2022-12-21 Nr. AB-31174-3-61-3-03234-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-430-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03234-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Tarnybinių ginčų komisija) 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. TE-214 „Dėl nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2008 m. kovo 18 d. buvo paskirtas Departamento (duomenys neskelbtini) (statutiniu valstybės tarnautoju). Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjui buvo pavestos budinčios pamainos vado pareigos. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., eidamas (duomenys neskelbtini) Komandos budinčios pamainos vado, o nuo 2019 m. sausio 1 d. (įvykus reorganizacijai) iki 2019 m. gruodžio 31 d. eidamas budinčios pamainos vado pareigas, būdamas atsakingas už savo ir jam pavaldžių budinčios pamainos pareigūnų darbo laiko apskaitos duomenų pildymą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (toliau – ir žiniaraštis), nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – imtinai 16 kartų, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – imtinai 11 kartų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. imtinai 34 kartus neįtraukė į žiniaraštį apie pareiškėjo ir jam pavaldžių budinčios pamainos pareigūnų darbo laiką pavojingomis darbo sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo jis buvo kreipęsis į Tarnybinių ginčų komisiją, prašydamas pakeisti skundžiamą Įsakymą ir pripažinti, kad jo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir tarnybinės atsakomybės jam netaikyti, tačiau Tarnybinių ginčų komisija 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimu atmetė prašymą, nors minėtos komisijos narių nuomonės dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo išsiskyrė.

2.2. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio pažeidimo, už kurį skirta tarnybinė nuobauda, jis nepadarė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardinti formalūs žiniaraščių pildymo pažeidimai negali būti pagrindu tarnybinei nuobaudai skirti. Tarnybinis nusižengimas buvo siejamas ne su pareiškėjo, kaip Departamento (duomenys neskelbtini) budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo, pareigų netinkamu vykdymu, bet su jo, kaip budinčios pamainos vado, pareigomis – pateikti teisingus duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir laiku šiuos duomenis suderinti su atsakingais administracinio skyriaus darbuotojais.

2.3. Pareiškėjas sąžiningai vykdė budinčios pamainos vado pareigas, pildė žiniaraščius taip, kaip buvo mokomas pareigūno, kuriam buvo pavaldus. Užpildytus žiniaraščius kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikdavo tiesioginiam viršininkui, kuris juos patikrindavo, derindavo su buhalterijos darbuotojomis ir patvirtindavo. Pareiškėjui nebuvo išsakyti pastebėjimai dėl netinkamo žiniaraščio pildymo. Departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-80, nėra aiškiai apibrėžta sąvoka „faktiškai dirbtas laikas, vykdant visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus pramoninių ir transporto avarijų vietose, likviduojant gaivalinių nelaimių padarinius“. Išsamaus išaiškinimo, kada ir kokie darbai turi būti vertinami, kaip „faktiškai dirbtas laikas incidento vietoje“ Departamentas taip pat nepateikė. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su vidaus teisės aktu, kuriame būtų tiksliai apibrėžtos (atribotos) sąvokos: „darbo laikas pavojingomis sąlygomis“ ir „faktiškai dirbtas laikas incidento vietoje“. Būtent dėl teisinio reglamentavimo spragos ir atsirado žiniaraščio pildymo klaidos.

2.4. Tarnybinių ginčų komisijos narių, nagrinėjusių pareiškėjo prašymą, nuomonės dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo, išsiskyrė. Komisijos narys posėdžio metu nurodė, kad žiniaraščio pildymas nėra pagrindinė budinčios pamainos vado vykdoma funkcija ir kad pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas yra formalus, nes, patikslinus žiniaraščius, nebelieka jokių padarinių. Pareiškėjas teigė, kad visi žiniaraščiai buvo patikslinti, pareigūnams išmokėtas jiems priklausantis užmokestis.

2.5. Pareiškėjas žiniaraščio pildymo pažeidimus padarė ne siekdamas sau ar kitiems asmenims naudos, o dėl neaiškaus žiniaraščio pildymo tvarkos reglamentavimo. Tiesioginės tyčios jo veiksmuose nebuvo. Taip pat nebuvo objektyvių duomenų, įrodančių jo kaltę dėl padaryto tarnybinio pažeidimo. Pareiškėjas sąžiningai vykdė savo pareigas, o tarnybinės nuobaudos skyrimo teisinio reguliavimo spragos išaiškintos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai.

2.6. Pareiškėjas teigė, kad padarytas nusižengimas yra mažareikšmis, formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui, pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti arba bylą nutraukti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimas – nesiūlyti Departamentui panaikinti ar pakeisti Departamento Įsakymo, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda, pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių. Tiek iki Sprendimo, tiek po jo priėmimo – pareiškėjas turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą, todėl Sprendimas, nepakeitęs pareiškėjo teisinės padėties, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

4.2. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą, iš esmės sutiko su tarnybinio patikrinimo išvada, neginčijo joje nustatytų aplinkybių, tarnybinio nusižengimo fakto bei Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau prašė atsižvelgti į padaryto pažeidimo mažareikšmingumą. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jų nekvestionavo, Tarnybinių ginčų komisijoje nebuvo nagrinėtos ir Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes. Tarnybinių ginčų komisijos veikla šiame ginče nepripažintina išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka proceso stadija, todėl ginčijamo Įsakymo apskundimo terminas yra praleistas ir administracinė byla turėtų būti nutraukta. Be to, pareiškėjas Tarnybinių ginčų komisijai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad „Jeigu ir nusižengiau, tai jokių būdu padariau ne sąmoningai“. Taigi, pareiškėjas pats net neneigė galėjęs padaryti tarnybinį nusižengimą.

4.3. Pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. ėjo ne budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo, o budinčios pamainos vado pareigas, kurių atlikimui nustatytos privalomos vykdyti funkcijos, kurių viena – pildo budinčios pamainos darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei atsako už duomenų teisingumą. Ši funkcija pareiškėjui suponavo ne tik pareigą pildyti darbo laiko apskaitos duomenis, bet ir nustatė pareigą atlikti šią funkcija teisingai. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas būtent dėl šios funkcijos netinkamo atlikimo, o ne dėl funkcijų, susijusių su gaisrų gesinimu ar gelbėjimo darbų atlikimu.

4.4. Darbo laiko apskaitos dokumentų pildymo tvarka buvo aiškiai reglamentuota. Dėl teisės aktų reikalavimų tęstinio nesilaikymo buvo nustatyta pareiškėjo kaltė, pasireiškusi neatsargumo forma, taip pat nustatytos objektyvioji ir subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusės bei neigiamos pasekmės. Nustatyti reikšmingi vidaus dokumentų (žiniaraščio) pildymo / tvarkymo pažeidimai, dėl kurių pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė. Faktinio darbo laiko duomenų pildymo / neužpildymo pažeidimai vertinti kaip netinkamo darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo padarinys.

4.5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žiniaraščiai buvo patikslinti ir pareigūnams išmokėtas jiems priklausantis užmokestis. Iš tokių pareiškėjo teiginių matyti, jog jis sutiko, kad jo 2017 m. balandžio 7 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. pildyti žiniaraščių duomenys buvo neteisingi. Be to, pareigūnams neišmokėtas darbo užmokestis buvo grąžintas tik atlikus tarnybinį patikrinimą ir pripažinus bei konstatavus pareigūnų kaltes dėl netinkamai vykdytų tiesioginių funkcijų.

4.6. Pareiškėjui paskirta nuobauda buvo skirta pagrįstai, tarnybinių nusižengimų padarymo metu pareiškėjas ėjo vadovaujančias pareigas (budinčios pamainos vadas yra tiesioginis visos budinčios pamainos pareigūnų vadovas), dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo neigiamos pasekmės kilo tiek Departamentui, tiek darbuotojams, o pažeidimai, susiję su finansiniais ir kitais institucijos materialiniais ištekliais, traktuotini kaip vieni sunkiausių.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir: 1) panaikino Tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimą; 2) panaikino Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. Įsakymą; 3) priteisė pareiškėjui 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Departamento direktoriaus pavaduotojas 2020 m. sausio 14 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. V-89 „Dėl tarnybinio patikrinimo“.

6.2. Atlikus faktinių duomenų patikrinimą / auditą, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (toliau – ir (duomenys neskelbtini) APGV) veikloje iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) PGV) (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (toliau – ir (duomenys neskelbtini) PGT) veikloje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nesilaikoma darbo laiko apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų darbų pavojingomis darbo sąlygomis srityje. Departamento direktoriaus pavedimu Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybos (toliau – ir KPVTV) Vidaus tyrimų skyriui pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padarytų tarnybinių nusižengimų.

6.3. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2020 m. gegužės 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Departamento pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų Nr. 6-1606 atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 56 kartus netinkamai atliko jam privalomai vykdyti pavestą tiesioginę funkciją, susijusią su duomenų apie jo ir jam pavaldžių (budėjimo metu) pareigūnų faktiškai dirbto darbo laiko apskaita. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. tęstinai nesilaikė ir pažeidė Komandos budinčios pamainos vado pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) APGV viršininko 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-I30 (laikotarpiui nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. vasario 12 d.), 7.12. punktą, (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vado pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. TE-6-29 (laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), 6.12. punktą, (duomenys neskelbtini) APGV valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos organizavimo, viršvalandžių apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) APGV viršininko 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-61 (galiojusio nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) 16.4 punktą ir 6.16 punktą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-80, 10.6 punktą, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 (galiojusio iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.), 6.1.5, 6.1.7, 6.8.2 ir 8.2 punktus, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 (galiojančio nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d.), 5.8, 6.1, 6.4 ir 7.2 punktų reikalavimus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą.

6.4. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

7. Pirmosios instancijos teismas pirmiausiai atmetė kaip nepagrįstą argumentą, kad ginčijamo Įsakymo apskundimo terminas yra praleistas, kadangi aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl Įsakymo pakeitimo į Tarnybinių ginčų komisiją, nepaneigia pareiškėjo pozicijos, kad iš esmės jis su Įsakymu nesutiko, nepaisant to, kad jis neginčijo tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų aplinkybių ir tarnybinio nusižengimo fakto. Teismas pripažino, kad, net tuo atveju, jeigu Tarnybinių ginčų komisijoje nebuvo nagrinėtos minėtos aplinkybės ir Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimas priimtas pareiškėjo pateikto prašymo apimtyje, neatima iš pareiškėjo galimybės kreiptis į teismą dėl galimo savo teisių pažeidimo. Taip pat teismas nurodė, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas yra vieneri metai nuo tarnybinio pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad buvo atliktas patikrinimas / auditas, kurio metu buvo tikrinami duomenys už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Įvertinus tai, kad tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2020 m. gegužės 27 d., o Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra priimtas 2020 m. birželio 29 d., nebuvo pažeisti nei vienerių metų, nei trejų metų pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminai.

8. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Vidaus tarnybos statuto, Komandos budinčios pamainos vado pareigybės aprašymo, patvirtinto 2015 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) APGV viršininko įsakymu Nr. V-130, (duomenys neskelbtini) PGV (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vado pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. TE-6-29, (duomenys neskelbtini) APGV valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos organizavimo, viršvalandžių apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) APGV viršininko 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-61 (toliau – (duomenys neskelbtini) APGV tvarkos aprašas), Departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-80 ir kitų teisės aktų nuostatas, pažymėjo, kad vertinant objektyvų atsakomybės už neveikimą pagrindą (pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą), svarbu nustatyti, kaip pareiškėjas privalėjo pildyti pareigūnų žiniaraščių duomenis, kad būtų užtikrintas teisingas teisės aktų taikymas.

9. Teismas nurodė, kad žiniaraščiai pildomi vadovaujantis (duomenys neskelbtini) APGV tvarkos aprašu (7 p.). Jame nurodoma, kad šeštoje eilutėje (sutartinis žymėjimas DIV, 8-38 skiltys) valandomis (valandos dalimis) žymimas faktiškai dirbtas laikas incidentų vietose (faktiškai dirbtas laikas vykdant visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus pramoninių ir transporto avarijų vietose, likviduojant gaivalinių nelaimių padarinius). Šis laikas skaičiuojamas nuo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykimo iš tarnybos vietos į gaisro, ekstremalaus įvykio ar incidento vietą iki grįžimo į tarnybos vietą ir iš faktiškai dirbto laiko jis neatimamas. Minėtame apraše įtvirtinta šešta – DIV – darbo incidento vietoje laiko žymėjimo – eilutė, kurioje buvo pildomi tam tikri išvykimai į įvykio vietas ir faktinis darbo laikas incidentuose. Iš pateiktų į bylą žiniaraščių nustatyta, kad pareiškėjas, pildydamas žiniaraščius, į eilutę su žymėjimu DIV įrašydavo darbo laiką (valandų dalis), pvz., 2017 m. balandžio mėn. žiniaraštyje (šeštoje eilutėje DIV) pareiškėjas įrašė, kad jis 2017 m. balandžio 20 d. dirbo 3,30 val., taip pat ir du kiti asmenys, dėl to žiniaraščio stulpelyje „Darbas incidento vietoje“ buvo įrašoma galutinė darbo laiko suma, kiek valandų (laiko) buvo dirbama, esant incidentui (pvz., anksčiau minėtu atveju – 3,30 val.). Tačiau tai darydavo ne visais atvejais, pvz., iš atvykimo apskaitos kortelės matyti, kad 2017 m. balandžio 8 d. vyko gaisro gesinimo darbai, tačiau 2017 m. balandžio 8 d. žiniaraštyje (į DIV eilutę) neįrašyta darbo laiko pavojingomis sąlygomis atliekant gaisro gesinimo darbus nuo 22.04 iki 00.00 val. pačiam pareiškėjui ir 3 kitiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad tos pačios aplinkybės matytinos ir kitais atvejais, kurie nustatyti tarnybinio patikrinimo išvadoje.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, pripažįstama, kad eilutės su DIV žymėjimu pildymas buvo patvirtintas netikslingai ir galbūt dėl to pareiškėjas (taip pat ir kiti pareigūnai) klaidingai pildė žiniaraščius ir, esant netikslingiems žymėjimams, galėjo nesuprasti, kaip ir kokiais atvejais turi būti žymimas tam tikras darbo laikas. Pasak pareiškėjo, jam kilo abejonių dėl netinkamo teisinio reglamentavimo, nesant išaiškinimo, kada ir kokie darbai turi būti vertinami, kaip „faktiškai dirbtas laikas incidento vietoje“, o taip pat nesant sąvokų apibrėžimo, kas yra „darbo laikas pavojingomis sąlygomis“. Pareiškėjo teigimu, būtent dėl teisinio reglamentavimo spragos ir atsirado žiniaraščio pildymo klaidos. Vadovaudamasis darbo laiko žiniaraščio pildymo įstaigoje reguliavimu teismas nurodė, kad atskiro žymėjimo „darbo laikas pavojingomis sąlygomis“ kodo nebuvo, t. y. tokiam darbo laikui žymėti reikėjo interpretuoti nustatytus žymėjimo kodus. Pareiškėjas tam, kad galėtų tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas, kreipėsi į savo viršininką, kuris liepė įtraukti į žiniaraščius visus išvykimus, nepriklausomai nuo to, ar vyko faktiniai gaisrų gesinimo ar gelbėjimo darbai. Iš tarnybinio patikrinimo išvados taip pat nustatyta, kad klausimai dėl žiniaraščių pildymo kilę ir kitiems pareigūnams, kuriems buvo pavesta minėta žiniaraščių pildymo funkcija, ir kad sunkumų, nesant vienos aiškios pozicijos, pildant žiniaraščius, kilo ir kitiems pareigūnams (ne tik pareiškėjui).

11. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai tiksliai neapibrėžiama, kaip pareiškėjas turėjo konkrečiai elgtis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas veikė sąmoningai, siekdamas tikslo neįtraukti / netinkamai įtraukti darbo laiką į žiniaraščius (nepalankus neteisingas žymėjimas žiniaraščiuose buvo atliekamas ir paties pareiškėjo atžvilgiu). Teismas taip pat pažymėjo, kad visi neaiškumai turi būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno naudai, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise. Pareiškėjas ėmėsi veiksmų, kad pareigas atliktų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų tam, kad teisingai vykdytų žiniaraščio pildymą kaip pavestą funkciją. Be to, darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymas nebuvo jo pagrindinė funkcija, vykdant budinčios pamainos vado funkcijas. Faktiniai iškvietimų duomenys buvo patvirtinti ir kitais pirminiais duomenimis (išvykimo apskaitos kortelės, Bendrojo pagalbos centro duomenimis), t. y. nuo pačios įstaigos vidaus administravimo priklausė, kaip ji šių duomenų pagalba vykdys finansų kontrolę. Iš įstaigos vadovybės ilgą laiką nebuvo jokių pastebėjimų dėl neteisingo žiniaraščio pildymo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad neigiamų pasekmių dėl pareiškėjo padarytos veikos nekilo. Patys Departamento pareigūnai, kurių atžvilgiu buvo neteisingai pildyti žiniaraščiai dėl juose buvusių netikslumų jokių pretenzijų nereiškė, o netinkamai apskaičiuotas darbo užmokestis pareigūnams išmokėtas. Skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nors pareiškėjas ir padarė jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, tačiau pareiškėjo tyčinės kaltės formos nėra (veika pasireiškė nerūpestingumu), o kaltės laipsnis, įvertinus pastangas išsiaiškinti pildymo tvarką, nedidelis.

12. Teismas taip pat sutiko su pareiškėju, kad svarbu įvertinti pačios veikos pavojingumą ir pasekmių dydį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, o kilusios pasekmės yra labai nedidelės, nesukėlusios didelės žalos, ateityje taisytinos. Pagal bylos duomenis pareiškėjo padaryti pažeidimai yra formalūs, nes, patikslinus žiniaraščius, nebeliko jokių padarinių, pareigūnams buvo išmokėtas jiems priklausantis užmokestis. Tai patvirtino ir pats atsakovas.

13. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda buvo panaikinta, atsižvelgiant į jo tiesioginio vadovo 2021 m. sausio 12 d. teikimą Nr. V-6-203, kuriame pareigūnas charakterizuojamas teigiamai bei nurodoma, kad jis savarankiškai studijuoja darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą reglamentuojančius teisės aktus, su jais supažindina budinčios pamainos pareigūnus, o iškilus klausimams konsultuojasi su Departamento (duomenys neskelbtini) PGV (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku bei Departamento darbo užmokesčio apskaitos skyriaus specialistais. Kiekvieno mėnesio pabaigoje, kartu su vadovybe, atsakingai sutikrina darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Taigi, iš esmės pats atsakovas pripažino, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda buvo per griežta.

14. Teismo vertinimu, atsižvelgus į šios bylos konkrečias faktines aplinkybes, teisingumo bei protingumo kriterijus, nuobaudos tikslai bus pasiekti ir neskiriant pareiškėjui tarnybinės nuobaudos. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą teismas vertino, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta ir skundžiamu Įsakymu pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė. Teismas pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjo kaltę, svarbu atsižvelgti, kad jis tarnybinį nusižengimą padarė ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl susidariusioje situacijoje nepakankamai rūpestingo elgesio. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir jokių pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas nebaustas ir tarnyboje charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismo manymu, pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda. Taigi teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą ir nustatytas faktines aplinkybes, tenkino pareiškėjo skundą, panaikino skundžiamą Tarnybinių ginčų komisijos Sprendimą ir Departamento direktoriaus Įsakymą dėl nuobaudos skyrimo.

III. 15. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) APGV valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo laiko apskaitos organizavimo, viršvalandžių apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 16.4. punkte numatyta, kad ketvirtoje eilutėje (sutartinis žymėjimas – KS, 8-38 skiltys) nurodomas sutartinis žymėjimas darbo, atliekamo esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų: DRS – darbas didelės rizikos sąlygomis (atliekant naro darbus, darbus aukštyje išskyrus darbą su ištraukiamosiomis kopėčiomis, gelbėjimo darbus susijusius su radioaktyviąja tarša ir radiniais, kitus teisės aktuose nenumatytus darbus kurie reikalauja specifinių asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonių);

DLKS – darbas labai kenksmingomis darbo sąlygomis; DKS – darbas kenksmingomis darbo sąlygomis; MRS – darbas minimalios rizikos sąlygomis (vykdant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus pramoninių ir transporto avarijų vietose, likviduojant gaivalinių nelaimių padarinius). Būtent šią eilutę pareiškėjui buvo privalu pildyti, dirbant darbus pavojingomis darbo sąlygomis. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas darbo laiką pavojingomis darbo sąlygomis (dalį darbų) pildė ne ketvirtoje (kaip nurodyta apraše), o šeštoje eilutėje, nevertino to, kaip tarnybinį nusižengimą, o tiesiog pažymėjo, kad ši eilutė buvo perteklinė, bet jos pildymas nebuvo neteisėtas.

Vien iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas suvokė ir žinojo, kaip turi elgtis, jog turi pildyti darbo laiką pavojingomis sąlygomis, pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius (toliau – ir DLAŽ), tačiau neįtraukė visų išvykimų, kuriuos privalėjo įtraukti į darbo laiko apskaitą ir tokių duomenų įrašymas ne į tą DLAŽ eilutę neturi įtakos tam, kad pareiškėjas nežinojo kaip ir kokias atvejais traukti duomenis į DLAŽ. Todėl teismo vertinimas, kad, esant tokiai situacijai, kai tiksliai neapibrėžiama, kaip pareiškėjas turėjo konkrečiai elgtis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas veikė sąmoningai, siekdamas tikslo neįtraukti / netinkamai įtraukti darbo laiką į žiniaraščius (nepalankus neteisingas žymėjimas žiniaraščiuose buvo atliekamas ir paties pareiškėjo atžvilgiu). yra nepagrįstas.

Pareiškėjo funkcijas DLAŽ pildymo srityje reglamentavo jo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai, kuriose buvo aiškiai ir išsamiai pateikiami darbo laiko pavojingomis sąlygomis apskaitymo reikalavimai, tačiau pats pareiškėjas buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nesidomėjo teisės aktų reikalavimais.

16.2. Buvo nustatyta, o ir pats pareiškėjas teikdamas paaiškinimą nurodė, kad tik po 2019 m. sausio 1 d. susitikimuose su vadovybe, kuriuose būdavo aptariami einamieji klausimai, išaiškinamos teisės aktų nuostatos būdavo aiškinama, kad reikia rašyti (darbo laikas pavojingomis sąlygomis) visus išvykimus, išskyrus kai atšaukia pakeliui važiuojant ir melagingus. Tai paneigia teismo argumentus, kad pareiškėjas kreipėsi į savo viršininką, kuris liepė įtraukti į žiniaraščius visus išvykimus, nepriklausomai nuo to, ar vyko faktiniai gaisrų gesinimo ar gelbėjimo darbai, nes pareiškėjui buvo nurodyta pildyti ne visus išvykimus, tačiau buvo nustatytos ir išimtys.

16.3 Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad, nors pareiškėjas ir padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, tačiau pareiškėjo tyčinės kaltės formos nėra (veika pasireiškė nerūpestingumu), o kaltės laipsnis, įvertinus pastangas išsiaiškinti pildymo tvarką, nedidelis. Pareiškėjas per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 61 kartą netinkamai atliko savo tiesioginę funkciją – t. y. neįtraukė / nepagrįstai įtraukė į DLAŽ darbo laiką pavojingomis darbo sąlygomis jam tiesiogiai pavaldiems pareigūnams. Atsakovas pareiškėjo veiksmus vertino tik už 3 metus, nes galiojantis reglamentavimas leidžia vertinti pareigūnų tarnybinę atsakomybę už padarytus nusižengimus, jei nuo jų padarymo dienos praėjo ne daugiau kaip 3 metai (atlikus auditą), tačiau pareiškėjas šiuos veiksmus vykdė ir seniau, todėl pažeidimas truko ilgiau nei 3 metus, ir šioje situacijoje kaltės laipsnis laikytinas dideliu. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti reikšmingi vidaus dokumentų (DLAŽ) pildymo / tvarkymo pažeidimai sudarė pagrindą teigti, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, dėl kurių pagrįstai turėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė pareigūno atžvilgiu. Pareiškėjo veika sukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

16.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad patys pareigūnai jokių pretenzijų nereiškė. Teismas neprašė atsakovo pateikti tokios informacijos, neprašė pateikti įrodančius dokumentus, todėl teismas vienašališkai priėmė tokį sprendimą. Departamento darbuotojai ir Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, atstovaudama savo narių interesus, kreipėsi į vadovybę dėl galbūt daromų DLAŽ pildymo pažeidimų, todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, buvo atliktas įstaigos, kurioje dirba pareiškėjas, DLAŽ pildymo auditas. Be to, atsakovo darbuotojai dėl pareiškėjo netinkamai atliktos tarnybinės funkcijos daugiau nei 3 metus gavo netinkamą apmokėjimą už atliktą darbą. Pareigūnams buvo grąžintas neišmokėtas darbo užmokestis tik už 3 metus, nes ilgesnį gražinimo terminą draudžia teisės aktai. Vien aplinkybė, kad atlikus auditą ir nustačius DLAŽ pildymo pažeidimus, darbuotojams buvo grąžintas neišmokėtas darbo užmokestis, negali būti vertintina kaip pasekmių nebuvimas. Taip pat teisės aktų pažeidimai buvo pašalinti ne paties pareiškėjo valia ir veiksmais, o tik atlikus auditą ir nustačius padarytus pažeidimus. Pareiškėjas nuolat neigė savo kaltę dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, nepadėjo atskleisti tarnybinio nusižengimo, paaiškinimuose kaltę dėl savo paties netinkamai atliktų veiksmų perkėlinėjo kitiems darbuotojams.

16.5. Atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui panaikino ne dėl to, kad ji buvo griežta, o todėl, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjo tiesioginio vadovo 2021 m. sausio 12 d. teikimą Nr. V-6-203, kuriame pareigūnas charakterizuojamas teigiamai bei nurodoma, kad pareiškėjas savarankiškai studijuoja DLAŽ pildymą reglamentuojančius teisės aktus, su jais supažindina budinčios pamainos pareigūnus, o iškilus klausimams konsultuojasi su departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku bei departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus specialistais. Kiekvieno mėnesio gale, kartu su vadovybe, atsakingai sutikrina darbo laiko apskaitos žiniaraščius. 2020 m. gruodžio mėnesį laisvu nuo tarnybos laiku dalyvavo nuotolinėje konferencijoje per ZOOM platformą diskusijoje dėl DLAŽ pildymo. Įvertinus šias aplinkybes, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda pasiekė jos paskyrimo tikslus, pareigūnas pradėjo gilintis ir studijuoti teisės aktus, po nuobaudos paskyrimo tinkamai ir teisingai vykdo pavaldžių pareigūnų darbo laiko apskaitą.

16.6. Atsakovas neginčija teisės aktų, gerinančių darbuotojų padėtį, taikymo atgal galimybės. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo pažeidimas, už kurį buvo paskirta tarnybinė nuobauda, neatitinka mažareikšmiškumo sąvokos, kadangi pareigūno veika sukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

16.7. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta ir skundžiamu Įsakymu pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga, adekvati nusižengimo sunkumui ir teisinga poveikio priemonė, o teismas įvertino tarnybinio patikrinimo ir Tarnybinių ginčų komisijos sprendimus neišsamiai, neobjektyviai ir neteisingai.

17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau pareiškėjo tyčinės kaltės formos nėra (veika pasireiškė nerūpestingumu). Šiai išvadai pagrįsti svarbu aplinkybė, kad nepalankus neteisingas žymėjimas žiniaraščiuose buvo atliekamas ir paties pareiškėjo atžvilgiu.

18.2. Apeliantas iš teismo sprendimo konteksto ištraukia dalį argumentų ir pateikia klaidingą teismo išvadų interpretaciją. Būtent dėl teisinio reglamentavimo spragos ir atsirado žiniaraščio pildymo klaidos. Tam, kad galėtų tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas, pareiškėjas kreipėsi į savo viršininką, kuris liepė įtraukti į žiniaraščius visus išvykimus, nepriklausomai nuo to, ar vyko faktiniai gaisrų gesinimo ar gelbėjimo darbai.

18.3. Išvada dėl pareiškėjo nustatytos kaltės formos yra teisinga ir pagrįstai bylos duomenimis.

18.4. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas duomenimis, kurie nebuvo nustatyti pirmosios instancijos teisme, o konkrečių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, jog pareiškėjo veika sukėlė neigiamų padarinių, byloje nenustatyta. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teiginiais, kad darbuotojams daugiau, nei 3 metus buvo mokamas netinkamas atlyginimas.

18.5. Išvadą, kad pats atsakovas pripažino, jog pareiškėjui paskirta nuobauda yra per griežta, teismas pagrindė atsakovo 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. TE-74. Taip pat atsakovas pažymi, kad negalima vadovautis apelianto pateikta teismų praktika, nes jo nurodytos bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų.

18.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Teismas pagrįstai patenkino pareiškėjo skundą, o jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. TE-214 „Dėl nuobaudos skyrimo“, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

20.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21.Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamoje byloje pasisakoma tik dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo apelianto pateikto apeliacinio skundo ribose.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, priėjęs išvadą, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas yra netyčinis, mažareikšmis, pažeidimas formalus, nesukėlęs neigiamų pasekmių, todėl paskirta nuobauda naikintina.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, kad, nors pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, tačiau pareiškėjo tyčinės kaltės formos nėra (veika pasireiškė nerūpestingumu), o kaltės laipsnis, įvertinus pastangas išsiaiškinti pildymo tvarką, nedidelis. Pareiškėjas per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 61 kartą netinkamai atliko savo tiesioginę funkciją – t. y. neįtraukė / nepagrįstai įtraukė į DLAŽ darbo laiką pavojingomis darbo sąlygomis jam tiesiogiai pavaldiems pareigūnams. Atsakovas pareiškėjo veiksmus vertino tik už 3 metus, nes galiojantis reglamentavimas leidžia vertinti pareigūnų tarnybinę atsakomybę už padarytus nusižengimus, jei nuo jų padarymo dienos praėjo ne daugiau kaip 3 metai (atlikus auditą), tačiau pareiškėjas šiuos veiksmus vykdė ir seniau, todėl pažeidimas truko ilgiau nei 3 metus, ir šioje situacijoje kaltės laipsnis laikytinas dideliu. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti reikšmingi vidaus dokumentų (DLAŽ) pildymo / tvarkymo pažeidimai sudarė pagrindą teigti, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, dėl kurių pagrįstai turėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė pareigūno atžvilgiu. Pareiškėjo veika sukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

25. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą: nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., būdamas atsakingas už savo ir jam pavaldžių budinčios pamainos pareigūnų darbo laiko apskaitos duomenų pildymą žiniaraščiuose ir turėdamas pareigą atlikti šią funkciją, laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – imtinai 16 kartų, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – imtinai 11 kartų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. imtinai 34 kartus neįtraukė į žiniaraštį apie pareiškėjo ir jam pavaldžių budinčios pamainos pareigūnų darbo laiką pavojingomis darbo sąlygomis.

26. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalį tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

27. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas padarytą pareiškėjo pažeidimą, vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalimi: Pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Apeliantas neginčija teisės aktų, gerinančių darbuotojų padėtį, taikymo atgal galimybės. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsakovo vertinimu, pareiškėjo pažeidimas, už kurį buvo paskirta tarnybinė nuobauda, neatitinka mažareikšmiškumo sąvokos, kadangi pareigūno veika sukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

29. Teisėjų kolegija atmeta nurodytą apeliacinio skundo argumentą, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismui nebuvo nurodytos šios aplinkybės, nepateikti įrodymai, patvirtinantys kilusias neigiamas pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė priešingą išvadą, kad tokių pasekmių nekilo. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą apeliacine tvarka, nenustatė netinkamo įrodymų vertinimo, todėl sutinka su aptariam pirmosios instancijos teismo išvada.

30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas objektyvų atsakomybės už neveikimą pagrindą (pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą), pažymėjo, kad svarbu nustatyti, kaip pareiškėjas privalėjo pildyti pareigūnų žiniaraščių duomenis, kad būtų užtikrintas teisingas teisės aktų taikymas. Buvo nustatyta, kad žiniaraščiai pildomi vadovaujantis (duomenys neskelbtini) APGV tvarkos aprašu (7 punktas). Jame nurodoma, kad šeštoje eilutėje (sutartinis žymėjimas DIV, 8-38 skiltys) valandomis (valandos dalimis) žymimas faktiškai dirbtas laikas incidentų vietose (faktiškai dirbtas laikas vykdant visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus pramoninių ir transporto avarijų vietose, likviduojant gaivalinių nelaimių padarinius). Šis laikas skaičiuojamas nuo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykimo iš tarnybos vietos į gaisro, ekstremalaus įvykio ar incidento vietą iki grįžimo į tarnybos vietą ir iš faktiškai dirbto laiko jis neatimamas. Minėtame apraše įtvirtinta šešta – DIV – darbo incidento vietoje laiko žymėjimo – eilutė, kurioje buvo pildomi tam tikri išvykimai į įvykio vietas ir faktinis darbo laikas incidentuose.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, pripažįstama, jog eilutės su DIV žymėjimu pildymas buvo patvirtintas netiksliai ir galbūt dėl to pareiškėjas (taip pat ir kiti pareigūnai) klaidingai pildė žiniaraščius ir, esant netiksliems išaiškinimams, galėjo nesuprasti, kaip ir kokiais atvejais turi būti žymimas tam tikras darbo laikas. Pasak pareiškėjo, jam kilo abejonių dėl netinkamo teisinio reglamentavimo, nesant išaiškinimo, kada ir kokie darbai turi būti vertinami, kaip „faktiškai dirbtas laikas incidento vietoje“, o taip pat nesant sąvokų apibrėžimo, kas yra „darbo laikas pavojingomis sąlygomis“. Iš aptarto darbo laiko žiniaraščio pildymo įstaigoje reguliavimo matyti, kad atskiro žymėjimo „darbo laikas pavojingomis sąlygomis“ kodo nebuvo, t. y. tokiam darbo laikui žymėti reikėjo interpretuoti nustatytus žymėjimo kodus. Iš tarnybinio patikrinimo išvados taip pat matyti, kad klausimai dėl žiniaraščių pildymo buvo kilę ir kitiems pareigūnams, kuriems buvo pavesta minėta žiniaraščių pildymo funkcija, ir kad sunkumų, nesant vienos aiškios pozicijos, pildant žiniaraščius, kilo ir kitiems pareigūnams (ne tik pareiškėjui).

32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad esant tokiai situacijai, kai tiksliai neapibrėžiama, kaip pareiškėjas turėjo konkrečiai elgtis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas veikė sąmoningai, siekdamas tikslo neįtraukti / netinkamai įtraukti darbo laiką į žiniaraščius (nepalankus neteisingas žymėjimas žiniaraščiuose buvo atliekamas ir paties pareiškėjo atžvilgiu). Atitinkamai buvo teisingai konstatuota ir jo netyčinė kaltės forma, padarant tarnybinį nusižengimą.

33. Taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015), skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokio pobūdžio bylose, visi neaiškumai turi būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno naudai, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų, kad pareigas atliktų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų tam, kad teisingai vykdytų žiniaraščio pildymą kaip pavestą funkciją. Svarbu ir tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymas nebuvo jo pagrindinė funkcija, vykdant budinčios pamainos vado funkcijas. Faktiniai iškvietimų duomenys buvo patvirtinti ir kitais pirminiais duomenimis (išvykimo apskaitos kortelės, Bendrojo pagalbos centro duomenimis), t. y. nuo pačios įstaigos vidaus administravimo priklausė, kaip ji šių duomenų pagalba vykdys finansų kontrolę. Iš įstaigos vadovybės ilgą laiką nebuvo jokių pastebėjimų dėl neteisingo žiniaraščio pildymo. Pastebėtina ir tai, kad, kaip jau minėta, neigiamų pasekmių dėl pareiškėjo padarytos veikos nekilo. Patys Departamento pareigūnai, kurių atžvilgiu buvo neteisingai pildyti žiniaraščiai dėl juose buvusių netikslumų jokių pretenzijų nereiškė, o netinkamai apskaičiuotas darbo užmokestis pareigūnams buvo išmokėtas.

34. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda buvo panaikinta, atsižvelgiant į jo tiesioginio vadovo 2021 m. sausio 12 d. teikimą Nr. V-6-203, kuriame pareigūnas charakterizuojamas teigiamai bei nurodoma, kad jis savarankiškai studijuoja darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą reglamentuojančius teisės aktus, su jais supažindina budinčios pamainos pareigūnus, o iškilus klausimams konsultuojasi su Departamento (duomenys neskelbtini) PGV (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku bei Departamento darbo užmokesčio apskaitos skyriaus specialistais. Kiekvieno mėnesio pabaigoje, kartu su vadovybe, atsakingai sutikrina darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Taigi, iš esmės pats atsakovas pripažino, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda buvo per griežta.

35. Apeliantas skunde nurodo, kad nuobauda pareiškėjui buvo panaikinta pagal galiojantį teisinį reglamentavimą praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po jos paskyrimo ir dėl pareiškėjo aktyvaus siekio ir savarankiško mokymosi, bei gero elgesio.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ši teismo padaryta išvada yra klaidinga, ir ji šalintina. Nuobauda pareiškėjui buvo panaikinta, atsižvelgiant į tiesioginio vadovo 2021 m. sausio 12 d. teikimą Nr. V-6-203. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuobauda pareiškėjui panaikinta ne dėl jos griežtumo, o kitais nurodytais motyvais ir pagrindais jau išvardintais šios Nutarties 33 punkte. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog galutiniam pareiškėjo veikos įvertinimui kaip mažareikšmės, šios aplinkybes pašalinimas neturi įtakos.

37. Kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą tarnybinio patikrinimo išvadoje pasiūlyta ir skundžiamu Įsakymu pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra aiškiai neproporcinga, neadekvati nusižengimo sunkumui ir neteisinga poveikio priemonė. Vertinant pareiškėjo kaltę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė ne dėl savo tyčinių veiksmų, o dėl susidariusioje situacijoje nepakankamai rūpestingo elgesio. Taip pat teismas teisingai nustatė, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir jokių pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas nebaustas ir tarnyboje charakterizuojamas teigiamai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai paskirta viena iš Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarnybinių nuobaudų.

38. Išdėstytų argumentų kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl likusių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pažymi, jog jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių, bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

41. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė, be kita ko, 2021 m. birželio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2021 m. liepos 2 d. banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymą.

42. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjui, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.11 punktais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą, bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris 2020 m. IV ketvirtį siekė 1 524,2 Eur, iš atsakovo pareiškėjui priteisiama 600 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suma, kuri yra proporcinga ir pagrįsta įrodymais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė