A-575-90-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575-90/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00819-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio už darbą nakties metu, švenčių ir poilsio dienomis, viršvalandinį darbą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas I. K. (I. K.) (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti jam nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso 1 237,50 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjas nurodė, jog yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriuje. Pagal darbo pobūdį jis nuolat dirba operatyvinėse grupėse arba laisvu nuo tarnybos metu vykdo savo tiesiogines funkcijas, o esant įstaigos vadovo, jo pavaduotojų, padalinio vadovo ir jo pavaduotojo nurodymams, vykdo bet kokias policijos pareigūnams priskirtas funkcijas. Pažymėjo, kad iki 2010 m. liepos 1 d. pareiškėjas už darbą laisvu nuo tarnybos metu gaudavo priemokas už naktinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis pilna apimtimi, pagal faktiškai dirbtą valandų skaičių. Nuo 2010 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-277 patvirtintam Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašui (toliau – ir Tvarkos aprašas), atsakovas netinkamai traktuoja „faktiškai dirbtų valandų“ sąvoką ir nemoka priedų, kurie numatyti Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas, Vidaus tarnybos statutas) 38 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 2 punkte. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo nuomone, jog pareiškėjo darbas, kai jis dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose laisvu nuo tarnybos metu, prilyginimas budėjimui įstaigoje, o už budėjimą įstaigoje, kai pareigūnas neturi iškvietimų, jam turi būti mokama tik pareiginė alga, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnas atlieka darbą nakties metu, ar poilsio, ar šventinių dienų metu. Nesutiko ir su kita atsakovo pozicija, kad pareigūnai turi raštu prašyti suteikti jiems poilsio dienas ar apmokėti už naktinio darbo valandas, nurodant valandų skaičių, kurio metu jie tyrė įvykį. Manė, jog atsakovas privalo taip organizuoti darbą, kad budėjimo laikas įstaigoje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 144 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įstaigoje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti 8 valandų per parą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad darbo laiko struktūros statutinėje įstaigoje nereglamentuoja nei Statutas, nei VTĮ, todėl, vadovaujantis DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, į darbo laiką turi įeiti faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose. Manė, jog faktiškai dirbtas laikas negali būti sutapatintas su budėjimo įstaigoje laiku, nes budėjimo įstaigoje laikas yra faktiškai dirbto laiko sudėtinė dalis. Nurodė, kad, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 12-17 punktus, galima daryti išvadą, jog darbo grafikas ir budėjimo grafikas yra skirtingi darbo organizavimo vidaus administravimo aktai. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas nėra priėmęs vidaus administravimo akto, kuriuo būtų įpareigojęs pareigūnus dirbti nukrypstant nuo įprastinio darbo režimo. Tai svarbu dėl apmokėjimo tvarkos, nes tik už budėjimą laisvu nuo tarnybos metu, kai viršijama darbo laiko trukmė numatyti kompensavimo mechanizmai (Statuto 31 str. 3 d.). Pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai traktuoja budėjimo ir darbo grafiko sąvokas ir netinkamai apmoka už darbą už budėjimą arba už darbą nukrypstant nuo įprastinio darbo režimo.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas Klaipėdos apskrities VPK) atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad jis pagrįstai vadovaujasi Tvarkos aprašu. Tvarkos aprašo 29 ir 30 punktai nustato, kad darbuotojui žymimas atskirai faktiškai dirbtas laikas (kai vykdo nustatytas funkcijas) ir faktiškai budėtas (namuose arba įstaigoje) laikas. Kai pareiškėjas vykdė neatidėliotinas funkcijas budėjimo laisvu nuo tarnybos metu, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tas laikas buvo pažymėtas Tvarkos aprašo nustatytoje vietoje, atitinkamai buvo pažymėtas ir budėtas laikas. Teigė, kad faktiškai dirbtas laikas ir budėtas laikas negali būti sutapatinami, tai nustatyta Tvarkos apraše bei DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą nurodė, kad Statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos. Darbo laiko normos gali būti dvejopos: 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Nustatė, kad pareiškėjo užimamos pareigos neįtrauktos į 2009 m. kovo 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-V-118 patvirtintas Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą. Dėl šios priežasties pareiškėjo darbas nelaikytinas pamaininiu, vadinasi, pareiškėjui taikytina 40 valandų per savaitę darbo laiko norma. Todėl pareiškėjo darbo laiko trukmė, viršijanti 40 valandų per savaitę trukmę, turėjo būti kompensuojama įstatymu nustatytais būdais. Konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju per savaitę (7 dienų laikotarpiu) dirbo ne daugiau nei 40 val., o viršijus nustatytą darbo laiko norma buvo kompensuota pareiškėjui įstatymų nustatytu būdu ir tai matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio.

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą švenčių ir poilsio dienomis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigūnams priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą apmokamos VTĮ nustatyta tvarka. VTĮ 261 straipsnio, kuris nustato apmokėjimo sąlygas valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą, 1 dalis nustato, jog už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio; už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio; už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjui darbo ir budėjimo laikas buvo žinomas iš anksto, susipažinus su darbo ir budėjimo grafikais, patvirtintais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo. Pareiškėjui už tarnybą pagal iš anksto sudarytus grafikus buvo mokama pareiginė alga. Todėl prašymas priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis netenkintinas, kadangi nei Statutas, nei VTĮ nenustato specialių teisės normų dėl apmokėjimo už darbą poilsio dienomis, kai tai numatyta pagal grafiką.

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą naktį priteisimo teismas nurodė, kad, nustatant, kas yra darbas nakties metu ir kaip už jį turi būti apmokama, turi būti vadovaujamasi DK nuostatomis. Pagal DK 154 straipsnį nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 val. VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už darbą naktį, remiantis Tvarkos aprašu. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad darbas nakties metu turi būti apmokamas atsižvelgiant į tai, kokias konkrečias funkcijas atliko pareigūnas tuo metu, vadinasi, jei budėjimo metu pareigūnas nevykdė savo tiesioginių funkcijų ir nebuvo išvykęs į įvykio vietą ir kt., toks laikas nėra pripažįstamas kaip faktiškai dirbtas laikas ir turi būti sumokamas pareiginis atlyginimas, taikant koeficientą 1.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79-81), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinant bei priteisiant už darbą poilsio ir švenčių dienomis 660,00 Lt už 40 val., už naktinį darbą 247,00 Lt už 30 val., už viršvalandinį darbą 300,50 Lt už 40 val., iš viso 1 237,50 Lt.

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą naktį priteisimo nurodo, kad, nustatant, kas yra darbas nakties metu ir kaip už jį turi būti apmokama, turi būti vadovaujamasi DK nuostatomis. Pagal DK 154 straipsnį nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 val. iki 6 val. VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Tvarkos aprašas nepakeičia Statuto ar VTĮ nuostatų, tačiau detalizuoja darbo ir poilsio laiko apskaitą. Pažymi, kad atsakovo taikoma darbo laiko apskaita už darbą naktį neabejotinai iškreipia teisės gauti teisingą atlyginimą už darbą principo paskirtį ir esmę bei suponuoja asmens teisės į teisingą darbo užmokestį pažeidimą, todėl visas darbas nuo 22 val. iki 6 val. nepriklausomai nuo to, kokias konkrečiai funkcijas pareigūnas šiuo laiku atliko turi būti apskaitomas kaip darbas naktį ir apmokamas VTĮ 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Būtent tokios teisminės praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi savo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438–744/2007.

Pažymi, kad Statuto 31 straipsnyje yra pateikta budėjimo sąvoka, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Teigia, jog, pirma, budėjimas nėra numatytas pareigūno pareigybės aprašyme, t. y. jis neįeina į tiesiogines pareigūno pareigas (funkcijas). Antra, budėjimas nėra nuolatinio pobūdžio darbas, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių jam pavedama atlikti tam tikrus būtinus ir neatidėliotinus darbus. Todėl nurodė, kad negalima sutikti su teismo išvada, jog pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.17 punktą matyti, kad jam nustatyta funkcija dirbti operatyvinėse grupėse pagal sudarytą darbo grafiką, patvirtintą padalinio vadovų, nes byloje nebuvo analizuojamas darbas operatyvinėje grupėje. Pažymėjo, kad už budėjimą įstaigose poilsio dienomis turi būti apmokama pagal padidintą tarifą, nes budėjimas negali būti tapatinamas su darbu pagal grafiką, nes Tvarkos aprašo 30.1 punkte nurodyta, jog darbas pagal budėjimo grafiką neturėtų būti laikomas darbu pagal iš anksto sudarytą grafiką (DK 147 str.). Todėl pareiškėjui už budėjimą įstaigoje poilsio dienomis turėjo būti apmokėta pagal VTĮ 261 straipsnio 1 dalies nustatytą tvarką.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 86-87) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas teisme kilo dėl darbo užmokesčio už darbą nakties metu, švenčių ir poilsio dienomis, viršvalandinį darbą apskaičiavimo ir sumokėjimo pareiškėjui už 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą nakties metu, švenčių ir poilsio dienomis, viršvalandinį darbą 2010 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) – vientisas aktas, jos nuostatos yra susijusios ir sudaro darnią sistemą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, inter alia, viena svarbiausių Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės įgyvendinimo prielaidų. Asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku, taigi ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

Be kita ko, pastebėtina, jog aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pabrėžęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija. (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. ir kt. nutarimus). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų taip pat kyla reikalavimas įstatymų leidėjui bei kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, inter alia, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų atžvilgiu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir kt. nutarimus).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje numatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. Pagal įstatymo viršenybės principą pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu (1 ir 2 p.). To paties straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas. Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vidaus tarnybos statute yra įtvirtinta, kad pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko (Vidaus tarnybos statuto 31 str. 2 d.). Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš minėto teisinio reguliavimo galima daryti išvadas, kad įstatymų leidėjas pareigūno budėjimo laikui Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalies prasme nustato sąlygas: 1) budėjimas turi būti numatytas laisvu nuo tarnybos metu pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką; 2) budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Statutinių valstybės tarnautojų, kurių pareigos nepriskirtos pamaininiam darbo organizavimo modeliui, laisvu nuo tarnybos metu laikytinas laikas, kai pasibaigia atitinkamas pareigas užimančiam pareigūnui nustatyta darbo dienos trukmė, taip pat poilsio ir švenčių dienos, išskyrus atvejus, kai pareigūnas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą (Statuto 30 str.). Pagal nuo 2006 m. lapkričio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą, už Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą budėjimą pareigūnui kompensuojama vienu iš trijų Statuto 31 straipsnio 3 dalyje numatytų būdų tuo atveju, kai viršijama Statute apibrėžta darbo laiko trukmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-687/2011).

Pagal Statuto 38 straipsnio 1 dalį pareigūnams priemokos mokamos ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo VTĮ 261 straipsnis, kuris nustato apmokėjimo sąlygas valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą. Pagal VTĮ 261 straipsnio 1 dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Pagal VTĮ 261 straipsnio 3 dalį už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka (VTĮ 261 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimus dėl darbo apmokėjimo už darbą naktį, pagrįstai ir teisingai vadovavosi teisės normomis, reguliuojančiomis darbo teisinius santykius, nes Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas neapibrėžia, kas laikoma darbu nakties metu ir kokio dydžio priemokos už jį turi būti mokamos, todėl, vadovaujantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis, kad statutiniams valstybės tarnautojams ir valstybės tarnautojams tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai. Pastebėtina, kad VTĮ 261 straipsnio 3 dalis nustato, jog už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, tačiau VTĮ nenumato, koks darbas yra laikomas darbu naktį. Todėl nustatant, kas yra darbas nakties metu, turi būti vadovaujamasi DK nuostatomis.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 154 straipsnis nustato, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 valandos iki 6 valandos. Kaip matyti iš byloje pateiktų darbo grafikų (b. l. 12-14), darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 16-23) ir budėjimo grafikų įstaigoje (b. l. 54-56), pareiškėjui 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo paskirta budėti nakties metu. Visas šis laikas priskiriamas pareigūno, dirbančiam pagal darbo grafikus, darbo laikui ir už jį yra mokamas darbo užmokestis nepriklausomai nuo to, kaip šis darbo laikas buvo panaudotas. Kadangi nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Statutas nenumato kitokio darbo naktį aiškinimo, darbo nakties metu sąvoka ir priemokos už jį dydis negali būti nustatomas ir aiškinamas kitaip, negu tai nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Aptariamos priemokos turi būti mokamos už visą darbo laiką, tenkantį nakties laikui, tai yra už darbo laiką nuo 22 iki 6 valandos, nepriklausomai nuo to, kokias konkrečias funkcijas pareigūnas šiuo laiku atliko. Tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir ankstesnėje savo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8–744/2007). Atsižvelgdama į tai, kas iš išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir pareiškėjui priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Iš pateikto pakoreguoto 2010 m. liepos mėnesio darbo grafiko (b. l. 12) matyti, jog pareiškėjas 2010 m. liepos mėnesį naktį budėjo 2010 m. liepos 1 d. – 6 val. (nuo 0.00 val. iki 6.00 val.), liepos 12 d. – 2 val. (nuo 22.00 val. iki 24.00 val.), liepos 13 d. – 6 val. (nuo 0.00 val. iki 6.00 val.), liepos 18 d. – 2 val. (nuo 22.00 val. iki 24.00 val.), liepos 19 d. – 6 val. (nuo 0.00 val. iki 6.00 val.). Taigi iš viso pareiškėjas 2010 m. liepos mėnesį dirbo 22 val. naktį. Iš 2010 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų apie naktinio darbo apmokėjimą (b. l. 16) matyti, kad pareiškėjui yra apmokėta už 5 val. naktinio darbo valandų pusantro darbuotojui nustatyto vidutinio atlyginimo tarifu ir neapmokėta už likusią darbo nakties metu dalį, t. y. 17 val.

Pareiškėjo vienos valandos vidutinis darbo užmokestis 2010 m. liepos mėnesį apskaičiuotinas 2011 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje Nr. 3-PAZ1-48 nurodomą vidutinį darbo užmokestį (b. l. 57) dalinant iš 2010 m. liepos mėnesį nustatytų darbo valandų skaičiaus, ir rezultatas yra 17,10 Lt (2 833,20 : 166 val. = 17,10 Lt). Atsakovas pareiškėjui už 17 val. turėjo sumokėti ne mažiau kaip pusantro karto darbuotojui nustatyto vidutinio atlyginimo (mėnesinės algos). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo darbas už budėjimą 2010 m. liepos mėnesį yra apmokėtas koeficientu 1, t. y. kaip nesant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Šiuo atveju byloje ginčas kyla dėl 0,5 koeficiento apmokėjimo. Pareiškėjui atsakovas turėjo sumokėti 25,65 Lt (1,5 koeficiento dydis), tačiau sumokėjo po 17,10 Lt (1 koeficiento dydis), todėl 1 valandos už darbą naktį nepriemoka yra 8,55 Lt. Taigi nepriemoka už 17 valandų darbo nakties metu yra 145,35 Lt (17 val. x 8,55 Lt = 145,35 Lt).

Iš pateikto pakoreguoto 2010 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafiko (b. l. 13) matyti, jog pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio mėnesį naktį budėjo 2010 m. rugpjūčio 1 d. – 2 val. (nuo 22.00 val. iki 24.00 val.), rugpjūčio 2 d. – 6 val. (nuo 00.00 val. iki 06.00 val.), rugpjūčio 11 d. – 2 val. (nuo 22.00 val. iki 24.00 val.), rugpjūčio 12 d. – 6 val. (nuo 0.00 val. iki 6.00 val.). Taigi iš viso pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 16 val. naktį. Iš 2010 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų apie naktinio darbo apmokėjimą (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjui nebuvo apmokėta už naktinio darbo valandas, t. y. 16 val.

Pareiškėjui vienos valandos vidutinis darbo užmokestis 2010 m. rugpjūčio mėnesį apskaičiuotinas 2011 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje Nr. 3-PAZ1-48 nurodomą vidutinį darbo užmokestį (b. l. 57) dalinant iš 2010 m. rugpjūčio mėnesį nustatytų darbo valandų skaičiaus, ir rezultatas yra 16,10 Lt (2 833,20 : 176,5 val. = 16,10 Lt). Atsakovas pareiškėjui už 16 val. turėjo sumokėti ne mažiau kaip pusantro karto darbuotojui nustatyto vidutinio atlyginimo (mėnesinės algos). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo darbas už budėjimą 2010 m. rugpjūčio mėnesį yra apmokėtas koeficientu 1, t. y. kaip nesant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Šiuo atveju byloje ginčas kyla dėl 0,5 koeficiento apmokėjimo. Pareiškėjui atsakovas turėjo sumokėti 24,15 Lt (1,5 koeficiento dydis), tačiau sumokėjo po 16,10 Lt (1 koeficiento dydis), todėl 1 valandos už darbą naktį nepriemoka yra 8,05 Lt. Taigi nepriemoka už 16 valandų darbo nakties metu yra 128,80 Lt (16 val. x 8,05 Lt = 128,80 Lt).

Iš pateikto pakoreguoto 2010 m. rugsėjo mėnesio darbo grafiko (b. l. 14) matyti, jog pareiškėjas 2010 m. rugsėjo mėnesį naktį budėjo 2010 m. rugsėjo 8 d. – 2 val. (nuo 22.00 val. iki 24.00 val.), rugsėjo 9 d. – 6 val. (nuo 00.00 val. iki 06.00 val.), rugsėjo 22 d. – 2 val. (nuo 22.00 val. iki 24.00 val.), rugsėjo 23 d. – 6 val. (nuo 0.00 val. iki 6.00 val.), rugsėjo 26 d. – 2 val. (nuo 22.00 iki 24.00 val.), rugsėjo 27 d. – 6 val. (nuo 0.00 val. iki 6.00 val.). Taigi iš viso pareiškėjas 2010 m. rugsėjo mėnesį dirbo 24 val. naktį. Iš 2010 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų apie naktinio darbo apmokėjimą (b. l. 20) matyti, kad pareiškėjui yra apmokėta už 1 val. naktinio darbo valandų pusantro darbuotojui nustatyto vidutinio atlyginimo tarifu ir neapmokėta už likusią darbo nakties metu dalį, t. y. 23 val.

Pareiškėjui vienos valandos vidutinis užmokestis 2010 m. rugpjūčio mėnesį apskaičiuotinas 2011 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje Nr. 3-PAZ1-48 nurodomą vidutinį darbo užmokestį (b. l. 57) dalinant iš 2010 m. rugsėjo mėnesį nustatytų darbo valandų skaičiaus ir rezultatas yra 16,10 Lt (2 833,20 : 176,5 val. = 16,10 Lt). Atsakovas pareiškėjui už 23 valandas turėjo sumokėti ne mažiau kaip pusantro karto darbuotojui nustatyto vidutinio atlyginimo (mėnesinės algos). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo darbas už budėjimą 2010 m. rugsėjo mėnesį yra apmokėtas koeficientu 1, t. y. kaip nesant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Šiuo atveju byloje ginčas kyla dėl 0,5 koeficiento apmokėjimo. Pareiškėjui atsakovas turėjo sumokėti 24,15 Lt (1,5 koeficiento dydis), tačiau sumokėjo po 16,10 Lt (1 koeficiento dydis), todėl 1 valandos už darbą naktį nepriemoka yra 8,05 Lt. Taigi nepriemoka už 23 valandas darbo nakties metu yra 185,15 Lt (23 val. x 8,05 Lt = 185,15 Lt).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už darbą naktį pareiškėjui priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis iš viso yra 459,30 Lt (145,35 Lt + 128,80 Lt + 185,15 Lt = 459,30 Lt).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandinį darbą 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Kaip jau buvo minėta, VTĮ 261 straipsnio 1 dalis nustato, jog už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo darbas įstaigoje buvo organizuojamas pagal iš anksto sudarytus grafikus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus darbo grafikus (b. l. 12-14) ir budėjimo grafikus įstaigoje (b. l. 54-56), patvirtintus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui, susipažinus su minėtais grafikais, darbo ir budėjimo laikas buvo žinomas iš anksto, todėl jam pagrįstai už tarnybą pagal iš anksto sudarytus grafikus buvo mokama pareiginė alga. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytus grafikus. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, jog švenčių dienomis pareiškėjas nedirbo, todėl taip pat pagrįstai buvo netenkintas jo prašymas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą švenčių dienomis.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl viršvalandžių už darbą 2010 m. liepos – rugsėjo mėnesiais priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio pareiškėjo prašymo, konstatavo, jog pareiškėjas per savaitę (per 7 dienas) dirbo ne daugiau kaip 40 valandų, o viršijus nustatytą darbo laiko dydį buvo kompensuota įstatymo numatytu būdu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo darbo grafikus (b. l. 12-14) ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis (b. l. 16-23), neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kodėl, anot jo, pirmosios instancijos teismo atsisakymas priteisti pareiškėjui darbo užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Pastebėtina, jog Tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, jog Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašas nustato darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose bendrąją tvarką ir ypatumus. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Tvarkos aprašas nepakeičia Vidaus tarnybos statuto ar Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, tačiau detalizuoja darbo ir poilsio laiko apskaitą. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą apskaitant darbo ir poilsio laiką policijos įstaigose pildomas žiniaraštis, kuris pildomas pagal Tvarkos aprašo nuostatas (Tvarkos aprašo 5 p.). Tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog Darbo ir poilsio laiko apskaitos žiniaraštis – dokumentas, į kurį įrašoma informacija apie policijos įstaigos darbuotojų darbo ir poilsio laiką. Taigi Tvarkos aprašas, detalizuodamas darbo ir poilsio laiko apskaitą, nepakeičia Vidaus tarnybos statuto ar Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, nustatančių apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis bei nakties darbą.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti darbo užmokesčio dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei viršvalandžius, tačiau nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui darbo užmokesčio dalies už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisiant pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui I. K. (I. K.) iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 459,30 Lt (keturi šimtai penkiasdešimt devyni litai trisdešimt centų) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą naktį 2010 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Kitoje dalyje skundą atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė