 17 d. priimtą įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). Atsakovas teigė ne kartą kreipęsis į turinčius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, prašydamas ir skubos tvarka spręsti klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau nei Teisėjų tarybos, nei NTA prašymai nebuvo patenkinti.

Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. biudžete nebuvo pakankamai lėšų teisėjų valstybinėms pensijoms mokėti, 2012 m. kovo 16 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo pripažintas netekusiu galios NTA direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“. Įsakyme nurodoma, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos.

Pažymėjo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (1,3), o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (1,5), ir teisėjų valstybė pensija apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Nurodė, jog pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinės pensijos įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą.

Pažymėjo, jog KT 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kurioje nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinės pensijos įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, gali būti mažinami ir teisėjų atlyginimai bei teisėjų valstybinės pensijos, jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebūtų galima mažinti tik teismų finansavimo, mažinti tik teisėjų atlyginimų, teisėjų valstybinių pensijų, tai reikštų, kad teismai yra nepagrįstai išskiriami iš kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, o teisėjai – iš kitų asmenų, dalyvaujančių vykdant atitinkamų valstybės valdžios institucijų įgaliojimus, tokios teismų (teisėjų) išskirtinės padėties įtvirtinimas neatitiktų atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės bei teisingumo imperatyvų reikalavimų.

Teigė, kad paskirta teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti KT konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Tvirtino, jog teismui sprendime įpareigojus Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas – teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai.

Sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 39 770,78 Lt žalos atlyginimą yra nepagrįstas, kadangi toks reikalavimas, reglamentuojamas Civilinio kodekso normomis, kurios tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams netaikytinos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu (b. l. 72-81) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą Nacionalinę teismų administraciją mokėti A. J. M. paskirtą teisėjų valstybinę pensiją, t. y. 4 605,67 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, tačiau tik iki tol, kol įsigalios Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisos, suderintos su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis. Priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, A. J. M. 39 770,78 Lt teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio mėn. Likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad NTA 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46) (b. l.

11) negalėjo ir negali kliudyti mokėti pareiškėjui tinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją, kadangi šis įsakymas negalioja, nes nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog ši aplinkybė buvo nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-39/2012. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui A. J. M. yra teisingai apskaičiuotas teisėjų valstybinės pensijos dydis, todėl vertino, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. mokėti 4 605,67 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, atitinkamai taikant teisės aktus, nustatančius laikiną pensijų mažinimą dėl itin sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties; nurodyto dydžio pensiją mokėti iki tol, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Teismas akcentavo, kad Nacionalinė teismų administracija įpareigojama nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjui 4 605,67 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais (nes taip konstatuota Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime) tik iki tol, kol įsigalios Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisos, suderintos su KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis. Ypač pabrėžė tai, kad šiuo sprendimu teismas apgina pareiškėjo teises laikinai, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį bei sąlygas turi galimybę nustatyti įstatymų leidėjas.

Teismas, atsižvelgdamas į Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat į KT 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, kuriame minėtas teisinis reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės kaip žalą teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio mėn. imtinai (kai pareiškėjas visai nedirbo). Nurodė, jog iš Lietuvos valstybės priteisiama 39 770, 78 Lt suma nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio mėn., susidariusi dėl prieštaraujančio Konstitucijai teisinio reguliavimo, įtvirtinto Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti pareiškėjui nepriemoką nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d., kai pareiškėjui, esą, netinkamai vietoje 4 846,26 Lt pensijos buvo išmokėta tik 3 428,57 Lt, netenkintas, argumentuojant tuo, jog tuo metu negaliojo Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, o atsakovas tinkamai vykdė galiojančius teisės aktus.

III. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija, taip pat atstovaujanti atsakovo Lietuvos valstybės atstovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 85-89), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Be argumentų, nurodytų pirmos instancijos teismui, atsakovas papildomai pažymėjo, jog NTA direktorius 2012 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-23-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo pripažino netekusiu galios NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) ir 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 9FB-7-(4.46) 2 punktą, kuriame buvo nurodyta, kad pensijos bus mokamos pagal 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). Pažymėjo, jog 2012 m. spalio 18 d. įsakyme Nr. 9FB-23-(4.46) nurodyta, jog nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki bus priimti įstatymų pakeitimai, atitinkantys Konstitucinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintus teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principus bei užtikrintas finansavimas, teisėjų valstybinės pensijos skaičiuotinos ir mokėtinos, atsižvelgiant į teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo principus ir ribojimus pagal Valstybinių pensijų įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Laikinojo įstatymo nuostatas ir Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas. Prašė atsižvelgti į tai, kad 2012 metams NTA biudžete numatyta teisėjų valstybinėms pensijoms išmokėti suma planuota nesant teisinio reglamentavimo atitinkančio Konstituciją ir įvertinus esamą valstybės ekonominę situaciją gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimą. Prašė pagal analogiją taikyti Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą.

Pareiškėjas su atsakovų apeliaciniu skundu nesutiko (b. l. 93-94).

Pareiškėjas iš esmės pakartojo savo skunde pirmos instancijos teismui nurodytus argumentus. Pažymėjo, jog Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų, reglamentuojančių teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, nuostatos negali būti taikomos. Nurodė, kad apeliantų skundas yra pagrįstas ne teisiniais argumentais, tačiau lėšų neturėjimu. Pastebėjo, jog NTA prašo teismo priimti naują sprendimą, tačiau nenurodo kokį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Atsakovų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad NTA neturėjo ir neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui jo reikalaujamo dydžio pensijos, nes įstatymų leidėjas nepašalino teisės spragos, atsiradusios po Konstitucinio Teismo nutarimų paskelbimo. Kartu prašoma atidėti teismo sprendimo vykdymą, nes NTA nėra skirta pakankamai lėšų didesnėms teisėjų pensijoms mokėti.

Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis numato, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo sąlygas, tvarką ir pensijos dydį nustato Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, kuris Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu laikytinas specialiaja teisės norma, 6 straipsnis.

Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. kovo 15 d. nutarimuose yra atskleidęs bendrojo teisės principo lex specialis derogat legi generali esmę - esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma.

Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad: Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3088) 6 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 bei 3 dalys, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis KT nutarimas buvo oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d.

Atsižvelgdama į tai, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) <...> negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas, kaip ir kitos antikonstitucinėmis pripažintos nuostatos, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. negalėjo būti taikomas.

Tačiau Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta, kad teisėjų, kaip ir kitų asmenų atžvilgiu, gali būti taikoma Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 1 priede nustatyta pensijos dydžio mažinimo formulė, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Šis pensijos dydžio ribojimas taikomas ir šiuo metu, nes įstatymo galiojimas yra pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nacionalinės teismų administracijos pažyma (b. l. 3), kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad 39 770,78 Lt yra pareiškėjui paskirtos teisėjo valstybinės pensijos dalis, kuri nebuvo sumokėta pareiškėjui 2010 m. lapkričio 16 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. dėl pritaikyto pensijos dydžio ribojimo pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši pensijos nepriemoka pareiškėjui apskaičiuota jau pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Tikrinamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo bei Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos bei Lietuvos Respublikos Seimo neveikimas, neužpildant atsiradusios teisės spragos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 39 770,78 lito pensijos nepriemoką iš atsakovo Lietuvos valstybės. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta, pagrįsta ir apeliacinio skundo motyvais negali būti panaikinta ar pakeista.

Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies sakinys, kuriuo Nacionalinė teismų administracija įpareigota pareiškėjui mokėti 4605,67 lito pensiją, nėra aiški sprendimo vykdymo prasme ir nepagrįsta teisės aktų nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje teisingai pažymėjo, kad pagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. mokėti 4 605,67 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, atitinkamai taikant teisės aktus, nustatančius laikiną visų pensijų mažinimą dėl itin sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties. Tuo tarpu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta nei data, nuo kurios Nacionacinė teismų administracija įpareigojama pareiškėjui mokėti didesnę teisėjo pensiją, nei šios pensijos dydžio susiejimas su Laikinojo įstatymo nuostatomis. Be to, mokėtinos pensijos dydis nepagrįstai susietas vien su Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo korekcijomis, nors teisėjų valstybinės pensijos dydžiui įtakos gali turėti ir kitų teisės aktų (pvz. Laikinojo įstatymo) pakeitimai.

Minėta NTA pažyma (b.l.3) patvirtina, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio kas mėnesį pareiškėjui paskirtos teisėjo valstybinės pensijos dydis yra 4605,07 lito, o pensijos dydis, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra 3684,54 Lt. Pagal administracinėje byloje esančius duomenis, išskyrus 2012 m. sausio mėnesį, A. J. M. iki 2012 m. rugsėjo mėnesio toliau buvo mokama neteisėtai sumažinta pensija (b.l.65).

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, įpareigojant NTA nuo 2012 m. vasario 1 d. mokėti pareiškėjui 3684,54 lito teisėjų valstybinę pensiją, kol bus priimti teisės aktų, reglamentuojančių teisėjų valstybinių pensijų dydį, pakeitimai.

Atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą atidėti priimto sprendimo vykdymą, teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant administracinėje byloje priimtą sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 284 straipsnio normos (ABTĮ 2 str. 2 d., 97 str. 3 d.). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais.

Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovai ir taip yra pažeidę savo pareigą mokėti nustayto dydžio pensiją, taigi ir pareiškėjo teises, todėl vien blogos Nacionalinės teismų administracijos materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, NTA nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie nepakankamus biudžeto asignavimus teisėjų valstybinių pensijų mokėjimui 2012-2013 metams. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti teisėjo valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui yra mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

n u t a r i a :

atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria A. J. M. iš Lietuvos valstybės priteista 39 770,78 Lt už 2010 m. lapkričio 16 d. - 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos bei kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti pensijos skirtumą už 2010 m. sausio 1 d.- 2010 m. lapkričio 15 d., palikti nepakeistą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo dalį pakeisti.

Įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. vasario 1 d. mokėti A. J. M. kiekvieną mėnesį 3 684,54 Lt teisėjų valstybinę pensiją, kol bus pakeisti teisės aktai, reglamentuojantys teisėjų valstybinių pensijų dydį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan