2020-05-20 Nr. AB-10321-3-62-3-00156-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1065-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00156-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam kalint Alytaus PN jaučia psichologinį ir moralinį spaudimą. Prieš jį yra nuteikinėjami kiti nuteistieji.

3. Paaiškino, kad 2016 m. birželio mėn. per daiktų svėrimą iš jo buvo paimtas patalynės komplektas „Lamos“ ir negrąžintas. Jis 2017 m. vasario 21 d. be pagrindo buvo pašalintas iš darbo už pravaikštą, kad sulaužė kranus nuo pisuarų. Tą pačią dieną nuėjo į 106 kabinetą, atsiimti tabako, kuris buvo paimtas 2017 m. vasario 7 d. Kriminalinės žvalgybos tyrėjas M. P. pasakė, kad tabako nėra, jam užsiminus, kad kreipsis į teismą, jį užpuolė, pargriovė ant grindų, ėmė smaugti, nuo rankos nuplėšė laikrodį „Festino“, kuris dingo ir yra negrąžintas.

4. Pareiškėją 2018 m. sausio 8 d. 17.25 val. užpuolė trys nuteistieji, tačiau pareigūnai nereagavo. Kitą dieną vėl kreipėsi į pareigūnus, jį perkėlė iš 3 į 2 kambarį. Prieš jį yra nuteikinėjami kiti nuteistieji, dėl to jis negali valgyti valgykloje prie bendro stalo, lieka alkanas, nors sunkiai fiziškai dirba. Dėl darbuotojų ir nuteistųjų pastovaus psichologinio ir moralinio spaudimo patyrė žalą, kurią vertina 100 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

5. Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Alytaus PN nurodė, kad turimais duomenimis pareiškėjas nuosavos patalynės neturėjo ir naudojosi tik skirta iš valstybės biudžeto. Duomenų dėl atimto tabako pataisos namuose nėra užfiksuota. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu pareiškėjas buvo laikinai nušalintas nuo santechniko pareigų ir perkeltas į kitą lokalinį sektorių, atlikus tyrimą, 2017 m. balandžio 4 d. grąžintas į darbą. Dėl pareigūno M. P. smurto naudojimo prieš pareiškėją ir atimto laikrodžio, Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius pateikė 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą medžiagoje Nr.M-2-03-00163-17, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimų reikalavimų registre 2018 m. sausio 8 d. nėra užfiksuota pranešimų, susijusių su pareiškėjo užpuolimu ir smurto naudojimu jo atžvilgiu.

7. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje bausmę atlikinėjo iki 2018 m. balandžio 25 d., po to tolimesniam bausmės atlikimui perkeltas į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PNAK). Alytaus PN pareiškėjas gyveno gyvenamoje zonoje kartu su kitais nuteistaisiais, tačiau administracijoje jokių duomenų, susijusių su nuteikinėjimu kitų nuteistųjų prieš pareiškėją, negauta. Alytaus PN administracija netoleruoja nuteistųjų bet kokio skirstymo pagal galbūt tarp nuteistųjų veikiantį susiskirstymą į kriminalinės subkultūros kąstas. Taigi, nuteistojo teiginys apie jo negalėjimą valgyti prie bendro stalo yra nepagrįstas. Įstaigos nuteistųjų valgykloje yra ne vienas stalas ir jie gali laisvai rinktis prie kurio stalo valgyti.

8. Atsakovas pažymėjo, kad bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galbūt neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Alytaus PN laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

11. Teismas nustatė, kad R. K. Alytaus PN laisvės atėmimo bausmę atliko laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. balandžio 25 d., laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. buvo išvykęs.

12. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl per daiktų svėrimą 2016 m. birželio mėn. patalynės komplekto „Lamos“ atėmimo teismas nurodė, kad į bylą pateikta Alytaus PN Aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelė patvirtina, jog pareiškėjui minkštasis inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė, du užvalkalai pagalvei bei dvi paklodės) buvo išduotas iš valstybės biudžeto jam tik atvykus į Alytaus PN, t. y. 2016 m. vasario 19 d. bei 2016 m. lapkričio 11 d. grįžus etapu iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas naudojosi iš valstybės biudžeto skirtu minkštuoju inventoriumi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų naudojęsis savo asmenine patalyne, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentus nurodytu klausimu atmetė.

13. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad 2017 m. vasario 21 d. buvo atleistas iš darbo neteisėtai, nes sulaužė kranus nuo pisuarų, nustatė, jog pareiškėjas R. K. Alytaus PN santechniku dirbo nuo 2016 m. gruodžio 23 d. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 2-174 „Dėl nuteistųjų paskyrimo“ pareiškėjas buvo perkeltas iš 19 būrio į 18 būrį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalimi, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu bei remiantis Nuteistųjų skirstymo komisijos 2017 m. vasario 21 d. protokolu Nr. 36. Nuteistųjų skirstymo komisija įvertino 2017 m. vasario 17 d. gautą Kriminalinės žvalgybos skyrius tarnybinį pranešimą Nr. 260/455, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėją būtina laikinai, kol atliekamas tyrimas, nušalinti nuo santechniko pareigų ir paskirti į kitą lokalinį sektorių, kad nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems bei netrukdytų tyrimui. Atliktus tyrimą, 2017 m. kovo 28 d. surašyta tyrimo išvada Nr. 16-218 „Dėl nuteistojo R. K. netinkamo pavestų darbų atlikimo“, kurioje nurodyta, kad nesurinkus pakankamai įrodymų dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pateiktas siūlymas tyrimą nutraukti ir grąžinti R. K. į santechniko pareigas. Pateikta informacija, kad 2017 m. kovo 28 d. atlikus tyrimą Nr.16-218, pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. grąžintas į darbą.

14. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog iš santechniko pareigų buvo atleistas be pagrindo, yra hipotetinio pobūdžio, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo tik laikinai nušalintas nuo santechniko pareigų, o tyrimui pasibaigus į jas grąžintas. Be to, byloje nenustatyta, kad pareigūnai būtų siekę pakenkti pareiškėjui. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis buvo nušalintas nuo santechniko pareigų be pagrindo, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl juos atmetė.

15. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ir pareiškėjo skundo teiginius dėl atimto tabako, kadangi 2017 m. vasario 7 d. ar kitu laikotarpiu nėra užfiksuota tokių duomenų, kurie yra registruojami tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimus reikalavimų registre Nr. 7.39.

16. Teismas vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad pareigūnas M. P. naudojo prieš jį smurtą, dėdamas antrankius nuplėšė laikrodį „Festino“, kurio negrąžino, nustatė, jog 2017 m. vasario 21 d. 10.25 val. į kontrolės ir praleidimo postą Nr. 3 (toliau – ir KPP 3) užėjo nuteistasis R. K.. Pateikta 2017 m. kovo 14 d. tyrimo išvada Nr. 16-160 dėl nuteistojo R. K. neteisėtų veiksmų patvirtina, kad pareiškėjas nepakluso pareigūno M. P. nurodymams. Ši bei byloje esanti Alytaus PN 2017 m. kovo 14 d. tyrimo išvada Nr. 16-159 dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistąjį R. K. patvirtina, kad pareiškėjas, užėjęs į KPP 3, pradėjo garsiai šaukti, grasino susidorojimu, vartojo necenzūrinius žodžius. Liepus nusiraminti, nuteistasis nepakluso bei ranka sugriebė už striukės rankovės pareigūną, pareikalavus paleisti, reikalavimams nepakluso, todėl prieš nuteistąjį buvo panaudotos specialiosios priemonės, t. y. Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektorius M. P. nuteistajam užvedė kairę ranką už nugaros, prispaudė nuteistąjį krūtine prie žemės, užvedė dešinę ranką už nugaros ir uždėjo antrankius. Dedant antrankius nuteistasis priešinosi jėga, grasino pareigūnams. Po įvykio nuteistasis su antrankiais nuvestas į uždarąją zoną, apie 11 val. jam nusiraminus antrankiai buvo nuimti. Tarnybinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes patvirtina pareigūnų M. P., M. Ž., I. N. parodymai, išdėstyti 2017 m. balandžio 7 d. nutarime Nr. M-2-03-00163-17 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Po specialiųjų priemonių panaudojimo, pareiškėjas buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnyboje, 2017 m. vasario 21 d. medicininiame pažymėjime Nr. 50-53 nurodyta, kad nuteistajam sužalojimų nenustatyta.

17. Teismas rėmėsi BVK normomis, nustatančiomis specialiųjų priemonių panaudojimą ir nurodė, kad Alytaus PN prieš nuteistąjį R. K. 2017 m. vasario 21 d. buvo panaudotos specialiosios priemonės – kovinių imtynių veiksmai ir antrankiai, kad sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį asmenį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojų reikalavimų ir priešinasi jėga. Pareigūnas nutraukė specialiųjų priemonių naudojimą išnykus panaudojimo pagrindui, t. y. po to, kai nuteistasis nusiramino. Po specialiųjų priemonių panaudojimo pareiškėjas buvo atžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnyboje, pareiškėjui jokių sužalojimų nenustatyta.

18. Teismas nurodė, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, jog Alytaus PN prieš jį buvo panaudotas smurtas. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nustatytos aplinkybės dėl specialiųjų priemonių panaudojimo, tačiau smurto faktas nenustatytas (neįrodytas), todėl sprendė, jog byloje neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas ir pačios žalos atsiradimas CK 6.250, 6.271 straipsnių taikymo aspektu, tai eliminuoja ir neturtinės žalos atlyginimo galimybę (CK 6.246; 6.250 str.).

19. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl nuplėšto nuo rankos laikrodžio ir nurodė, kad atlikus tyrimą, apklausus liudytojus bei įvertinus visą byloje surinktą medžiagą darytina išvada, jog naudojant R. K. atžvilgiu specialiąsias priemones - antrankius, nukritusį ant grindų laikrodį R. K. pasiėmė pats, tai patvirtina 2017 m. balandžio 4 d. apžiūros metu pas R. K. rastas rankinis laikrodis be apyrankės. 2017 m. balandžio 4 d. 19 būrio 3 miegamajame Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai atlikę dalinę asmens apžiūrą nuteistajam R. K., kelnių kišenėje rado rankinį laikrodį „Omax“ be apyrankės. Apklausoje R. K. nurodė, kad jokių patvirtinančių dokumentų apie turėtą rankinį laikrodį neturi. Byloje tai pat nėra jokių duomenų apie laikrodį „Festino“, pats pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokį laikrodį apskritai turėjo, teismas vertino, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad ginčas kyla dėl kito laikrodžio.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, kad 2018 m. sausio 8 d. 17.25 val. jis buvo užpultas trijų nuteistųjų, tačiau pareigūnai nereagavo, teismas nurodė, jog atsakovas teigė, kad Tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimų reikalavimų registre 2018 m. sausio 8 d. nėra užfiksuota pranešimų, susijusių su pareiškėjo užpuolimu ir smurto naudojimu jo atžvilgiu. Teismas nustatė, kad Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2017 m. gruodžio 18 d. buvo atliktas tyrimas Nr. 16-829, gavus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimą Nr. 7.10-172/17008, kuriame nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d., 17.30 val., į KPP-4 atėjo nuteistasis R. K., 190 brg., ir pareiškė, kad jį miegamojo nuteistieji kaltina vagyste. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų panaudotas fizinis smurtas. Apžiūrėjus Sveikatos priežiūros tarnyboje nuteistąjį R. K., sumušimo žymių nepastebėta, tai pat negauta duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas. Siekiant išvengti galimų konfliktų tarp nuteistųjų, Nuteistųjų skirstymo komisijai siūlyta perkelti nuteistąjį R. K. iš 19 būrio 3 miegamojo į 2 miegamąjį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad su pareiškėju buvo realiai bandoma susidoroti, o Alytaus PN administracija nesiėmė veiksmų sustabdyti psichologinį smurtą. Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad Alytaus PN administracija nedelsiant reaguodavo į pareiškėjo skundus, sudarytos komisijos siūlydavo perkelti pareiškėją į vis kitas gyvenamąsias patalpas.

21. Teismas taip pat atmetė ir kitus pareiškėjo argumentus, kad dėl kitų nuteistųjų nuteikinėjimo prieš jį, jis negalėjo pavalgyti valgykloje prie bendro stalo ir likdavo alkanas, nors sunkiai fiziškai dirbo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus PN kalintys nuteistieji būtų nusistatę pareiškėjo atžvilgiu priešiškai, dėl to jis negalėtų valgyti prie bendro stalo. Pats pareiškėjas savo paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad negali pavalgyti valgykloje prie bendro stalo, dėl to lieka alkanas. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad jis negali pavalgyti prie bendro stalo su kitais nuteistaisiais, yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą Alytaus PN pareigūnų elgesį pareiškėjo atžvilgiu, ar dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai (sužalojimus ar pan.). Priešingai nei nurodo pareiškėjas, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas nevykdė administracijos nurodymų ir nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Iš Alytaus PN pareigūnų tarnybinių pranešimų bei Alytaus PN 2018 m. gegužės 31 d. pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus, matyti, kad pats pareiškėjas buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis už necenzūrinių žodžių vartojimą, žargoną, tvarkos pažeidimus, administracijos nurodymų nevykdymą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pažymėjo, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai apie Alytaus PN pareigūnų netinkamą elgesį nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad Alytaus PN pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

23. Teismas vertino, kad Alytaus PN neatliko pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nėra.

24. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais ir sveikatos pablogėjimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

III. 25. Pareiškėjas R. K. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo skunde nurodytas aplinkybes, byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai. Prašė įsigilinti į apeliacinį skundą ir jo skundą išnagrinėti nešališkai ir išsamiai bei priimti teigiamą sprendimą.

27. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

28. Alytaus PN atsiliepime nurodo, kad visa su keliamu ginču susijusi medžiaga buvo pateikta teismui nagrinėjant bylą ir buvo tinkamai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nepateikė teismui įrodymų, jog jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, t. y. neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nebuvo pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo nurodytais aspektais, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo skunde nurodytas aplinkybes, bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo skunde nurodytų aplinkybių vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju nenustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nurodytas aplinkybes, nepagrįsti ir atmestini. Priešingai, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame aptarti visi pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, kurie detaliai išanalizuoti, visapusiškai ir objektyviai įvertinti remiantis byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei dėsto aplinkybes, nesusijusias su nagrinėjamu ginču.

37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, esą pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus: subjektyvųjį ir objektyvųjį. Teismas turi būti nešališkas subjektyviąja prasme, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., byla H. prieš Daniją). Teismas turi būti nešališkas ir objektyviąja prasme, t. y. turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Pavyzdžiui, byloje T. T. prieš Islandiją EŽTT pabrėžė, kad pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo. Teiginio, esą teismas buvo šališkas, pareiškėjas nepagrindė jokiais faktais ir motyvuotais argumentais. Bylos proceso šaliai nepalankus teismo sprendimas, kuris priimtas laikantis įstatymų reikalavimų, nesuteikia pagrindo išvadoms, kad teismas buvo šališkas.

38. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjai nušalinimo nereiškė. Tai vertintina, kad pareiškėjui dėl teisėjos nešališkumo abejonių nekilo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, esą teismas buvo neobjektyvus, nepagrįstas jokiais argumentais, kurie atitiktų pirmiau minėto objektyviojo testo kriterijus. Minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas iš esmės siejamas su teismo priimtu pareiškėjui nepalankiu procesiniu sprendimu bei nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Minėta, kad teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmetami kaip nepagrįsti.

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, pažymi, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas šiuo atveju yra betikslis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų plačiau nepasisakė.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan