2025-06-16 Nr. CB-3487-2-56-3-00619-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1958

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00619-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 19 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Kamesta“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl faktinės aplinkybės nustatymo, skolos ir palūkanų priteisimo.

Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 4 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas nustatyti faktinę aplinkybę ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl faktinės aplinkybės nustatymo ir skolos bei procesinių palūkanų priteisimo tenkinti pilna apimtimi.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Buvo pažeistos CPK 5 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neturi teisės pasinaudoti fundamentalia teise į teisminę gynybą. Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškiniu prašomas faktinės aplinkybės nustatymas, jog ginčo ruožas priklauso koncesijos ruožui bei jį pastatė ir įrengė ieškovė, yra būtinas siekiant skolos priteisimo, tačiau tokių faktinių aplinkybių nustatytas per se (pats savaime) nesukuria skolininko prievolės ir kreditoriaus atitinkamų reikalavimų teisių, nes tokių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš sąlygų, kurioms esant įrodytoms skolininkui atsiranda prievolė grąžinti skolą. Prašydama nustatyti faktinę aplinkybę ieškovė siekia atlygio už teisėtai atliktus darbus atsakovės naudai priteisimo, t. y. kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Faktinės aplinkybės nustatymas turi tiesioginį ryšį su reikalavimu priteisti neišmokėtas sumas už teisėtai atliktus darbus. Taigi ieškovės reiškiami reikalavimai yra tiesiogiai susiję. Reikalavimas buvo reiškiamas ne siekiant nustatyti prejudicinį faktą kitai (naujai) bylai, o siekiant kad šis ieškinio reikalavimas būtų išnagrinėtas kartu (kompleksiškai) su kitu ieškinio reikalavimu.

2. Netinkamas prejudicialumo taisyklės taikymas: žemės sklypo dalies neperdavimas nėra ir negali būti laikomas žemės sklypo nepriklausymu koncesijos ruožui. Būtent todėl ieškovė ir akcentavo, kad šios citatos negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje. Teismas nevertino argumento, kad nuosavybės teisės registracijos panaikinimas nepaneigia nei fakto, kad minima gatvės dalis patenka į koncesijos ruožą, nei, kad ją įrengė ieškovė, nei, kad atsakovė turėjo pareigą perduoti žemės sklypą šios gatvės dalies statybai. Teismai, nagrinėję bylą, neįsigilino į prejudiciniais faktais laikomų aplinkybių turinį, jų konstatavimo aplinkybes ir reikšmę šioje civilinėje byloje keliamais klausimais, nevertino ieškovės kitose bylose nurodytų konstatuotų aplinkybių, kaip prejudicinių, vienoms neva tai prejudicinėms aplinkybėms suteikiant aukštesnę įrodomąją galią. Nors joks teisės aktas ar kasacinio teismo praktika neįtvirtina prejudicinių faktų hierarchijos.

3. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: buvo neįvertinti ieškovės į bylą pateikti įrodymai, susiję su administracinėje byloje atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas tik atkartojo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą, kad neva tai ieškovė į bylą nepateikė naujų įrodymų, kurie nebūtų tirti ir vertinti prieš tai teismų spręstuose civiliniuose ginčuose ir kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad ieškovė įrengė ginčo ruožą ar kad jis patenka į koncesijos sutartį, t. y. atkartojo prieš tai pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytai aplinkybei priešingus argumentus. Taigi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo vertinti ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai apie naujai atsakovės užvestas bylas ir jose pateiktas faktines aplinkybes, kad atsakovė 2022 metais pradėjo ginčą dėl nuosavybės teisių į nuotekų šalinimo tinklus ginčo ruože ir teikė prašymus – iš pradžių panaikinti areštą, o vėliau, teismams nepanaikinus arešto, išregistruoti UAB „Kamesta“ nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekas ir drenažą ir įregistruoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises į nuotekų šalinimo tinklus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Šalmesta“ (j. a. k. 174962351) 10 474 (dešimt tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0508130008439, kodas ZO32387.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė