2019-12-18 Nr. AB-23985-3-61-3-03006-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1512-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03006-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „15min“, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2017 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (SK-35) SPR-81 „Dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.15min.lt., 2016 m. lapkričio 29 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje skundas buvo atmestas dėl teiginių publikacijoje paskleidimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2, 3, 16 straipsnius, Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6 straipsnį, pakenkiant pareiškėjo dalykinei reputacijai, ir šią skundo dalį tenkinti; 2) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „15min“ (toliau – ir UAB „15min“) pašalinti publikaciją (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija) iš www.15min.lt ir kitų Publikacijos viešinimo vietų; 3) įpareigoti Inspektorių įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus ir įstatymuose nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) interneto puslapyje; 4) įpareigoti UAB „15min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 29 d. interneto svetainėje www.15min.lt buvo paskelbta Publikacija apie pareiškėją akivaizdžiai pažeidžiant VIĮ 2, 3, 16 straipsnius, Kodekso nuostatas, nes informacija yra neteisinga arba netiksli, remtasi vienu informacijos šaltiniu, netikrinant informacijos teisingumo, akivaizdžiai šmeižianti juridinį asmenį bei kenkianti jo dalykinei reputacijai. Pareiškėjas dėl Publikacijos pateikė skundą Tarnybai, tačiau skundas tenkintas iš dalies, pripažinus, jog Publikacijoje pateikta informacija „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ ir „15min primena, jog K. J., kuris eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“ yra neteisinga, nes K. J. nėra VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas, o šios įstaigos vadovė K. J. nėra teista dėl sukčiavimo, tačiau pažymint, jog minėti teiginiai pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai neva nekenkia, su kuo nesutiko. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime pareiškėjo skundas dėl kitos Publikacijoje nurodytos informacijos buvo visiškai atmestas. Pareiškėjas pabrėžė, jog Sprendime nepagrįstai nebuvo nustatyti VIĮ 16 straipsnio ir Kodekso 6 straipsnio pažeidimai, taip pat Inspektorius Sprendime visiškai nepagrįstai neįpareigojo informacijos skleidėjo pašalinti publikaciją iš www.15min.lt. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime akivaizdžiai neteisingai, nukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos bei pažeidžiant VIĮ nuostatas, aiškintos ir taikytos sąvokos žinia ir nuomonė.

3. Pareiškėjas ginčijo Publikacijos teiginius: „Paaiškėjo, jog ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“, „Baudė darbo inspekcija“, „darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės“, „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ „15min primena, jog K. J., kuris eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V.P., iš tiesų vadovauja įstaigai“, „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. vykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje“.

4. Pareiškėjas teigė, jog Sprendime nurodoma, kad remiantis Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiama informacija, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) licencija (institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) senyvo amžiaus asmenims) buvo sustabdyta nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., laikoma, jog Publikacijoje nurodoma informacija, kad įstaiga neturėjo teisės verstis senelių globa, yra teisinga. Pareiškėjas paaiškino, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. gegužės 16 d. yra išduota licencija verstis slaugos-bendrosios praktikos slauga, kuri niekada nebuvo sustabdyta ar juo labiau atimta. Pareiškėjui 2014 m. gegužės 26 d. taip pat išduota licencija teikti institucinę globą (trumpalaikę, ilgalaikę) senyvo amžiaus asmenims ir nors minėta licencija buvo sustabdyta, tačiau teismui priėmus VšĮ (duomenys neskelbtini) palankų sprendimą, minėta licencija niekada nebuvo panaikinta ir galioja šiuo metu. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis visą laiką turėjo ir turi teisę verstis senelių slauga ir tokia teisė niekada nebuvo atimta, o Publikacijoje paskelbiant tokią neteisingą informaciją galima suprasti ne tik, jog pareiškėjui už neva nustatytus pažeidimus buvo atimta teisė vystyti senelių slaugos veiklą, bet ir atėmus šią teisę, pareiškėjas neva vis tiek vystė veiklą, neturėdamas licencijos, kas neatitinka tikrovės ir akivaizdžiai menkina pareiškėjo dalykinę reputaciją.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog Sprendime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-14629-920/2016 konstatuota, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Darbo inspekcija) vyriausioji darbo inspektorė nustatė, kad įstaigoje nesilaikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 158 straipsnio nuostatų, fiksuoti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, pagalbinių darbuotojų, valytojų darbo vietose neįvertinti visi galimi profesinės rizikos veiksniai, nepriimti sprendimai dėl rizikos priimtinumo ir prevencinių priemonių taikymo), todėl Inspektorius, remdamasis šia informacija, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pastraipos pavadinime ir M. P. B. komentare nurodytą informaciją vertino kaip teisingą. Pareiškėjas nesutiko su tokiais Sprendimo motyvais bei paaiškino, jog nors patikrinimų metu buvo fiksuoti neesminiai (formalūs) pažeidimai, kurie buvo operatyviai pašalinti, tačiau pareiškėjui jokių nuobaudų ar administracinių poveikio priemonių dėl jų netaikyta (šią aplinkybę patvirtina Darbo inspekcijos raštas), todėl Publikacijos teiginiai, jog pareiškėjas dėl darbo sąlygų pažeidimų neva buvo baustas ir jam taikytos administracinio poveikio, yra visiškai neteisingi.

6. Pareiškėjas pabrėžė, jog nors Sprendime pagrįstai nurodoma, kad Publikacijos teiginiai „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, „15min primena, jog K. J., kuris eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“ yra neteisingi (fiksuotas VIĮ 3 straipsnio pažeidimas), tačiau Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad minėti teiginiai nepažeidžia pareiškėjo dalykinės reputacijos. Publikacijoje pareiškėjas apibūdinamas kaip įstaiga, kurios veikla galimai pažeidžia ne tik įstatymus, bet ir elementariausius moralės principus, įstaigos veiklai vadovauja asmuo, kuris yra teistas už sukčiavimą, kas neatitinka tikrovės ir vienareikšmiškai formuoja viešą neigiamą požiūrį į pareiškėją, žemina jo dalykinę reputaciją.

7. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, jog informacija, kad dėl K. J. pradėtas baudžiamasis procesas, nėra susijusi su pareiškėju ir nepažeidžia jo dalykinės reputacijos.

8. Nors Sprendime teisingai konstatuota, jog žemiau nurodyti Publikacijos teiginiai yra buvusios pareiškėjo darbuotojos V. P. teiginiai (žinia), tačiau pareiškėjas teigė, jog visiškai nepagrįstai nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neatsakingas už kito asmens teiginių paviešinimą. Pareiškėjas akcentavo teiginius: „Tekdavo dirbti darbus, kurių, kaip nekvalifikuota darbuotoja, negalėjau dirbti: perrišdavau žaizdas, dalindavau senoliams vaistus, o tai galėdavo daryti tik bendrosios praktikos slaugytoja, kuri per abu padalinius – (duomenys neskelbtini) – buvo tik viena“ ir pabrėžė, jog tokia akivaizdžiai pareiškėjo reputaciją diskredituojanti informacija yra visiškai neteisinga. Pareiškėjas nurodė, kad jo patvirtintos darbo tvarkos taisyklės, pareiginiai pagalbinio darbuotojo nuostatai patvirtina, jog tokių darbų minėtai darbuotojai net nebuvo leidžiama vykdyti, o su skundu pateikiamos 3 darbo sutartys patvirtina, kad įstaigoje Publikacijoje nurodomu metu dirbo ne viena, bet net 3 bendrosios praktikos slaugytojos.

9. Pareiškėjas nurodė, kad teiginiai „Be to, įstaiga neturėjo procedūrinio kabineto – vaistai buvo laikomi spintelėje po televizoriumi. O ir pietų pertraukai skirtą valandą atskaitydavo – niekur neišeidavau, nes viena dirbdavau, – problemas ėmė dėstyti moteris“ taip pat neatitinka tikrovės. VšĮ (duomenys neskelbtini) turi procedūrinį kabinetą, tai patvirtina išduota licencija verstis bendrosios praktikos slauga, kuriai yra privalomas procedūrinis kabinetas, 2014 m. gegužės 8 d. išduotas leidimas-higienos pasas Nr. 9-0397(6) vykdyti bendrosios praktikos slaugos veiklą, kas patvirtina, jog vaistai jokioje spintelėje po televizoriumi nebuvo ir nėra laikomi. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal darbo tvarkos taisykles darbuotojams nedraudžiama palikti darbo vietą pietų pertraukų metu, todėl Publikacijos teiginiai apie neva negalėjimą išeiti pietų metu yra taip pat neteisingi.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Publikacijos pastraipoje „Nakčiai likdavo vienas darbuotojas“ paskleisti tikrovės neatitinkantys ir pareiškėjo dalykinę reputaciją žeminantys teiginiai: „kurių norma nuolat buvo viršijama (vietoj 45 gyveno 51), suduoti jiems vaistus <...> bet ir išplauti kambarius, palovius, išvalyti spinteles. Ir visa tai buvo daroma tuomet, kai senoliai bandydavo užmigti. <...> Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas. Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk, ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų. Beje, pačios virdavome <...>“. Pareiškėjas pabrėžė, jog įstaigoje gyventojų norma niekada neviršijama, darbo tvarkos taisyklėse (su kuriomis pasirašytinai buvo supažindinta V. P.) draudžiama naktimis plauti gyventojų kambarius, trukdyti gyventojų ramybę ir poilsį. Pareiškėjas teigė, jog tokių teiginių skleidimas yra niekuo nepagrįstas, nes tokios situacijos įstaigoje niekada nebuvo, įstaigą tikrino daug institucijų, tačiau tokios Publikacijoje nurodomos situacijos nebuvo nustačiusi nė viena iš jų, o tai taip pat patvirtina šios informacijos klaidingumą.

11. Pareiškėjas akcentavo Publikacijoje teiginius: „lifto niekas neįrengė. Nežinau, kas dėtųsi kilus gaisrui. Neišmesi juk žmonių pro langą“, – teigė V. P.“ ir pažymėjo, kad pateikiant tokio pobūdžio informaciją visuomenei suformuojamas įvaizdis, jog įstaigoje, kilus gaisrui ir nesant lifto, nebus galimybių išgelbėti joje gyvenančių žmonių, kas formuoja neigiamą įvaizdį apie įstaigą ir akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nurodė, kad priešgaisrinės taisyklės gaisro atveju reikalauja pirmiausiai išjungti elektrą, draudžiama naudotis liftais, keltuvais. Evakuacija vykdoma naudojantis priešgaisrinėmis laiptinėmis, kurios įstaigoje yra. Priešgaisrinė tarnyba 2016 m. rudenį atlikusi patikrinimą jokių pažeidimų nenustatė, kas patvirtina įstaigoje esančią saugią priešgaisrinę sistemą bei padėtį.

12. Pareiškėjas teigė, jog teiginiai „Anot jos, trys gyventojų lovos buvo laikomos koridoriuje, o keturviečiuose kambariuose dažnai glausdavosi po penkis senolius. Įstaigos patikrinimų metu K. J. (eina direktorės pavaduotojo pareigas, direktorė – jo žmona), pasak V. P., pažeidimus laikinai užmaskuodavo“ neatitinka tikrovės. Tokios situacijos (šiurkščių pažeidimų) nenustatė nė viena įstaigą tikrinusi institucija, tai tik įrodo tokios informacijos akivaizdų klaidingumą.

13. Kaip diskredituojančius teiginius pareiškėjas vertino šią Publikacijoje paskleistą informaciją: „Vertina kaip keršto akciją“, „Kaip prisipažino V. P., po naktinio budėjimo darbuotojai ne visada sulaukdavo laisvos dienos, o kai sausį moteris išvydo grafiką, kuriame numatyta dvylika iš eilės darbo dienų, nusprendė nebetylėti. Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių“, „Po jos iš darbo, moters teigimu, išėjo dar septyni darbuotojai“. Pareiškėjas nurodė, kad Publikacijoje nurodomų darbo grafikų (be išeiginių dienų) niekada nebuvo, taip pat nebuvo jokio priekabiavimo prie darbuotojų ir iš įstaigos 7 darbuotojai neišėjo, o už netinkamą darbą buvo atleista tik viena darbuotoja, kurios suteikta neteisinga informacija ir yra Publikacijos pagrindas.

14. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) domėjosi ne buvusios darbuotojos nurodytos informacijos teisingumu / neteisingumu, bet tik pačia darbuotoja, kas negali būti laikoma informacijos šaltinio pateiktų teiginių teisingumo tikrinimu. Dar daugiau, viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) pasidomėjus apie informacijos šaltinį (buvusią įstaigos darbuotoją), nors buvo gauta informaciją apie jos nepatikimumą (darbuotoja iš buvusių 4 darboviečių išėjo taip pat pasitelkdama teismą), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nepatikrino suteiktos informacijos teisingumo. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neapklausė nė vieno darbuotojo, kuris dirbo įstaigoje, ir neatliko jokių kitų veiksmų, siekdamas patikrinti buvusios įstaigos darbuotojos suteiktos informacijos teisingumą, ir tuo pažeidė Kodekso 6 straipsnį, VIĮ 3, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15. Pareiškėjas nurodė, kad Publikacijos pavadinimas, kuriame pateikiamas jo pavadinimas (duomenys neskelbtini), yra palyginamas su „darbuotojų pragaras“, Publikacijoje pateikiama informacija „Per tą laiką moteris užfiksavo ne vieną darbo organizavimo bei elgesio su slaugos namų gyventojais pažeidimą“, „Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini), kaunietė V. P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto“, „Tai – akivaizdus susidorojimas su darbuotoju, pasinaudojant savo, kaip darbdavio, stipresne pozicija. Iš darbo išeinančio asmens atleidimą galima vertinti tik kaip keršto akciją. Nebent (duomenys neskelbtini) vadovai neinformuoti, kad baudžiava Lietuvoje panaikinta“ yra tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie Sprendime traktuojami kaip nuomonė, nežeminanti pareiškėjo dalykinės reputacijos. Pareiškėjas rėmėsi teismų suformuota praktika dėl žinių ir nuomonės sąvokų atskyrimo ir teigė, kad paminėti Publikacijos teiginiai buvo išreikšti be jokios dvejonės, abejonės ar klausimo ir tai yra informacija (žinia), o ne nuomonė.

16. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvusi pareiškėjo darbuotoja ne pati apsisprendė išeiti iš darbo, o buvo atleista už darbo drausmės pažeidimus. V. P. pradėjo dirbti įstaigoje 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Už pirmąjį darbo drausmės pažeidimą V. P. gavo drausminę nuobaudą – pastabą 2015 m. gruodžio mėnesį. Po mėnesio buvo gauta keletas tarnybinių pranešimų apie V. P. blogai atliekamą darbą. Per visą V. P. darbo laikotarpį – 6 mėnesius – šiai darbuotojai paskirtos 4 drausminės nuobaudos. 2016 m. vasario 8 d. atliktas darbuotojos darbo patikrinimas, kurio metu nustatyti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių V.

P. atsisakė pasiaiškinti. Taigi V. P. dar 2016 m. vasario 8 d. suprato, jog bus atleista iš darbo dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau siekdama vilkinti savo atleidimą ar jo išvengti, ji tą pačią dieną, t. y. 2016 m. vasario 8 d. pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą ir du mėnesius „sirgo“. Per šį laikotarpį V. P. pateikė skundus Darbo inspekcijai, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui, Kauno visuomenės centrui, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba), Maisto ir veterinarijos tarnybai, policijai.

Pareiškėjas nurodė, jog buvo tikrinama jo veikla, pateikti darbuotojos nemotyvuoti prašymai ją atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, išmokant jai 2 mėnesių kompensaciją. Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo jokios galimybės atleisti darbuotojos pagal jos prašymą, nes V. P. net pasibaigus ligos ir nedarbingumo pažymėjimui neatvyko į darbą, ignoravo pareiškėjo kvietimus, tuo atlikdama pravaikštas ir 2016 m. balandžio 18 d. buvo teisėtai atleista iš darbo už pasikartojančius darbo drausmės pažeidimus pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ką patvirtino ir Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime bei Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendime palikęs galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą.

Pareiškėjas teigė, kad Publikacijoje paviešinta K. J. pateikta informacija, jog įstaiga, pasinaudodama savo kaip darbdavio stipresne pozicija, neva susidoroja su darbuotojais kaip baudžiavos laikais, vienareikšmiškai žemina įstaigos reputaciją ir neatitinka tikrovės. Nors Sprendime nurodyta, kad Publikacijos paskelbimo metu viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) negalėjo būti žinoma apie teismo sprendimo priėmimą, tačiau pareiškėjas pabrėžė, jog priėmus tokį Sprendimą viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), kol Inspektorius nerekomendavo patikslinti informacijos, nesiėmė jokių veiksmų teisingos informacijos pateikimui.

17. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Kodekso 17 straipsnį, paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir / ar papildytas, tačiau informacijos skleidėjui atlikus pakeitimus Publikacijoje nebuvo pažymėta, jog informacija buvo keista, taigi buvo pažeista ir nurodyta teisės norma.

18. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas nurodė, kad vertindamas apie pareiškėją paskelbtą informaciją, atsižvelgė į jo, kaip viešojo juridinio asmens statusą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog viešasis asmuo (taip pat ir viešasis juridinis asmuo) nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina, tai reiškia, jog viešasis asmuo turėtų būti nuosaikesnis jam reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius apie jį skelbiamos informacijos netikslumus bei EŽTT praktika, jog teismas turi nagrinėti publikaciją ne tik atsižvelgdamas į skundžiamus teiginius, tačiau ir į visą kontekstą, kuriame buvo parengta publikacija.

20. Atsakovas teigė, jog vertindamas teiginį: „Paaiškėjo, jog ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“ atsižvelgė, kad jis yra pateikiamas Publikacijos paantraštėje, kurioje siekiama anonsuoti visą Publikaciją, perteikti Publikacijos esmę. Vėliau Publikacijoje nurodoma: (duomenys neskelbtini) teikiamos socialinės globos kokybė per pastaruosius dvejus metus vertinta 5 kartus. Pirmiausiai įstaiga buvo įspėta ir skirtas pusės metų terminas ištaisyti trūkumams. Kadangi po pusmečio situacija nepasikeitė, 2015 m. gruodžio 1 d. buvo nuspręsta sustabdyti licenciją. Tiesa, teikti paslaugas įstaiga galėjo – užfiksuoti 5 pažeidimai nekėlė grėsmės gyventojų gyvybėms. Kadangi ne visi nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, 2016 m. liepos 27 d. nuspręsta (duomenys neskelbtini) išduotą licenciją naikinti, – teigė Socialinių paslaugų priežiūros departamento atstovas V. B.. Po pusmečio vėl buvo atliktas patikrinimas. Kadangi ir vėl ne visi pažeidimai buvo pašalinti, 2016 m. liepos 27 d. nuspręsta licenciją naikinti“, – 15min informavo Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas V. B.. (duomenys neskelbtini) minėtą departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau šiuo metu globos namai turi teisę teikti socialinę globą, kadangi teismas laikinai, kol vyks teisminis procesas, sustabdė sprendimą dėl licencijos panaikinimo“. Atsakovas nurodė, kad Publikacijoje atskleidžiamos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, o pareiškėjo ginčijamą teiginį įvertinęs Publikacijos kontekste, atsižvelgęs į pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, statusą, atsakovas pagrįstai nenustatė, jog minėtas teiginys kenkia pareiškėjo dalykinei reputacijai.

21. Atsakovas nurodė, kad teiginį „Baudė darbo inspekcija“ vertino kaip Publikacijos dalies, kurioje kalbama apie pareiškėjui nustatytus darbo drausmės pažeidimus, antraštę (pavadinimą), o teiginys „<...> darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės <...>“ – Darbo inspekcijos atstovo M. P. B. citatos dalis, kurioje jis pateikia informaciją apie įstaigoje atliktus patikrinimus ir dėl jos veiklos gautus skundus. Atsakovas teigė, jog nors pareiškėjas nurodė, kad Darbo inspekcija jam neskyrė jokių nuobaudų, o 2016 m. kovo 23 d. surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0043-0612, tačiau pažymėjo, jog reikalavimas pašalinti pažeidimus apibendrintai yra viena iš administracinio poveikio priemonių, kurias nustatęs pažeidimus gali taikyti darbo inspektorius. Apie šios administracinio poveikio priemonės taikymą ir nurodoma M. P. B. citatoje. Atsakovas vertino, kad Publikacijoje buvo paskleista teisinga informacija, o Publikacijos dalies pavadinimas „Baudė darbo inspekcija“ atsižvelgiant į tai, jog tam tikras hiperbolizavimas, ironizavimas, siekiant skleisti informaciją ir idėjas, viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) yra leistinas, taip pat yra teisingas.

22. Atsakovas nurodė, jog nors pareiškėjas skunde nesutinka su atsakovo vertinimu, kad Publikacijos teiginiai „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, „15min primena, jog K. J., kuris eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai.<...>“ nekenkia pareiškėjo dalykinei reputacijai, Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pastraipos pavadinimu „Vadovas teistas dėl sukčiavimo “ akcentuojama ne pareiškėjo atstovė K. J., o įstaigos darbuotojas K. J., kad ginčijami teiginiai yra neteisingi, tačiau pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai jie nekenkia, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pateikdamas neteisingą informaciją, pažeidė pagrindinius visuomenės informavimo principus – viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai (VIĮ 3 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs į aplinkybes, kad: 1) pareiškėjas yra viešoji ne pelno siekianti įstaiga; 2) K. J. nuo 2011 m. kovo 17 d. ((duomenys neskelbtini) įsteigimo) iki 2013 m. vasario 18 d. vadovavo viešajam juridiniam asmeniui, o šiuo metu yra įstaigos darbuotojas; 3) 2014 m. vasario 10 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas K. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas); 4) atsižvelgęs į visą Publikacijos kontekstą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo direktorė yra K. J. bei pastraipos kontekstą, kuriame nurodoma, kad K. J. nėra oficialus pareiškėjo vadovas, atsakovas nustatė, kad ginčo teiginiuose skleidžiama informacija nekenkia pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai. Atsakovas pažymėjo, jog 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-14629-920/2016 nurodoma, jog pareiškėjui teisme atstovavo K. J. ir K. J., taip pat 2017 m. liepos 12 d. Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) posėdyje, kur buvo svarstyti įstaigos ir K. J. skundai dėl K. S. Publikacijos, svarstyme dalyvavęs K. J. taip pat atstovavo ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad šios aplinkybės leido pagrįstai suabejoti, jog K. J. (duomenys neskelbtini) nėra tiesiog eilinis socialinio darbuotojo padėjėjas.

23. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginio, jog Publikacijoje nurodoma informacija apie tai, kad prieš K. J. pradėtas baudžiamasis procesas pažeidžia pareiškėjo dalykinę reputaciją, nurodė, jog atsakovas Sprendime įvertinęs ginčo teiginį „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. įvykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje“, nustatė, jog informacija, kad 2014 m. spalio mėnesį į teismą buvo perduota byla dėl K. J. veikų yra teisinga, tačiau netiksli, nes ši byla 2016 m. birželio 8 d. (ginčo publikacija pateikta 2016 m. lapkričio 29 d.) buvo nutraukta, suėjus senaties terminui. Atsakovas pažymėjo, jog po atsakovo kreipimosi trečiasis suinteresuotas asmuo papildė Publikaciją, nurodydamas, kad byla dėl K. J. veikų buvo nutraukta, suėjus senaties terminui. Atsakovas teigė, jog informaciją, skelbiamą Publikacijoje, vertino visame jos kontekste, kuriame aiškiai nurodoma, jog pareiškėjo vadovė yra K. J., o K. J. yra jos sutuoktinis ir vienas iš įstaigos darbuotojų. Atsakovas nurodė, kad nesuprantama, kaip iš esmės teisinga informacija apie vykusius teismo procesus dėl darbuotojo veikų, galimai padarytų iki įsidarbinant (duomenys neskelbtini) (remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) įsteigta 2011 m. kovo 17 d., o K. J. buvo kaltinamas dėl veikų, padarytų 2000–2004 m.), gali kenkti pareiškėjo dalykinei reputacijai.

24. Atsakovas teigė, jog vertindamas Publikacijoje paskleistus buvusios darbuotojos V. P. teiginius, vadovavosi EŽTT praktika, V. P. teiginiai Publikacijoje išskirti kabutėmis, po jais nurodoma: „teigė V. P.“, „Kaip prisipažino V. P.“, „konflikto pradžią nupasakojo V. P.“. Atsakovas teigė, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais bei nurodė, kad Publikacijoje pateiktas įstaigos vadovės K. J. komentaras, apklausti buvę V. P. darbdaviai, kurie nurodė, jog ji iš buvusių darboviečių išėjo su konfliktais. Publikacijoje taip pat pateikiami priežiūros institucijų atstovų komentarai, kuriuose nurodoma, jog dėl įstaigos veiklos buvo atliekami tyrimai, nustatyta keletas pažeidimų. Be to, Publikacijos paskelbimo metu Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14629-920/2016 dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių klausimų (ieškovė byloje – V. P., atsakovas – (duomenys neskelbtini), atstovaujamas K. J. ir K. J.).

25. Dėl sąvokų žinia ir nuomonė atskyrimo atsakovas teigė, jog teiginį „V. P. pagalbine darbuotoja (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. vasario. Per tą laiką moteris užfiksavo ne vieną darbo organizavimo bei elgesio su slaugos namų gyventojais pažeidimą. Kol vieną dieną jos kantrybė trūko“ vertino kaip skleidžiamą žinią, kuri yra grįsta faktais ir V. P. nuomone. Atsakovas pabrėžė, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo licencija teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) senyvo amžiaus asmenims buvo sustabdyta dėl nustatytų įstatymo pažeidimų, taigi viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) skleidžiama žinia yra teisinga. Šią žinią taip pat patvirtino 2016 m. kovo 23 d. Darbo inspekcijos surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 0043-0612.

26. Dėl kito pareiškėjo teiginio „<...> Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini), kaunietė V P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto <...>“ atsakovas nurodė, kad jis buvo pateiktas Publikacijos paantraštėje bei trumpai apibendrino V. P. Publikacijoje reiškiamą nuomonę apie įstaigą, t. y. teiginyje pateikiama jos dėstomų teiginių santrauka. Šią V. P. nuomonės santrauką galima pagrįsti, vertinant kartu su kitu teiginiu „Tai – akivaizdus susidorojimas su darbuotoju, pasinaudojant savo, kaip darbdavio, stipresne pozicija.

Iš darbo išeinančio asmens atleidimą galima vertinti tik kaip keršto akciją. Nebent (duomenys neskelbtini) vadovai neinformuoti, kad baudžiava Lietuvoje panaikinta <...>“ – Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko K. J. nuomonė. Publikacijoje ji aiškiai išskirta kabutėmis, o po ja yra pažymėta „ironizavo V. P. ginančios <...>“. Atsakovas Sprendime nustatė, jog šios nuomonės turi pagrįstą faktinį pagrindą, rėmėsi 2017 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-909-638/2017 nustatytais faktais, kad V.

P. 2016 m. kovo 15 d. pareiškėjui išreiškė valią nutraukti darbo santykius pagal DK (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 127 straipsnio 2 dalį, tačiau pareiškėjas V. P. prašymą grąžino nesvarstytą, nes ji nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių nori nutraukti darbo santykius. 2016 m. kovo 30 d. V. P., atsižvelgdama į ne visą darbo užmokesčio mokėjimą ir darbo organizavimo pažeidimus, nustatytus kompetentingų viešojo administravimo institucijų, pareiškėjui įteikė papildytą reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo. 2016 m. balandžio 6 d. pareiškėjas rašte Nr. 2016/26 nurodė, kad jam vis dar trūksta informacijos dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl pakartotinai V.

P. pareiškimas grąžintas kaip nesvarstytas. Vėliau V. P. buvo skirta keletas drausminių nuobaudų ir (duomenys neskelbtini) direktorė 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 65 atleido V. P. iš darbo, vadovaudamasi DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nuo 2016 m. balandžio 18 d. Nors teismai V. P. atleidimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, esamos faktinės aplinkybės V. P. atstovui teisme K. J. suteikė pagrindą susidaryti pareiškėjo ginčijamai nuomonei ir tokiu būdu išreikšti kritišką požiūrį į V. P. atleidimo iš darbo procedūrą.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, atsakovas nustatė, kad K. J. nuomonė turi faktinį pagrindą, todėl nėra kenkianti įstaigos dalykinei reputacijai.

27. Atsakovas pažymėjo, jog Inspektorius priima sprendimus dėl VIĮ pažeidimų, o Komisija – dėl profesinės etikos pažeidimų, vadovaudamasi Kodeksu, kuris yra savireguliacijos institucijos priimtas taisyklių rinkinys. Atsakovas savo kompetencijos ribose nevertina, ar paskelbta informacija nepažeidžia Kodekso normų, todėl nei Sprendime, nei atsiliepime nepasisakyta dėl galimų Kodekso pažeidimų. Atsakovas rėmėsi informacija, pateikta Komisijos interneto svetainėje, ir nurodė, kad 2017 m. liepos 12 d. posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo skundas dėl K. S. Publikacijos. Klausimo svarstyme dalyvavo K. J., atstovaujantis ir (duomenys neskelbtini). Komisija nusprendė, jog Kodekso nuostatos Publikacijoje nebuvo pažeistos.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, pareiškėjo kaltinimai UAB „15min“ neturi jokio pagrindo, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29. UAB „15min“ nurodė, kad Publikaciją rašė ne apie privačią K. J. valdą, o apie senelių namus (duomenys neskelbtini), kurių direktorė ji yra, o jos vyras K. J. iš tiesų vadovauja. UAB „15min“ pažymėjo, kad oficialiuose šaltiniuose nurodoma, jog dabar ne K. J., o K. J. vadovauja (duomenys neskelbtini) (https://www.spec.lt/imone/(duomenys neskelbtini). UAB „15min“ teigė, kad didelė dalis darbuotojos nurodymų pažeidimų buvo, dėl to įstaiga buvo ne kartą bausta, buvo net atimta licencija (2016 m. liepos 27 d. dėl laiku nepanaikintų pažeidimų įstaigai buvo panaikinta licencija, tai praneša Publikacijoje cituojamas Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas V. B., taip pat nurodoma, kad sprendimas apskųstas teismui, todėl globos namai kol kas gali veikti). Visi Publikacijoje vartojami teiginiai pagrįsti faktais ir buvusios (duomenys neskelbtini) darbuotojos V. P. liudijimais.

30. UAB „15min“ teigė, kad Publikacija nėra šmeižiančio, tikrovės neatitinkančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Žurnalistė buvusios darbuotojos V. P. pateiktus faktus tikrino, bendraudama su valstybės institucijomis, senelių namų direktore K. J., būtent jos pageidavimu, aiškinosi V.P. praeitį kitose darbovietėse. K. J. buvo suteiktos visos galimybės atsakyti į V. P. reiškiamus kaltinimus, paaiškinti jos pasakojime nurodytas aplinkybes ir, jeigu tai netiesa, jas paneigti ir pateikti tai įrodančius faktus. K. J., kiek norėjo, tiek šia savo teise ir galimybe pasinaudojo ir nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad jos žodžiai neva buvo iškraipyti ar neteisingai suprasti. UAB „15min“ nurodė, kad žurnalistė bandė bendrauti ir su K. J., bet jis pats atsisakė.

31. Dėl teiginio „Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini), kaunietė V. P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto“ UAB „15min“ akcentavo, jog jis neiškreipia faktų. Pareiškėjas savo skunde pripažįsta, kad V. P. pateikė prašymą atleisti iš darbo. V. P. darbdavio jai skirtas nuobaudas vertina kaip kerštą, ji turi teisę išreikšti savo nuomonę apie nuobaudas. UAB „15min“ teigė, jog pareiškėjas pripažįsta, kad nuobaudas skyrė, vadinasi tai, kas parašyta, yra tiesa. UAB „15min“ nesutiko, kad teismai nustatė, jog V. P. iš darbo buvo atleista teisėtai ir teigė, jog tuo metu, kai buvo parašyta ir pasirodė Publikacija, dėl V. P. atleidimo bylinėtasi teismuose. UAB „15min“ neturėjo duomenų, kad bylinėjimasis būtų pasibaigęs.

32. UAB „15min“ nurodė, jog teiginys „Paaiškėjo, jog ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga“ taip pat yra tiesa, pagrįsta faktais. Jame kalbama apie V. P. darbo laikotarpį: tuomet, kai V. P. dirbo įstaigoje, jos licencija buvo sustabdyta dėl to, kad įstaiga neužtikrino pagarbos ir privatumo asmeniui (gyvenamajame kambaryje buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera), neužtikrinta galimybė gyventojams laisvai, savarankiškai ir saugiai judėti (neįrengtas liftas), be to, ne visų darbuotojų, teikiančių socialinę globą, profesinis išsilavinimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

UAB „15min“ teigė, jog Akreditavimo tarnyba 2016 m. birželio mėnesį atliko neplaninę įstaigos paslaugų kokybės kontrolę, kurios metu nustatyta, kad įstaigoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos 2015–2016 m. teiktos, pažeidžiant teisės aktus. UAB „15min“ citavo Publikacijos teiginį: „Iki šių metų birželio bendrosios praktikos slaugos paslaugos (duomenys neskelbtini) veikiančiame padalinyje buvo teikiamos neturint tam licencijos. Be to, pildydama gydytojų vaistų paskyrimų lapus, vyriausioji bendrosios praktikos slaugytoja V.

S. vykdė jai nepriskirtą funkciją. O įstaigos vadovė nebuvo patvirtinusi medicinos dokumentų pildymo tvarkos, metinio įstaigos vidaus medicininio audito plano, paskyrusi už vidaus medicininio audito vykdymą atsakingo asmens, parengusi vidaus medicininio audito veiklos aprašo. Dviejų audito grupės narių, tarp jų ir K. J., profesinė kvalifikacija neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų“, – UAB „15 min“ teigė R. K., Akreditavimo tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus vadovė. UAB „15min“ pažymėjo, kad teiginiai „Per tą laiką moteris užfiksavo ne vieną darbo organizavimo bei elgesio su slaugos namų gyventojais pažeidimą.

Kol vieną dieną jos kantrybė trūko. <...> Tekdavo dirbti darbus, kurių, kaip nekvalifikuota darbuotoja, negalėjau dirbti: perrišdavau žaizdas, dalindavau senoliams vaistus, o tai galėdavo daryti tik bendrosios praktikos slaugytoja, kuri per abu įstaigos padalinius – (duomenys neskelbtini) – buvo tik viena“; „Be to, įstaiga neturėjo procedūrinio kabineto – vaistai buvo laikomi spintelėje po televizoriumi. O ir pietų pertraukai skirtą valandą atskaitydavo – niekur neišeidavau, nes viena dirbdavau“ pagrįsti V. P. pasakojimu ir valstybės institucijų atliktų patikrinimų išvadomis, Darbo inspekcijos atstovo M.

P. B. teiginiu, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. buvo tikrintas 3 kartus. Pastarasis, planinis, patikrinimas buvo atliktas 2016 m. birželį – tada esminių pažeidimų nenustatyta. Nuo 2015 m. VDI iš viso gavo 3 skundus, susijusius su šia įstaiga: vienas anoniminis dėl viešo intereso – nepriklausė VDI kompetencijai, todėl persiųstas atitinkamai institucijai; kitas, dėl darbuotojo neteisėto atleidimo; trečiasis – dėl darbo ir poilsio laiko – iš dalies pasitvirtino, darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės“.

33. UAB „15min“ nurodė, kad teiginiai „<...> kurių norma nuolat buvo viršijama (vietoj 45 gyveno 51), suduoti jiems vaistus, iškviesti greitąją pagalbą, bet ir išplauti kambarius, palovius, išvalyti spinteles. Ir visa tai buvo daroma tuomet, kai senoliai bandydavo užmigti. Naktimis būdavo plaunami ir indai, o džiūdavo jie tiesiog koridoriuje. <...> Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas. Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų. Beje, pačios virdavome <...>“ pagrįsti V. P. liudijimu ir valstybės institucijų patikrinimų išvadomis.

34. UAB „15min“ nurodė, kad teiginys „<...> lifto niekas neįrengė. Nežinau, kas dėtųsi kilus gaisrui. Neišmesi juk žmonių pro langą“ pagrįstas V. P. liudijimu ir valstybės institucijų patikrinimų išvadomis. UAB „15min“ pažymėjo, kad Publikacijoje objektyviai nurodoma, jog Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba UAB „15min“ patikino, jog paskutinis patikrinimas įstaigoje atliktas rugsėjo mėnesį, pažeidimų neužfiksuota.

35. UAB „15min“ teigė, jog teiginiai „Kaip prisipažino V. P., po naktinio budėjimo darbuotojai ne visada sulaukdavo laisvos dienos, o kai sausį moteris išvydo grafiką, kuriame numatyta dvylika iš eilės darbo dienų, nusprendė nebetylėti. <...> Parodžiau grafiką advokatui. Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių. <...> Po jos iš darbo, moters teigimu, išėjo dar septyni darbuotojai“ yra paremti V. P. liudijimu, tuo tarpu pareiškėjo skundo argumentas, kad tai melas, yra nepagrįstas. UAB „15min“ pastebėjo, jog ne žurnalistės fantazija, o Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko K. J. nuomonė, pacituota Publikacijoje yra kitas teiginys „Tai – akivaizdus susidorojimas su darbuotoju, pasinaudojant savo, kaip darbdavio, stipresne pozicija. Iš darbo išeinančio asmens atleidimą galima vertinti tik kaip keršto akciją. Nebent (duomenys neskelbtini) vadovai neinformuoti, kad baudžiava Lietuvoje panaikinta“.

36. UAB „15min“ dėl Publikacijos pastraipų pavadinimų „Baudė darbo inspekcija“; „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“, teiginio „darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės <...>“ nurodė, kad jie yra pagrįsti Darbo inspekcijos taikyta administracinio poveikio priemone darbdaviui bei aplinkybėmis, jog ne K. J., o jos vyras, direktoriaus pavaduotojas, faktiškai vadovauja įstaigai, K. J. yra teistas ir dabar teisiamas už sukčiavimą. UAB „15min“ pažymėjo, kad jau teistas už sukčiavimus K. J. ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. vykdytų nusikalstamų veikų virtinę, pastarąjį kartą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalio mėnesį. Šie teiginiai Lietuvos kriminalinės policijos biuro pranešimu apie teismui perduotą bylą (http://www.15min.lt/'nauiiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes.stambus-sukcius-(duomenys neskelb-tini)-ir-toliau-bus-teisiamas-uz-visas-senas-aferas-50-458235).

37. UAB „15min“ nurodė, kad remiantis Komisijos rekomendacija, Publikacija pažymėta kaip papildyta, žr. https://www. 15min.lt/naujiena/aktaulu/lietuva/(duomenys neskelbtini)-56-717456.

II. 38. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

39. Teismas nustatė, kad Akreditavimo tarnyba 2014 m. gegužės 16 d. išdavė pareiškėjui licenciją Nr. 3596, t. y. suteikė teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti slaugos-bendrosios praktikos slaugos paslaugą adresu: (duomenys neskelbtini). Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė pareiškėjui licenciją socialinei globai teikti Nr. L000000098, kurioje suteikta teisė adresu: (duomenys neskelbtini) ir adresu: (duomenys neskelbtini) teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) senyvo amžiaus asmenims. Teismas rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir pažymėjo, kad pareiškėjui apskundus Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. V1-261 „Dėl (duomenys neskelbtini) licencijos galiojimo panaikinimo“ Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-8341-535/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02899-2016-0) pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė minėto įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (teismas pažymėjo, kad sprendimas šioje byloje neįsiteisėjęs).

40. Teismas nustatė, kad Darbo inspekcija 2016 m. kovo 23 d. reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. R1 0443-0612 nurodė pašalinti nustatytus trūkumus (2 pažeidimai) iki 2016 m. balandžio 29 d. UAB „15 min“ 2016 m. lapkričio 29 d. portale www.15min.lt paskelbė Publikaciją. Pareiškėjas dėl Publikacijos pateikė 2017 m. kovo 6 d. skundą Tarnybai. Komisija 2017 m. liepos 12 d. posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo ir K. J. skundus dėl K. S. Publikacijos ir nusprendė, jog Kodekso nuostatos Publikacijoje nepažeistos, Komisija taip pat nusprendė kreiptis individualiu kreipimusi į UAB „15min“ redakciją ir atkreipti jos dėmesį į tam tikrus pastebėtus Publikacijos trūkumus.

41. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą, atlikus tyrimą VIĮ nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinus skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, Tarnyba Sprendime nusprendė: pripažinti pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo; išsiųsti sprendimą pareiškėjui ir UAB „15min“; viešai paskelbti sprendimą Tarnybos interneto svetainėje. Teismas aptarė Sprendimo turinį ir nurodė, kad Tarnyba 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. (SK-35) S-514 informavo pareiškėją ir UAB „15min“ apie Sprendimą, pateikdama jo kopiją.

42. Teismas nustatė, kad Lietuvių kalbos institutas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą atlikti kalbinę ekspertizę, 2017 m. spalio 16 d. lietuvių kalbos specialisto išvadoje Nr. E-17-18, be kita ko, atsakydamas į klausimą, ar žemiau nurodyti Publikacijos teiginiai yra Publikacijoje minimos V. P. išreikšta nuomonė, ar tai yra informacinio pobūdžio teiginiai (faktai / duomenys), nurodė: 1) „Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini), kaunietė V. P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto“ laikytina informacija, pateikiama be duomenų;

„Per tą laiką moteris užfiksavo ne vieną darbo organizavimo bei elgesio su slaugos narni/ gyventojais pažeidimą“ laikytina informacija, pateikiama be duomenų; 2) „Tekdavo dirbti darbus, kurių, kaip nekvalifikuota darbuotoja, negalėjau dirbti: perrišdavau žaizdas, dalindavau senoliams vaistus, o tai galėdavo daryti tik bendrosios praktikos slaugytoja, kuri per abu įstaigos padalinius – (duomenys neskelbtini) – buvo tik viena“ – informacinio pobūdžio teiginys, kuriame pateikiami konkretūs faktai; „Be to, įstaiga neturėjo procedūrinio kabineto – vaistai buvo laikomi spintelėje po televizoriumi.

O ir pietų pertraukai skirtą valandą atskaitydavo – niekur neišeidavau, nes viena dirbdavau“ – informacinio pobūdžio teiginys, kuriame pateikiami konkretūs faktai; 3) [gyventojus], „kurių norma nuolat buvo viršijama (vietoj 45 gyveno 51), suduoti jiems vaistus, iškviesti greitąją pagalbą, bet ir išplauti kambarius, palovius, išvalyti spinteles. Ir visa tai buvo daroma tuomet, kai senoliai bandydavo užmigti. Naktimis būdavo plaunami ir indai, o džiūdavo jie tiesiog koridoriuje. Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas.

Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk, ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų. Beje, pačios virdavome“ – informacinio pobūdžio teiginys, kuriame pateikiami konkretūs faktai; 4) „Valymui visad trūkdavo švarių skudurų, cheminių medžiagų, o pirštines dienai teduodavo vienas. Su tomis pačiomis ir užpakalius valyk, ir sumuštinius tepk, ir kambarius plauk. Tekdavo skolintis, pirkti iš savų pinigų“ – informacinio pobūdžio teiginys, kuriame pateikiami konkretūs faktai; „lifto niekas neįrengė.

Nežinau, kas dėtųsi kilus gaisrui. Neišmesi juk žmonių pro langą“ – teigė V. P.“ – pirmas sakinys – informacija, kiti du – nuomonė; 5) „Anot jos, trys gyventojų lovos buvo laikomos koridoriuje, o keturviečiuose kambariuose dažnai glausdavosi po penkis senolius“ – informacinio pobūdžio teiginys, kuriame pateikiami konkretūs faktai; 6) Įstaigos patikrinimų metu K. J. (eina direktorės pavaduotojo pareigas, direktorė – jo žmona), pasak V. P., pažeidimus laikinai užmaskuodavo“ – teiginys, bet ne informacinio pobūdžio;

„Kaip prisipažino V. P., po naktinio budėjimo darbuotojai ne visada sulaukdavo laisvos dienos, o kai sausį moteris išvydo grafiką, kuriame numatyta dvylika iš eilės darbo dienų, nusprendė nebetylėti. Po jos iš darbo, moters teigimu, išėjo dar septyni darbuotoja“ – informacinio pobūdžio teiginys.

43. Teismas pažymėjo, kad Lietuvių kalbos institutas, atsakydamas į klausimą, ar žemiau nurodyti Publikacijos teiginiai yra Publikacijoje minimo K. J. nuomonė, ar tai yra informacinio pobūdžio teiginiai (faktai / duomenys), nurodė, kad teiginiai „Tai – akivaizdus susidorojimas su darbuotoju, pasinaudojant savo, kaip darbdavio, stipresne pozicija. Iš darbo išeinančio asmens atleidimą galima vertinti tik kaip keršto akciją. Nebent (duomenys neskelbtini) vadovai neinformuoti, kad baudžiava Lietuvoje panaikinta“ – yra nuomonė, kuria apibendrinama, vertinama, bet konkrečios informacijos nepateikiama.

44. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) skundą, be kita ko, sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimo dalį, kurioje skundas buvo atmestas dėl teiginių Publikacijoje paskleidimo, pažeidžiant VIĮ 2, 3, 16 straipsnius, Kodekso 6 straipsnį, pakenkiant pareiškėjo dalykinei reputacijai.

45. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra viešoji įstaiga, t. y. viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalis). (duomenys neskelbtini) yra viešasis juridinis asmuo, kuris teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, t. y. teikia stacionarias globos ir slaugos paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, jog viešasis asmuo (taip pat ir viešasis juridinis asmuo) nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina, tai reiškia, jog viešasis asmuo turėtų būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus, tačiau viešasis asmuo taip pat turi teisę į dalykinės reputacijos, garbės ir orumo gynimą.

46. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tenkina viešuosius interesus, nurodė, jog vertinant apie jį paskelbtą informaciją būtina nustatyti, ar viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas informaciją apie pareiškėją ir jo veiklą, sąžiningai informavo visuomenę, neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Teismas rėmėsi teismų praktika, kurioje konstatuota, jog jeigu asmens saviraiškos laisvės įgyvendinimas susijęs su kitų saugotinų ir visuomenei svarbių vertybių, tokių kaip teisė į sveiką ir saugią aplinką, asmens sveikatą, gynimu, asmens saviraiškos laisvės ribos turi būti kuo platesnės, asmens teisė į sveikatos apsaugą ir saugią aplinką tiesiogiai garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Teismas pažymėjo, jog šia prasme žiniasklaidos priemonės turi atlikti „sarginio šuns“ (angl. watch dog) funkcijas, informuojančias visuomenę apie svarbius viešuosius interesus, tačiau šios priemonės neturi pereiti į „puolančio šuns“ vaidmenį.

47. Teismas pabrėžė, kad ginčas šioje byloje kyla dėl pateiktos informacijos teisinio vertinimo, t. y. ar minėtoji informacija vertintina kaip žinios ar kaip nuomonės, taip pat ginčą kelia tos informacijos vertinimas VIĮ nuostatų kontekste.

48. Teismas pažymėjo, kad Publikacijoje paskelbta informacija šioje administracinėje byloje negali būti vertinama Kodekso 6 straipsnio kontekste, nes Kodekso nuostatas turi teisę taikyti ne atsakovas, o Komisija. Pastaroji 2017 m. liepos 12 d. posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) ir K. J. skundus dėl K. S. Publikacijos ir nusprendė, jog Kodekso nuostatos Publikacijoje nepažeistos, Komisija taip pat nusprendė kreiptis individualiu kreipimusi į UAB „15min“ redakciją ir atkreipti jos dėmesį į tam tikrus pastebėtus Publikacijos trūkumus. Teismas pareiškėjo skundo teiginius, kad galėjo būti pažeistos Kodekso 6 straipsnio nuostatos, atmetė kaip nepagrįstus.

49. Teismas dėl pareiškėjo argumento, kad Publikacijos teiginiai neatitiko VIĮ 2, 3, 16 straipsnių, aptarė nuomonės sąvoką (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis), visuomenės informavimo principą, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (VIĮ 3 straipsnio 3 dalis), siekį užtikrinti nuomonių įvairovę (VIĮ 16 straipsnio 1 dalis) ir pabrėžė, kad teismas sutinka su Sprendime nurodomu esminiu teiginiu, kad teismas turi nagrinėti publikaciją ne tik atsižvelgdamas į skundžiamus teiginius, tačiau ir į visą kontekstą, kuriame buvo parengta publikacija (žr. EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimą byloje Lingens prieš Austriją (pareiškimo Nr. 9815/82). Todėl pareiškėjo skunde nurodomi teiginiai turi būti vertinami kompleksiškai (kaip vientisa informacija), be to, sistemiškai vertinant VIĮ nuostatas.

50. Teismas pabrėžė, kad jokiu būdu negalima teigti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Publikacijoje nesudarė sąlygų nuomonių įvairovei, kad buvo pažeista VIĮ 16 straipsnio 1 dalis. Priešingai, teismas nustatė, kad buvo išklausyta ne tik buvusi darbuotoja V. P., bet apklausti buvę jos darbdaviai, įskaitant tai, jog buvo sudarytos sąlygos pasisakyti (duomenys neskelbtini) vadovei (ji šia teise nesinaudojo), taip pat išklausyti valstybės institucijų darbuotojai ir tarnautojai, juos cituojant, o apie tai nurodyta Publikacijoje.

51. Teismas, vertindamas pateiktos informacijos tikslumą ir teisingumą (VIĮ 2 straipsnio 36 dalis, 3 straipsnio 3 dalis), sutiko su atsakovo pozicija, kad šita Publikacija nebuvo nukreipta prieš pareiškėją, o ja siekta kaip įmanoma tiksliai pateikti buvusios darbuotojos nusiskundimus apie viešąją įstaigą, teikiančią svarbias visai visuomenei paslaugas. Teismas atkreipė dėmesį į Publikacijos pavadinimą (duomenys neskelbtini), t. y. ji leidžia suprasti, jog įstaigoje yra itin blogai pirmiausia darbuotojams, o ne įstaigos slaugomiems asmenims; Publikacijoje itin daug kabutėse cituojama V. P. žodžių, todėl, nors lingvistiškai V. P. žodžiai ir gali būti laikomi teiginiais (žr. 2017 m. spalio 16 d. lietuvių kalbos specialisto išvadą Nr. E-17-18), tačiau šių teiginių šaltinis yra nurodytas itin tiksliai, o jo žodžiai nėra iškraipomi, todėl teisine prasme minėtieji subjektyvūs teiginiai yra asmens V. P. nuomonė. Teismas pažymėjo, kad pats šaltinis (V.P.) Publikacijoje įvardijamas kaip ganėtinai konfliktiškas, kuriuo „buvę darbdaviai nepatenkinti“, o tai lemia, jog vidutinis protingas skaitytojas tinkamai įvertins tokio šaltinio ir jo nuomonės patikimumą. Teismas pastebėjo, kad tai, jog (duomenys neskelbtini) veikloje yra objektyvių trūkumų, paaiškino valstybės tarnautojai (Darbo inspekcijos atstovas bei Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjas), kurių žodžiai taip pat pateikti kabutėse. Dar daugiau, nors informacija apie (duomenys neskelbtini) licencijas nevisiškai tiksli (tai konstatavo Komisija), tačiau teismas pabrėžė, jog Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. V1-261 „Dėl (duomenys neskelbtini) licencijos galiojimo panaikinimo“ viena licencija pareiškėjui buvo panaikinta (teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-775-535/2017 (duomenys neskelbtini) skundą dėl paminėto įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, tačiau sprendimas neįsiteisėjęs). Visos šios aplinkybės, jas vertinant sistemiškai, leido teismui padaryti išvadą, kad Publikacijoje pareiškėjo dalykinei reputacijai nebuvo pakenkta, kad nebuvo pažeistos VIĮ 2, 3, 16 straipsnių nuostatos.

52. Teismas nurodė, jog netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti išvestinius pareiškėjo reikalavimus įpareigoti UAB „15min“ pašalinti Publikaciją iš www.15min.lt ir kitų Publikacijos viešinimo vietų; įpareigoti Inspektorių įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus ir įstatymuose nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Tarnybos interneto puslapyje; įpareigoti UAB „15min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis).

III. 53. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Sprendimo dalį, kurioje skundas buvo atmestas dėl Publikacijoje teiginių paskelbimo pažeidžiant VIĮ 2, 3, 16 straipsnius, Kodekso 6 straipsnio nuostatas bei pakenkiant (duomenys neskelbtini) dalykinei reputacijai; įpareigoti UAB „15min“ pašalinti Publikaciją iš www.15min.lt ir kitų Publikacijos viešinimo vietų; įpareigoti Inspektorių įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus ir įstatymuose nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Tarnybos interneto puslapyje; įpareigoti UAB „15min“ rezoliucinę sprendimo dalį nedelsiant paskelbti atitinkamose visuomenės informavimo priemonėse; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

54. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais ir išvada, kuri jais remiantis buvo padaryta, jog Publikacijoje pareiškėjo dalykinei reputacijai pakenkta nebuvo, taip pat nebuvo pažeistos VIĮ 2, 3, 16 straipsnių nuostatos. Pareiškėjas akcentuoja, jog Publikacijos turinys, jos kontekstas, byloje esanti medžiaga leidžia daryti išvadą, kad VIĮ 3 ir 16 straipsnių pažeidimai Publikacijoje nebuvo nustatyti nepagrįstai, o būtent nenuoseklus byloje esančių įrodymų ir šiam teisiniam ginčui reikšmingų aplinkybių vertinimas, nesigilinimas į Publikacijos turinį bei jos kontekstą, ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo pažeidimas, lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

55. Pareiškėjas pažymi, jog Publikacijoje nurodoma: „<...> Paaiškėjo, jog ši įstaiga apskritai neturėjo teisės verstis senelių slauga <...>“, o tokie duomenys prieštarauja bylos medžiagai (pateiktoms licencijoms) bei aplinkybei, jog pareiškėjui tik laikinai sustabdyta licencija verstis institucine socialine globa. Pareiškėjas teigia, jog teismo motyvai, kad informacijos netikslumas nėra esminis ir nemenkina pareiškėjo dalykinės reputacijos yra nesuprantami. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu pareiškėjo teiktus paaiškinimus, jog tokios informacijos paskelbimas sukėlė pareiškėjui daug nepatogumų, papildomo darbo aiškinant Publikaciją skaičiusiems asmenims tikrąją situaciją, o tai neabejotinai lėmė dalykinės reputacijos pablogėjimą.

56. Pareiškėjas teigia, jog teismas nevertino ir sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, jog teiginiuose „Baudė darbo inspekcija“, „<...> darbdaviui taikytos administracinio poveikio priemonės <...>“ minimas reikalavimas pašalinti pažeidimus yra įtvirtintas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 2 dalies 1 punkte, nustatant Darbo inspektoriaus pareigas, o ne apibrėžiant galimas taikyti administracinio poveikio priemones, todėl minėtas reikalavimas negali būti laikomas administracinio poveikio priemone ir neatitinka tikrovės.

57. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime nebuvo vertinta aplinkybė, kad pareiškėjo vadovo pristatymas, kaip asmens, kuris yra teistas už sunkius nusikaltimus, tuo pačiu pateikiant kitą informaciją apie fiksuotus sunkius pažeidimus savaime žemina pareiškėjo dalykinę reputaciją („Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ ir „15min primena, jog K. J., kuris eina (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet, kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“).

58. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bylos medžiaga, kurios teismas nevertino, įrodo, kad akivaizdžiai pareiškėjo reputaciją diskredituojanti buvusios darbuotojos suteikta informacija yra visiškai neteisinga. Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytus Publikacijos teiginius, kartu su jais pateiktus argumentus, pabrėžia, jog byloje yra įstaigos darbo tvarkos taisyklės, pareigybiniai darbuotojo nuostatai, leidimas-higienos pasas Nr. 9-0397 (6). Pareiškėjas akcentuoja, kad didžioji dalis Publikacijos buvo būtent apie slaugomų asmenų itin prastą, neva neatitinkančių jokių higienos reikalavimų ir elementarių žmogiškumo principų, padėtį, todėl būtent Publikacijos turinys ir jos kontekstas patvirtina, jog, priešingai teismo sprendimo motyvams, Publikacija buvo siekiama ne kuo tiksliau apibūdinti darbuotojų padėtį (duomenys neskelbtini), bet paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri yra akivaizdžiai nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) ir menkina pareiškėjo dalykinę reputaciją.

59. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo pozicija, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) negali būti atsakingas už kito asmens pateiktą informaciją. Pareiškėjas pabrėžia, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nevykdė pareigos patikrinti asmens suteiktos informacijos teisingumą, neapklausė nei vieno darbuotojo, kuris dirbo įstaigoje ir neatliko jokių kitų veiksmų, siekiant patikrinti buvusios įstaigos darbuotojos suteiktos informacijos teisingumą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismas nevertino aplinkybės, kokie asmenys (institucijos) buvo apklausti, teigia, jog galėjo kreiptis į Kauno visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą, tikrinantį įstaigos veiklos atitikimą higienos standartams, tačiau tikėtina sąmoningai į šią instituciją nesikreipė arba jei kreipėsi, tai tokios informacijos Publikacijoje tiesiog nenurodė.

60. Pareiškėjas vadovaujasi EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pabrėžia, kad Publikacijos turinys nepakenkė pareiškėjo dalykinei reputacijai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos (EŽTT sprendimai Iatridis prieš Graikiją, Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009), o teismas netinkamai taikė VIĮ 3 ir 16 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

61. Pareiškėjas teigia, jog teismas, analizuodamas teiginius „Plyšus kantrybei dėl išnaudojimo (duomenys neskelbtini), kaunietė V. P. nusprendė išeiti iš darbo. Tačiau vietoj draugiško atsisveikinimo ji tikina sulaukusi darbdavio keršto“ nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, siekiant atskirti žinios ir nuomonės sąvokas (žr. 2015 m. sausio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-104/2014) ir pabrėžia, kad teiginių turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog juose pateikti konkretūs faktai. Pareiškėjas akcentuoja, jog aplinkybės, kad tekstas kabutėse ir yra nurodomas informacijos šaltinis, savaime nesudaro pagrindo informacijos vertinti kaip nuomonę, o ne žinią, juolab, kad Lietuvių kalbos specialistas nurodė, kad aptariamas teiginys yra informacija. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje esantys teismų sprendimai taip pat patvirtina, kad Publikacijoje skelbta informacija neteisinga, nes buvusi darbuotoja ne pati išėjo, o buvo atleista, tačiau teismas nepagrįstai pritarė Sprendime išdėstytiems motyvams, minimą teiginį vertino kaip nuomonę ir jo teisingumo neanalizavo.

62. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

63. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas absoliutina savo teises, sąmoningai ignoruoja esminę aplinkybę – viešojo juridinio asmens statusą ir neteisingai interpretuoja saviraiškos (informacijos) laisvę, jos prigimtį. Atsakovas teigia, jog teismo sprendime, vadovaujantis teismų praktika, yra nustatyta teisinga pusiausvyra tarp dviejų konstitucinių vertybių – saviraiškos laisvės (šiuo atveju tenkinančios viešąjį interesą) ir viešojo juridinio asmens dalykinės reputacijos. Atsakovas teigia, jog Sprendime teisingai nustatė, o teismas patvirtino, kad ginčo atveju prioritetas turi būti teikiamas saviraiškos laisvei, kartu ir visuomenės teisei žinoti apie pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, veiklą.

64. Atsakovas pabrėžia, kad Sprendime rėmėsi EŽTT praktika dėl kontekstinio publikacijos vertinimo, o Publikacijoje pateiktos atsakingų pareigūnų pozicijos, kuriomis nepasitikėti trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo pagrindo. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjo reikalavimas papildomai tikrinti valstybės institucijų pateiktą informaciją yra perteklinis, nes viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi teisę ja pasitikėti ir neturi pareigos tikrinti. Atsakovas nurodo, kad vykstant viešajai diskusijai viešojo intereso klausimais griežtas (siaurinamasis) saviraiškos laisvės ribojimo aiškinimas taikomas netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali šokiruoti ar trukdyti, šiuo atveju atsakovas nustatė, o teismas pagrįstai patvirtino, jog apie pareiškėją paskelbta informacija neabejotinai tenkino viešąjį interesą ir neperžengė viešojo juridinio asmens kritikos ribų, todėl nustatyti priešingai nėra jokio teisinio pagrindo.

65. Atsakovas nurodo, jog vadovavosi EŽTT suformuota praktika (žr. pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje Jersild prieš Daniją (pareiškimo Nr. 15890/89), vertino, jog trečiojo suinteresuoto asmens informacijos šaltinio teiginiai Publikacijoje išskirti kabutėmis, patikslinančia informacija (pvz., teigė V. P.“, „Kaip pripažino V. P.“, „konflikto pradžią nupasakojo V. P.“), pateiktas pareiškėjo vadovės komentaras, apklausti buvę V. P. darbdaviai, priežiūros institucijų komentarai. Atsakovas pažymėjo, kad Publikacijos paskelbimo metu Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14629-920/2016 dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių klausimų. Atsakovas akcentuoja, jog atlikęs tyrimą nenustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo peržengė saviraiškos laisvės ribas.

66. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginio „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ ir su tuo susijusios Publikacijoje paskelbtos informacijos nurodo, jog iš Publikacijos konteksto akivaizdu, kad pastraipos pavadinimu akcentuojama ne pareiškėjo atstovė K. J., o pareiškėjo darbuotojas K. J., kuris iki įsidarbinant (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas dėl veikų, padarytų 2000–2004 m., taigi informacija apie vykusius teismo procesus negali pakenkti pareiškėjo dalykinei reputacijai. Atsakovas nurodo, jog Sprendime nustatyta, jog ginčijami teiginiai yra neteisingi, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė pagrindinius visuomenės informavimo principus – VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, tačiau pareiškėjo, kaip viešojo juridinio asmens, dalykinei reputacijai jie nekenkia.

67. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendime aptarta kalbinė ekspertizė nepatvirtina neva neteisingo nuomonės ir žinios atskyrimo. Atsakovas teigia, jog Sprendime nėra pateiktas tik kalbinis ginčo teiginių vertinimas, nes toks siauras paskelbtos informacijos vertinimas būtų negalimas institucijos funkcijų požiūriu, kurias įgyvendinant kiekvienu atveju siekiama teisingos asmens neturtinių teisių ir teisės skleisti informaciją pusiausvyros. Atsakovas pastebi, kad teismų praktikoje nustatyta, kad nepaisant to, jog informacija turi konstatuojamojo pobūdžio informacijos požymių, vertinant ją visame kontekste ji gali įgyti vertinamąjį pobūdį ir atvirkščiai, taigi Sprendime pateiktas platesnis nei kalbinėje ekspertizėje nurodytas vertinimas.

68. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. UAB „15min“ taip pat prašo iš pareiškėjo UAB „15min“ naudai priteisti 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.

69. UAB „15min“ nurodo, kad pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, kuris nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo ir jo kritikos ribos gerokai platesnės. Tai reiškia, jog UAB „15min“ paskelbti ir pareiškėjo ginčytini teiginiai turėtų būti vertinami kaip viešojo juridinio asmens veiklos kritika, atsižvelgiant į tai, kad VIĮ 9 straipsnis numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą ir taip pat draudžia persekioti už kritiką.

70. UAB „15min“ nurodo, jog Publikaciją paskelbė atlikęs protingos apimties tyrimą, apklausęs valstybinių institucijų atstovus, susipažinęs su jų priimtais sprendimais dėl galimų pareiškėjo veiklos pažeidimų, apklausęs kitus susijusius asmenis ir pabrėžė, jog tais atvejais, kai žiniasklaida remiasi oficialia valstybinių institucijų pateikiama informacija, jos papildomai tikrinti nėra pagrindo.

71. UAB „15min“ teigia, jog pareiškėjas visiškai nepagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą, nesigilino į Publikacijos turinį, kontekstą ir neatskleidė bylos esmės. UAB „15min“ atkreipia dėmesį, kad yra ginčijama Publikacija, kurioje pateikiami valstybinių institucijų atstovų komentarai ir informacija, teismas surinko papildomus įrodymus byloje, kuriais rėmėsi, o taip pat priskyrė konkrečius Publikacijos teiginius žinių kategorijai bei kartu nurodė, jog žinios paskelbtos teisingos, pagrįstos valstybinių institucijų išvadomis (tyrimais, sprendimais), kitus konkrečiai nurodytus duomenis priskyrė nuomonės kategorijai, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismo sprendime nėra atskleista bylos esmė.

72. UAB „15min“ teigia, jog pareiškėjas nepagrįstai sureikšmina Publikacijoje pateiktos informacijos netikslumus ir teigia, jog tokie netikslumai lemia jo dalykinės reputacijos sumenkinimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog susidūrė su nepatenkintų asmenų reikalavimais, kurie jam sukėlė nepatogumus, tačiau nepateikia jokių įrodymų, o taip pat nepateikia jokių įrodymų, jog patyrė bet kokius sunkumus, susijusius būtent dėl Publikacijoje esančių netikslumų ir kaip tuos nepatogumus atskiria nuo tų, kuriuos sukelia tai, kad viena iš licencijų visgi faktiškai buvo sustabdyta.

73. UAB „15min“ nurodo, kad pareiškėjas išskiria Publikacijos teiginius, kuriuos išsakė buvusi pareiškėjo darbuotoja, Publikacijoje tokie teiginiai nurodyti kabutėse, t. y. pateiktos buvusios darbuotojos citatos, kurie neva menkina pareiškėjo dalykinę reputaciją ir dėl kurių teismo sprendime nėra pasisakyta, tačiau, UAB „15min“ vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti, nes teismas pasisakė, jog tokie teiginiai laikytini asmens nuomone, kuriuos paskelbė trečiasis suinteresuotas asmuo Publikacijoje. UAB „15min“ pastebi, kad nuomonės atskyrimas nuo žinių šiuo atveju turi esminės reikšmės, nes trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijoje aiškiai išskyrė teiginius, pasakytus konkretaus asmens, nuo kitų teiginių, akivaizdu, jog jie yra subjektyvi buvusios darbuotojos nuomonė ir teismo sprendime tai yra nurodyta, dėl šios priežasties šių teiginių teisingumas nėra įrodinėjamas.

74. UAB „15min“ pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodo, jog visa Publikacija nukreipta prieš (duomenys neskelbtini), o Publikacijos turinys yra apie slaugomų asmenų itin prastą padėtį, o ne apie darbuotojų darbo sąlygas. UAB „15min“ akcentuoja, jog pats pareiškėjas išskyrė ginčo teiginius, kurie, anot jo, menkina dalykinę reputaciją, tačiau bene visi ginčo teiginiai kalba apie darbuotojų darbo sąlygas, pateikti darbuotojų lūpomis, atskleidžiant darbuotojų darbo sąlygas. UAB „15min“ pažymi ir tai, jog publikacija susijusi su viešuoju interesu, nes aprašomi ypač jautrūs socialiniai klausimai, kurie nėra susiję asmeniškai nei su K. J., nei su K. J.. Publikacijoje kalbama apie sunkias darbuotojų darbo sąlygas, kartu atskleidžiant pažeidimus senelių namuose, apie tai, kad jie veikė be licencijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 75. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendimo dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

76. Nustatyta, kad Inspektorius Sprendimu nusprendė pripažinti pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.15min.lt., 2016 m. lapkričio 29 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „15min“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo, išsiųsti sprendimą pareiškėjui ir UAB „15min“; viešai paskelbti sprendimą Tarnybos interneto svetainėje.

77. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Publikacijoje skelbiama subjektyvaus pobūdžio (buvusios pareiškėjo darbuotojos) informacija apie pareiškėjo darbuotojų darbo sąlygas, kompetentingų institucijų suteikta informacija apie pareiškėjo veikloje pastebėtus objektyvius trūkumus, ne visiškai tiksli informacija apie pareiškėjo turimas licencijas, nekenkianti pareiškėjo dalykinei reputacijai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Publikacijoje taip pat buvo užtikrinta nuomonių įvairovė. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

78. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuoja, jog buvo nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos, ginant dalykinę reputaciją, siekiant atskirti žinios ir nuomonės sąvokas bei kvestionuoja viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atsakomybę už kito asmens pateiktą informaciją.

79. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Publikacijoje pareiškėjo dalykinei reputacijai nebuvo pakenkta, nepažeistos VIĮ 2, 3, 16 straipsnių nuostatos, t. y., kad ginčo Sprendimo dalis pagrįsta, padarė neįvertinęs visų aplinkybių (nebuvo pasisakyta dėl visų ginčo teiginių (atskirai juos aptariant) su kuriais nesutiko apeliantas).

80. Teisėjų kolegija pirma pažymi, kad juridinio asmens dalykinė reputacija visuomenės informavimo priemonėse ginama tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskelbimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pastebėtina, jog juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu. Pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai. Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, ar skundžiamoje publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės.

81. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepateikė pareiškėjo ginčijamų Publikacijos teiginių, susijusių su jo veikla (ar buvo pakankamai informacijos teigti, jog pareiškėjas neturėjo teisės verstis senelių slauga, buvo baustas administracine tvarka, neužtikrino įstaigos gyventojams sveikos ir saugios aplinkos, tinkamo elgesio su slaugos namų gyventojais (šios nutarties 3–5, 9, 11–12 p.), vadovavimu įstaigai (šios nutarties 6–7 p.), darbuotojų darbo sąlygomis (skelbiamos informacijos apie įstaigos darbo organizavimą, darbuotojų atliekamas funkcijas, suteikiamas darbo priemones, darbuotojų kaitą (šios nutarties 8, 10, 13, 15–16 p.), teisinio įvertinimo (skelbiama žinia ar nuomonė), neanalizavo jų faktinio pagrindo (byloje esančių duomenų (įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų), abejonių dėl turimų licencijų, jų galiojimo, pareiškėjo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, informacijos apie objektyvius veiklos trūkumus (procedūrinį kabinetą), suteikiamas darbo priemones), pareiškėjo teiktų paaiškinimų, nepasisakė dėl ginčijamos informacijos pobūdžio (laikytina ji žeminančio pobūdžio ar ne). Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo ginčijamų teiginių (šios nutarties 8, 14 p.) dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) redakcinės atsakomybės, skleidžiant informaciją visuomenės informavimo priemonėse. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo Sprendimo dalies turinio iš esmės liko neišnagrinėti, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių iš esmės ir nepasisakė dėl bylai aktualaus teisinio reguliavimo taikymo bei aiškinimo, priklausomai nuo teismo konstatuotų faktinių aplinkybių.

82. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

83. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

84. Gražinant iš naujo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, priklausomai nuo aplinkybių, galbūt turėtų būti sprendžiama ir dėl įtraukimo į procesą asmenų, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 46 str. 2 d., 146 str. 2 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius