2023-02-13 Nr. CB-1249-2-69-3-15632-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-628

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15632-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 1 d. paduotu ieškovo J. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą atmesti ieškinio reikalavimus dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų (daugiabučio namo butų savininkų) įpareigojimo perduoti jiems nuosavybės teise priklausančias to daugiabučio namo palėpės dalis.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą, bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatsižvelgė į tai, kad namo palėpės patalpa, priklausanti ieškovams ir atsakovėms dalinės nuosavybės teise, yra nedaloma, joje atskirti bendraturčiams priklausančių dalių nėra jokios galimybės. Disponavimą patalpa bendraturčiai gali įgyvendinti sutartinai, bendraturčiams nesutarus ginčą išsprendžia teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatymas įpareigoja teismus, nagrinėjant šios kategorijos bylas, išspręsti skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinamumo problemas. Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kitų bendraturčių interesais. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir išspręsti ginčą remdamasis proporcingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-390/2012; Nr. 3K-7- 515/2009). Atsisakančiajam duoti sutikimą dėl bendrosios nuosavybės daikto pakeitimo tenka pareiga įrodyti, kad tuo nebus pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės. Pirmosios ir apeliacinės teismai sprendime ir nutartyje ieškinio reikalavimų neišsprendė, o nurodė motyvus, nesusijusius su ieškinio dalyku.

2. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176-185 straipsniai. Teismai, nagrinėję šią bylą, nevertino ieškovų pateiktų į bylą įrodymų. Atsakovė savo iniciatyva pateikė į bylą užsakytą eksperto išvadą, kurioje teigiama, kad namui kapitalinis remontas nebūtinas. Eksperto išvada buvo surašyta ekspertui neapžiūrėjus pastato. Ieškovai prieštaravo, kad pateikta eksperto išvada būtų prijungta ir vertinama, tačiau teismas prijungė prie bylos eksperto išvadą, ja vadovavosi priimdamas sprendimą byloje ir priteisė patirtas išlaidas už ekspertizės akto surašymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismui paskirtas ekspertu asmuo. Kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti ekspertais byloje, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone - eksperto išvada priskiriama kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 64 punktas).

3. Teismo išvada, kad ieškovų materialiniai reikalavimai tretiesiems asmenims nebuvo pareikšti, neatitinka tikrovės, tą paneigia pateikti į bylą įrodymai. Ieškovai, susipažinę su teismo nutartimi apie trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą, pateikė teismui patikslintą ieškinį ir nekeisdami nagrinėjamo ieškinio reikalavimo esmės prašė įpareigoti naujai įtrauktus į bylą trečiuosius asmenis kartu su kitais palėpės bendraturčiais perduoti jų įgytą palėpės dalį kaip užmokestį už namo remontą.

4. Svarstant kasacinio skundo priėmimo klausimą, ieškovas prašo atkreipti dėmesį ir į šios bylos viešojo intereso aplinkybes. Viešasis interesas yra turėti sveiką ir harmoningą aplinką, sukurti lygiavertes gyvenimo saugumo sąlygas ir aplinkiniams, ne tik ginčo namo bendraturčiams. Kai derinami individualūs ir grupiniai interesai, pirmenybė teikiama viešajam interesui. Problema, kurią siekia išspręsti ieškovai, aktuali ne tik namo bendraturčiams, bet ir didelei daliai to mikrorajono gyventojų, praeiviams. Namas yra vienoje iš Kauno miesto centrinių gatvių, ribojasi su šaligatviu, kuriuo nuolat praeina daug žmonių. Namo suremontavimas ieškovų siūlomu būdu atsakovių gyvenimo sąlygas tik pagerintų, padidėtų jų butų vertė, suremontuotas namas gražiai įsikomponuotų į šalia esančių jau suremontuotų namų kvartalą, nemokant už namo suremontavimą papildomų įmokų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodyti tretieji asmenys – E. L., M. B., K. B., M. M., J. M. – ir jų adresai. Už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis. Skunde nurodoma, kad ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį. Kolegija pažymi, kad ginčas byloje yra ne su daugiabučio namo savininkų bendrija ir ne dėl bendrijos veiklos, todėl netaikomas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas, nustatytas nurodyto įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Kasaciniu skundu ieškovas palaiko pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atmestus ieškinio reikalavimus dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų (daugiabučio namo butų savininkų) įpareigojimo perduoti jiems nuosavybės teise priklausančias to daugiabučio namo palėpės dalis. Žyminis mokestis turėtų būti sumokėtas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip už turtinį reikalavimą pagal ginčijamą sumą, t. y. turto (palėpės dalių), kurį prašoma priteisti, vertę. Kasaciniame skunde nenurodyta ginčijama suma (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas