2020-05-12 Nr. CB-5262-2-68-3-29077-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2152

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29077-2017-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 30 d. gautu suinteresuoto asmens J. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo J. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens J. P. prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą D. K. bankroto byloje. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 2 dalį, nes praplėtė bankroto administratoriaus įgaliojimus daugiau, nei tai numatyta FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje. Bankroto administratorius turi teisę ginčyti teisme nepagrįstus kreditorių reikalavimus, bet negali jų tiesiog nepatvirtinti savo nuožiūra, o teismas pasisakė, kad pats suinteresuotas asmuo galėjo skųsti nutartis dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo, kreiptis į teismą dėl reikalavimo patvirtinimo. Teismas taip pat pažeidė CPK 176 straipsnį, 185 straipsnio 1 dalį, nes nevertino pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų, vertino tik vieną iš dviejų įrodymų – vertino 2007 m. rugpjūčio 7 d. susitarimą, bet ne piniginių lėšų pervedimą į banko sąskaitą. Teismas taip pat netinkamai vertino 2007 m. rugpjūčio 7 d. susitarimą, nes neteisingai interpretavo susitarimo esmę – būtent D. K. atsirado prievolė sumokėti J. P. sutartyje nurodytą sumą, bet ne grąžinti sumą, kurią jam pervedė J. P.. Sutartyje nebuvo susitarta, kad J. P. turi mokėti D. K., o teismas nenustatė, kokiu pagrindu ji pervedė ginčo lėšas D. K.. Teismas pažeidė FABĮ 23 straipsnio 5 dalį, nes išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nepasiūlė pareiškėjai pateikti papildomų įrodymų dėl reikalavimo pagrįstumo pagal atliktą pavedimą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Dalia Vasarienė