2021-07-15 Nr. AB-14456-3-61-3-00182-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1631-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00182-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biofarmacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biofarmacija“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Biofarmacija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 12R-49 „Dėl UAB „Biofarmacija“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) teismui nusprendus, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą – pakeisti Tarnybos Nutarimo dalį ir sumažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Bendrovės internetinėje svetainėje nurodyti reklaminiai teiginiai apie Bendrovės platinamus maisto papildus nepažeidžia teisės aktų ir neklaidina vartotojų. Skundžiamame Nutarime Tarnyba konstatavo, kad vartotoją gali klaidinti teiginys apie maisto papildą „bioSilymarin 105 mg“ (toliau – „bioSilymarin“), jog jo sudėtyje esantis margainis (silimarinas) „naudinga tiems, kas mėgsta riebų maistą, vartoja nemažai alkoholio, vaistų ar rūko“, nes: 1) daroma užuomina į žmogaus ligų profilaktiką, kurios gali atsirasti propaguojant nesveiką gyvenimo būdą ir tai pažeidžia 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2006 L 404, p.9) (toliau – Reglamentas Nr. 1924/2006) 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 17:2016 „Maisto papildai“ patvirtinimo“, 15 punkto nuostatas; 2) vidutinis vartotojas, skaitydamas tokį teiginį, gali susieti maisto papildą su vaistiniu preparatu ir būti suklaidintas dėl šio maisto papildų savybių. Bendrovė minėtą teiginį 2019 m. lapkričio 13 d. pašalino iš interneto svetainės, tačiau nesutinka, jog šis teiginys klaidina vartotojus.

2.2. Minėtas teiginys vartotojo būtų vertinamas ne atskirai, o kartu su teiginiu „Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas“. Taigi, vartotojui neleidžiama suprasti, kad maisto papildas pakeičia visavertę mitybą ar jis savo savybėmis prilygsta vaistiniam preparatui. Teiginys „naudinga tiems, kas mėgsta riebų maistą, vartoja nemažai alkoholio, vaistų ar rūko“ negali būti laikomas kaip darantis nuorodą į ligų profilaktiką ar jų gydymą. Minėtas teiginys nurodo tik tikslinę maisto papildo vartotojų grupę.

2.3. Skundžiamame Nutarime Tarnyba konstatavo, kad vartotojai informaciją apie maisto papildą „bioSilymarin“, jog „sudėtyje yra <...>, Omega-3, <...>, Vitamino E“, gali suprasti kaip šių medžiagų – Omega-3 ir vitamino E – šaltinį, nes pagal Reglamento Nr. 1924/2006 nuostatas teiginiai apie maistingumą leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardyti priede ir atitinka reglamente išdėstytas sąlygas. Tačiau internetiniame puslapyje Bendrovė nepateikia jokių maistingumo ir sveikatingumo teiginių apie „bioSilymarin“ sudėtyje esančių medžiagų – Omega-3 ir vitamino E – savybes, o tik nurodo, jog šių maistinių medžiagų yra maisto papilde. Produkto ženklinime Bendrovė įvardija Omega-3 ir vitaminą E kaip produkto sudėties elementą, bet neteigia, kad produktas yra Omega-3 ir vitamino E šaltinis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nurodymas, jog maisto papilde yra konkrečių medžiagų, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir klaidina vartotojus. Draudžiant reklamoje nurodyti maisto papildo dalis, apsunkinamas vartotojų informavimas, ypač tų, kurie siekia savo maisto racioną papildyti konkrečia medžiaga.

2.4. Bendrovė, siekdama bendradarbiauti, 2019 m. birželio 21 d. pašalino teiginius apie maisto papildą „Sport&Joints bioMagnis+bioKalis“ (toliau – „Sport&Joints“): „Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį“, „kalis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir raumenų funkciją“, „sąnarių lankstumui“ ir pripažino, kad minėti teiginiai interneto svetainėje buvo patalpinti per apsirikimą. Teiginys „sąnarių lankstumui“ buvo pašalintas, tačiau Bendrovė nesutinka su Tarnybos išvada, kad ši informacija interneto svetainėje teikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šios maisto papildo sudėtinės dalies – gliukozamino – teigiamas poveikis žmogaus sąnariams plačiai žinomas ir įrodytas viešai skelbiamais klinikiniais tyrimais. Atsižvelgiant į tai, kad gliukozaminas teikia konkrečią naudą sveikatai ir su sveikata susijusiai gerai savijautai, vartotojai neklaidinami teikiant informaciją apie šios maisto papildo sudėtinės dalies teigiamas savybes, t. y. teigiamą poveikį sąnariams. „Sport&Joints“ reklama interneto svetainėje patalpinta 2019 m. gegužės 20 d., minėti teiginiai pašalinti 2019 m. birželio 21 d. Per šį laikotarpį buvo parduoti 8 vnt. papildų „Sport&Joint“. Pašalinus teiginius maisto papildo pardavimo kiekis nesumažėjo, per 2019 m. liepos mėnesį internetu buvo parduoti 25 vnt. papildų „Sport&Joints“. Todėl vartotojų ekonominiam elgesiui nepadarė įtakos minėtų teiginių paskelbimas internetinėje svetainėje.

2.5. Skundžiamame Nutarime Tarnyba taip pat konstatavo, kad internetinėje svetainėje nurodoma informacija apie Bendrovės maisto papildus „be cheminių priedų“ vartotoją gali klaidinti dėl maisto produkto savybių. Tačiau Tarnyba šią išvadą padarė neturėdama objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog šis teiginys lemia mažesnį produktų saugumą. Nutarime nurodomi deklaratyvūs teiginiai dėl aptariamo teiginio neteisėtumo, tačiau neįvardijama, dėl kokių konkrečių maisto papildų savybių vartotojai yra klaidinami, nepateikiami įrodymai, kad vidutinis vartotojas šį teiginį supranta taip, kaip interpretuoja Tarnyba. Atsakovas taip pat neįvertino Bendrovės pateiktų duomenų, kad Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) 2017 metais atliko Bendrovės patikrinimą, kurio metu Bendrovė pateikė paaiškinimus dėl teiginio „be cheminių priedų“ teisėtumo, ir tais metais vykdyto patikrinimo metu VMVT neskyrė Bendrovei sankcijų dėl šio teiginio vartojimo. Bendrovė, kuri bendradarbiavo su VMVT, taisė savo ženklinimo trūkumus, suderino juos su VMVT, gavo leidimą toliau naudoti teiginį „be cheminių priedų“, dabar priversta iš naujo teikti pasiaiškinimus iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nutarimo dalis dėl teiginio „be cheminių priedų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) ir Bendrovės teisėtų lūkesčių principui.

2.6. Bendrovė interneto svetainėje produktai yra suskirstyti į dvi kategorijas: „maisto papildai be cheminių priedų“ ir „eterinių aliejų kompleksas“. Prie kiekvienos kategorijos pateikiami tik tie produktai, kurie atitinka kategorijos pavadinimą. Kategorijoje „maisto papildai be cheminių priedų“ pardavinėjami tik tie maisto papildai, kuriuose nededami jokie dirbtiniai cheminiai, nenatūralūs ar neekologiški maisto priedai. Kategorijoje „eterinių aliejų kompleksas“ yra tik vienas produktas – maisto papildas „Sinustop“. Informaciją apie maistą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia pakartoti kurios nors informacijos ir kitoje interneto svetainės vietoje, kai užtikrinama galimybė greitai ir aiškiai vienoje vietoje rasti atitinkamą informaciją. Bendrovės interneto svetainėje, spaudžiant bet kurią šioje svetainėje pateiktą nuorodą, viršutinėje dalyje, maždaug ties viduriu, yra eilute išdėstytos nuorodos į Bendrovės platinamų produktų kategorijas, kurios visada išlieka matomos ir aktyvios. Jos vartotojams lengvai, paprastai ir aiškiai pasiekiamos, jas paspaudęs vartotojas gali rasti išsamią informaciją apie produktą. Bendrovė neginčija, jog atsidarius „Sinustop“ aprašymą viename regėjimo lauke galima matyti užrašą „maisto papildai be cheminių priedų“, tačiau šis užrašas nėra reklaminis teiginys apie produktą, o yra aktyvioji nuoroda, kurią paspaudus lankytojas nukreipiamas į kitą produktų kategoriją – kitus maisto papildus, neturinčius cheminių priedų. Produkto aprašyme niekur nėra teigiama, kad „Sinustop“ produktas neturi cheminių priedų. Prie maisto papildo sudėties pateikiama visa informacija apie jo sudedamąsias dalis. Vartotojas kompleksiškai vertina visą tinklapyje pateikiamą informaciją apie produktą, sugeba atskirti produktų kategorijas ir suprasti, jog užrašas „maisto papildai be cheminių priedų“ yra aktyvioji nuoroda į kitą prekių kategoriją, ir tai rodo, jog vartotojui pasiekiama visa informacija apie produkto sudėtį.

2.7. Skundžiamu Nutarimu Bendrovei už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 800 Eur bauda. Aktyvus bendradarbiavimas ir ginčytinų teiginių apie maisto papildus pašalinimas iš internetinės svetainės bei vartotojų elgesio nepasikeitimas po teiginių pašalinimo įrodo, kad Bendrovė, pateikdama informaciją apie maisto papildus internetinėje svetainėje, turėjo tikslą informuoti vartotojus apie platinamos produkcijos savybes, o ne paveikti jų apsisprendimą įsigyti maisto papildus ne maisto raciono papildymui, o tam tikrų negalavimų gydymui. Paskirta bauda yra neproporcingai didelė, neaiškus baudos individualizavimas, neatsižvelgta į tariamai padaryto pažeidimo mastą, nevertinti pareiškėjo veiksmai tyrimo metu. Tarnyba neįrodė, kad pažeidimo mastas buvo didelis, nes byloje nėra duomenų, kad būtent ginčijamų teiginių naudojimas lėmė atitinkamos produkcijos pirkimą. Taip pat vien aplinkybė, kad reklama buvo skleidžiama internetinėje svetainėje, savaime negali patvirtinti didelio pažeidimo masto. Tarnyba nenustatė, kad dėl visų minėtų teiginių būtų kreipęsi nukentėję asmenys ir kad Bendrovė tokiais veiksmais padarė žalos.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Tarnyba 2019 m. lapkričio 19 d. gavo Klaipėdos VMVT raštu persiųstą 2019 m. lapkričio 12 d. Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą dėl pareiškėjo reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymo (toliau – ir Protokolas). Klaipėdos VMVT Protokole nustatė, jog pareiškėjas interneto tinklalapyje www.biofarmacija.eu skleidė reklamą, kurioje buvo reklamuojami maisto papildai naudojant teiginius: „naudinga tiems, kas mėgsta riebų maistą, vartoja nemažai alkoholio, vaistų ar rūko“, „sudėtyje yra <…>, Omega – 3, <…>, vitamino E“, „kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį“, „kalis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir raumenų funkciją“, „sąnarių lankstumui“, „rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl kitokio vartojimo kiekio“, „maisto papildai be cheminių priedų“. Klaipėdos VMVT Protokole ir Tarnybos Nutarime minimi teiginiai yra įvertinti ir išsamiai pasisakyta apie teiginių atitiktį Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

3.2. Teiginiu „naudinga tiems, kas mėgsta riebų maistą, vartoja nemažai alkoholio, vaistų ar rūko“ pareiškėjas daro užuominą į žmogaus ligų, kurios gali atsirasti propaguojant nesveiką gyvenimo būdą, profilaktiką ar galimą pagalbą mažinant alkoholio vartojimo ar rūkymo žalą. Tarnyba, pasisakydama dėl pareiškėjo skleistos maisto papildo „bioSilymarin“ reklamos teiginio apie produkto teikiamą naudą ir maistingumą, t. y. „sudėtyje yra <...> Omega – 3, <...> vitamino E“, pažymėjo, jog vadovaujantis Reglamento Nr. 1924/2006 nuostatomis teiginiai apie maistingumą gali būti leidžiami tik tuo atveju, jei jie išvardyti priede ir atitinka šiame reglamente išdėstytas sąlygas. Klaipėdos VMVT Protokole nurodė, jog pagal Reglamento 1924/2006 priede išdėstytas teiginio „Omega – 3 riebalų rūgščių šaltinis“ sąlygas, „teiginys, kad maisto produktas yra omega – 3 riebalų rūgščių šaltinis, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą pati, gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g ir 100 kcal produkto tenka mažiausiai 40 mg eikozapentaeno rūgšties ir dokozaheksaeno rūgšties bendro kiekio. Todėl maisto papildui „bioSilymarin“ negali būti suteiktos teiginiuose nurodytos savybės, nes rekomenduojamame per parą suvartoti minėto maisto papildo kiekyje (1 pakelyje) veikliųjų medžiagų kiekis neatitinka Reglamento Nr. 1924/2006 nuostatų. Vadovaudamasi Klaipėdos VMVT Protokole pateikta išvada bei atsižvelgiant į pareiškėjo interneto tinklalapyje pateiktą maisto „bioSilymarin“ vartojimo instrukciją, kurioje nurodoma, kad per parą suvartoto minėto maisto papildo kiekyje (1 pakelyje) vitamino E yra tik 1,75% referencinės maistinės vertės, yra pagrindas išvadai, jog maisto papildas „bioSilymarin“ nelaikytinas vitamino E šaltiniu. Todėl maisto papildo „bioSilymarin“ reklamos teiginys apie produkto teikiamą naudą ir maistingumą, t. y. „sudėtyje yra <...> Omega – 3, <...> vitamino E“, pažeidžia Reglamento Nr. 1924/2006 nuostatas.

3.3. Vadovaujantis 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 (EB) ir (EB) Nr. 1925/2006, bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999 10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB. Komisijos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1169/2011) informacija apie maistą neturi klaidinti dėl maisto produkto savybių. Pareiškėjo interneto tinklalapyje užvedus pelės žymeklį ant skilties, pavadinimu „maisto papildai be cheminių priedų“, atsiranda langas, kuriame viename matymo lauke vartotojui pateikiami visi pareiškėjo parduodami maisto papildai. Tarp pareiškėjo interneto tinklalapyje pateikiamų maisto papildų, skiltyje „maisto papildai be cheminių priedų“ nurodomas maisto papildas „Sinustop“, tačiau minimas maisto papildas turi cheminių priedų. Pareiškėjos užsakomojoje („sponsored“) reklamoje socialiniame tinkle „Facebook“ prie pareiškėjo nurodyto teksto „maisto papildai milteliais iš Izraelio, be jokių pagalbinių priedų! Sudėtyje nėra nenatūralių kvapiųjų medžiagų, dirbtinių saldiklių, dažiklių ar konservantų. Puikiai tavo savijautai kasdien! Daugiau: https://www.biofarmacija.eu/“ pateikiama pirmoji maisto papildo nuotrauka yra būtent maisto papildo „Sinustop“.

3.4. Interneto tinklalapyje skleidžiamas teiginys „maisto papildai be cheminių priedų“ vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, kad interneto tinklalapyje pateikti maisto papildai savo sudėtyje neturi jokių cheminių medžiagų, todėl vartotojas gali būti suklaidintas. Visos maistinės medžiagos, kurios įeina į maisto papildų sudėtį, kaip vienalytė medžiaga natūraliai neegzistuoja, visoms medžiagoms išgauti naudojamos cheminės reakcijos, įskaitant ir maistines medžiagas, tokias kaip: kalio citratą, cinko citratą ir maisto priedams, kurie įeina į maisto papildų sudėtį, todėl teiginys „be cheminių priedų“, gali klaidinti vartotoją dėl reklamuojamų maisto papildų savybių, šių maisto papildų išskirtinumo ir iškreipti vartotojo ekonominį elgesį. Tarnyba skundžiamame Nutarime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas skleidžiamose maisto papildų reklamose naudodamas aptartus teiginius, pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį.

3.5. Tarnyba nesutinka, jog pareiškėjui paskirta bauda yra per didelė. Tarnybos komisija, skirdama pareiškėjui 800 Eur baudą, vertino visas su padarytais Reklamos įstatymo pažeidimais susijusias aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Reklamos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, tačiau Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo pobūdį, atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas skleidė dviejų maisto papildų produktų reklamą, kurioje naudojo net šešis teiginius, pažeidžiančius Reklamos įstatymo nuostatas. Vertinant pareiškėjo padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo mastą, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo reklama buvo skleidžiama interneto tinklalapyje www.biofarmacija.eu, taigi pasiekiama ne regioniniu, o nacionaliniu mastu, todėl pažeidimo mastas Tarnybos komisijos buvo įvertintas kaip didelis. Vertinant pažeidimo mastą buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. birželio 21 d. pardavė 8 vnt. maisto papildo „Sport&Joints“, o nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019m. lapkričio 13 d. – 42 vnt. maisto papildo „bioSilymarin“. Taip pat nuo 2017 m. sausio 16 d. iki Nutarimo priėmimo dienos Bendrovė pardavė 889 vnt. produktų, paženklintų teiginiais „be cheminių priedų“. Tarnybos komisija, skirdama pareiškėjui baudą, taip pat įvertino, kad pagal Tarnybos teiktas pastabas maisto papildo „Sport&Joints“ ženklinimui pareiškėjas pašalino sveikatingumo teiginius apie kalį bei teiginį „sąnarių lankstumui“. Pagal Tarnybos teiktas pastabas maisto papildo „bioSilymarin“ ženklinimui pareiškėjas 2019 m. lapkričio 13 d. patikslino reklamą, pašalino teiginį „naudinga tiems, kas mėgsta riebų maistą, vartoja nemažai alkoholio, vaistų ar rūko“.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMVT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. VMVT atsiliepime iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir Tarnyba. Atsiliepime į skundą papildomai nurodė:

4.1. Ūkio subjektai, ženklindami savo produktus, vartotojams turi pateikti privalomą informaciją, vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 nuostatomis. Maisto tvarkymo subjektai gali teikti ir papildomą informaciją vartotojui, tačiau ji turi atitikti Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatas. Pareiškėjo reklamoje naudojamas teiginys „be cheminių priedų“ laikytinas savanoriškai teikiama informacija. 2008 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias (toliau – Reglamentas Nr. 178/2002 ) nustato informacijos apie maistą pateikimo reikalavimus. Vartotojų neturi klaidinti maisto produktų etiketės, reklama ir jų pateikimas.

4.2. VMVT buvo gauti du vartotojų skundai (2018 m. birželio 13 d. ir 2019 m. gegužės 2 d.), kuriuose buvo nurodyta, jog pareiškėjo internetinėje svetainėje maisto papildų reklamoje naudojami teiginiai „be cheminių priedų“, taip pat maisto papildo „Sport&Joints“ vartojami teiginiai „sąnarių lankstumui“, kuriems priskiriamos žmogaus ligų gydymo ir profilaktikos savybės, klaidina vartotojus ir pažeidžia Reklamos įstatymo nuostatas. Maisto papildų reklamoje internetinėje svetainėje vartojami teiginiai turėjo įtakos vartotojo pasirinkimui įsigyti šiuos maisto papildus, kadangi pateiktą informaciją vartotojas vertina kaip visumą, o ne atskiras detales. VMVT teisėtai pradėjo Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimą ir surašė teisės aktais ir faktiniais įrodymais pagrįstą protokolą, kuriuo vadovaujantis Tarnyba priėmė teisėtą skundžiamą Nutarimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su nustatytu pažeidimu dėl „bioSilymarin“ reklamos, sutiko su Tarnybos argumentu, jog nagrinėjamu atveju šiuo teiginiu pareiškėjas daro užuominą į žmogaus ligų, kurios gali atsirasti propaguojant nesveiką gyvenimo būdą, profilaktiką ar galimą pagalbą mažinant alkoholio vartojimo ar rūkymo žalą. Teismas sprendė, jog teiginio „naudinga tiems, kas mėgsta riebų maistą, vartoja nemažai alkoholio, vaistų ar rūko“ vartojimas prie reklamuojamo maisto papildo pažeidė teisės aktų reikalavimą nepriskirti žmogaus ligų profilaktinių ar gydomųjų savybių ir nedaryti į jas nuorodos.

7. Teismas, atsižvelgdamas į Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatas, taip pat sprendė, kad maisto papildui „bioSilymarin“ negali būti suteiktos teiginiuose nurodytos savybės, nes rekomenduojamame per parą suvartoti minėto maisto papildo kiekyje. t. y. 1 pakelyje alfa linoleno rūgšties yra 0,005 g., o būtinas mažiausias Omega – 3 kiekis, norint naudoti maistingumo teiginį turi būti 0,3 g. Taigi pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priede išdėstytas teiginio „vitamino (-ų) pavadinimas ir (arba) mineralo (-ų) pavadinimas šaltinis“ sąlygas „teiginys, kad maisto produktas yra vitaminų ir (arba) mineralų šaltinis“, arba kitas teiginys, kuris vartotojui gali reikšti tą patį, gali būti vartojamas tik tuo atveju, jei produkto sudėtyje yra mažiausias būtinas vitaminų ir (arba) mineralų kiekis, kaip nurodyta Direktyvos 90/496/EEB priede, ar kiekis, numatytas pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei kai kuriomis kitomis medžiagomis 6 straipsnio leidžiančias nukrypti nuostatas. Teismas sutiko tiek su Tarnybos Nutarime fiksuota, tiek Klaipėdos VMVT pažeidimo Protokole padaryta išvada, jog maisto papildas „bioSilymarin“, vartojant jį po 1 pakelį per parą, kaip nurodo gamintojas, nėra vitamino E šaltinis, nes interneto tinklalapyje pagal vartojimo instrukciją per parą suvartoto minėto maisto papildo kiekyje t. y. 1 pakelyje vitamino E yra tik 1.75% referencinės maistinės vertės (toliau – RMV), o pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 XIII priedo A dalies 2 punktą, mažiausias reikšmingas vitaminų ir (arba) mineralų kiekis turi būti 15% RMV.

8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog teiginių „sudėtyje yra <...> Omega - 3, <...> vitamino E“ vartojimas prie pareiškėjo reklamuojamo maisto papildo, pažeidė teisės aktų nuostatas, kadangi maisto papildo veikliųjų medžiagų kiekis yra per mažas, kad būtų galima vartoti pateikdama maistingumo teiginį „sudėtyje yra <...> Omega – 3, <...> vitamino E“, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

9. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su nustatytu pažeidimu dėl maisto papildo „Sport&Joints“ reklamos, teismas sutiko su Tarnybos išvada, kad pareiškėjo interneto tinklalapyje prie maisto papildo „Sport&Joints“ nurodyti teiginiai: „Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį“, „kalis padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą ir raumenų funkciją“ „sąnarių lankstumui“, neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 10 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas nurodė, kad šis maisto papildas, vartojant jį po 1 pakelį per dieną, negali būti kalio šaltinis, nes šio maisto papildo vartojimo instrukcijoje rekomenduojamame per parą suvartoti maisto papildo kiekyje t. y. 1 pakelyje kalio yra tik 7,5 % RMV, o mažiausias būtinas vitaminų ir (arba) mineralų kiekis turi būti 15% RMV. Taigi maisto papilde „Sport&Joints“ kalio kiekis yra per mažas, kad atliktų vienokį ar kitokį fiziologinį poveikį, nurodytą teiginiuose. Šių teiginių apie maisto papildo fiziologinį poveikį panaudojimas, nesant Reglamente (EB) Nr. 432/2012 nustatytų sąlygų, yra negalimas.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Reglamento EB Nr. 1924/2006 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nuoroda į bendro pobūdžio, nekonkrečią naudą, kurią ta maistinė medžiaga ar maisto produktas teikia sveikatai ar su sveikata susijusiai gerai savijautai, galima daryti tik tuo atveju, jei kartu pateikiamas konkretus teiginys apie sveikatingumą, įtrauktas į sąrašus, numatytus 13 ir 14 straipsniuose. Tarnyba, atlikdama tyrimą, nustatė, kad Bendrovės internetiniame tinklalapyje buvo pateikta nuoroda į bendro pobūdžio nekonkrečią naudą sveikatai „sąnarių lankstumui“ ir nėra pateiktas konkretus sveikatingumo teiginys, kuris atitiktų minėtą Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 nuostatą. Be to, Bendrovė pripažino, kad minėti teiginiai patalpinti per apsirikimą, ir atsižvelgdama į Tarnybos pastabas – juos pašalino iš interneto svetainės.

11. Dėl teiginio „maisto papildai be cheminių priedų“ teismas nurodė, kad pareiškėjo interneto tinklalapyje užvedus pelės žymeklį ant skilties, pavadinimu „maisto papildai be cheminių priedų“, atsiranda langas, kuriame viename matymo lauke vartotojui pateikiami visi pareiškėjo parduodami maisto papildai, įskaitant maisto papildą „Sinustop“. Pareiškėjo užsakomojoje („sponsored“) reklamoje socialiniame tinkle „Facebook“ prie pareiškėjo nurodyto teksto „maisto papildai milteliais iš Izraelio, be jokių pagalbinių priedų! Sudėtyje nėra nenatūralių kvapiųjų medžiagų, dirbtinių saldiklių, dažiklių ar konservantų. Puikiai tavo savijautai kasdien! Daugiau: https://www.biofarmacija.eu/“ pateikiama pirmoji maisto papildo nuotrauka yra būtent maisto papildo „Sinustop“. Nustatyta, kad interneto tinklalapyje užvedus pelės rodyklę ant skilties pavadinimu „maisto papildai be cheminių priedų“ ir ją paspaudus, vartotojui pateikiami pareiškėjo parduodami maisto papildai, įskaitant maisto papildą „Sinustop“, o tai gali suklaidinti vartotoją dėl minėto maisto papildo sudėties. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog interneto tinklalapyje skleidžiamas teiginys „maisto papildai be cheminių priedų“ vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, kad interneto tinklalapyje pateikti maisto papildai savo sudėtyje neturi jokių cheminių medžiagų, todėl vartotojas gali būti suklaidintas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas, vartodamas teiginį „maisto papildai be cheminių priedų“, pažeidė Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatas.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad nebuvo gauta vartotojų skundų dėl jo maisto papildų reklamos. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog dėl maisto papildų reklamos nebuvo pateikta konkrečių vartotojų skundų, neįrodo pareiškėjo skleistų teiginių teisingumo. Iš VMVT atsiliepimo matyti, kad buvo gauti du vartotojų skundai 2018 m. birželio 13 d. ir 2019 m. gegužės 2 d., kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo internetinėje svetainėje maisto papildų reklamoje naudojami teiginiai „be cheminių priedų“, taip pat maisto papildo „Sport&Joints“ vartojami teiginiai „sąnarių lankstumui“, kuriems priskiriamos žmogaus ligų gydymo ir profilaktikos savybės, klaidina vartotojus ir galimai pažeidžia Reklamos įstatymo nuostatas.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad ginčijamas Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, teismas nurodė, jog Tarnyba Nutarime detaliai ir išsamiai pateikė pareiškėjo skleistų teiginių vertinimą, argumentuotai pasisakė dėl jų atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms, jų pažeidimo ir motyvuotai paskyrė baudą. Įvertinus Nutarime nustatytas aplinkybes, pateiktus argumentus, darytina išvada, kad Nutarimas iš esmės yra pagrįstas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Tarnyba savo veiksmais pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

14. Dėl pareiškėjo prašymo sumažinti jam paskirtą baudą teismas nurodė, jog Nutarimu paskirta 800 Eur bauda yra daugiau nei 5 kartus mažesnė nei galimos skirti sankcijos vidurkis; pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tarnybos komisija, skirdama pareiškėjui baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, surinktą medžiagą ir įrodymus, pateiktus paaiškinimus, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus. Teismas vertino, kad Tarnybos komisijos pasirinktas baudos dydis yra proporcingas pareiškėjo padarytam Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimui, skirta bauda bus pasiekti teisinės atsakomybės tikslai, įskaitant Reklamos įstatymo pažeidimų prevenciją.

15. Teismas, administracinėje byloje nenustatęs esminių procedūrinių pažeidimų atliekant tyrimą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, ir konstatavęs, kad atsakovas išsamiai ištyrė faktines aplinkybes, tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, sprendė, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamą Nutarimą pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Biofarmacija“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo motyvuojamąją dalį „Dėl teiginio „maisto papildai be cheminių priedų“ ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. gruodžio 19 nutarimo Nr. 12R-49 dalies dėl teiginio „be cheminių priedų“ panaikinimo; 2) teismui nusprendus, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo Nutarimo dalį – pakeisti atsakovo Nutarimą ir sumažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma:

17.1. Teismas sprendime neįvertino ginčijamos Nutarimo dalies, kurioje konstatuota, kad teiginys „be cheminių priedų“ yra klaidinantis vidutinį vartotoją. Teismas nenagrinėjo ir nekonstatavo, kad toks teiginys, kai jis naudojamas reklamuojant maisto papildus, kuriuose nėra nenatūralios kilmės sudėtinių dalių, t. y. jų sudėtyje yra tik aktyviosios medžiagos be dirbtinių / sintetinių priedų skoniui, kvapui, jų išvaizdai, tirpumui, stabilumui pagerinti, gali klaidinti vidutinį vartotoją. Teismas pasisakė tik dėl tos Nutarimo dalies, kurioje konstatuotas minimo teiginio netinkamas naudojamas reklamuojant maisto papildą „Sinustop“, kadangi jo sudėtyje yra cheminių medžiagų. Pareiškėjas nekvestionuoja šių teismo sprendimo išvadų, tačiau apeliacinės instancijos teismo prašo pasisakyti dėl neišnagrinėtos skundo dalies, kuria įrodinėjama teiginio „be cheminių priedų“ vartojimo teisėtumas reklamuojant maisto papildus, kuriuose nėra nenatūralios kilmės sudėtinių dalių, t. y. jų sudėtyje yra tik aktyviosios medžiagos be dirbtinių / sintetinių priedų skoniui, kvapui, jų išvaizdai, tirpumui, stabilumui pagerinti.

17.2. Teiginys „maisto papildai be cheminių priedų“ neklaidina vidutinių vartotojų dėl taip reklamuojamų maisto papildų savybių, sudėties, nes aptariamas teiginys plačiai suprantamas kaip nuoroda į produkto sudėtyje esančias natūralios kilmės medžiagas. Dėl šios priežasties teiginio „maisto papildai be cheminių priedų“ naudojamas reklamuojant natūralios sudėties maisto papildus Bendrovės reklamoje nekvalifikuotinas kaip pažeidžiantis Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį.

17.3. Tarnyba tiek Nutarime, tiek teismas sprendime deklaratyviai nurodė, kad teiginys „be cheminių priedų“ „vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, kad interneto tinklalapyje pateikti maisto papildai savo sudėtyje neturi jokių cheminių medžiagų, dėl ko vartotojas gali būti suklaidintas. <...> gali klaidinti vartotoją dėl reklamuojamų maisto papildų savybių, šių maisto papildų išskirtinumo ir iškreipti vartotojo ekonominį elgesį.“ Tačiau teiginio „be cheminio priedų“ neteisėtumas grindžiamas tik spėjimu, kad vartotojas gali būti suklaidintas. Nei Tarnyba, nei VMVT neturi objektyvių duomenų, kad būtent šis teiginys lemia vartotojų apsisprendimą įsigyti Bendrovės platinamus maisto papildus.

17.4. Nutarimu Bendrovei už Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 800 Eur bauda. Teismas sprendimu konstatavo, kad pagrindo pakeisti Nutarimu nustatytą baudos dydį nėra. Tačiau tokia teismo išvada daryta neįvertinus argumentų dėl teiginio „be cheminių priedų“ vartojimo tinkamumo apskritai, reklamuojant natūralios sudėties maisto papildus. Nustačius, kad minėtas teiginys nėra klaidinantis, yra pagrindas persvarstyti baudos dydžio proporcingumo klausimą.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

18.1. Teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjo skundo dalyko ribose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, be kita ko, ginčijo Tarnybos Nutarimo dalį, kurioje pasisakoma apie teisės aktų pažeidimą, vartojant teiginį „be cheminių priedų“ reklamuojant maisto papildą „Sinustop“. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino teiginio „be cheminių priedų“ vartojimo teisinį reguliavimą bei skundo dalyko ribose pasisakė dėl minimo teiginio vartojimo reklamuojant maisto papildą „Sinustop“. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, vartodamas teiginį „maisto papildai be cheminių priedų“, pažeidė Reglamento Nr. 1169/2011 nuostatas.

18.2. Teismas sprendime taip pat pagrįstai padarė išvadą, kad Tarnybos komisija, skirdama pareiškėjui baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, surinktą medžiagą ir įrodymus, pateiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus. Teismui nenustačius, jog teiginys „be cheminių priedų“ nėra klaidinantis, nėra teisinio pagrindo mažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydžio.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMVT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

19.1. Visos maistinės medžiagos, kurios įeina į maisto papildų sudėtį, kaip vienalytė medžiaga natūraliai neegzistuoja, visoms medžiagoms išgauti naudojamos cheminės reakcijos, tame tarpe ir maistinėms medžiagoms pvz.: kalio citratui, cinko citratui, ir tiems patiems maisto priedams, kurie įeina į maisto papildų sudėtį. Todėl darytina išvada, kad teiginys „be cheminių priedų“ gali klaidinti vartotoją dėl reklamuojamų maisto papildų savybių, šių maisto papildų išskirtinumo ir iškreipti vartotojo ekonominį elgesį. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 nuostatomis maisto produktų, tame tarpe ir maisto papildų gamyboje, yra naudojami maisto priedai, o ne „cheminiai ar sintetiniai priedai“. Vidutinis vartotojas negali išmanyti maisto papildų gamybos technologijų ir jų gamybą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat jis negali žinoti maisto papildų sudedamųjų dalių ir jų kilmės. Teiginyje vartojamas žodis „cheminis“ vidutiniam vartotojui gali sudaryti klaidingą įspūdį dėl priedų kilmės, savybių, kurie nebūdingi maisto produktams ar jų sudedamosioms dalims.

19.2. VMVT buvo gauti du vartotojų skundai, kuriuose vartotojai nurodė, kad pareiškėjo internetiniame tinklalapyje maisto papildų reklamoje naudojami teiginiai „be cheminių priedų“, taip pat maisto papildo „Sport&Joints“ vartojami teiginiai „sąnarių lankstumui <...>“, kuriems priskiriamos žmogaus ligų gydymo ir profilaktikos savybės, klaidina vartotojus ir pažeidžia Reklamos įstatymo nuostatas, kas tik įrodo, kad vartotojai yra klaidinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 12R-49 , kuriuo UAB „Biofarmacija“ buvo pripažinta pažeidusia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 800 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Tarnyba Nutarime detaliai ir išsamiai pateikė pareiškėjo skleistų teiginių vertinimą, argumentuotai pasisakė dėl jų atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms, jų pažeidimo ir motyvuotai paskyrė baudą, kurios dydis yra proporcingas pareiškėjo padarytam pažeidimui.

22. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl teiginio „maisto papildai be cheminių priedų“, nurodydamas, jog šis teiginys neklaidina vidutinių vartotojų dėl taip reklamuojamų maisto papildų savybių, sudėties, nes aptariamas teiginys plačiai suprantamas kaip nuoroda į produkto sudėtyje esančias natūralios kilmės medžiagas. Be to, pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą paskirtos baudos proporcingumo vertinimo aspektu.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Tarnybos nutarimu buvo pripažintas pažeidęs Reklamos įstatymą, apibūdindamas tris jo platinamus maisto papildus. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tik produktą „Sinustop“ apibūdinančio teiginio „maisto papildai be cheminių priedų“ vertinimo aspektu, todėl teisėjų kolegija neaptarinės kitų Nutarime konstatuotų pažeidimų, susijusių su maisto papildais „bioSilymarin“ ir „Sport&Joints“.

25. Ginčo santykius reglamentuoja Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog draudžiama 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18), ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus maisto reklamai, nuostatų neatitinkanti maisto reklama.

26. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie maistą neturi klaidinti, visų pirma, dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo; taip pat priskiriant maisto produktui poveikį arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi, darant užuominą apie ypatingas maisto produkto savybes, nors jos iš tikrųjų yra būdingos visiems tokiems panašiems maisto produktams, ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą

27. Taigi pareiškėjas, skleidžiamoje reklamoje nurodęs teiginį apie maisto papildus be cheminių priedų, privalėjo įrodyti, jog jo parduodami maisto papildai neturi jokių cheminių priedų, kaip juos supranta vidutinis vartotojas. Be to, nustatytina ir ta aplinkybė, ar minėtas teiginys galėjo suklaidinti vidutinį vartotoją ir iškreipti jo ekonominį elgesį.

28. Reglamento Nr. 1169/2011 įžanginėje dalyje pažymima, jog 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje reglamentuojami tam tikri informacijos teikimo vartotojams aspektai, konkrečiai siekiant užkirsti kelią klaidinantiems veiksmams ir informacijos nepateikimui. Bendruosius principus dėl nesąžiningos komercinės veiklos turėtų papildyti specialios taisyklės dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (5 p.). Informaciją apie maistą reglamentuojantys teisės aktai turėtų drausti naudoti informaciją, kuri klaidintų vartotojus, ypač dėl maisto produkto ypatybių, poveikio ar savybių, arba priskirtų maisto produktams vaistines savybes; kad tas draudimas būtų veiksmingas, jį reikėtų taikyti ir maisto produktų reklamai bei pateikimui (20 p.). Patirtis rodo, kad daugeliu atveju, kai savanoriškai pateikiama informacija apie maistą, nukenčia privalomos informacijos apie maistą aiškumas, todėl turėtų būti nustatyti kriterijai, kurie padėtų maisto verslo operatoriams ir vykdymą užtikrinančioms institucijoms užtikrinti tolygų privalomos ir savanoriškai teikiamos informacijos apie maistą teikimą (47 p.)

29. Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog pagrindinis informacijos apie maistą teikimo vartotojams Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant nepagrįstai nepaveikti (neiškreipti) jų ekonominio elgesio, principas yra tokios informacijos neklaidingumas. Šį principą turi atitikti tiek privalomai, tiek savanoriškai apie maistą teikiama informacija, o dėl gamintojo savanoriškai teikiamos informacijos neturi nukentėti privalomai apie maistą teiktinos informacijos aiškumas (neklaidingumas). Pažymėtina, jog informacijos, kad maisto produktas turi tam tikrų ypatingų savybių nurodymas, kai iš tikrųjų tokios savybės yra būdingos visiems panašiems maisto produktams (ypač specialiai atkreipiant dėmesį į tam tikrų sudedamųjų dalių ir (arba) maistinių medžiagų buvimą ar nebuvimą), visais atvejais yra priskiriamas vartotojus klaidinančiai informacijai, galinčiai paveikti vartotojų ekonominį elgesį.

30. Aptariamame kontekste sprendžiant dėl to, ar vartotojams pateikta informacija vertintina kaip klaidinanti, aktuali 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – ir Direktyva), kurios 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad klaidinančia laikoma komercinė veikla, kurioje yra apgaulingos informacijos, ir dėl to ji yra neteisinga, arba kuri bet kuriuo būdu, įskaitant bendrą pristatymą, apgaudinėja arba gali apgauti vidutinį vartotoją, nors informacija ir yra faktiškai tiksli, vieno arba kelių toliau išvardintų elementų atžvilgiu, ir bet kuriuo atveju skatina arba gali paskatinti jį priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs, be kita ko, pagrindinės produkto savybės, tokios kaip prieinamumas, naudingumas, pavojingumas, atlikimas, sudėtis, priedai, pagalba pirkėjui produktą įsigijus ir skundų nagrinėjimas, pagaminimo ar pateikimo metodas ir data, pristatymas, tinkamumas skirtam tikslui, panaudojimas, kiekis, techninės sąlygos, geografinė arba komercinė kilmė, rezultatai, kurių galima tikėtis jį naudojant, arba produkto bandymų arba patikrinimų rezultatai ir esminiai bruožai. Direktyvos 18 konstatuojamoje dalyje pažymėta, kad Direktyva, remdamasi proporcingumo principu ir siekdama efektyviai įgyvendinti joje numatytas nuostatas, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) aiškinimą naudoja vidutinį vartotoją, kuris yra gana gerai informuotas ir gana atidus bei apdairus, kaip standartą, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius bei kalbinius veiksnius, bet numato nuostatas, kuriomis siekiama užkirsti kelią vartotojų, kurių savybės daro juos ypač pažeidžiamus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, išnaudojimui. Vidutinio vartotojo nustatymas nėra statistinis tyrimas. Atsižvelgdami į ESTT teisminę praktiką, nacionaliniai teismai ir institucijos turės priimti savo sprendimą, kad nustatytų būdingą vidutinio vartotojo reakciją konkrečiu atveju.

31. Europos Komisijos 2009 m. gruodžio 3 d. Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2005/29/EB įgyvendinimo ir taikymo gairės (toliau – ir Gairės) negali būti traktuojamos kaip oficialus (autentiškas) Direktyvos nuostatų aiškinimas, tačiau į šias Gaires galima atsižvelgti kaip į doktrininį (pagalbinį) Europos Sąjungos teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-370/2012). Dėl Direktyvos 2 straipsnio e punkte įtvirtintos sąvokos „iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį“ – naudojant komercinę veiklą pastebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, Gairėse pažymėta, kad pagal Direktyvą šis esminio iškraipymo kriterijus apima ne vien vertinimą, ar vartotojo ekonominis elgesys (t. y. jo sprendimas dėl sandorio) tikrai buvo iškreiptas. Tam dar reikia įvertinti, ar komercinė veikla „gali“ turėti tokį poveikį vidutiniam vartotojui (t. y. ar toks poveikis tikėtinas). Todėl nacionalinės įgyvendinimo institucijos turi išnagrinėti kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes (t. y. in concreto), tačiau įvertinti tik tai, ar buvo „tikėtina“, kad ši komercinė veikla paveiks vidutinio vartotojo sprendimą dėl sandorio (t. y. in abstracto) (Gairių 2.4 p.). Dėl vidutinio vartotojo Gairėse pažymima, jog vidutinis vartotojas nelaikomas asmeniu, kurio ypač saugoti nereikia, nes jis visuomet gali susirinkti prieinamą informaciją ir ja remdamasis protingai veikti. Priešingai, kaip pabrėžiama 18 konstatuojamojoje dalyje, šis kriterijus taikomas remiantis proporcingumo principu. Ši sąvoka Direktyvoje buvo perimta siekiant išlaikyti reikiamą poreikio užtikrinti vartotojų apsaugą ir skatinti laisvąją prekybą atviroje konkurencinėje rinkoje pusiausvyrą.

32. Įvertinus nagrinėjamą situaciją minėtų teisės aktų aspektu, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad interneto tinklalapyje skleidžiamas teiginys „maisto papildai be cheminių priedų“ vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, kad interneto tinklalapyje pateikti maisto papildai savo sudėtyje neturi jokių cheminių medžiagų, todėl vartotojas gali būti suklaidintas. Šis teiginys sąmoningai skirtas atkreipti vartotojo dėmesį į pareiškėjo platinamų maisto papildų teigiamą savybę, kuria jie turėtų skirtis nuo kitų panašių produktų ir taip įgauti pranašumą. Apeliantas teigė, kad šis teiginys turėtų būti suprantamas kaip apibūdinantis maisto papildus, kuriuose nėra nenatūralios kilmės sudėtinių dalių, t. y. jų sudėtyje yra tik aktyviosios medžiagos be dirbtinių / sintetinių priedų skoniui, kvapui, jų išvaizdai, tirpumui, stabilumui pagerinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teiginyje nėra vartojami žodžiai „nenatūralūs“, „dirbtiniai“ ar „sintetiniai“, todėl vidutinio vartotojo požiūriu teiginys „be cheminių priedų“ sudaro įspūdį, kad šiems maisto papildams pagaminti nenaudojamos medžiagos, kurių išgavimui reikalingos cheminės reakcijos. Toks įspūdis neabejotinai yra klaidingas.

33. Konstatuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog vidutinis vartotojas, matydamas maisto papildų apibūdinimą „be cheminių priedų“, galėjo manyti, jog siūlomi gaminiai pasižymi ypatinga savybe – gaunami iš natūraliai gamtoje egzistuojančių medžiagų nenaudojant cheminių reakcijų - ir dėl to būti suklaidintas. Kaip minėta, sąvoka „vidutinis vartotojas“ reiškia, kad toks vartotojas yra gana gerai informuotas, atidus bei apdairus, tačiau aplinkybė, jog vidutiniu laikomas vartotojas gali susirinkti prieinamą informaciją ir ja remdamasis protingai veikti, savaime nereiškia, jog vidutinio vartotojo nereikia saugoti ar kad dėl to, jog asmuo laikomas vidutiniu vartotoju (yra gana gerai informuotas, atidus bei apdairus), komercinę veiklą vykdančiam subjektui yra (ar turėtų būti) taikomi žemesni su vartotojų teisių apsauga bei reikalavimais dėl klaidinančios reklamos susiję standartai. Priešingai, vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos teisinio reguliavimo tikslų yra vartotojų, kaip ypatingai dėl nesąžiningos komercinės veiklos pažeidžiamų asmenų, apsauga. Be to, vidutinis vartotojas Direktyvos ir ją įgyvendinančiųjų teisės aktų prasme bei tokio vartotojo reakcija į atitinkamą komercinę veiklą kiekvienu konkrečiu atveju nustatomi ne atliekant ar naudojantis kokiais nors statistiniais tyrimais, o teismui vertinant konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Vertinant konkrečios komercinės veiklos įtaką vidutinio vartotojo apsisprendimui (ekonominiam elgesiui) atsižvelgiama ne tiek į tai, ar ekonominis elgesys tikrai buvo iškreiptas, o į tai, ar konkreti klaidinanti komercinė veikla galėjo turėti tokį poveikį vidutiniam vartotojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-629-520/2020).

34. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino visas ginčijamo Nutarimo dalis ir dėl kiekvieno iš nustatytų pažeidimų pasisakė. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus arba netinkamai įvertino įrodymus.

35. Šios nutarties 14 punkte yra nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kuriais pagrįstos išvados dėl paskirtos baudos dydžio vertinimo. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmę sprendžiant dėl taikytos sankcijos proporcingumo, todėl šių aplinkybių nekartodama sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, juolab, kad šių aplinkybių pervertinti neduoda pagrindo kitų apeliacinio skundo argumentų dėl Reklamos įstatymo 14 straipsnio pažeidimo atmetimas.

36. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

37. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biofarmacija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius