2026-01-14 Nr. AB-1194-3-61-3-02220-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-3-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02220-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 45

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. kovo 19 d. prašymo 1, 2 ir 3 punkto prašymus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjas 2025 m. liepos 21 d. pateikė skundo atsisakymą ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – iš viso 1 600 Eur.

Atsakovas 2025 m. liepos 25 d. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (550 Eur).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad Agentūra laiku nepateikė pareiškėjui atsakymo į jo 2024 m. kovo 19 d. prašymą. Pareiškėjui 2024 m. gegužės 15 d. pareiškus skundą teismui, Agentūra 2024 m. gegužės 22 d. visiškai įvykdė pareiškėjo 2024 m. kovo 19 d. prašymą.

Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai, jog pareiškėjas galėjo neskųsti teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir tokiu būdu išvengti papildomų ir nebūtinų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes teisė skųsti teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ). ABTĮ nėra numatytos jokios neigiamos pasekmės dėl šios teisės įgyvendinimo. Teismas konstatavo, kad neigiamų pasekmių kildinimas (nepagrįstų bylinėjimo išlaidų susidarymas) iš pareiškėjo teisių įgyvendinimo, nesant piktnaudžiavimo savo teisėmis požymių, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

Teismas konstatavo, kad Agentūra neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.

III. Atsakovas Agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas pažymi, kad ginčo administracinėje byloje dalykas išnyko 2024 m. gegužės 22 d.,

tačiau pareiškėjas 2024 m. gegužės 31 d. su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties (t. y. jau išnykus ginčo dalykui). Netgi po 2024 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kai 2024 m. spalio 29 d. Regionų administracinis teismas nusprendė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, pareiškėjas tik 2025 m. liepos 21 d. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams pateikė prašymą nutraukti bylą, išnykus ginčo dalykui.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo po 2024 m. gegužės 22 d., kai pareiškėjas gavo prašomą informaciją el. paštu, t. y. tą pačią dieną sužinojo, kad išnyko ginčo dalykas, tačiau toliau vedė bylą, patirtos išlaidos negali būti atlyginamos, nes toks procesinis elgesys nelaikytinas tinkamu ir tai neatitiktų sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principo.

Atsakovas teigia, kad ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis taikoma tuomet, kai bylos nagrinėjimo metu, t. y. žinodamas apie vykstančią bylą, atsakovas patenkina pareiškėjo skundą ir dėl to pareiškėjas atsisako skundo, tačiau nagrinėjamu atveju 2024 m. gegužės 22 d. pateikiant prašomą informaciją el. paštu pareiškėjui, Agentūrai nebuvo žinoma apie pareiškėjo skundą teismui, nes pareiškėjo skundas buvo priimtas tik 2024 m. spalio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo atsakymo pareiškėjui pateikimo. 2024 m. kovo 26 d. pareiškėjas, žinodamas, kad jo prašymą Valstybinė ligonių kasa persiuntė pagal kompetenciją Agentūrai, pareiškėjas neveikė aktyviai ir nė karto nepasidomėjo ir nepateikė paklausimo Agentūrai dėl jo prašymo išnagrinėjimo, nesiekė išspręsti šio klausimo ikiteismine tvarka.

Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas, nesiekdamas geranoriškai išspręsti susidariusios situacijos ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis, nepagrįstai teikė skundus ir atsikirtimus į atsiliepimus. Be to, Agentūra šioje byloje nėra pralaimėjusi pusė.

Agentūra laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino ginčo dalies materialiosios teisės pusę, tinkamai neįvertino visų aplinkybių ir nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Agentūra akcentuoja, kad paslaugų teikimo sutartis su advokate G. M. buvo sudaryta 2024 m. rugsėjo 30 d., Agentūros naujas Teisinio atstovavimo skyrius buvo įsteigtas tik nuo 2025 m. kovo 3 d. Taigi Agentūra minėtu reorganizavimo laikotarpiu spręsdama sudėtingą žmogiškųjų išteklių panaudojimą, pagrįstai pasinaudojo teise pasitelkti advokato paslaugas.

Agentūra nurodo, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodyta, kad Agentūra prašo priteisti iš viso 550 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra 2025 m. liepos 25 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame prašoma priteisti 550 eurų bylinėjimosi išlaidas ir 2025 m. rugsėjo 1 d. prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų dėl 302,50 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. prašoma priteisti iš pareiškėjo Agentūros naudai 852,50 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti jį, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Pareiškėjas teigia, kad pareiškėjo siekis ginti savo pažeistas teises teisme, nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir administraciniu procesu. Tai ne kartą yra išaiškinta administracinių teismų praktikoje.

Pareiškėjas pažymi, kad jo atskirasis skundas tenkintas, tai reiškia, jog pareiškėjas tinkamai gynė savo teises bei padavė pagrįstą atskirąjį skundą. Teismas nenustatė pareiškėjo piktnaudžiavimo savo teisėmis požymių.

Pareiškėjas pabrėžia, kad bylos dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą 2024 m. gegužės 17 d., todėl Agentūra, teigdama, kad visos pareiškėjo išlaidos patirtos po 2024 m. gegužės 22 d., klaidina teismą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad ne pareiškėjo, o būtent pačios Agentūros elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, kurių atlyginimo našta dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir tenka pačiai Agentūrai.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčas dėl vilkinimo atlikti veiksmus, dėl kurio pareiškėjas buvo priverstas skundu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija, o atsakovės naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas, naudojantis Agentūros žmogiškaisiais ištekliais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat atmestas atsakovo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Agentūrą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2024 m. kovo 19 d. prašymo 1, 2 ir 3 punktų prašymus bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi tenkino pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo J. K. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi. Atsakovas teigia, kad ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis taikoma tuomet, kai bylos nagrinėjimo metu, t. y. žinodamas apie vykstančią bylą, atsakovas patenkina pareiškėjo skundą ir dėl to pareiškėjas atsisako skundo, tačiau nagrinėjamu atveju 2024 m. gegužės 22 d. pateikiant prašomą informaciją el. paštu pareiškėjui, Agentūrai nebuvo žinoma apie pareiškėjo skundą teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Taigi tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-602/2023; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos, t. y. kad pareiškėjas atsisakė skundo. Vertinant, ar yra įvykdyta antroji sąlyga, būtina įvertinti, ar atsakovas šioje byloje patenkino pareiškėjo skundą geruoju.

Administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą šioje srityje, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto (faktiškai) įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-415/2024 ir kt.).

Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl šiuo atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1006-502/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovas atliko veiksmus, patenkinančius pareiškėjo skundo reikalavimą, po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsakovas neginčijo, jog jis teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui atsakymo į jo prašymą iki tol, kol pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra svarbu, kokia forma ir kokiu būdu pareiškėjas gavo atsakymą iš atsakovo į jo prašymą, tačiau tai buvo padaryta tik pareiškėjui pasikreipus į teismą su skundu (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-575/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-35-1188/2024 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad atsakovas neįvykdė pareiškėjo reikalavimo geruoju.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat nesutinka su pareiškėjui iš atsakovo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, kai administracinė byla buvo nutraukta, neišnagrinėjus jos iš esmės (t. y. kai nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl šiuo atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1006-502/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas pateikė 2025 m. liepos 18 d. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad už skundo parengimą sumokėjo 950 Eur, už 2025 m. liepos 18 d. prašymo parengimą – 150 Eur, už atskirojo skundo parengimą – 500 Eur.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu 2024 m. gegužės 14 d., atsakovas įvykdė reikalavimą geruoju 2024 m. gegužės 22 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 22 d. sužinojo apie tai, jog atsakovas atsakė į pareiškėjo 2024 m. kovo 19 d. prašymo 1, 2 ir 3 punktus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo procesinių veiksmų inicijavimas, patiriant bylinėjimo išlaidas, kai pareiškėjas žinojo, kad jo reikalavimas patenkintas geruoju, pats savaime negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes pareiškėjas manė, kad skundas turėjo būti priimtas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jį.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas patyrė šias išlaidas dėl to, kad kreipėsi į teismą su skundu, gindamas savo teises, o atsakovas įvykdė pareiškėjo skundo reikalavimą geruoju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjamoje byloje, atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad teismas gali būti pripažinti ne visas faktiškai šalių už advokato pagalbą patirtas išlaidas priteistinomis iš kitos bylos šalies. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Pareiškėjo prašoma priteisti 1 100 Eur suma už skundo ir pareiškimo dėl skundo atsisakymo parengimą bei 500 Eur suma už atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.15 ir 8.16 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą (byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai), trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui už skundo ir pareiškimo dėl skundo atsisakymo bei atskirojo skundo parengimą iš atsakovo priteistina 400 Eur suma.

Atsakovas atskirajame skunde prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nenustačius, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ir nustačius, kad pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas patenkino reikalavimą geruoju, atsakovas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau netinkamai nustatė pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjui priteista 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, sumažinant šią sumą iki 400 Eur.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija tenkina atsakovo atskirąjį skundą iš dalies ir sumažina pareiškėjui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sumos dydį iki 400 Eur.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (500 Eur) ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, vadovaudamasi minėtais Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, priteisia pareiškėjui 100 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui J. K. iš atsakovo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteista 1 600 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų suma ir išdėstyti šią nutarties dalį taip: „Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 400 Eur (keturis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. ”.

Palikti kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 100 Eur (vieną šimtą Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis