58dfbfce-97e4-4ed5-8eb9-ab512490b82a · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. e2S-545-425/2016Virginijus Skaraitis                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00284-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14; 3.3.2.1; 3.3.2.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnasviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K.

J. ir R. J. atskirÄ jį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-374-783/2016 pagal pareiÅ¡kėjų K. J. ir R. J. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai K. J. ir R. J. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismui 2016-03-26 pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos, sudarytos 2008 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukimo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad jau daugiau nei metai laiko gyvena atskirai, neveda bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo, turi nepilnametę dukrÄ A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nurodė, kad abu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, todėl bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka labai apsunkintų procesÄ dėl didelių kelionės bei laiko sÄ naudų. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjams K.

J. ir R. J. 30 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos gavimo dienos paÅ¡alinti nutartyje nurodytus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai, pateikę pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo, nenurodė savo gyvenamosios vietos. Jie nurodė savo deklaruotas gyvenamÄ sias vietas, tačiau tai neatitinka CPK 111 str. 2 d. 2 p. reikalavimo, numatančio, kad kiekvieno dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti nurodoma gyvenamoji vieta. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo, jame nurodytų aplinkybių dėl gyvenamosios vietos, darbo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo iÅ¡dėstytų sÄ lygų (iÅ¡laikymÄ pareiÅ¡kėjas įsipareigoja mokėti į Jungtinės Karalystės bankÄ ) matyti, jog pareiÅ¡kėjų gyvenamoji vieta, tikėtina, yra ne Lietuvos Respublikoje, bet Jungtinėje Karalystėje.

PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami patvirtinti santuokos nutraukimo sutartį, praÅ¡o iÅ¡spręsti klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamÄ ja vieta, bendravimo su vaiku tvarka, o bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, jurisdikcijÄ turi tos valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo, pridėtų įrodymų negali konstatuoti, jog klausimai, susiję su vaiko gyvenamÄ ja vieta, bendravimo tvarka, yra teismingi Lietuvos Respublikos teismams, o ne Jungtinės Karalystės kompetentingam teismui.

Teismas pažymėjo, kad jei pareiÅ¡kėjai teigtų, jog jų gyvenamoji vieta yra ne Jungtinėje Karalystėje, bet Lietuvos Respublikoje, jie Å¡alindami trÅ«kumus turėtų pateikti su tuo susijusius įrodymus (pažymas apie darbÄ Lietuvos Respublikoje arba registracijÄ darbo biržoje, vaiko priežiÅ«ros Lietuvos Respublikoje įrodymus ir kita).PareiÅ¡kėjai K. J. ir R. J. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjų K.

J. ir R. J. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo ir praÅ¡ymÄ priimti. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumÄ , nepilnai, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino faktinius duomenis apie Å¡alių nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , todėl klausimas buvo iÅ¡spręstas neteisingai. PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad pagal ES teisės aktus (ReglamentÄ (EB) Nr. 2201/2003) bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta ar vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų pastovi gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Jungtinėje Karalystėje, kadangi pareiÅ¡kėjų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, čia pareiÅ¡kėjai turi registruoto nekilnojamojo turto. Apeliantai nurodė, kad didžiÄ jÄ gyvenimo dalį pragyveno Lietuvoje ir ketina į jÄ grįžti gyventi, savo nuolatine gyvenamÄ ja vieta laiko LietuvÄ . Be to, ginčas teismingas Lietuvai ir dėl to, kad abu pareiÅ¡kėjai yra Lietuvos piliečiai.

PareiÅ¡kėjų mažametės dukters A. J. gyvenamoji vieta yra su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametė daugiausiai gyvena, t. y. su motina pareiÅ¡kėja K. J., kurios gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl byla yra teisminga Lietuvos teismams. Apeliantai taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai nusprendė santuokÄ nutraukti Å¡alių susitarimu, tarp Å¡alių nėra ginčo dėl turto padalijimo, vaiko iÅ¡laikymo, ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl nėra pagrįsta santuokÄ nutraukti toje valstybėje, kurioje pareiÅ¡kėjai neturi turto ir jokių asmeninių interesų, dėl kurių reikėtų užsienio valstybės teismų įsikiÅ¡imo.

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, numatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta (Reglamento 3 straipsnis).

Pagal Reglamento 8 str. jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, turi tos valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion. Kadangi Reglamentas nenumato nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimo, jis nustatoma pagal vidaus teisę. CK 2.12 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

CK 2.14 str. įtvirtina, kad nepilnamečio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma jo tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta, ar, jei tėvai bendros gyvenamosios vietos neturi, to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl byla yra teisminga bÅ«tent Å¡ios valstybės narės teismams. PareiÅ¡kėjai su tokiais teismo motyvais nesutinka, nurodo, kad jie iÅ¡vykę tik laikinai.

CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiÅ¡kai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose; tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Byloje pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjų gyvenamosios vietos Gyventojų registre deklaruotos Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, pareiÅ¡kėjai Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d., 10 str. 2 d. numatyta tvarka nėra deklaravę iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, kad pareiÅ¡kėjui R. J. priklauso statiniai ir žemės sklypai, esantys Tauragės rajone. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko LietuvÄ , o Jungtinėje Karalystėje gyvena ir dirba laikinai, ketina grįžti į LietuvÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjai yra laikinai iÅ¡vykę dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau Å¡iuo atveju sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjų nuolatinės gyvenamosios vietos matyti, kad pareiÅ¡kėjai ne tik patys savo nuolatine gyvenamÄ ja vieta laiko Lietuvos Respublikoje esančius adresus, tačiau ir vieÅ¡ai tai deklaruoja, čia turi nekilnojamojo turto. Å alių dukra jų pačių nurodymu gyvena kartu su pareiÅ¡kėja K. J., todėl yra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti pareikštas pareiškėjų nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, tai yra Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a :

KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjų K. J. ir R. J. pareiÅ¡kimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. teisėjas             Laimantas MisiÅ«nas