58da4009-e4e5-4e08-a8b5-db27d0131760 · Prienų rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A2.6.-5-805/2015Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00863-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos 39.2;45.4.4; 45.4.5; 52.3. (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. balandžio 10 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovei advokatei R. M., institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovui A.

S., iÅ¡nagrinėjo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , ir n u s t a t ė : Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad T. J. 2014 m. lapkričio 30 d. 1 val. 21 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į gale stovintį automobilį VW Transporter, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „HEGELMANN TRANSPORTE“, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. T. J. teismo posėdyje kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad, būdamas išsigandęs ir bijodamas būti sumuštas, manevruodamas atbulas, galėjo atsitrenkti į gale kiemo stovėjusį automobilį ir, nepajutęs transporto priemonių kontakto, išvažiuoti iš kiemo.

PaaiÅ¡kino, kad 2014 m. lapkričio 30 d. 24 val. automobiliu Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi su leidimu, važiavo pas savo draugę N. L., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė namo kieme, kuriame tuo metu buvo L. M., Å¡io tėvas L. M. bei jo giminaičiai A. ir K. G.. Jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio Å¡ie vyrai liepė važiuoti iÅ¡ ten. Tarp jo ir nurodytų vyrų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. G. trenkė kumščiu jam į kairę akį. Po suduoto smÅ«gio jis įsėdo į automobilį, užsirakino duris ir langus.

Tuo metu kiti kieme buvę vyrai pradėjo rankomis daužyti į jo automobilio langus ir duris. Jis iÅ¡sigando, nes buvo vienas, o jie keturiese, todėl, važiuodamas atbuline eiga, apsisuko ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. IÅ¡važiuodamas matė, kad užsidegė kieme stovėjusio automobilio VW Transporter žibintai, kas sėdo už automobilio vairo nematė. Jį bandė vytis, tačiau jis, bijodamas, kad nebÅ«tų sumuÅ¡tas, nuvažiavo pas seserį, gyvenančiÄ su seneliu gretimame kaime. Jo vairuotam automobiliui faktiÅ¡kai jokių apgadinimų nėra padaryta.

Jis neneigia, kad faktinėje situacijoje galėjo atsitrenkti į kieme stovėjusį automobilį, tačiau jokio smÅ«gio nepajuto, todėl ir iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Be to, paaiÅ¡kino, kad jam manevruojant jo automobilis buvo daužomas kumščiais, todėl smÅ«gio galėjo ir nepajusti. Nurodė, kad jis gyvena su senele, todėl į savo tėvų namus parvažiavo kitÄ dienÄ . Tėvai papasakojo, kad visi tie vyrai po to kai jo nepasivijo buvo atvažiavę į tėvų namus, o A. G. reikalavo sumokėti 200 litų už iÅ¡daužtÄ VW Transporter žibinto stikliukÄ .

Jis nepatikėjo, kad galėjo atsitrenkti, ant jo veido matėsi mėlynė, todėl antrÄ dienÄ po įvykio nuvažiavo į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl sužalojimo, tačiau ten jau buvo užregistruotas praneÅ¡imas apie jo padarytÄ eismo įvykį, todėl pareiÅ¡kimo iÅ¡ jo nepriėmė, o liepė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ dėl eismo įvykio. PaaiÅ¡kinime nurodė, kad, jam atvažiavus pas draugę N. L., jį užpuolė kieme buvę neblaivÅ«s, kurie daužė jo automobilį, todėl jis bėgo ir sukdamasis kliudė kieme stovėjusį kitÄ automobilį.

Jam policijoje sakė, kad jis atsitrenkė į tÄ automobilį. Nors jo automobilis tuo metu stovėjo aikÅ¡telėje Å¡alia Prienų rajono policijos komisariato, tačiau policijos pareigÅ«nai jo neapžiÅ«rėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. atstovė advokatė R. M. praÅ¡o administracinės bylos teisenÄ T. J. atžvilgiu nutraukti, kadangi jos atstovaujamasis nurodytų teisės pažeidimų nepadarė, jo kaltė nėra įrodyta. Byloje nėra duomenų, kad T. J. nurodytÄ dienÄ atsitrenkė į automobilį VW Transporter ir jį apgadino.

Iš T. J. nuoseklių paaiškinimų matyti, kad, pastarajam nuvykus pas draugę, jį užpuolė namo kieme buvę asmenys. A. G. sudavė smūgį į kairę akį, o T. J. įsėdus į automobilį kieme buvę asmenys puolė daužyti rankomis į jo automobilio langus, todėl jis atbulas apsisuko ir išvažiavo. Advokatės įsitikinimu, net, jeigu T. J. ir būtų atsitrenkęs į kieme stovėjusį automobilį bei nuvažiavęs, jis tai nebūtų padaręs tyčia, nes po tariamo susidūrimo sustojęs nebuvo, kas rodo, kad jokio smūgio jis nepajuto.

Advokatė pažymėjo, kad T. J. vairuojamas automobilis jam manevruojant kieme buvo daužomas, jis ir dėl Å¡ių aplinkybių negalėjo pajusti nežymaus kontakto su kitu automobiliu, todėl iÅ¡ eismo įvykio iÅ¡vyko ne turėdamas tikslÄ pasiÅ¡alinti dėl padaryto pažeidimo, o bijodamas, kad prieÅ¡ jį gali bÅ«ti panaudotas dar didesnis smurtas. Liudytojas Prienų rajono policijos komisariato pareigÅ«nas G. V. parodė, kad 2014 m. lapkričio 30 d. dirbo kartu su policijos pareigÅ«nu J. A.. Naktį gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos automobilis Toyota RAV4 gyvenamojo namo kieme atsitrenkė į baltos spalvos automobilį VW Transporter ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Apie 24 val. jie atvyko eismo įvykio vietÄ . NeapÅ¡viestame kieme stovėjo automobilis VW Transporter. Kieme juos pasitiko keturi asmenys. Vienas iÅ¡ jų tikrai buvo neblaivus, o dėl kitų blaivumo nieko pasakyti negali. Apklausti žodžiu tie asmenys nurodė, kad pas juos džipu Toyota RAV4 buvo atvažiavęs kaimynas, tarp jų įvyko konfliktas, todėl tas kaimynas sėdo į automobilį, paspaudė „gazÄ â€œ ir, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovėjusį firmai priklausantį automobilį VW Transporter, ir nesustojęs nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos.

VyriÅ¡kai nurodė automobilio numerius ir jo vairuotojo vardÄ ir pavardę. Kažkuris iÅ¡ tų vyriÅ¡kių paskambino pasiÅ¡alinusiam asmeniui ir pasiÅ«lė atvažiuoti į vietÄ , tačiau, kiek jis suprato, tai pasiÅ¡alinęs vyriÅ¡kis skambinusį „pasiuntė“. Jis (G. V.) nubraižė eismo įvykio schemÄ , apžiÅ«rėjo ir nufotografavo eismo įvykio vietoje stovėjusį automobilį VW Transporter. Kiek atsimena, tai ant autobusiuko buvo džipo atsarginio rato įspaudas ir sugadinta lemputė.

Ar buvo kokių nors įbrėžimų neatsimena, tačiau viskas turi bÅ«ti apraÅ¡yta jo eismo įvykio schemoje. Jie iÅ¡ vieno asmens paėmė paaiÅ¡kinimÄ , o kitų raÅ¡tu neapklausinėjo, nes iÅ¡vyko ieÅ¡koti automobilio, tačiau jo nesurado. Liudytojas Prienų rajono policijos komisariato pareigÅ«nas J. A. nurodyto eismo įvykio aplinkybes paaiÅ¡kino analogiÅ¡kai, kaip ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. V..Liudytoja N. L. paaiÅ¡kino, kad ji ir pažeidėjas T. J. yra draugai, bendrauja nuo pat vaikystės, T. dažnai pas jÄ atvažiuoja.

Ji pati eismo įvykio nematė. Ä® kiemÄ išėjo kai jau buvo atvykusi policija, tačiau iÅ¡ arti apžiÅ«rinėti automobilio nėjo. Matė, kad buvo įlenktas autobusiuko galas, tačiau kuri pusė įlenkta pasakyti negali, nes gerai nematė, kadangi kieme buvo tamsu. Vėliau kieme buvę vyrai – L. M., L. M. ir broliai A. ir K. G. atėjo pas jÄ iÅ¡gerti arbatos ir papasakojo, kad T. J. vairuojamas automobilis Toyota RAV4 apsisukinėdamas įvažiavo į kieme stovėjusį kitÄ automobilį ir nuvažiavo.

Jai atrodo, kad po įvykio T. J. buvo pas jÄ atvykęs, tačiau ant T. veido sužalojimų ji nepastebėjo. T. J., važinėjančio girto, ji nėra mačiusi. Visi jos paminėti vyriÅ¡kai konfliktuoti nėra linkę.Liudytojas L. M. paaiÅ¡kino, kad jis yra UAB „HEGELMAN TRANSPORTE“, kuriai priklauso automobilis VW Transporter, Å«kvedys ir nurodyto automobilio vairuotojo L. M. tėvas. NurodytÄ dienÄ jis savo sodyboje buvo gėręs alaus, todėl automobilį, kuriuo jie atvažiavo pas Ž. pasikalbėti ir pažiÅ«rėti kaip veikia jam atiduota „buržuikė“, vairavo jo sÅ«nus L.

M.. Ar G. buvo iÅ¡gėrę, pasakyti negali. Pas Ž. alkoholio nevartojo. Jam, L. M., A. G. ir K. G. bÅ«nant pas Ž. į pastarojo namÄ užėjo iÅ¡ matymo pažįstamas T. J., kuris su niekuo nepasisveikinęs apsisuko ir išėjo. Jie irgi išėjo pastarajam iÅ¡ paskos. Jis matė kaip T. J. įsėdo į savo automobilį ir, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį VW Transporter. UAB „HEGELMAN TRANSPORTE“ priklausančiam automobiliui VW Transporter buvo įlenktas kairės pusės dangtis ir iÅ¡daužytas kairės pusės žibintas.

Å iuo metu žibintas jau pakeistas, o dangčio įlenkimas matyti ir dabar. Po įvykio jie T. J. automobiliu VW Transporter nesivijo. Atvykus policijai kažkuris iÅ¡ jų keturių paskambino T. J. ir pasiÅ«lė atvykti į vietÄ , tačiau, kiek jis suprato, tai pastarasis skambinusį pasiuntė į atitinkamÄ vietÄ . Po eismo įvykio suforminimo jie visi automobiliu VW Transporter, kurį vairavo sÅ«nus L. M., nuvyko pas T. J. tėvus, norėdami susirasti T. ir su juo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jis pabėgo.

Jam kÄ nors daryti jie nesiruošė. Jis įtaria, kad T. J. galėjo bÅ«ti iÅ¡gėręs, tačiau su juo iÅ¡ arti nebendravo, todėl tikrai pasakyti negali. T. J. turėjo jausti ir suprasti, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį, nes smÅ«gis buvo stiprus. PrieÅ¡ tai jie su T. nekonfliktavo.Liudytojas L. M. parodė, kad kada tai buvo tikslios datos pasakyti negali, jis kartu su L. M., A. G. ir K. G. buvo pas G. Ž. pasižiÅ«rėti kaip veikia jo pasistatyta „buržuikė“. Jiems bÅ«nant pas G. Ž. pas jį atvažiavo T.

J., kuris užėjo į kambarį, tačiau iÅ¡ karto apsisuko ir išėjo. Jie visi išėjo paskui jį. Per tÄ laikÄ jie su T. susipykti nespėjo. T. J. sėdo į automobilį Toyota RAV4 ir, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį VW Transporter bei nesustojęs nuvažiavo. Jo manymu, T. turėjo jausti smÅ«gį į kitÄ automobilį, nes jo garsas buvo gana stiprus. Ant T. veido jokių sumuÅ¡imo žymių nesimatė, tik jautėsi alkoholio kvapas. T. J. nuvažiuojant jie Å¡aukė ir mosikavo rankomis, tačiau jis nesustojo.

T. J. jie nesivijo. Nei prieÅ¡ įvykio įforminimÄ , nei po įforminimo pas T. J. tėvus nevažiavo. TÄ dienÄ automobilį VW Transporter vairavo jis, nes kiti vyrai galėjo bÅ«ti neblaivÅ«s.Liudytojas K. G. parodė, kad jie buvo nuvažiavę pas draugÄ G. Ž.. Neilgai trukus pas jį atvažiavo T. J., kuris užėjo į vidų, apsidairė, pabuvo apie 5-10 minučių, pasvirduliavo ir išėjo į laukÄ . Jie išėjo T. iÅ¡ paskos. Matė, kaip T. užsivedė automobilį, važiuodamas nemažu greičiu atbuline pavara atsitrenkė į kito automobilio galÄ ir nurÅ«ko į priekį.

Jie mojavo T. rankomis, tačiau jis nesustojo ir nuvažiavo. Jam atrodė, kad T. J. yra iÅ¡gėręs, nes jis susvyravo. Jie abu pasisveikino. Bendro pokalbio su T. nebuvo, ant T. veido sumuÅ¡imų jis nematė. Patys jie irgi su T. nekonfliktavo, nes tam nebuvo dingsties. Jau policijai forminant įvykį jo brolis A. G. paskambino T. J., tas brolį „pasiuntė“ toliau. Å iuo metu liudytojo brolis yra iÅ¡vykęs į AnglijÄ . Kai policija suformino įvykį jie sėdo į automobilį ir L. M. iÅ¡vežė juos į namus, pas T.

J. tėvus nebuvo. Visi buvo blaivÅ«s, pas Žemaitį alkoholio negėrė.Liudytoja R. J. parodė, kad ji gyvena ne su tėvais, o pas senelį (duomenys neskelbtini) kaime, brolis T. gyvena su senele kitame (duomenys neskelbtini) kaime. Tikslios datos neatsimena, apie 1 val. nakties, brolis atėjo į senelio namus palikęs už maždaug 500 metrų jo vairuotÄ darbo automobilį. T. jai sakė, kad viename namo (duomenys neskelbtini) kaime kieme jį užpuolė girti vyrai, kurių tarpe buvo ir jų giminaičiai - tetos broliai G..

Jie daužė rankomis brolio automobilį, todėl jis iÅ¡ to kiemo pabėgo. T. buvo iÅ¡sigandęs. Brolis atvažiavo blaivus, jo kairysis paakys buvo paraudęs. T. sakė, kad jam į paakį trenkė A. G.. Apie tai, kad jį bÅ«tų mušę ir kiti vyrai, jis nesakė. Jis nepasakojo, kad bÅ«tų atsitrenkęs į kitÄ automobilį. Ji matė, kad buvo nežymiai įlenkta automobilio, kuriuo atvažiavo T., galinė dalis. Broliui atvažiavus pas jÄ T. skambino A. G., reikalavo susitikti, sakė, kad reikės sumokėti už iÅ¡daužtÄ Å¾ibintÄ .Liudytojas J.

D. parodė, kad T. J. yra jo draugas. Jie su T. dažnai susitinka. VienÄ dienÄ , tikslios datos neatsimena, T. atėjo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje parÅ«kyti. TÄ dienÄ jis matė draugo paakyje nestiprų paraudimÄ , nors, kai jie buvo susitikę dienÄ prieÅ¡ tai, jis tokio paraudimo nematė. Apie tai, iÅ¡ kur atsirado tas paraudimas, T. jam nieko nepasakojo. Jis yra ne vienÄ kartÄ važiavęs T. vairuojamu automobiliu. T. vairuoja automobilį visada atsargiai, dideliu greičiu važinėti nemėgsta.Liudytoja D.

J. parodė, kad T. J. yra jos sūnus. Jis gyvena kartu su savo senele, o ne su ja ir tėvu. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tikslios datos nurodyti negali, į jos namus atvažiavo K. G., A. G., L. ir L.. Jie pasakė, kad sūnus sudaužė jų automobilį ir pareikalavo už apgadinimus sumokėti 200 litų. Kokiomis aplinkybėmis sūnus apgadino automobilį tie vyrai nepasakojo. T. tuo metu nebuvo, todėl A. G. reikalavo sumokėti pinigus iš jos vyro. Pinigų nedavė, nes prieš tai dėl visko norėjo išsiaiškinti su T..

T. J. į namus atvažiavo tik pirmadienį. SÅ«nus visų įvykio aplinkybių neaiÅ¡kino, tik sakė, kad tarp jo ir A. G. įvyko konfliktas, A. G. jam kirto, todėl jis bėgo. Ji matė, kad buvo paraudęs sÅ«naus paakys. Žino, kad sÅ«nus važiavo į policijÄ raÅ¡yti paaiÅ¡kinimo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu pagal minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų (fizinių ar juridinių) turtui padarymo faktÄ .

Iš T. J. paaiškinimo teismo posėdžio metu ir kitos bylos medžiagos spręstina, jog pažeidėjas nesutinka tik dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. savo kaltės dalyje dėl eismo įvykio padarymo, t.y. dėl UAB „HEGELMAN TRANSPORTE“ priklausančio automobilio VW Transporter, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo iÅ¡ esmės neneigia. Jis pripažįsta, jog, manevruodamas atbuline eiga, galėjo nežymiai atsitrenkti į kieme stovėjusį minėtÄ automobilį ir to nepajusti. Be T. J. dalinio prisipažinimo, jo kaltę dėl eismo įvykio padarymo patvirtina eismo įvykio vietoje buvusių ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – L. M., L. M. ir K. G. aukščiau iÅ¡dėstyti parodymai. Nurodyti asmenys vienas ir tas pačias eismo įvykio kilimo aplinkybes nurodė ne tik apklausiami teismo posėdžio metu, bet ir į eismo įvykio vietÄ iÅ¡kviestiems policijos pareigÅ«nams G.

V. ir J. A., kurie tai patvirtino apklausiami liudytojais teisme. Liudytojų L. M., L. M. ir K. G. parodymai dalyje dėl eismo įvykio padarymo yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl teismas jais šioje dalyje vadovaujasi ir tiki. Be aukščiau aptartų liudytojų parodymų, T. J. kaltė dalyje dėl eismo įvykio padarymo yra įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais ir vaizdo (fotonuotraukomis) duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno G.

V. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schemomis, automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis, L. M. ir T. J. rašytiniais paaiškinimais.Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. eismo įvykio metu vairavo automobilį Toyota RAV4. Benroji policijos informacija patvirtina, kad buvo gautas L. M. pranešimas dėl eismo įvykio (b.l.59). 2014 m. lapkričio 30 d. eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad eismo įvykio metu automobiliui VW Transporter, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dangtis, kairės pusės galinis žibintas (b.l.3). Šie aprašyti defektai yra užfiksuoti ir nurodyto automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose, kuriose matyti sudužęs galinis kairės pusės žibinas bei galiniame dangtyje įspaustas nežymus rato firmos įlinkimas (b.l.5) bei pažeidėjo paaiškinimuose teismo posėdžio metu pavaizduojant schematiškai įvykio kilimo aplinkybes (b.l.43). Iš visuotinai prieinamuose šaltiniuose paskelbtų automobilio Toyota RAV4 techninių duomenų matyti, kad būtent ant tokio automobilio galinio dangčio yra tvirtinamas atsarginis ratas, o būtent rato formos nežymus įlenkimas po eismo įvykio yra likęs automobilio VW Transporter, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dangtyje, kuris užfiksuotas ir nuodyto automobilio fotonuotraukose.Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Kelių eismo taisyklių 3 punktÄ , eismo įvykis, apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.IÅ¡analizavus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visetÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio schemoje ir automobilio VW Transporter, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose užfiksuoti duomenys visiškai patvirtina teismo metu apklaustų liudytojų L. M., L. M. ir K. G. nuoseklius parodymus apie tai, kad sužalojimai UAB „HEGELMAN TRANSPORTE“ priklausančio automobiliui VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti būtent T. J. manevruojant atbuline eiga automobiliu Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkus jo galine dalimi į automobilio VW Transporter galinę dalį, dėl ko pastarojo dangtyje liko nežymus, tačiau fotonuotraukose užfiksuotas ir aiškiai matomas, ant kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio galinio dangčio pritvirtinto atsargino rato, įspaudas.

Todėl teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir kitus bylos duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų pagrindu įrodyta, jog T. J. vairuojamu automobiliu buvo apgadintas kitam asmeniui (juridiniam) priklausantis turtas, tai yra įvyko eismo įvykis. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį ir už tai T. J. yra baustinas.Administracinio teisės pažeidimo protokolas T.

J. suraÅ¡ytas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Kauno apygardos teismas, formuodami teismų praktikÄ administracinėse bylose laikosi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, o pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policijÄ apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009).

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs, bei tai, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (LVAT 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010, Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-915-498/2013). Lietuvos Respublikos ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.

Pažymėtina tai, kad spendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimÄ , neužtenka konstatuoti paties eismo įvykio buvimo faktÄ , o bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nurodyto asmens tyčia. Tik įrodžius, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ moningai, galima spręsti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimÄ .

Vienok, jau iš eismo įvykio metu kieme buvusių teismo posėdyje liudytojų duotų paaiškinimų darytina išvada, jog pažeidėjas, atsitrenkęs į stovėjusį automobilį, į tai nesureagavo, nesustojo pažiūrėti, jokio dėmesio neišreiškė kitaip, neišgirdo jam šaukiant ir išvažiavo iš kiemo. Pažeidėjas T. J. iš esmės neneigdamas savo kaltės dalyje dėl eismo įvykio padarymo nesutinka tik dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymo, t.y. pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Jis nurodo, kad po to kai A. G. sudavė smÅ«gį jam į kairę akį, o, įsėdus į automobilį, kiti kieme buvę asmenys pradėjo rankomis daužyti jo automobilio langų stiklus, jis iÅ¡ kiemo, manevruodamas atbuline eiga, Å¡alinosi bijodamas, kad nebÅ«tų dar labiau sumuÅ¡tas. Manevruodamas kieme tamsiu paros metu T. J. galėjo automobilio galu lengvai kliudyti tenai stovėjusio kito automobilio galÄ , tačiau to nepajuto, kadangi tuo metu vyriÅ¡kiai rankomis daužės į jo automobilio langus.

Nors liudytojais teismo posėdžio metu apklausti kieme buvę L. M., L. M. ir K. G. ir teigė, kad jokio konflikto tarp jų ir atvažiavusio T. J. nebuvo, o T. J. galėjo pajusti, kad manevruodamas atsitrenkė į stovėjusį automobilį, kad nevyko pas T. tėvus po įvykio, tačiau jų parodymai Å¡ioje dalyje yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja ne tik T. J., bet ir vienas kito parodymams. TÄ aplinkybę, kad po eismo įvykio T. J. veide buvo matyti sumuÅ¡imo žymės (paraudimas paakyje) ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes patvirtino ne tik liudytojais apklaustos R.

J., D. J., bet ir nesuinteresuotas asmuo J. D., todėl teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ioje dalyje nuosekliais T. J. parodymais dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ konflikto vietos aplinkybių tikrumo ir pagrįstumo. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pirminę T. J. tyčiÄ nuvažiuoti iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pažeidžiant kelių eismo taisykles, byloje nenustatyta. Todėl, įvertinus pateiktÄ medžiagÄ ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta T.

J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nenustačius jo veikoje Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).Skiriant T. J. nuobaudÄ pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę. T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. J. praeityje neteistas, galiojančių nuobaudų už nurodytos rÅ«Å¡ies teisės pažeidimus neturi, yra jauno amžiaus, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimos nesukÅ«ręs, dirba, todėl jam, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, skirtina straipsnio sankcijos ribose numatyto dydžio bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 302, 33, 250 str. 1 d., 286, 287, 3022, 3024 straipsniais, n u t a r i a : T. J. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) eurų baudÄ .Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , pradėta T. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nenustačius jo veikoje Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties.Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                  Loreta Radzevičienė Papildoma informacija: bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimÄ apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. Bauda sumokama banke, užpildžius mokėjimo pavedimÄ (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 57869).

Mokėjimo pavedimo Å¡aknelė pristatoma į teismo raÅ¡tinę. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytÄ terminÄ , bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudÄ vykdymas. Jei baudÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡kos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas.             Â