58df75e5-5f79-41bb-b61c-7573b6f6a80f · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1358-512/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09082-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.1. 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.1.1. 3.1.7.6.; 3.1.7.11. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 2 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei JauniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės V. K. atstovei J. L., atsakovės Civinity namai Klaipėda, UAB atstovams advokatei Astai JakÅ¡tienei, advokato padėjėjui Daliui Jurjonui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L.A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

K. ieÅ¡kinį atsakovėms Civinity namai Klaipėda, UAB ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui „IF & C Insurance AS“ dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių 6 285,00 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2019-01-01, apie 00.30 val., ant ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio automobilio Nissan Quashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyto gyvenamojo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje užvirto Å¡alia augęs medis ir nepataisomai jį sugadino, taip padarydamas žalÄ ieÅ¡kovės turtui.

Nurodytas automobilis savanoriÅ¡ku (Kasko) draudimu nebuvo draustas. Ä®vykis buvo užfiksuotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pirmojo veiklos skyriuje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-01-23 ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovėms „Civinity namai Klaipėda“, UAB ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, praÅ¡ydama atsakovių solidariai atlyginti jai padarytÄ Å¾alÄ . 2019-01-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raÅ¡te Nr. (31.1E)-RS2-53 nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-07-24 įsakymu Nr. AD1-1703 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintÄ detalųjį planÄ Å¾emės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra privatus žemės sklypas, savivaldybės administracija nevykdo želdinių priežiÅ«ros privačiose teritorijose, todėl dėl teritorijos priežiÅ«ros ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objekto valdytojÄ . 2019-02-15 „Civinity namai Klaipėda“, UAB atsakydama į pretenzijÄ raÅ¡te Nr. V-70 nurodė, kad su ieÅ¡kovės pretenzija nesutinka bei kad civilinė atsakomybė dėl žalos atsiradusios nukritus medžiui ant automobilio, stovėjusio adresu (duomenys neskelbtini), kyla Klaipėdos miesto savivaldybei, t.y. subjektui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«ros organizavimÄ .

Atsakovių raštiškuose atsakymuose nurodyti argumentai yra formalūs bei deklaratyvūs. Ieškovės pretenzija atsakovių buvo vertinama atmestinai, paviršutiniškai ir neįsigilinus į pateiktas faktines aplinkybes. Atsakovės nepateikė jokių duomenų, susijusių su konkrečių aplinkybių nagrinėjimu, nenurodė ar medis kada nors buvo vizualiai ar realiai apžiūrėtas, inventorizuotas, ar buvo vertinta jo faktinė būklė ir keliamas pavojus, ar buvo svarstytinas medžio pjovimas/nukirtimas ar kiti papildomi utilizavimo ar prevenciniai veiksmai.

Toks netinkamas, nepakankamas bei abejingas atsakovių elgesys (skaitant neveikimÄ ) lėmė aplinkybes, kurių pasėkoje buvo padaryta žala ieÅ¡kovės turtui. Nustatant patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į nepriklausomÄ Å¾alų vertinimo ekspertÄ UAB „PAJŪRIO AUTORIKA“, kuri atliko apgadinto automobilio vertinimÄ . Atsižvelgiant į apskaičiavimÄ , padaryta ieÅ¡kovei žala dėl automobilio sugadinimo yra 6 285,00 Eur. Gyvenamojo daugiabučio namo kieme augęs medis buvo apie 14-15 metrų aukščio.

Nuvirtusį medį iÅ¡ karto po įvykio supjaustė atvykę ugniagesiai, o 2019-01-02 „Civinity namai Klaipėda“, UAB pasamdyti darbuotojai didžiÄ jÄ dalį supjaustyto medžio liekanų iÅ¡vežė į nenustatytÄ vietÄ , tolimesnei apžiÅ«rai liko tik apatinė medžio kamieno dalis su Å¡aknimis (ilgis apie 3,5m). IÅ¡ nuvirtusio ir supjaustyto medžio kamieno likusios dalies akivaizdžiai buvo matyt, kad medis buvo senai pažeistas, jo kamienas sutrÅ«nijęs: medžio kamieno viduryje buvo stebima iÅ¡puvusi medžio Å¡erdis, taip pat matyti, kad medžio Å¡aknys iÅ¡puvusios ir sunykusios.

Klaipėdos universiteto docentė, želdinių ekspertė dr. R. N., apžiÅ«rėjusi nuvirtusio medžio liekanas, 2019-10-03 įvertinimo akte pažymėjo, kad medis, kurio liekanos priskiriamos liepos genčiai, buvo perkopęs savo fiziologinę brandÄ . Vertinimo rezultatai taip pat parodė, kad medis buvo intensyviai pažeistas vidinio kamieno puvinio: centrinė medienos dalis visiÅ¡kai suirusi, medžio 3,5 m. aukÅ¡tyje iÅ¡puvusi mediena sudarė apie 30 proc. bendro kamieno ploto ir platėjo Å¡aknų kryptimi, todėl darytina iÅ¡vada, kad ties Å¡aknimis iÅ¡puvusi medienos dalis sudarė apie 50 proc. bendro kamieno ploto.

Želdinių ekspertė taip pat nurodė, kad žemėje likusios medžio šaknys yra išdžiūvusios, negyvos, kitos - pažeistos puvinio, todėl pažymėjo, kad tokios būklės medis galėjo nuvirsti bet kuriuo momentu. 2013-2014 metus (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventoja kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl ginčo medžio prastos būklės. Klaipėdos miesto savivaldybė įvertinusi tuometinę medžio būklę medžio nepašalino, taip pat nesiėmė jokių tolimesnių prevencinių veiksmų ar apsaugos priemonių, užtikrinančių, kad medis ateityje nekeltų grėsmės aplinkinių žmonių gyvybei, sveikatai ir jų turtui.

Klaipėdos miesto savivaldybė turėdama informacijÄ apie prastÄ medžio fiziologinę bÅ«senÄ turėjo ypatingai rÅ«pestingai bei atidžiai įvertinti medžio bÅ«klę, patikrinti, ar medis nėra supuvęs, įvertinti jo keliamÄ pavojų bei vykdyti medžio bÅ«klės apžiÅ«rÄ periodiÅ¡kai. Teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoju paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo administratorius - atsakovė „Civinity namai Klaipėda“, UAB. Atsižvelgiant į tai, pastatų administratorius „Civinity namai Klaipėda“, UAB, organizuodamas namui priskirto žemės sklypo priežiÅ«rÄ , privalėjo įvertinti avarinę ir pavojų keliančiÄ medžio bÅ«klę bei laiku kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl medžio paÅ¡alinimo arba imtis kitų veiksmų, užtikrinančių, kad žemės sklype esantys želdiniai nepadarytų asmenims žalos.

IeÅ¡kovė teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už miesto teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«rÄ , o daugiabučio gyvenamojo namo administratorius „Civinity namai Klaipėda“, UAB atsakingas už teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), želdinių priežiÅ«rÄ , tačiau abi Å¡ių pareigų nevykdė. Abiejų atsakovių veiksmai (neveikimas), netinkamai vykdant joms teisės aktais priskirtas funkcijas, galiausiai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovei, todėl abi atsakovės prieÅ¡ ieÅ¡kovę turi atsakyti bei atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ solidariai, nes žala ieÅ¡kovei padaryta abiejų atsakovių neveikimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė Civinity namai Klaipėda, UAB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovė vykdo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus administruoja pagal LR Vyriausybės patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau - Nuostatai) (patvirtinti 2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015-08-05 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831).

Nuostatų 3 punktas numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. IeÅ¡kovės nurodomo incidento metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Aplinkos apsaugos įstatymas) 6 straipsnio redakcijoje buvo įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymÄ savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, jos atsako už įstatymo priskirtų funkcijų vykdymÄ .

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte reglamentuota, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ , be kita ko, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Želdynų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog bÅ«tent savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus, iÅ¡duoda leidimus saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams.

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tvarkÄ , turinį ir periodiÅ¡kumÄ nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. 2008-01-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-5 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos minėtos Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės (toliau - Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės), kurios reglamentuoja želdynų ir želdinių inventorizavimÄ , jų apskaitÄ ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos.

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės nenumato pareigos atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, atlikti namo naudojamame žemės sklype esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ . Netgi neturėtų nei ekspertinių, nei techninių priemonių tokiÄ inventorizacijÄ atlikti. Mano, kad paskyrus namo administratoriumi, neperėjo savivaldybės pareigos susijusios su medžių priežiÅ«ra, inventorizavimu, medžių fiziologinės bÅ«klės nustatymu.

Pati ieÅ¡kovė nurodo, kad 2013-2014 m. namo gyventojai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl jų manymu prastos medžio bÅ«klės. Tokiais veiksmais namo gyventojai patvirtino, kad už medžių priežiÅ«rÄ , jų fiziologinės bÅ«klės įvertinimÄ , laikė atsakingÄ atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ . Savivaldybei nustatyta pareiga atlikti medžių ir krÅ«mų inventorizavimÄ , atitinkamai nustatant medžių ir krÅ«mų bÅ«klę, nepriklausomai nuo žemės sklypo nuosavybės formos, tvarkyti savivaldybės teritorijoje esančius želdynus, medžius.

BÅ«tent savivaldybė laikoma subjektu, kuriai teisės aktais pavesta atlikti medžių inventorizacijai ir nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę (gyvybinę funkcijÄ ). Atsakovė pažymėjo, kad iki ieÅ¡kinyje nurodomo incidento nėra gavusi jokių praneÅ¡imų/praÅ¡ymų/nusiskundimų dėl medžių bÅ«klės kieme. Nei minėtuose Nuostatuose, nei kituose bendrojo naudojimo objektų veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta administratoriaus pareiga vykdyti želdynų ir želdinių, medžių, inventorizavimÄ bei apskaitÄ , jų bÅ«klės stebėsenÄ .

Konkrečiu atveju Namo žemės sklypo priežiÅ«ra ir apimtys su namo patalpų savininkais aptartos 2015-05- 12 vykusio susirinkimo metu. IÅ¡ kartu su atsiliepimu teikiamo 2015-05-12 namo patalpų savininkų protokolo ir jo priedų (komercinio pasiÅ«lymo) matyti, kad namo teritorijos priežiÅ«rÄ sudaro sekantys darbai: Å¡iukÅ¡lių surinkimas; Å¡aligatvių Å¡lavimas; sniego valymas nuo Å¡aligatvių rankiniu bÅ«du; žolės pjovimas rankiniu bÅ«du. Minėti dokumentai patvirtina, kad į teritorijos priežiÅ«ros darbus neįeina darbai susiję su medžių priežiÅ«ra, bÅ«klės vertinimu ir kt.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu jos atžvilgiu nesutinka. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019-01-30 raÅ¡te Nr. (31.1E)-RS2-53 aiÅ¡kiai nurodė, jog žemės sklypas daugiabučio (duomenys neskelbtini) yra privatus, todėl ieÅ¡kovė dėl toje vietoje augusio/nuvirtusio medžio turi kreiptis į žemės sklypo savininkus ir/ar daugiabučio teritorijos administratorių. Pagal oficialius Nekilnojamojo turto registro 2022-01-18 duomenis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra privatus, o ieÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko įtraukti į bylÄ Å¾alos atsiradimo momentu buvusius/esamus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkus, kurie yra tikrieji atsakovai ir tiesiogiai suinteresuoti asmenys Å¡ioje byloje.

IeÅ¡kovė jokioje įvykio vietos schemoje ar žemėlapyje nenurodė tikslios nuvirtusio medžio augimo vietos, tik tariamÄ teritorijÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Pagal oficialius Nekilnojamojo turto registro 2022-01-18 žemėlapius, kiemo/automobilių aikÅ¡telė tarp daugiabučių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra fiziÅ¡kai atskirta, abejuose sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) auga medžiai, todėl tiktais tiksli nuvirtusio medžio augimo vieta įgalins nuspręsti ir dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo bendrasavininkų suinteresuotumo Å¡ioje byloje.

„Civinity namai“, UAB turėtų būti atsakove bet kokiu atveju, nes pagal oficialius Nekilnojamojo turto registro 2022-01-18 duomenis, administruoja namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka, atsakingi asmenys. Vadovaujantis minėtų švaros taisyklių 3.7., 3.8., 3.9, 5., 8.2. punktais, konkretaus daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto valdytojas/prižiūrėtojas yra tikrasis atsakovas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-13 sprendimu Nr. AD1-2394 „Dėl daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiÅ¡kai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarkos“ 1.1.1. punktÄ daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiÅ¡kai naudojamų teritorijų ribos ir plotai nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo, Civilinio kodekso ir Aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiÅ«ra, nėra aiÅ¡kintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiÅ«ros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi bÅ«ti atlyginama iÅ¡ savivaldybės biudžeto.

Želdynų įstatymo (galiojusi redakcija iki 2019-04-30) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis želdynų apsaugos ir tvarkymo principas privalomas visiems asmenims, kurie yra Å¡iuo aktu reguliuojamų santykių subjektai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio, nustatančio savivaldybės teisės ir pareigas želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kÅ«rimo valdyme, 1 dalis numato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ vykdo savivaldybės. Vykdydamos Å¡iÄ veiklÄ , jos, be kita ko, organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , želdynų kÅ«rimÄ ir naujų želdinių veisimÄ , želdynų tvarkymo ir kÅ«rimo projektų rengimÄ , derina juos.

Želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų teisės ir pareigos numatytos 15 straipsnio 1 dalyje. Želdynų ir želdinių valdytojas Å¡io įstatymo prasme, kaip nustato Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotÄ valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

Taisyklės yra poįstatyminis aktas, skirtas Želdynų įstatymo įgyvendinimui, juo asmenims negali būti ir nėra nustatomos įstatyme nenumatytos pareigos, susijusios su želdynų ir želdinių priežiūra ir tvarkymu, todėl šios taisyklės aiškintinos Želdynų įstatymo nuostatų kontekste. Priešingai nei teigia ieškovė, teisės aktai nenustato savivaldybei ar savivaldybės institucijai pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ pažymėta, kad savivaldybė/savivaldybės institucija atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiÅ«ros, atsakingÄ subjektÄ , bÅ«tina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalÄ . Nors savivaldybės privalo inventorizuoti želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdyti jų bÅ«klės stebėsenÄ , byloje nėra duomenų, kad savivaldybės administracija nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡ias pareigas ar kad tokia veika buvo pagrindinė, juo labiau – vienintelė, žalos atsiradimo priežastis ginčo atveju.

Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys turi būti atmestas. Trečiasis asmuo IF & C Insurance AS“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra privatus, padalintas, tačiau visiems prieinamas, nėra šlagbaumo ir vartų. Ieškovė šiuo metu name nebegyvena. Ieškovė pati dėl želdynų būklės nesikreipė, tačiau girdėjo iš kaimynų, kad buvo kreiptasi dėl medžių, medžiai buvo pašalinti.

Kiek teko girdėti iš kaimynų, buvo kreiptasi ir dėl likusio medžio pašalinimo, tačiau procesas buvo sustojęs dėl esančio gandralizdžio. Vizualiai neatrodė, kad medis potencialiai pavojingas, atrodė pusiau gyvas, buvo ir nudžiūvusių šakų, ir žaliuojančių. Buvo įtartinos būklės. Gyventojai dėl pašalinimo kreipėsi dar ir dėl to, kad gandrai apdergdavo automobilius, jei būdavo šalia pastatyti. Medis augo sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Teismo posėdžio metu atsakovės Civinity namai Klaipėda, UAB atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

PaaiÅ¡kino, kad ginčo įvykis įvyko privačiame žemės sklype, Klaipėdos miesto tvarkymo ir Å¡varos taisyklės nėra taikomos. NamÄ administruoja nuo 2015 m. Vietos savivaldos institucijos yra atsakingos už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, atsakovės atžvilgiu ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, paaiÅ¡kino, kad 2014 m. buvo praÅ¡yta nukirsti 2 medžius, leidimas buvo duotas.

