58df3141-abf5-4ba2-bda1-bbdbb6249f99 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-10892-925/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05899-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.8; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja JorÅ«nė Pukinskienė, sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei, dalyvaujant atsakovės atstovei Loretai Sergedaitei, trečiojo asmens atstovui Dariui Kasinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB “Compensa Vienna Insurance Group” ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB ,,Grinda”.

Teismas n u s t a t ė : 2020-08-27 vykusio teismo posėdžio metu teismas žodine nutartimi, atsakovės ir trečiojo asmens atstovams neprieÅ¡taraujant, pakeitė byloje ieÅ¡kovę Estijos draudimo bendrovę Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikusiÄ per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , jos teisių ir pareigų perėmėja ADB “Compensa Vienna Insurance Group”. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti jai iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1511,20 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys grindžiamuo tuo, jog Seesam Insurance AS Lietuvos filialas ir V. U. (toliau ir - draudėjas) sudarė Automobilių savanoriÅ¡kojo draudimo sutartį Nr. 270 0198020 (toliau ir - draudimo sutartis), kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-03-15 draudėjas važiavo su automobiliu SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryÅ¾Ä , Vilniuje, prieblandoje ir įvažiavo į ten buvusiÄ skiriamaisiais ženklais nepažymėtÄ duobę.

Dėl eismo įvykio buvo kviesti ir policijos pareigÅ«nai. Pagal užfiksuotas aplinkybes, eismo įvykio metu buvo vėlyvas dienos metas ir sparčiai temo, o sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, yra judri, todėl darytina iÅ¡vada, kad draudėjas fiziÅ¡kai neturėjo galimybės pastebėti duobės, į kuriÄ Ä¯važiavo. IeÅ¡kovė, įvertinusi eismo įvykio metu transporto priemonei SUBARU LEGACY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡mokėjo 1511,20 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už transporto priemonei SUBARU LEGACY, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė pretenzijÄ dėl 1511,20 Eur draudimo iÅ¡mokos atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri nesutiko atlyginti žalos ir nurodė, kad sankryžos dangos (kaip ir visos Žalgirio gatvės, esančios Vilniuje) bÅ«klės stebėsena ir priežiÅ«ra yra perduota UAB „Grinda“. Ä® teismo posėdį ieÅ¡kovės atstovas neatvyko, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovams nedalyvaujant.

Byla iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovės atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad neginčija fakto, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra Žalgirio ir Linkmenų g. sankryžos savininkė, tačiau Å¡iuo atveju ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . 2011 m. gruodžio 29 d. sudaryta darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) Vilniaus miesto savivaldybė Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g. sankryÅ¾Ä , ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros funkcijÄ buvo perdavusi UAB „Grinda“.

Paminėta sutartimi UAB „Grinda“ ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ (Sutarties 4.2.10 punktas), tačiau buvo perduotas ir Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g., valdymas. 2012 m. gegužės 7 d. susitarime Nr. A72-524(3.1.36-UK) aiÅ¡kiai nurodyta, jog UAB „Grinda“ nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų bÅ«klės. Nagrinėjamu atveju, kai automobilis įvažiavo, anot ieÅ¡kovės, į jokiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtÄ duobę, gatvės priežiÅ«ros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turėjo bÅ«tent UAB „Grinda“, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiko, jog ji yra netinkama atsakovė Å¡ioje byloje ir jos atžvilgiu ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepagrįstai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ nesutikimo su ieÅ¡kiniu pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį atmesti, taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina žalos dydžio, priežastinio ryÅ¡io tarp apskaičiuotos žalos ir įvykusio eismo įvykio, todėl prašė ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo UAB ,,Grinda“ pateiktame atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl bÅ«tent jai nustatyta pareiga vietinės reikÅ¡mės kelius ir gatves prižiÅ«rėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Sutarties nuostatos tarp Savivaldybės ir UAB „Grinda“, siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytojÄ , kaip atsakingÄ asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, ir visose bylose teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „Grinda“ sudaryta sutartimi neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių. Pažymėjo, kad 2018-12-31 Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2) (toliau ir - Paslaugų sutartis), sudarytoje tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, 1 punkte, apibrėžiančiame sutarties objektÄ , yra nurodyta, kad rangovas UAB „Grinda“ įsipareigoja teikti privalomÄ sias paslaugas ir atlikti kitus darbus, o užsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas paslaugoms teikti sÄ lygas, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka.

Nei pačiame sutarties objektÄ apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose sutarties punktuose nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryža yra perduodama savarankiÅ¡kam rangovo valdymui. IeÅ¡kovė nurodo, jog automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esančiÄ duobę Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžoje, Vilniuje. Šį teiginį ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia 2018-05-14 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. 10R-33713585- 18 (toliau ir - Pažyma).

Pažymėjo, jog niekur nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali bÅ«ti pripažinti dideliu neatsargumu, iÅ¡ dalies lėmusiu žalos atsiradimÄ . Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai.

Pažymėjo, jog vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Å iuo atveju nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiÅ¡kė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus Å¡altinis. Be visa to, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų bÅ«ti pilnai sugadintas ieÅ¡kovo nurodytos automobilio detalės. Pažymėjo, kad Å¡ios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiÅ¡kios, o Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka bÅ«tent ieÅ¡kovei, ir kol minėtų aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė, bendrovės atsakomybės negali kilti.

BÅ«tent ieÅ¡kovės pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieÅ¡kovė tokių aplinkybių visiÅ¡kai neįrodinėja ir net nenurodo ieÅ¡kinyje, nepateikia ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovės apskaičiuotas žalos dydis galbÅ«t patvirtina tik galimÄ automobilio remontÄ , tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad Å¡is remontas yra ne eilinis remontas, o ieÅ¡kovės nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio bÅ«tent nurodytas detales reikia keisti, ir dėl ko žalos dydis Å¡ioje byloje yra neįrodytas.

Tenkinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, reikalaujamos žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t. y. per pusę, kadangi iÅ¡ dalies vairuotojas už žalÄ yra atsakingas ir pats. Nurodė, kad sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

Teismai ne kartÄ pažymėjo, jog sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė savo nesutikimo su ieÅ¡kiniu pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ pateiktame teismui atsiliepime, ir prašė remiantis atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys tenkintinas Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. kovo 15 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis SUBARU LEGACY, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo per Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryÅ¾Ä Vilniuje ir įvažiavo į ten buvusiÄ skiriamaisiais ženklais nepažymėtÄ duobę. Eismo įvykio faktÄ Ä¯rodo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 14 d. pažyma. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, kad yra Žalgirio ir Linkmenų g. sankryžos savininkė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ atsakovei priklausančio kelio trÅ«kumo, nulėmusio žalos atsiradimÄ . Atsakomybė už netinkamÄ kelio priežiÅ«rÄ savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiko, kad ji yra netinkama atsakovė byloje ir pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį turėtų atsakyti UAB „Grinda“, nes atsakovė yra perdavusi ginčo kelio ruožo valdymÄ UAB „Grinda“ pagal 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytÄ darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau – ir Sutartis).

Pagal Å¡iÄ Sutartį, ieÅ¡kovės teigimu, UAB „Grinda“ ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ (Sutarties 4.2.10 punktas), tačiau buvo perduotas ir Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g., valdymas. Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ .

Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumÄ . Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiÅ«ros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 ir 26 punktai).

Teismas, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytos Sutarties ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo, papildančio Sutartį 4.2.10 punktu, turinį, neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad atsakovė yra perdavusi ginčo kelio ruožo, t. y. Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžos, valdymÄ trečiajam asmeniui UAB „Grinda“. Kaip matyti iÅ¡ Sutarties nuostatų, pagal Sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo pagal atsakovės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiÅ«ros darbus, o atsakovė įsipareigojo už darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka.

Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad darbai atliekami pagal atsakovės trečiajam asmeniui pateiktÄ užakymÄ ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Taigi pagal Sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovei techninio pobÅ«džio kelių priežiÅ«ros paslaugÄ . IÅ¡ Sutarties ir Susitarimo sÄ lygų negalima daryti iÅ¡vados, kad trečiajam asmeniui suteikta teisė savo nuožiÅ«ra pasirinkti kelių priežiÅ«ros atlikimo apimtį. 2012-05-07 Susitarimu Sutartis papildyta 4.2.10 punktu:

“rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir panaÅ¡iai saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipnsį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal Å¡iÄ Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams.” Kaip matyti, pagal Sutarties 4.2.10 punktÄ trečiajam asmeniui numatyta pareiga nedelsiant, t. y. iÅ¡ anksto to nesuderinus su atsakove, defektus, keliančius grėsmę eismo saugumui, Å¡alinti (taisyti) bei apie tai informuoti užsakovę (atsakovę).

Tačiau Å¡i nuostata nepaneigia aplinkybės, kad atskiriems remonto darbams atlikti trečiasis asmuo turi gauti atsakovės užsakymÄ . Be to, Sutarties 4.2.10 punkte suformuluota iÅ¡lyga, kad „tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ užsakovo (t. y. atsakovės), užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui (t. y. trečiajam asmeniui UAB „Grinda“) pagal Å¡iÄ Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams“, teismo vertinimu, tik įtvirtina atsakovės regresÄ Ä¯ trečiÄ jį asmenį, tačiau jeigu atsakovė Susitarimu bÅ«tų perdavusi jos nurodomų kelių valdymÄ trečiajam asmeniui, nurodyto atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo mechanizmo apibrėžimo Susitarime nebÅ«tų reikėję.

Taigi teismas vertina, kad nors pagal Sutartį ir SusitarimÄ atsakovė iÅ¡ trečiojo asmens perka kelių ir kitų objektų priežiÅ«ros paslaugÄ , tačiau praktiÅ¡kai neperleido trečiajam asmeniui besÄ lyginės atsakomybės prieÅ¡ kitus asmenis už netinkamÄ kelių ir kitų objektų priežiÅ«rÄ . Ä®vertinus Sutarties nuostatų turinį, darytina iÅ¡vada, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus.

IÅ¡ Sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina priskirtų prižiÅ«rėti kelių valdymÄ bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be užsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, Å¡alinimo darbai. IÅ¡ esmės trečiasis asmuo su atsakove sudarytos Sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal atsakovės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiÅ«ra. Nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatos rodo, kad savarankiÅ¡kÄ kelio valdymo teisę ir iÅ¡ jos kylančiÄ sprendimų priėmimo teisę turėjo atsakovė, o ne trečiasis asmuo.

Juolab, kad trečiojo asmens veiksmų atlikimas pagal Sutartį susietas su atsakovės prieÅ¡ine pareiga – atsiskaityti už faktiÅ¡kai atliktus darbus (Sutarties 1, 3.4, 3.5, 4.1.3 punktai). Tai yra trečiojo asmens nuožiÅ«ra spręsti dėl gatvių dangos remonto susieta su atsakovės galimybėmis atsiskaityti už atliktus remonto darbus. Taigi Sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Sutartimi neperdavė UAB „Grinda“ Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g. sankryÅ¾Ä , savarankiÅ¡ko valdymo teisės. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali bÅ«ti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai Å¡ie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas.

SprendimÄ dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Byloje nėra įrodymų, kad Sutartis dėl Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių, įskaitant ir Žalgirio bei Linkmenų g. sankryÅ¾Ä , priežiÅ«ros ir remonto bÅ«tų buvusi sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimÄ gatvių ar jų dalių valdytojo teises perduoti trečiajam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Aukščiau nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, t. y. jog ginčo kelio ruožo valdytojas yra trečiasis asmuo UAB „Grinda“.

Kaip minėta, atsakovė pripažįsta, kad yra ginčo kelio ruožo, t. y. Žalgirio ir Linkmenų gatvių sankryžos, savininkė. Už kilusiÄ Å¾alÄ atsakovei atsakomybė kyla CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. IÅ¡dėstytos pozicijos dėl Sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikoje kitose bylose, kuriose buvo analizuotos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių nuostatos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020).

Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Å iame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Aplinkybė, kad atsakovė gatvių priežiūrai pasitelkė trečiajį asmenį, nešalina atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl kilusio įvykio. Atsakovė yra atsakinga už tai, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės būtų prižiūrėti bei suremontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Atsakovė ir trečiasis asmuo, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, išsakė abejones, ar dėl kilusios žalos nėra kaltas automobilį vairavęs asmuo, ar kad įvykis įvyko dėl jo didelio neatsargumo ir dėl to turėtų būti mažinamas prašomos priteisti žalos dydis.

Pareiga įrodyti tokias aplinkybes teko šias aplinkybes nurodžiusiems proceso dalyviams, tačiau jie savo teiginiams dėl vairuotojo neatidumo ar neatsargumo pagrįsti joki įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybes dėl eismo įvykio mechanizmo ir pasekmių patvirtina Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 14 d. pažyma apie eismo įvykį Nr. 07-18-9468206, vairuotojo rašytinis paaiškinimas policijai apie eismo įvykį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad važiuojamojoje kelio dalyje duobė būtų buvusi pažymėta (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė buvo kelio ruožo savininkė, o trečiasis asmuo prižiÅ«rėjo kelio ruožo techninę bÅ«klę. IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos spręstina, kad vairuotojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektÄ , vairuotojas neturėjo pareigos važiuoti lėčiau ar stabdyti, ar pareigos apvažiuoti nematomÄ kliÅ«tį (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 4, 9 ir 128 punktai).

Nagrinėjamu atveju vairuotojas negalėjo iÅ¡ anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga kliÅ«tis ir iÅ¡ anksto imtis veiksmų jai iÅ¡vengti. Ä®rodymų, kurie pagrįstų, kad duobė buvo matoma iÅ¡ tolo ir lengvai iÅ¡vengiama, atsakovė į bylÄ nepateikė. Pagrindo abejoti, kad automobilis SUBARU LEGACY buvo apgadintas jam įvažiavus į duobę, buvusiÄ Å½algirio – Linkmenų gatvių sankryžoje, Vilniuje, nėra (CPK 185 straipsnis). Taip pat nėra priežasčių laikyti, kad dėl kilusių pasekmių bÅ«tų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsakingas automobilio vairuotojas.

IeÅ¡kovė dėl įvykio metu atsiradusių automobilio apgadinimų (apgadinti priekinis ir galinis deÅ¡inės pusės ratai ir ratlankiai, deformuotas kėbulas, pažeistas piekinės ir galinės aÅ¡ies korpusas (deÅ¡inėje)) iÅ¡mokėjo 1 511,20 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovės patirtų nuostolių dydį ir apimtį patvirtina byloje esantis 2018 m. kovo 19 d. automobilio remonto užsakymas, 2018-04-16 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra. Tai, kad automobilio apgadinimai buvo ginčo eismo įvykio pasekmė įrodo jau minėta Vilniaus miesto vyriausiojo plicijos komisariato 2018 m. gegužės 14 d. pažyma, kurioje nors ir nurodytas kaip transporto priemonės sugadinimas tik priekinio deÅ¡inės pusės rato sugadinimas, tačiau iÅ¡ policijai raÅ¡yto vairuotojo paaiÅ¡kinimo matyti, kad dėl patirto sugadinimo vairuotojas minėta transporto priemone kelionės toliau tęsti negalėjo, automobilis dėl fizinių pažeidimų sava eiga nevažiavo; automobilis po buvo pristatytas remontui, praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio (2018-03-19) buvo parengta automobilio remonto sÄ mata, kurioje yra įvardinti taisytini sugadinimai ir keistinos detalės. Teismo vertinimu, eismo įvykio metu nebÅ«tinai turėjo bÅ«ti matomi ir užfiksuoti visi gedimai, juo labiau, kad policijos pareigÅ«nų tikslas nagrinėjamo įvykio atveju nebuvo detaliai užfiksuoti visus sugadinimus, nes žalos kitiems asmenims, iÅ¡skyrus tranporto priemonės savininkÄ , padaryta nebuvo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, transporto priemonė detaliai apžiÅ«rėta pristačius jÄ remontui po minėto eismo įvykio. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamÄ jį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu, byloje nėra. Dėl to abejoti ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad atsakovė su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovė ir trečiasis asmuo, kvestionuodami praÅ¡omos priteisti žalos dydžio pagrįstumÄ , nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad nurodytos detalės ir remonto darbai negalėjo bÅ«ti sÄ lygoti eismo įvykio ir bÅ«ti jo pasekmė (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos, susijusios su nagrinėjamu eismo įvykiu, dydžiui nustatyti. Ä®vertinęs visus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė įrodė tiek priežastinį ryšį, tiek žalos dydį ir faktÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas tenkinamas ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisiamas 1 511,20 Eur žalos atlyginimas. I IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinas ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas – 34 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 1 511,20 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų vienuolikos eurų ir 20 ct) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1511,20 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 34,00 Eur (trisdeÅ¡imt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja JorÅ«nė Pukinskienė