Legislator Case Law & Legislation
58e208be-dec1-4fc0-aa09-873cdbb4608c AI generated

58e208be-dec1-4fc0-aa09-873cdbb4608c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 58e208be-dec1-4fc0-aa09-873cdbb4608c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) Z. V. apeliacinį skundÄ dėl 2015 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atsakovei Z. V.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už paslaugas dėl patalpų, priklausančių atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise.2.

Legislator headnote

AI generated

58e208be-dec1-4fc0-aa09-873cdbb4608c · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovas sÄ skaitoje nepateikė aiÅ¡kių nuorodų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti kokios paslaugos ir kokios apimties buvo suteiktos statiniui. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymu Nr. 30-637 patvirtintų nuostatų 8.9 punkto, įpareigojančio iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas už kitas paslaugas pagal sudarytas su paslaugų tiekėjais sutartis;9.7. byloje nėra duomenų apie faktinį iÅ¡vežtÄ Å¡iukÅ¡lių kiekį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

  Civilinė byla Nr. 2A-238-803/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33325-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.3.6.3.1.; 1.3.6.4.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (atsakovės) Z. V. apeliacinį skundÄ dėl 2015 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atsakovei Z. V.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už paslaugas dėl patalpų, priklausančių atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise.2.

IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal 2012-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-2551 „Dėl UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ administravo statinį – gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuosavybės teise turi butÄ (duomenys neskelbtini), todėl ji privalo iÅ¡laikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ .

3. Atsakovė pareigos mokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ nevykdo, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 1019,77 eurų skolos su delspinigiais, 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 318 Lt arba 92,10 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas (T. 1, b.l. 19-22). IeÅ¡kovė 2014-12-18 teismo posėdyje atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 301,87 Lt arba 87,43 eurų delspinigių (T.1, b.l. 126-127), teismas dalies ieÅ¡kinio atsisakymÄ priėmė, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės skolos suma per laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2013-09-30 yra 932,35 eurų (3219,20 Lt).

4. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti jai 434,43 eurų (1500 Lt ) patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, paskirti ieÅ¡kovui 7240,50 eurų baudÄ už ilgalaikį piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pareiÅ¡kiant akivaizdžiai nepagrįstus ir neįrodytus ieÅ¡kinius. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti Å¡iais argumentais4.1. atsakovas neįrodė, kad suteikė tinkamos kokybės ir kiekybės paslaugas;4.2. neaiÅ¡kÅ«s paslaugų tarifų dydžiai;4.3. ieÅ¡kovas neįrodė, kad turi teisę administruoti namÄ (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

6. Teismas nustatė, kad pagal 2012-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-2551 „Dėl UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ ieÅ¡kovė buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Å is įsakymas pakeitė prieÅ¡ tai galiojusį 2006-09-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-1700 „Dėl UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡o naujos redakcijos tvirtinimo“. 2012-02-06 vienintelio akcininko sprendimu UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“.7.

Teismas konstatavo, jog atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovas neatliko paslaugų paneigia ieÅ¡kovės pateiktos sutartys dėl paslaugų teikimo, paslaugas atlikusių įmonių iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovės mokėjimų pavedimai pagal Å¡ias sutartis ir sÄ skaitas. Pati atsakovė ginčo laikotarpiu, nors ir nereguliariai bei nepilnai apmokėdama sÄ skaitas, savo mokėjimais iÅ¡ esmės yra pripažinusi, kad tokios paslaugos jai buvo suteiktos. Atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų, susijusių su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu, vieÅ¡Ä paskelbimÄ vietinėje spaudoje, neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra.    8.

IÅ¡aiÅ¡kinęs, kad mokesčiai už bendrosios nuosavybės administravimÄ , už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), už namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), už teritorijos priežiÅ«rÄ , komunalinių ir buitinių atliekų iÅ¡vežimÄ yra paskaičiuojami vadovaujantis Savivaldybės nustatytais tarifais, jų apskaičiavimo metodika ir taisyklėmis, teismas pažymėjo, kad atsakovė jokių konkrečių įrodymų, duomenų, kurie paneigtų mokesčių už paslaugas paskaičiavimo netikslingumÄ , neteisėtumÄ , netinkamÄ paskirstymÄ ar nuginčytų ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir atliktus darbus, nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad atsakovas taikė nefaktinius ir neteisėtus tarifus.             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Apeliantė (atsakovė) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-18 sprendimÄ . Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:9.1. teismas netinkamai taikė teisės normas ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, vadovavosi teismo praktika, kurios ratio decidendi nesutampa su Å¡ios bylos aplinkybėmis;9.2. teismas vadovavosi atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurios negaliojo ginčo laikotarpiu.

Ieškovas dalį ieškinio dėl įsiskolinimo už atliekų tvarkymo paslaugas įrodinėjo ne faktinėmis išlaidomis, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“. Nei minėta teisės aktas, nei vėlesni jo pakeitimai nebuvo paskelbti vietos spaudoje, todėl negaliojo;9.3. administravimo tarifai, kurių pagrindu buvo skaičiuojami paslaugos įkainiai, taip pat nebuvo paskelbti, todėl jais nebuvo teisinio pagrindo vadovautis.

Be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas;9.4. Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros paslaugos įrodinėjamos ne faktinėmis iÅ¡laidomis, t.y. Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje yra neįrodytas faktinis pagrindas. Be to, dėl formos trÅ«kumų ir bÅ«tinų rekvizitų nebuvimo, paskelbiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 įsakymÄ Nr. 1-1344 „Dėl maksimalių Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros tarifų nustatymo“, jis laikytinas negaliojančiu, todėl juo remtis nebuvo galima;9.5. teismas privalėjo nustatyti teisės aktų galiojimÄ , nors tai nebuvo įrodinėjimo dalykas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė neįsigaliojusiais savivaldybės norminiais aktais, kurie nebuvo tinkamai paskelbti vietos spaudoje. Tuo tarpu teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys buvo atmestas, nes atsakovė neįrodė aplinkybės dėl teisės aktų nepaskelbimo vietos spaudoje;9.6. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ parodo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-991-599/2014. Atsakovė neturėjo pareigos mokėti ieÅ¡kovui kokių nors sumų, nes ieÅ¡kovas turėjo teisinį pagrindÄ , o ne teisę gauti pinigines sumas.

IeÅ¡kovas sÄ skaitoje nepateikė aiÅ¡kių nuorodų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti kokios paslaugos ir kokios apimties buvo suteiktos statiniui. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-04-18 įsakymu Nr. 30-637 patvirtintų nuostatų 8.9 punkto, įpareigojančio iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas už kitas paslaugas pagal sudarytas su paslaugų tiekėjais sutartis;9.7. byloje nėra duomenų apie faktinį iÅ¡vežtÄ Å¡iukÅ¡lių kiekį.

Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 1-658 patvirtintų nuostatų 8.9 punktas tai numato. Tokiu atveju ieÅ¡kovas turėjo pateikti duomenis apie surinktÄ Å¡iukÅ¡lių kiekį;9.8. byloje nėra jokių įrodymų, kad butų savininkai bÅ«tų priėmę sprendimÄ dėl lifto remonto, o tai reiÅ¡kia, kad nesant iÅ¡laikytai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje numatytai tvarkai, atsakovė neturi pareigos apmokėti naujo lifto įrengimo kaÅ¡tų.

Administratorius kaupiamÄ sias iÅ¡laidas apskaičiuoja pagal savininkų susirinkimo sprendimÄ arba balsavimÄ raÅ¡tu dėl įmokos dydžio. Nesant tokio sprendimo, ieÅ¡kovas veikė savo rizika. Taip pat ieÅ¡kovas nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintų STR 1.12.05:2002 gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų;9.9. per laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2013-09-30 pagal mokestinius praneÅ¡imus yra priskaičiuota 973,66 eurų su PVM, o atsakovė sumokėjo 378,51 eurų su PVM.

Skirtumas yra 595,15 eurų, tačiau ieÅ¡kinio suma yra 1019,77 eurų suma ir į jÄ buvo įtraukta 87,46 eurų delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2012-12-31. Atsakovė praÅ¡o taikyti senaties terminÄ delspinigiams, kurių nenumato nei sutartis, nei įstatymas. Be to, skolos likutis 734,81 eurų iki ginčo laikotarpio pradžios (2011 m. kovo 1 d.) yra įtrauktas į sumÄ , tačiau nedetalizuotas, todėl nepriteistinas, nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad visa skolos suma susidarė ginčo laikotarpiu.

PraÅ¡o vadovautis Vainiaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16d. sprendimu Nr. 2A-2063-590/2014;9.10 . teismas be pagrindo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovo iÅ¡laidos nebuvo nei bÅ«tinos, nei reikalingos.              10. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus:10.1. pareiga apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ar kitų patalpų savininkui kyla iÅ¡ daiktinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ v.

P.M., bylos Nr. 3K-3-53/2014;10.2. nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartis su trečiaisiais asmenimis, todėl atsakovė nepagrįstai teigia neturinti pareigos mokėti ieškovui, kaip subjektui, teikiančiam administravimo paslaugas;10.3. 2013-03-05 buvo gauti butų ir kitų patalpų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolinis sprendimas dėl daugumos gyventojų pritarimo naujo lifto įrengimui, todėl apeliantės argumentas dėl administratoriaus veikimo savo rizika nepagrįstas;10.4. atsakovės skola iki 2011-03-01 yra 782,91 euras (2703,23 Lt), o ne 734,81 euras.

Per laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-09-30 skola buvo 932,34 eurų, į Å¡iÄ sumÄ nebuvo įtraukti delspinigiai. Å io reikalavimo buvo atsakyta pradėjus bylÄ , t.y. 2014-12-17;10.4. Atsakovės prievolės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio. Atsakovės mokėjimus įskaitydavo pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, t.y. kaip seniausios skolos apmokėjimÄ . Taigi senaties terminas nėra suėjęs. Teismas tinkamai taikė materialines ir proceso normas, todėl pagrįstai patenkino ieÅ¡kinį10.5. ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingos, o jei atsakovė bÅ«tų vykdžiusi prievolę tinkamai apmokėti už paslaugas, jų nebÅ«tų prireikę.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti 1019,77 eurus skolos, susidariusios per laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2013-09-30 (T.1, b.l.20), tačiau 2014-12-18 teismo posėdyje atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 87,43 eurų delspinigių (T.2, b.l. 126-127). Taigi nagrinėjamoje byloje palaikoma reikalavimo suma buvo 932,35 eurų. Atsakovė iÅ¡ esmės nesutinka su priteista skola, neigdama skolos buvimo faktÄ ir dydį panaÅ¡iomis aplinkybėmis, nuorodomis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 12.

Apeliantės praÅ¡ymas skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalykÄ apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad byloje nebuvo nurodyta argumentuotų priežasčių, kodėl bÅ«tų pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ .

Apeliantė iÅ¡ esmės skundžia teisės aktų galiojimÄ , įrodinėdama jų nepaskelbimÄ vietinėje spaudoje. Tai nėra faktinė aplinkybė, kuri nustatinėja žodiniais paaiÅ¡kinimais, o dėl skolos sumokėjimo fakto esminių paaiÅ¡kinimų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas skirti žodinį procesÄ , nepateikta. Neįgalumo faktas nėra aplinkybė skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ (CPK 322 straipsnis). Skyrus bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, 2015-04-26 pateikti paaiÅ¡kinimai nevertinami (CPK 321 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio teisinio pagrindo 13. CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad „butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga“. Pagal to paties straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.14.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiga pasirÅ«pinti turtu kyla iÅ¡ daiktinės teisės normų. Nagrinėjamoje byloje Nekilnojamo turto registro 2013-08-12 parengtas iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei (T. b.l. 27-28). IeÅ¡kovas CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo paskirtas statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymas Nr. 30-2551 „Dėl UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“, pakeitęs prieÅ¡ tai galiojusį 2006-09-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-1700 „Dėl UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sÄ raÅ¡o naujos redakcijos tvirtinimo“).

Konkrečios dėl statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo sutarties nesudaryta, todėl ieškovas savo veikloje remiasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymu Nr. 30-2551 „Dėl UAB „Žirmūnų būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, kurioje yra detalizuoti individualiai kiekvienam namui taikytini administravimo tarifo dydžiai. Apeliantė įrodinėja, kad tokiu atveju negalėjo būti remiamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Naujamiesčio būstas“ v.

P.M., bylos Nr. 3K-3-53/2014, nes šioje byloje sprendžiamas apmokėjimas pagal faktiškai suteiktas paslaugas, o ne pagal teisės aktais patvirtintus įkainius ir tarifus. 15. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014, obiter dicta dalyje pateikti išaiškinimai, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto rėmimosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartimi atmetami.

Minėtoje byloje lygiai taip pat mokėjimai buvo apskaičiuojami pagal faktines sÄ naudas, vadovaujantis su paslaugų tiekėjais sudarytomis sutartimis dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų (UAB ,,Ecoservice“). Nagrinėjamoje byloje atliekų tvarkymo kaÅ¡tai skaičiuoti pagal UAB „City Service LT“ (T.2, b.l. 152-157) sutarties Nr. 47 sÄ lygas, kuri pasiraÅ¡yta 2010-08-30. Ginčo laikotarpis – nuo 2011-03-01 iki 2013-09-30. Minėta sutartis nenuginčyta (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta ir kitÄ apeliantės argumentÄ , jog dalį skolos ieÅ¡kovas skaičiavo pagal negaliojantį teisės aktÄ (T.3, b.l.31). Pažymėtina ir tai, kad apeliantei pirmosios instancijos teismas nurodė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl to, jog susidarius tokiai teisinei situacijai, kaip nagrinėjamu atveju, t. y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nustačius, jog vietos savivaldos institucijų priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, be kita ko, reglamentuojantys atliekų tvarkymÄ , tarifų apskaičiavimÄ , nebuvo tinkamai paskelbti, faktiniai paslaugų gavėjai negali bÅ«ti atleisti nuo mokesčio už atliekų tvarkymÄ bei kitas paslaugas mokėjimo.16.

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama. Apeliantė be teisėto pagrindo suabsoliutina savo teises, motyvuodama vartojimo santykiu. Kaip jau minėta anksčiau, pareiga proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, jai kyla kaip daikto savininkui. Tai reiÅ¡kia, jog ji nėra atleista įrodinėjimo pareigos nagrinėjamoje byloje. Atsakovė (apeliantė) nepateikė įrodymų dėl netinkamų aritmetinių veiksmų atlikimo apskaičiuojant skolÄ už atliekų tvarkymÄ , taip pat nėra įrodymų, kad ginčo laikotarpiu Å¡iukÅ¡lės buvo sandėliuojamos, o konteineriai neiÅ¡vežami.

Statinio naudojimosi atliekų tvarkymo paslaugÄ Ä¯rodo ir aplinkybė dėl ieÅ¡kovo organizuoto Å¡iukÅ¡lių Å¡alintuvo remonto (T1, b.l.124,125). Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiÄ sias teisės normas ir vertino įrodymus, tenkindamas ieÅ¡kinį dalyje dėl atliekų iÅ¡vežimo, atmetamas (CPK 185 straipsnis).

17. Taip pat apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ panaÅ¡iais argumentais ir dėl kitų iÅ¡laidų, t.y. administravimo, Å¡ilumos energijos priežiÅ«ros bei namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti bÅ«tinų iÅ¡laidų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, už suteiktas paslaugas, kurias atliko atitinkamose srityse veikiančios įmonės, yra ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡yti mokėjimų pavedimai pagal sudarytas sutartis (T.2, b.l..175-185) ir sÄ skaitos (T.2, b.l.137-157).

Pati atsakovė ginčo laikotarpiu, nors ir nereguliariai bei nepilnai apmokėdama sÄ skaitas, savo mokėjimais iÅ¡ esmės yra pripažinusi, kad tokios paslaugos jai buvo suteiktos (T. b.l. 30). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė aktyviai aiÅ¡kinosi aplinkybes dėl Å¡ilumos energijos tiekimo kokybės, Å¡ilumos kainos dedamųjų, taikomo tarifo (T.1, b.l.123). Byloje nėra įrodymų, kad apeliantės gauti atsakymai į jos rengtus raÅ¡tus buvo apskųsti. Be to, vartotojų teises ginančios neteisminės ginčo institucijos taip pat informuotos apie nagrinėjamoje byloje keliamus klausimus dėl tarifo teisingumo ir mokesčių skaičiavimo teisėtumo.

Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti įrodymai, galintys paneigti apeliantei nurodytų mokėtinų sumų teisingumÄ (pvz., nėra ikiteisminio ginčo institucijų iÅ¡vadų dėl nepagrįsto tarifo taikymo ir pan.). Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos dokumentus, konstatuoja, jog administratoriaus funkcijų atlikimÄ pagrindžia organizuota apklausa dėl namo renovacijos (T1, b.l.110), praneÅ¡imas apie ketinamus atlikti bendrojo naudojimo elektros skydelių rekonstrukcijÄ (T.1, b.l.112), organizuoti pastato fasado darbai (T. 2, b.l.48-51), karÅ¡to vandens vamzdyno dn 20 dalies keitimo darbai, Å¡viestuvų su judesio daviklio keitimo darbai, išėjimo ant stogo durų keitimo darbai (T.2, b.l.131-1133).

Tai, kad apeliantės netenkina ieÅ¡kovo atliekamų darbų pobÅ«dis, neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti už darbus tol, kol darbų apmintys ir jų kainos nėra nuginčytos (CPK 6.189 straipsnis). Namui Rinktinės g. 51, Vilniuje, tenkantis administravimo mokestis yra 0,15 (su PVM) Lt/kv.m. (T. 1, b.l. 144-172); byloje Å¡is dydis nėra paneigtas kaip nepagrįstas. Administratorius vykdė pagal administravimo nuostatus jam keliamÄ pareigÄ vykdyti namo bÅ«klės nuolatinius stebėjimus (T.2, b.l.137), atliko kitus darbus.

Tai reiškia, kad argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, priteisiant administravimo, šilumos energijos priežiūros bei namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas, atmetami, kaip neįrodyti (CPK 185 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, pateikto civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014, dėl pareigos apmokėti administravimo ir kitas iÅ¡laidas pagal CK 4.82 straipsnio 4, 5 dalis bei ieÅ¡kovo pareigos pagrįsti savo veiklos teisinius pagrindus, ginčijant vietos savivaldos institucijų priimtų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų galiojimÄ . Kita vertus, laikytinas pagrįstu ieÅ¡kovo argumentas (T.2, b.l.167), jog tuo atveju, jei atsakovė patyrė žalos dėl kito subjekto veikos, t.y.

įrodinėjamo įgyvendinamųjų teisės aktų nepaskelbimo, ji turėtų jiems ir reikÅ¡ti reikalavimÄ . Taip pat teisėjų kolegija nebekartoja argumentų dėl apeliaciniame skunde dėstomų tų pačių, kaip ir pirmosios instancijos teisme, aplinkybių dėl teismo prievolės nustatyti teisės akto galiojimÄ (T.2, b.l.74), nes apie tai pasisakyta nutarties 15,16 punktuose.19. Apeliantė įrodinėja, kad lifto pakeitimas nauju atliktas ieÅ¡kovo rizika, todėl ji neprivalo apmokėti proporcingai jos daliai tenkančios kainos (T2, b.l.52).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡is argumentas paneigtas į bylÄ pateiktu balsavimo raÅ¡tu biuleteniu, apie planuojamus remonto darbus iÅ¡ anksto praneÅ¡ta, balsavimas pravestas (T.1, b.l.111-113). Inter alia, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu balsavimo skaičiavimo komisijos protokolas 2013-03-05 Nr. ŽB-26-63 įrodo, kad savininkai priėmė sprendimÄ dėl naujo lifto įrengimo ir parinko įmonę UAB „Baltijos liftai“ (T.1., b.l. 116). Tokiu atveju daroma iÅ¡vada, kad yra iÅ¡laikytos CK 4.85 straipsnio nuostatos, todėl argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, priteisiant iÅ¡laidas už lifto pakeitimÄ yra atmetami, kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).  20.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas, nurodant, kad jie buvo įvertinti netinkamai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantė iÅ¡reiÅ¡kia nesutikimÄ su teismo sprendimu, iÅ¡ esmės pakartodama savo pozicijÄ dėl ginčo aplinkybių, o teisės aktų ir teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su Å¡ios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo iÅ¡vadų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas).

Kita vertus, CPK 4 straipsnis numato, kad vienodos praktikos formavimÄ užtikrina Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl Vilniaus miesto ir Vilniaus apygardos teismo procesinių sprendimų.

21. Apeliantės argumentas, jog ieÅ¡kovas nepagrindžia atsakovei iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų, paneigtas į bylÄ pateiktu bendrijos narių susiraÅ¡inėjimu su administratoriumi (T. 1, b.l.120-133), nes iÅ¡ savininkų paraÅ¡ytų pretenzijų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad informacija apie paslaugų pobÅ«dį ir apimtis buvo gauta, tačiau, kaip jau minėta, atsakovei neįrodžius ir nenuginčijus darbų teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindo atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (CPK 12, 178 straipsniai).

Ä® bylÄ pateikta sÄ skaita, kuriÄ rengia ieÅ¡kovas už suteiktas paslaugas, yra detalizuota (T.2, b.l.137), skolos sumÄ iÅ¡samiai pagrindžia detalizavimo lentelės (T.2, b.l.138-141). IeÅ¡kovas nurodė, kad vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi užskaitė seniausios skolos apmokėjimÄ , o reikalavimų dėl delspinigių atsisakė (T.3, b.l.57). Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai priteistos skolos sumos (T.3, b.l.48) atmetamas (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 177 straipsnio 1 dalis).

22. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).23.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime iÅ¡dėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos iÅ¡vados teikia pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl materialinių reikalavimų paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokiu atveju pakartotinis reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo baudÄ , atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 24. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Spręsdamas materialinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovui priteisti žalÄ ir patenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas, reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).25. Apeliantė įrodinėja, jog ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos nei buvo bÅ«tinos, nei teisėtos, nes UAB „SKOLOS LT“ nėra priskiriama prie asmenų, kurie turi teisę atstovauti byloje, todėl 52,57 eurai nepagrįstai priteisti ieÅ¡kovui (T.3, b.l.59).

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu buvo priteista 72,60 Lt už pareiÅ¡kimo parengimÄ ir 181,50 Lt, nurodant už advokato pagalbÄ . Tačiau iÅ¡ į bylÄ pateiktos sÄ skaitos nustatyta, kad 181,50 Lt sumokėta už ieÅ¡kinį (T.1, b.l.25,26) UAB „SKOLOS LT“. Tai reiÅ¡kia, kad viso priteista yra 73,59 eurų už juridinio asmens paslaugas, kuris neturi teisės bÅ«ti atstovu pagal CPK 55 straipsnį, 56 straipsnio 1, 2 dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimas teisme apima ir procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ , todėl Å¡iuo atveju UAB „SKOLOS LT“ kaip juridinis asmuo negalėjo atstovauti ieÅ¡kovui teisme, o tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai asmenį atstovauja netinkamas atstovas, negali bÅ«ti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo buvo priteista 73,59 eurų, yra naikintina ir teismo sprendimas pakeistinas. Kaip minėta, sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, byla nesprendžiama iÅ¡ esmės, todėl 73,59 eurų suma priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimas nevertinamas kaip išėjimas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, o atmetus apeliacinį skundÄ dėl materialinių reikalavimų, bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl jų nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kurioje iÅ¡ atsakovės Z. V., gim. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“, j.a.k. 121483222, naudai priteista 73,59 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                            Andrius Ignotas                                                                         Rosita Patackienė                                                                                                          Rūta Petkuvienė