Žemės sklypas yra privatus. Pareiga dėl želdynų priežiÅ«ros Savivaldybei tenka tik vieÅ¡ose teritorijose. Privatus žemės sklypas, privatus kiemas aptvertas tvora nėra vieÅ¡a teritorija. Duomenų neturi, kad dar kartÄ bÅ«tų praÅ¡ytÄ nukirsti medį. Inventorizacija nėra želdynų ir želdinių priežiÅ«ra. Trečiojo asmens IF & C Insurance AS atstovas į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡ymų nepateikė. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019-01-01 apie 00.30 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje stovinčios ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Nissan Quashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nukrito lūžęs Å¡alia augęs medis ir jÄ apgadino. 2019-01-23 ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir „Civinity namai Klaipėda“, UAB (anksčiau - Vitės valdos) dėl žalos atlyginimo, praÅ¡ydama atlyginti 6 529,50 Eur patirtÄ Å¾alÄ . 2019-01-30 atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad žemės sklypas yra privatus, savivaldybės administracija nevykdo privačiose teritorijose esančių želdinių priežiÅ«ros; informavo, kad turi kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objekto valdytojÄ . 2019-02-15 atsakovė „Civinity namai Klaipėda“, UAB pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad civilinė atsakomybė dėl žalos atsiradusios nukritus medžiui ant transporto priemonės, stovėjusios adresu (duomenys neskelbtini), kyla ne „Civinity namai Klaipėda“, UAB, o Klaipėdos miesto savivaldybei, t. y. subjektui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta vykdyti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdynių inventorizavimÄ ir apskaitÄ ; todėl Klaipėdos miesto savivaldybė, vykdydama želdynų ir želdynių bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdynių ir želdynų priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. 2019-01-03 UAB „PAJŪRIO AUTORIKA“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės Nissan Quashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimo kaÅ¡tai be PVM 9 271 Eur; transporto priemonės rinkos vertė iki įvykio su PVM 7 385 Eur; apgadintos transporto priemonės vertė 1 046 Eur; nuostoliai, įvertinus transporto priemonės vertę iki įvykio ir jos rinkos (likutinę) vertę pagal EVGAUTO.LT aukciono duomenis sudaro 6 339 Eur. 2019-02-06 ieÅ¡kovė pardavė transporto priemonę Nissan Quashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A.

L. už 1 100 Eur. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės subjekto, privalančio atlyginti žalÄ , kuriÄ padarė ant ieÅ¡kovės transporto priemonės nuvirtęs medis. Pagal civilinės atsakomybės sampratÄ civilinė atsakomybė– tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).

Civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is - deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kuris įtvirtina, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 straispnio 1 dalis).

Valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (akto redakcija nuo 2018-07-01 iki 2020-02-08) 6 straipsnyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valdymÄ savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, jos atsako už įstatymo priskirtų funkcijų vykdymÄ . Vietos savivaldos institucijos tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktas).

Viena iÅ¡ Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nurodytų Konstitucijos ir įstatymų priskirtų savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų – kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas).

Savivaldybių pareigÄ valdyti želdynų ir želdinių apsaugÄ , tvarkymÄ , želdymų kÅ«rimÄ , želdinių veisimÄ nustato ir Želdynų įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-11-01 iki 2019-05-01). Pagal Å¡io įstatymo 10 straipsnį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ vykdo savivaldybės, kurios organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams iÅ¡tekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , želdynų kÅ«rimÄ ir naujų želdinių veisimÄ , želdynų tvarkymo ir kÅ«rimo projektų rengimÄ , derina juos (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas); iÅ¡duoda leidimus saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktÄ Å¾eldynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotÄ valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

Savivaldybės, vykdančios medžių ir krÅ«mų (iÅ¡skyrus augančių privačioje žemėje) priežiÅ«ros darbus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklėmis (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ra, be kitų darbų, apima medžių ir krÅ«mų genėjimÄ , o 44 punkte įtvirtinta pareiga organizuoti ir tokius priežiÅ«ros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos paÅ¡alinti.

Sisteminis nurodytų nuostatų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krÅ«mų priežiÅ«rÄ , kas apima ir tikrinimÄ , ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių Å¡alinimÄ , taip pat pavojų keliančių medžių ar jų Å¡akų Å¡alinimÄ . Tačiau teismas pažymi, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiÅ«ros, atsakingÄ subjektÄ , bÅ«tina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalÄ .

Taip pat svarbu nustatyti, ar želdynų priežiÅ«ros funkcijas savivaldybė vykdė pati (per seniÅ«nijas), ar pagal sudarytas sutartis tÄ darė kiti subjektai. Jei dėl teritorijų (taip pat ir želdinių bei želdynų) priežiÅ«ros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi bÅ«ti sprendžiamas ir Å¡ių subjektų civilinės atsakomybės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei priklausanti transporto priemonė apgadinta nulūžus medžiui daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Žemės sklypas, kuriame yra daugiabutis namas, yra suformuotas, gautas padalijus daiktÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir tarp Å¡ių sklypų nėra pažymėtas aiÅ¡kus riboženklis, tačiau byloje ginčo dėl to, kuriame sklype augęs medis nulūžo, nebuvo, todėl teismas plačiau dėl medžio faktinės vietos nepasisako, juo labiau, kad iÅ¡ byloje esančių kadastrinio žemėlapio iÅ¡traukos, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano brėžinio, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad medis vis gi augo (duomenys neskelbtini), sklype.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims. Google maps nuotrauka, patvirtina, kad teritorija aptverta tvora. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog medis nulūžo ne valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje, o privačioje daugiabučio namo teritorijos žemėje.

Želdynų įstatymo (redakcija nuo 2017-11-01 iki 2019-05-01) 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų (1 punktas); sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis ir savivaldybėmis dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais (2 punktas).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015-05-12 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpų savininkų susirinkimo metu nutarta pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratoriumi atsakovę Civinity namai Klaipėda“, UAB (ankstenis pavadinimas - Vitės valdos). 2015-07-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2194 namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore penkeriems metams paskirta atsakovė „Civinity namai Klaipėda“, UAB.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (redakcija galiojusi nuo 2015-08-13 iki 2022-04-05) (toliau – Nuostatai) 4 punkte apibrėžtos administratoriaus atliekamos funkcijos. Nuostatų 4.3 papunktyje nustatyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ .

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Klaipėdos miesto tvarkymo ir Å¡varos taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose nustatyta miesto teritorijų priežiÅ«ros tvarka ir už tai atsakingi asmenys. Minėtų Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2017-08-02 iki 2020-03-05) 2 punkte įtvirtinta, kad Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad asmenys privalo užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus.

Vienas iš numatytų privalomai atliekamų darbų yra teritorijoje esančių želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) tvarkymas vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais. Želdiniai turi būti tvarkomi taip, kad jie neužstotų pastatų numerių, gatvių pavadinimų lentelių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, neblogintų matomumo ir nekeltų pavojaus eismo dalyviams ir nekliudytų pėsčiųjų bei transporto priemonių eismui (8.2 papunktis).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, esant aptartam teisiniam reglamentavimui, darytina iÅ¡vada, kad daugiabučio namo administratoriui – atsakovei Civinity namai Klaipėda“, UAB buvo pavesta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiÅ«ra, kuri turėjo apimti ir žemės sklype augančių medžių priežiÅ«rÄ . Teismas atsakovės Civinity namai Klaipėda“, UAB argumentus, kad administartorius turėjo atlikti tik 2015 m. komerciniame pasiÅ«lyme iÅ¡vardintus teritorijos priežiÅ«ros darbus (Å¡iukÅ¡lių surinkimÄ , Å¡aligatvių Å¡lavimÄ , sniego valymÄ nuo Å¡aligatvių, esant poreikiui žolės pjovimÄ ) ir jai nepriklausė medžių priežiÅ«ra laiko nepagrįstais.

Minėta, kad žemės sklypas apie daugiabutį namÄ yra suformuotas, o į administratoriaus atliekamas funkcijas patenka daugiabučio namo teritorijos (žemės sklypo) priežiÅ«ra. Taisyklių 3.7 papunktyje teritorija apibrėžiama kaip žemės sklypas ar faktiÅ¡kai naudojama teritorija. Taisyklių 3.8 papunktyje numatyta, kad teritorijos tvarkytojas, be kitų Å¡iame papunktyje, nurodutų asmenų, yra ir bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurio pareiga tvarkyti ir prižiÅ«rėti teritorijoje esančius želdinius (žolę, medžius, krÅ«mus, gėlynus), vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais (Taisyklių 3.8, 3.9, 3.13, 8.2 papunkčiai).

Teismas atsakovės Civinity namai Klaipėda“, UAB atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, jog patys gyventojai savo veiksmais patvirtino, kad už medžių priežiÅ«rÄ , jų fiziologinės bÅ«klės įvertinimÄ , laikė atsakingÄ Klaipėdos miesto savivaldybę laiko taip pat nepagrįstais. Pažymėtina, kad namo administratorius paskirtas buvo tik nuo 2015 m. Namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojo 2014-04-25 praÅ¡yme, adresuotame Klaipėdos miesto savivaldybei, nurodyta, kad name dar nėra bendrijos.

Todėl akivaizdu, jog nesant bendrojo naudojimo objektų valdytojo, gyventojai patys turėjo kreiptis į savivaldybę leidimui dėl medžių teritorijoje kirtimo gauti. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad 2014-04-25 (duomenys neskelbtini) namo gyventojas R. P. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei praÅ¡ymÄ nukirsti 2 vnt. sausus medžius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014-04-29 iÅ¡duotas leidimas nukirsti 4 gluosnius ir 3 tuopas. Byloje nėra duomenų apie minėto leidimo nukirsti medžius įgyvendinimÄ . 2019-01-03 medžio liekanų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimo akte nurodyta, kad lūžusio medžio liekanos priskiriamos liepos (Tilia) genčiai; tiksliai nustatyti medžio rÅ«Å¡ies nėra galimybių, nes nėra likusių jokių kitų medžio dalių.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad 2014-04-29 leidimas ginčo medžiui kirsti nebuvo iÅ¡duotas. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ kaimynų ieÅ¡kovė žinojo, jog buvo kreiptasi į savivaldybę ir dėl ginčo medžio kirtimo, tačiau procesas buvo sustojęs dėl medyje esančio gandralizdžio. IeÅ¡kovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikė. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovo teigimu, jokių duomenų apie pakartotinį kreipimÄ si dėl medžio kirtimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savivaldybė neturi.

Teismui laikant, jog medžių priežiÅ«ra daugiabučio namo teritorijoje (žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) buvo pavesta atsakovei Civinity namai Klaipėda“, UAB (Taisyklų 3.8, 3.9, 3.13 papunkčiai, 5 punktas, 8.2 papunktis, Nuostatų 4.3 papunktis), pastarajai kyla pareiga atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju atsakovė Civinity namai Klaipėda“, UAB nesilaikė pareigos teritorijoje prižiÅ«rėti medžius ir, esant reikalui, imtis priemonių dėl jų paÅ¡alinimo.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų laiku ir tinkamai atlikusi ginčo teritorijoje augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiÅ«rÄ . Byloje nėra duomenų, kad medis bÅ«tų lūžęs dėl paÅ¡alinės jėgos, nepalankių meteorologinių sÄ lygų. 2019-01-03 medžio liekanų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimo akte nurodyta, kad medis buvo brandus, net perkopęs savo fiziologinę brandÄ ; medis buvo intensyviai pažeistas vidinio kamieno puvinio.

Tokios bÅ«klės galėjo nuvirsti bet kuriuo momentu. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Å io principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytÄ Å¾alÄ .

Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¾alos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas nesutikdama su ieÅ¡kovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovų įrodinėjamÄ Å¾alos dydį).

VisiÅ¡ko žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam neturi bÅ«ti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sÄ skaita. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų, antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad lūžęs medis apgadino transporto priemonę: stipriai įlenkta priekinė dalis, stogas, iÅ¡daužtas stiklas, automobilio rėmas deformuotas.

IeÅ¡kovė pateikė UAB „PAJŪRIO AUTORIKA“ 2019-01-03 vertinimo ataskaitÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad transporto priemonės rinkos vertė iki įvykio 7 385 Eur; apgadintos transporto priemonės vertė 1 046 Eur; nuostoliai, įvertinus transporto priemonės vertę iki įvykio ir jos rinkos (likutinę) vertę sudaro 6 339 Eur. IÅ¡ 2019-02-06 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieÅ¡kovė transporto priemonę pardavė už 1 100 Eur. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodo, kad jai padaryta žala yra 6 285 Eur (7 385 - 1 100).

Byloje ginčo dėl žalos dydžio nebuvo. Byloje duomenų, kad paties nukentėjusiojo (ieÅ¡kovės) veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ , byloje nėra. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė atsakovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovei nepaneigus žalos dydžio, iÅ¡ atsakovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB priteistina 6 285 Eur žalos atlyginimo ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 189 Eur žyminio mokesčio, patyrė kitų iÅ¡laidų 190,50 Eur, iÅ¡ viso 379,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 10 punktas).

Teismo nuomone, šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra. Ieškovei sprendimu priteisiamas visas ieškiniu pašomas žalos atlyginimo dydis, o tai, kad žala priteisiama ne iš abiejų atsakovių, o iš vienos, įtakos priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui neturi. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės „Civinity namai Klaipėda“, UAB 6 285 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus) žalos atlyginimo ir 379,50 Eur (tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės V. K. naudai. Kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius