58dfd0ee-f826-44f4-a379-66e7de3cdaf5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2245-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14692-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.3.;122.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Kotryna“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18963-638/2014 pagal UAB „Kotryna“ ieÅ¡kinį atsakovei K.

P. dėl skolos priteisimo.           Teismas, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 3000 Lt skolos pagal įsipareigojimÄ , Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ 2014-03-27 susitarimÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovui tvarkos. Tarp Å¡alių buvusių darbo santykių metu atsakovė padarė žalÄ , galimai pasisavino lėšas ir pati tai pripažino pasiraÅ¡ydama įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti skolÄ . Tačiau savo įsipareigojimų nevykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Kotryna“ ieÅ¡kinį atsisakė priimti (b. l. 9). Nurodė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ darbo santykių ir jų metu atsakovės galimai padarytos žalos/nuostolių, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo prievolė yra kilusi iÅ¡ darbo santykių, o ne iÅ¡ civilinių teisinių santykių. Taip pat nurodė, kad atsakovės pareikÅ¡tas pripažinimas teisinių santykių esmės nekeičia.

Dėl iÅ¡kilusių darbo ginčų su atsakovu ieÅ¡kovas pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . III. Atskirojo skundo argumentai. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Kotryna“ praÅ¡o panaikinti 2014 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės (b. l. 12–14). Nurodomi Å¡ie atskirojo skundo svarbiausi argumentai:Nors žala kilo tuo metu, kai ieÅ¡kovÄ ir atsakovę siejo darbo santykiai, individualaus darbo ginčo tarp Å¡alių nėra.

Atsakovė nevykdė susitarimu prisiimtų įsipareigojimų. Aplinkybė, jog atsakovė nevykdo įsipareigojimų, numatytų susitarime, kuriame Å¡alys aptarė žalos, kilusios tuo metu, kai Å¡alis siejo darbo santykiai, dydžio bei atlyginimo tvarkos klausimus, nėra pagrindas teigti, jog Å¡alis sieja ne civiliniai, o darbo santykiai, juolab teigti, jog tarp Å¡alių yra kilęs individualus darbo ginčas. Be to, darbo teisiniai santykiai tarp Å¡alių pasibaigė 2014-03-27 IeÅ¡kovei įsakymu paskyrus drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovo atlikto patikrinimo bei atsakovės 2014-03-26 pateikto paaiÅ¡kinimo pagrindais buvo nustatytos visos sÄ lygos, bÅ«tinos kilti atsakovės materialinei atsakomybei. IÅ¡ aplinkybių matyti, jog atsakovės veiksmuose yra ir visos sÄ lygos, bÅ«tinos kilti civilinei atsakomybei. Atsakovės neteisėtas veikimas sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ , taigi, egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, o ieÅ¡kovės patirti nuostoliai yra tiesioginis atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C PK 329 str., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar darbdavio ieÅ¡kiniui dėl buvusio darbuotojo dar vykdant darbo funkcijas padarytos žalos atlyginimo taikytina iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo tvarka (ginčo nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje).Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kadangi tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nebuvo ir nėra jokio individualaus darbo ginčo, taip pat ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu Å¡alių nesiejo jokie darbo santykiai, o ieÅ¡kinys buvo reiÅ¡kiamas dėl skolos, dėl kurios susitarta susitarimu, kurį Å¡alys sudarė jau pasibaigus darbo santykiams, priteisimo.

Be to, LR CPK numato, jog ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėjami vadovaujantis ne XX skyriuje numatyta tvarka, o laikantis bendrųjų LR CPK taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto argumentacija nesutinka.DK 299 straipsnyje numatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualÅ«s darbo ginčai: dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo pareigÅ«nų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kadangi aptarto DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato ir kitus įstatymo numatytus atvejus, galima manyti, jog toks sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Pavyzdžiui, pagal DK 96 straipsnį ginčai dėl įdarbinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir pagal CK 6.250 straipsnį, ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR Lygių galimybių įstatymo nuostatas, klausimai dėl diskriminacijos darbo teisiniuose santykiuose – nagrinėjami tiesiogiai teismuose. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta bei pats ieÅ¡kovas nurodo, kad žala atsirado tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės esant darbo santykiams.

Taigi, materialinės atsakomybės, t. y. turtinės žalos atlyginimo klausimas, nagrinėjamu atveju yra individualus darbo ginčas (DK 286 straipsnis), todėl nagrinėtinas darbo ginčų komisijoje. Kauno apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog atsakovės žalos padarymo fakto pripažinimas ir šalių susitarimas dėl žalos atlyginimo tvarkos nustatymo, teisinių santykių esmės nekeičia.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad esant nutrūkusiems darbo santykiams, įmonės ieškinys dėl žalos atlyginimo buvusiam darbuotojui turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tik iki 2013-01-01 galiojusioje DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1279/2014) akcentavo, jog įstatymų leidėjas, priimdamas DK XIX skyriaus pakeitimus, aiÅ¡kiai atsisakė galimybės individualų darbo ginÄÄ (darbo ginčo pagal DK 285 straipsnį atitikmuo iki 2013-01-01), kai darbo santykiai jau nutrÅ«kę, tiesiogiai nagrinėti teisme.

Tokį aiÅ¡kinimÄ atitinka ir formuojama darbo bylas nagrinėjančių teismų praktika (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartis apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-794-560/2013).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo prievolė yra kilusi iÅ¡ darbo santykių, o ne iÅ¡ civilinių teisinių santykių ir nurodydamas ieÅ¡kovui kreiptis į darbo ginčų komisijÄ priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ ieÅ¡kovo atskirojo skundo motyvais keisti ar panaikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:            Atskirojo skundo netenkinti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                    Algimantas Kukalis