58dc2eb8-608e-41ea-852e-5e792da75275 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                  Baudžiamoji byla Nr. 1A–231/2012               Proceso Nr. 1-26-1-00342-2011-3                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.2.3.2.3.                                                                                                                          LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 9 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), SvajÅ«no Knizlerio ir Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T.

N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ T. N. nukentėjusiajai J. G. priteisti 22 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :             T. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 14 d. apie 21:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis sudavė savo sugyventinei S. G. mažiausiai Å¡eÅ¡is smÅ«gius į veidÄ , rankas, pilvÄ , tuo jai padarė poodines kraujosruvas kairėje akiduobėje ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimus smakre ir kairėje alkÅ«nėje, poodines kraujosruvas abiejose plaÅ¡takose, kraujosruvÄ kaktos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, pilvo sumuÅ¡imÄ su taukinės plyÅ¡imu, kraujosruvÄ pilvinėje aortoje, dėl to, įvykus Å«miam nukraujavimui į pilvo ertmę, pasireiÅ¡kus trauminiam Å¡okui, S. G. 2011 m. kovo 14 d., 21:58 įvykio vietoje mirė.

Tokiu bÅ«du T. N. tyčia nužudė Å¡eimos narę S. G..Apeliacinius skundu nuteistasis T. N. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog jis su S. G. kartu gyveno daugiau kaip 10 metų, ankščiau nėra sunkiai sužalojęs nukentėjusiosios, barniai kildavo dėl to, kad pastaroji buvo priklausoma nuo alkoholio, įvykio dienÄ nukentėjusioji taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, griuvinėjo ir toks elgesys jam sukėlė pykčio protrÅ«kius, jis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , yra charakterizuojamas teigiamai, turtinę ir neturtinę žalÄ pripažino ir atlygins.

Sprendžiant iÅ¡ skundo turinio, apeliantas mano, jog S. G. galimai mirė ne nuo jo veiksmais padarytų sužalojimų.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja praÅ¡o skundÄ tenkinti, prokuroras – skundÄ atmesti.Nuteistojo T. N. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

T. N. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.Sprendžiant iÅ¡ skundo turinio, apeliantas mano, jog S. G. galimai mirė ne nuo jo veiksmais padarytų sužalojimų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. N. prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir parodė, kad įvykio dienÄ su T.

N., A. A. S. ir S. G. vartojo alkoholį, po to, jis su S. G. nuėjo į kitÄ kambarį, vėliau kilusio tarpusavio konflikto metu jis sudavė S. G. į veido sritį, tempė už plaukų, už pažastų, deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ stipriai sudavė nukentėjusiajai į pilvÄ (2 t., 13, 16, 132 b. l.). Apelianto teiginys, jog byloje nepakanka įrodymų, kad jis sudavė nukentėjusiajai į pilvÄ , yra nepagrįstas, nes jį paneigia jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino pirmosios instancijos teisme, bei kiti byloje surinkti įrodymai.

IÅ¡ teismo medicinos Specialisto iÅ¡vados Nr. M266/11(02) matyti, kad S. G. mirė nuo pilvo sumuÅ¡imo su taukinės plyÅ¡imu, kuris komplikavosi Å«miu nukraujavimu į pilvo ertmę bei trauminiu Å¡oku; taukinės plyÅ¡imas ir kraujosruva pilvinėje aortoje galėjo gautis suduodant kumščiu, spiriant koja; Å¡ie sužalojimai padaryti dviejų valandų laikotarpyje prieÅ¡ S. G. mirtį (1 t. 29-33 b. l.). Liudytojai T. N. ir A. A. S. parodė, kad įvykio dienÄ kartu su T. N. ir jo sugyventine S. G. A. A.

S. bute vartojo alkoholį; vėliau T. N. nuvedė T. N. ir S. G. į kitÄ kambarį, girdėjo kaip jie barasi, vėliau iÅ¡girdo stiprų trenksmÄ , lyg kas griÅ«tų ant grindų, nuėjęs į tÄ kambarį pamatė ant grindų gulinčiÄ S. G.. Pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs jų visetÄ , pagrįstai konstatavo, kad S. G. mirė nuo T. N. veiksmais padarytų sužalojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde apeliantas taip pat iÅ¡ dalies pripažįsta savo kaltę, nurodo, kad nukentėjusiajai sudavė alkÅ«ne kai dar gulėjo lovoje, nemanė, kad tai gali sukelti tokias pasekmes, taip pat teigia, kad savo kaltę supranta.

Byloje nustatyta, kad T. N. su S. G. bendrai gyveno daugiau kaip 10 metų, todėl teismas pagrįstai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Ä®vertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. N. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, individualizuodamas skiriamÄ bausmę, atsižvelgė į tai, kad T. N. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , kurio pasekmės yra negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė.

Apygardos teismas taip pat iÅ¡samiai įvertino T. N. asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, ankščiau neteistas, priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centruose neregistruotas, registruotas darbo biržoje, kaip ieÅ¡kantis darbo. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p.). T. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Papildomai atsižvelgti į apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis charakterizuojamas teigiamai, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindo, kadangi apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, Å¡ias aplinkybes įvertino. Kitos skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis su S. G. kartu gyveno daugiau kaip 10 metų, ankščiau nėra sunkiai sužalojęs nukentėjusiosios, barniai kildavo dėl to, kad pastaroji buvo priklausoma nuo alkoholio, įvykio dienÄ nukentėjusioji taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, griuvinėjo ir toks elgesys jam sukėlė pykčio protrÅ«kius, kad turtinę ir neturtinę žalÄ atlygins, nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo jam paskirtÄ bausmę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. N. parodė, kad jis su S. G. gulėjo lovoje, jis liepė jai keltis, nes norėjo eiti namo, bet pastaroji nesikėlė, savo veiksmais jis mėgino priverti jÄ atsikelti (2 t. 13, 16-20 b. l.), Å¡iuos parodymus T. N. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (t. 2, 132 b. l.). Apelianto nurodyti argumentai, kad nukentėjusioji elgėsi iÅ¡saukiančiai, griuvinėjo ir toks elgesys jam sukėlė pykčio protrÅ«kius, atmetami kaip nepagrįsti.Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymÄ T.

N. paskyrė mažesnę už įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį bausmę. t. y. laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų. T. N. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d.

„Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ iÅ¡dėstytas nuostatas. Paskirti apeliantui Å¡velnesnę bausmę, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo T. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                            Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                                  SvajÅ«nas Knizleris                                                                                                                                                                                              Linas Å iukÅ¡ta