58d386be-08a8-4b0b-b97e-eeb73cd199db · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-976-657/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01376-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.5.; 3.3.1.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2 Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-962/2020 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys I. K., E. D., V. K., R. A. K., D. S., D. V., F. V., Å . T., L. V., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismÄ ir patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus pašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. 470,81 Eur įsiskolinimÄ už Å¡ilumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.3, b. l. 7-11, T.4, b. l. 160-161, T.5, b. l. 3-4).

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė tiekia Å¡ilumÄ daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pastato 23/100 dalys, į kurias įeina butas Nr. 9 (bendras plotas 114,47 kv. m, nesuformuotas atskiru nekilnojamuoju daiktu) nuosavybės teise priklauso atsakovui M. Z.. IeÅ¡kovė iki 2010-2011 m. Å¡ildymo sezono pradžios, skaičiuodama mokesčius už Å¡ilumÄ minėtame pastate, taikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK, Komisija) rekomenduotus Å¡ilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr.

5. Pagal MetodÄ Nr. 5, skaičiuojant mokesčius už Å¡ilumÄ , skirtÄ namo bendriems poreikiams tenkinti, taikomas 0,20 dydžio koeficientas. Atitinkamai buvo skaičiuojami mokesčiai ir atsakovui. IeÅ¡kovė 2010 m. lapkričio 8 d. gavo pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčių sprendimÄ , jog, skaičiuojant mokesčius už Å¡ilumÄ , skirtÄ namo bendriems poreikiams tenkinti pagal metodÄ Nr. 5, bÅ«tų taikomas 0,00 dydžio koeficientas. Nuo 2010-2011 m. Å¡ildymo sezono iki 2014-2015 m. Å¡ildymo sezono ieÅ¡kovė vadovavosi namo bendraturčių priimtu sprendimu ir Å¡ilumos paskirstymo metode numatyta mokesčių skaičiavimo tvarka, todėl mokesčiai už Å¡ilumÄ atsakovui tuo laikotarpiu nebuvo skaičiuojami.

Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos įpareigojus ieÅ¡kovę pakeisti pastato Å¡ilumos apskaitos schemÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinus, kad artimiausias Å¡ilumos paskirstymo metodas pastate esančiai situacijai yra Nr. 3, nuo 2014-2015 m. Å¡ildymo sezono pradžios mokesčiams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti taikytas Å¡is Å¡ilumos paskirstymo metodas, ir atsakovui vėl pradėti skaičiuoti mokesčiai už Å¡ilumÄ . Butų savininkai, kurie yra atsijungę nuo bendro Å¡ildymo sistemos, taip pat privalo mokėti už bendrų patalpų Å¡ildymÄ .

3. Skaičiuojant pagal MetodÄ Nr. 3, yra įvertinamas tolygaus Å¡ildymo sÄ lygos nesilaikymas, t. y. atskyrus Å¡ilumos kiekį vartotojams, kurie nesilaiko tolygaus Å¡ildymo sÄ lygos, papildomai likęs Å¡ilumos kiekis paskirstomas proporcingai likusiems gyventojams. Pastate yra 4 butai, atsijungę nuo centrinio Å¡ildymo. Pastate yra bendro naudojimo patalpos – laiptinės, mokesčiams neturi įtakos, kad jos nėra Å¡ildomos. IeÅ¡kovė, gavusi atsakovo 2018 m. vasario 13 d. įmokÄ , dalį jos užskaitė kaip delspinigius (23,10 Eur), todėl patikslintu ieÅ¡kiniu delspinigių priteisti nepraÅ¡o.

4. Atsakovas M. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad pastate yra du atskiri Å¡ilumos įvadai – Å¡ilumos apskaitos prietaisas 1 ir Å¡ilumos apskaitos prietaisas 2. Ant kiekvieno iÅ¡ jų įrengti atskiri pastato įvadiniai atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai. Vienas iÅ¡ jų apskaito Å¡ilumÄ tiekiamÄ atsakovui priklausančiai pastato daliai (23/100 daliai). Atsakovui priklausančioje namo dalyje taip pat įrengta ir alternatyvi atsinaujinančių energijos Å¡altinių elektrinė sistema „oras - oras“. Pastato laiptinės neÅ¡ildomos, buvusios centralizuotos Å¡ildymo sistemos vamzdynas yra demontuotas, bendrojo naudojimo patalpų pastate nėra.

6. Gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės duomenis apie įsiskolinimÄ pagal Å¡ilumos apskaitos prietaisÄ , atsakovas jį apmokėjo. Bendrojo naudojimo reikmėms praÅ¡omas priteisti įsiskolinimas yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė vienasmeniÅ¡kai ir nepagrįstai nustojo taikyti bendraturčių susitarimÄ dėl 4 ir 5 metodų ir nulinio koeficiento taikymo. Atsakovas turi pareigÄ su ieÅ¡kove atsiskaityti bÅ«tent pagal įvadinį apskaitos prietaisÄ Ä¯rengtÄ prietaise 2. Atsižvelgdami, kad pastate naudojami skirtingi Å¡ildymo bÅ«dai, 2009 m. spalio 16 d. pastato bendraturčiai įformino susitarimÄ dėl pastate suvartotos Å¡ilumos iÅ¡dalinimo, numatant, kad Å¡ilumos bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskyrimo koeficientas turi bÅ«ti lygus nuliui.

Šiam būdui pritarė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. R2-1733. Sprendžiant dėl pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijamo) vartotojams, prioritetas teikiamas pastato bendraturčių susitarimui. Susitarimas nėra nutrauktas ir nenuginčytas, ginčo dėl jo teisme nėra, todėl jis turi būti taikomas. Iš ieškovės pateikto žiniaraščio matyti, jog sumos apskaičiuotos, nesivadovaujant įvadinio atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, įrengto prietaise 2 parodymais ir susitarimo nuostatomis.

7. Byloje taikytinas senaties terminas, nes Å¡io ginčo pradžia – 2008 m. balandžio 10 d., kai komisija, atsakydama į ieÅ¡kovės paklausimÄ dėl tiekiamos/parduodamos Å¡ilumos energijos apskaitos, 2008 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu Nr. R2-455 patvirtino savo nuomonę, todėl ieÅ¡kovė yra praleidusi senaties terminÄ .

8. Tretieji asmenys I. K., E. D., V. K., R. A. K., D. S., Š. T., L. V. su ieškiniu nesutiko (T.3, b. l. 68, 162).

9. Nurodė, kad 2009 m. spalio 16 d. susitikimo metu buvo priimtas bendraturčių susitarimas, kad kiekvienas už buto Å¡ildymÄ moka pagal savo energijos Å¡altinio (dujos, elektra, centrinis Å¡ildymas) skaitiklių parodymus be jokių perskaičiavimų, perskirstymo, priskyrimo bendrosioms reikmėms. Bendraturčiai pasirinko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotus metodus Nr. 4 ir Nr. 5, nustatant priskyrimo koeficientÄ lygų nuliui. Susitarimas yra galiojantis ir jo bÅ«tina laikytis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.5, b. l. 96-105).

11. Teismas sprendime nurodė, kad iÅ¡ Å¡ilumos Å¡ildymui priskyrimo butui, (duomenys neskelbtini), ir priskaitymų už Å¡ilumÄ iÅ¡klotinės nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. matyti, kad atsakovui buvo skaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn.

12. Pastato bendraturčių susirinkime 2009 m. spalio 16 d. buvo priimtas susitarimÄ , kad kiekvienas už Å¡ildymo energijÄ apmoka pagal savo atskirus energijos apskaitos prietaisus, t. y. pagal metodus Nr. 4 ir Nr. 5, taikant nulinį koeficientÄ . Å iam bÅ«dui 2009 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tu Nr. R2-1733 pritarė ir Komisija, todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 metų balandžio mėn. įsiskolinimÄ už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Galiojant teisėtam, įstatymų nuostatas atitinkančiam bendrasavininkų susitarimui, ieÅ¡kovės priskaitymai, netaikant nulinio koeficiento, yra nepagrįsti. Tai, kad ieÅ¡kovė nurodo susitarimÄ gavusi tik 2010 m. lapkričio 8 d., nesudarė pagrindo jo netaikyti nuo priėmimo dienos, nes susitikimas organizuotas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, jame dalyvavo ir ieÅ¡kovės atstovas, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovei apie tokį susitarimÄ buvo žinoma. Be to, iÅ¡ AB „Kauno energija“ 2009 m. rugsėjo 23 d. raÅ¡to Nr. 20-4246 matyti, kad ieÅ¡kovė Valstybinei kainų ir energetikos inspekcijai nurodė, kad skirstant pastato sunaudotÄ Å¡iluminę energijÄ reikėtų naudoti metodus Nr. 4 ir Nr. 5, kol bendraturčiai pasirinks kitÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ .

Bylos duomenimis bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad iki 2014-2015 metų Å¡ildymo sezono pradžios, ieÅ¡kovė taikė Å¡ilumos apskaitos ir paskirstymo tvarkÄ pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotus Å¡ilumos paskirstymo metodus Nr. 4, kartu su metodu Nr. 5, taikant Å¡ilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti koeficiento reikÅ¡mę XPÅ bn = 0,00.

13. IÅ¡ Komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡to Nr. R2-2371 matyti, kad ieÅ¡kovė prašė iÅ¡aiÅ¡kinti, koks Å¡ilumos paskirstymo metodas turėtų bÅ«ti taikomas, skirstant Å¡ilumÄ pastate, jei bendrovė pakartotinai atliktų pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos pakeitimus. Taigi, ieÅ¡kovė kreipėsi ne dėl esamos situacijos, o praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinimo, kaip bÅ«tų, jeigu rekonstrukcija bÅ«tų atlikta. Komisija, ieÅ¡kovės pateiktos informacijos pagrindu, rekomendavo taikyti metodÄ Nr. 3, kaip labiausiai atitinkantį pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus apskaitos prietaisus.

14. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2014 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu Nr. 2R-1475 ir 2014 m. liepos 4 d. raÅ¡tu Nr. 2R-2046 įpareigojo AB „Kauno energija“ pakeisti pastato Å¡ilumos apskaitos schemÄ ir po atliktų darbų VKEKK tokiÄ apskaitos schemÄ pripažino, kaip neatitinkančiÄ jokio galiojančio Å¡ilumos paskirstymo metodo, tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad pastato Å¡ilumos apskaitos schema buvo pakeista. Tai, jog buvo įrengtas įvadinis Å¡ilumos apskaitos prietaisas, skirtas butų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 8 Å¡ildymui bei bendro naudojimo patalpose ir karÅ¡to vandens paruoÅ¡imui suvartotos Å¡ilumos apskaitai, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, jog buvo atlikta rekonstrukcija.

IeÅ¡kovės atstovė 2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2014 m. gegužės 20 d. rekonstrukcijos projektas, pagal kurį bÅ«tų likęs vienas įvadinis Å¡ilumos apskaitos prietaisas, nebuvo įgyvendintas, o galiojanti yra 2014 m. liepos 22 d. Å¡ilumos apskaitos schema, pagal kuriÄ Ä¯ pastatÄ Ä¯rengti du atskiri įvadiniai atsiskaitomieji įvadai, visiÅ¡kai atitinka 2008 metų Å¡ilumos apskaitos prietaisų įrengimo schemÄ .

15. Å ilumos paskirstymo metodo pakeitimo sÄ lyga – rekonstrukcija, dėl ko ieÅ¡kovė kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2014 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡te Nr. R2-2371 nurodė, kad metodas Nr. 3 taikomas, kai Å¡ilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė Å¡ildymo sistema su buto įvade įrengtais Å¡ilumos apskaitos prietaisais bei kiekvieno buto įvade įrengtais karÅ¡to vandens kiekio apskaitos prietaisais.

Rekonstrukcija, kuriÄ atlikus bÅ«tų įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas, kuris matuotų bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, neatlikta, todėl ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo keisti Å¡ilumos paskirstymo metodikos. Be to, atsakovas nurodė, kad kolektorinės Å¡ildymo sistemos nėra, prieÅ¡ingų įrodymų nepateikta, tai matyti schemoje. Butų dalies buitiniai skaitikliai įrengti Å¡ilumos punkte, o ne butuose ar laiptinėse, t. y. negali bÅ«ti naudojami Å¡ilumos sunaudojimui bendrojo naudojimo patalpose apskaičiuoti, jie nustato tik suvartotos Å¡ilumos proporcijas, kÄ reglamentuoja LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų nustatytam šilumos kiekiui paskirstyti buitiniams vartotojams.

16. VKEKK 2014 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡tas Nr. R2-2371 laikytinas rekomendacinio pobÅ«džio raÅ¡tu, jis nėra individualus administracinis aktas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo prasme, o tik Komisijos nuomonė, pateikta ieÅ¡kovės suteiktos informacijos pagrindu, todėl negalėjo bÅ«ti pagrindu pakeisti skaičiavimo metodikÄ bei netaikyti bendraturčių susitarimo. Tiek pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek pagal kitus teisės aktus, sprendžiant dėl pastate suvartoto Å¡ilumos kiekio paskirstymo vartotojams, prioritetas teiktinas bÅ«tent pastato bendraturčių susitarimui.

Pastato bendraturčiai (tretieji asmenys) nurodė, kad susitarimas yra galiojantis ir jo bÅ«tina laikytis. NeiÅ¡pildžius rekonstrukcijos sÄ lygos, nepasikeitus kitoms aplinkybėms (Å¡ildymo schemai), ieÅ¡kovei nebuvo teisinio pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti gyventojų pasirinktÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ . Susitarimas buvo visų Å¡alių vykdomas ir taip tapo atsakovo ir ieÅ¡kovės sudarytos Sutarties dėl Å¡ilumos energijos tiekimo individualia dalimi. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė apie metodo pakeitimÄ informavo bendraturčius.

17. Be to, bylos duomenimis, abejotinas Metodo Nr. 3 taikymo atitikimas teisingumo, protingumo, proporcingumo principams, kadangi iÅ¡ byloje pateiktų žiniaraščių matyti, kad metodo taikymas sÄ lygojo ydingÄ rezultatÄ , kai atsakovui tam tikrais laikotarpiais priskiriama iki 100 proc. visų bendrojo naudojimo patalpoms tenkančių Å¡ilumos iÅ¡laidų. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų Å¡ilumos paskirstymo lentelių, 2014 m. spalio mėn. atsakovui tenka 91,75 kwh iÅ¡ 143 kwh, t. y. 64 procentai visų iÅ¡laidų bendrosioms reikmėms, 2014 m. lapkričio mėn. – 93,651 kwh iÅ¡ 139,999 kwh, t. y. 67 procentai visų iÅ¡laidų bendrosioms reikmėms, 2014 m. gruodžio mėn. – iÅ¡ 370,999 kwh atsakovui tenka 370,999 kwh, t. y. 100 procentų iÅ¡laidų bendrosioms reikmėms. 2015 m. sausio mėn. – 680 kwh iÅ¡ 680 kwh, t. y. 100 procentų, 2015 metų vasario mėn. – atsakovui tenka 399,723 kwh iÅ¡ 623 kwh, t. y. 64 procentai, 2015 m. kovo mėn. (po perskaičiavimo) atsakovui tenka 543,360 kwh iÅ¡ 1143 kwh, t. y. 48 procentai, 2015 m. balandžio mėn. (po perskaičiavimo) – 47 procentai, 2015 m. spalio mėn. (po perskaičiavimo) – 43 proc., 2015 m. lapkričio mėn. (po perskaičiavimo) – 43 proc., 2015 m. gruodžio mėn. (po perskaičiavimo) – 46 proc., 2016 m. sausio mėn. (po perskaičiavimo) – 73 proc., 2016 m. vasario mėn. – 64 proc., 2016 m. kovo mėn. – 64 proc., 2016 m. balandžio mėn. (po perskaičiavimo) – 50 proc., 2016 m. lapkričio mėn. – 64 proc., 2016 m. gruodžio mėn. – 64 proc. (4 t., b. l. 185-195), kai atsakovo turto dalis pastate sudaro 23/100.

Nors ieÅ¡kovės atstovas teigė, jog tokie rezultatai gaunami įvertinus tolygaus Å¡ildymo nesilaikymo sÄ lygÄ , tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl toks neproporcingas Å¡ilumos kiekio priskyrimas gaunamas, kai be atsakovo, kuris nėra atsijungęs nuo centralizuoto Å¡ildymo, tik jo nenaudoja, pastate yra dar 4 butai, kurie taip pat nenaudoja centralizuotos Å¡ilumos energijos, nes yra atsijungę centralizuoto Å¡ildymo sistemos.

18. Sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovas turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad nenaudoja centralizuotai tiekiamo Å¡ildymo. Ä®siskolinimas pagal trečiÄ jį metodÄ skaičiuotas nepagrįstai, o galimos skolos susidarymas pagal kitus metodus yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

19. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2017 m. sausio 24, nuo Å¡ios datos skaičiuotinas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Kadangi ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ , kurios skaičiavimo pradžia yra 2009 metų gruodžio mėn., ieÅ¡kovė nėra praleidusi 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino.

20. IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinos 928,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. IeÅ¡kovė AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.5, b. l. 128-131). Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad AB „Kauno energija“, skaičiuodama mokesčius už Å¡ilumÄ neturėjo pagrindo keisti Å¡ilumos paskirstymo metodo. Ginčo pastate (duomenys neskelbtini), yra 9 atskiri butai, 4 iÅ¡ jų yra atsijungę nuo centralizuotos namo Å¡ildymo sistemos, butus Å¡ildosi savo energijos Å¡altiniais. Likę 5 butai (butas Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr.

8) yra prijungti prie namo Å¡ildymo sistemos. Šį faktÄ patvirtina name įrengti Å¡ilumos apskaitos prietaisai ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 3 redakcijoje, bendrųjų nuostatų 1.3 punkte yra nurodyta, kad Å¡is metodas gali bÅ«ti taikomas kai veikiantys buitiniai Å¡ilumos skaitikliai įrengti daugiau kaip 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų, prijungtų prie pastato bendrosios Å¡ildymo sistemos. Veikiantys Å¡ilumos skaitikliai yra įrengti butams Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 8, Nr. 9, kas sudaro daugiau nei 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų, prijungtų prie pastato bendrosios Å¡ildymo sistemos.

Metodo 1.8 punkte yra numatyta, kad pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms taikoma tolygaus Å¡ildymo sÄ lyga. Po Inspekcijos įpareigojimo ir atliktų darbų bÅ«tent Metodas Nr. 3 atitinka pastate esančiÄ situacijÄ . Kituose metoduose nėra numatytas jų taikymas, esant tokiai situacijai. Å iÄ pozicijÄ savo iÅ¡vadoje akcentavo ir Komisija. Teismas vertino faktinę situacijÄ dėl Å¡ilumos apskaitos prietaisų įrengimo ir darė netinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal pastate įrengtus Å¡ilumos apskaitos prietaisus, nėra galimybės tinkamai ir teisėtai apskaičiuoti ir paskirstyti mokesčius pagal kitus Å¡ilumos paskirstymo metodus. 1.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad Komisijos iÅ¡vada yra vien rekomendacinio pobÅ«džio, nėra individualus administracinis aktas ir Å¡iuo pagrindu keisti Å¡ilumos paskirstymo metodo bei netaikyti namo bendraturčių susitarimo nėra pagrindo. Sutiktina, kad Komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡vada yra rekomendacinio pobÅ«džio, tačiau svarbu įvertinti, kad tik Å¡i institucija turi tinkamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti, ar Å¡ilumos tiekėjai tinkamai skaičiuoja mokesčius savo vartotojams, ar skaičiuojant mokesčius už Å¡ilumÄ yra taikomi tinkami Å¡ilumos paskirstymo metodai.

Namo bendraturčių susitarimas taikyti 0,00 dydžio koeficientÄ iÅ¡ esmės netenka galios, kadangi, taikant Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 3, nėra numatyta, jog vartotojai galėtų priimti kokius nors sprendimus dėl Å¡ilumos kiekių netaikymo ar kitokio jų taikymo, nei numatyta Å¡ilumos paskirstymo metode, be to, iÅ¡lyga dėl Å¡ilumos kiekių netaikymo buvo numatyta tik Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 5 senoje redakcijoje. Atsakovas neginčijo Komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. iÅ¡vados. 1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog vertinant į bylÄ pateiktus ieÅ¡kovės duomenis, abejotinas Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 3 taikymo atitikimas teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, kadangi atsakovui tam tikrais laikotarpiais priskiriama iki 100 proc. visų bendrojo naudojimo patalpoms tenkančių Å¡ilumos iÅ¡laidų.

Pažymėtina, atsakovo butui Nr. 9 apmokestintas Å¡ilumos kiekis yra už tolygaus Å¡ildymo sÄ lygos nesilaikymÄ , kuris yra numatytas metodo Nr. 3 1.8 punkte. Komisija nepasisakė, kad ieÅ¡kovė netinkamai skaičiuoja mokesčius už Å¡ilumÄ ginčo name. Kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui yra sudaromas Å¡ilumos balansas – pastate suvartotas bei Å¡ilumos įvade atsiskaitomuoju Å¡ilumos apskaitos prietaisu iÅ¡matuotas Å¡ilumos kiekis (QP) susideda iÅ¡ Å¡ilumos kiekių sumos: naudingojo ploto Å¡ildymui (QPÅ ), karÅ¡to vandens paruoÅ¡imui (QPKv), karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui (QPR toliau – cirkuliacijai), bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui (QPÅ bn):

QP = QPÅ + QPKv + QPR + QPÅ bn kWh. Butui Nr. 9 apmokestintas Å¡ilumos kiekis yra už tolygaus Å¡ildymo sÄ lygos nesilaikymÄ 93,651 kWh. Pastato suvartotas Å¡ilumos kiekis pasidalina vandens paÅ¡ildymui, cirkuliacijai, naudingo ploto Å¡ildymui ir bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui vartotojams nesilaikantiems tolygaus Å¡ildymo sÄ lygos. Kitiems vartotojams už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ Å¡ilumos nebelieka, todėl pagal metodikÄ papildomas Å¡ilumos kiekis nėra priskiriamas.

22. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas prašė skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.5, b. l. 136-141).

23. Atsiliepime nurodė, kad teismas tiesiogiai, tinkamai iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, nuosekliai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai juos įvertino ir teisingai nustatė, jog pastatas Å¡ildomas pagal miÅ¡riÄ teisėtÄ Å¡ildymo sistemÄ . Atsakovo 0,23 dalyje butas (114,47 kv.

m) nuo buvusios namo centralizuotos Å¡ildymo sistemos teisėtai atjungtas nuo 1995 metų, turi atskirÄ Å¡ildymo sistemÄ su atskiru tik pastato daliai įvadu bei atskiru atsiskaitomuoju prietaisu. Å ių faktų ieÅ¡kovė neginčijo. Pastate nėra bendro naudojimo Å¡ilumos tiekimo vamzdynų tinklų (stovų), laiptinės neÅ¡ildomos nuo 1982 m. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad pastate buvo įvykdyta rekonstrukcija, kad pasikeitė Å¡ilumos schema. Visi pastato vartotojai 2010 metais pasirinko Å¡ilumos paskirstymo metodus Nr.4 ir Nr.5, jame nulinį koeficientÄ .

Susitarimas teisėtai priimtas, nėra nutrauktas ar nuginčytas, todėl ieškovei nebuvo pagrindo imti taikyti kitus, nei bendraturčių pasirinktus, metodus. Teismas pagrįstai sprendė, kad privalėjo būti taikomi metodai Nr.4 ir Nr.5. Ieškovės taikytas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 visiškai neatitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bei įrengtų atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, ir negali būti taikomas šilumos paskirstymui. Jo taikymas iš esmės pažeidė atsakovo teises.

Teismas pagrįstai pasisakė, jog vertinant į bylÄ pateiktus ieÅ¡kovės duomenis, abejotinas Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 3 taikymo atitikimas teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir nurodė, kad Komisijos iÅ¡vada yra rekomendacinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovės pateiktas pavyzdinis paaiÅ¡kinimas galėjo bÅ«ti pateiktas bylos nagrinėjimo metu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybes teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

25. Apeliacinio skundo dalykas yra Å¡alių ginčas dėl į daugiabutį namÄ (duomenys neskelbtini) centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos paskirstymo, taikant nulinį koeficientÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti.

26. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė tiekia Å¡ilumÄ daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovui M. Z. nuosavybės teise priklauso 23/100 pastato dalys, į kurias įeina 114,47 kv. m bendro ploto butas Nr. 9, kuris nesuformuotas atskiru nekilnojamuoju daiktu. Likusios 77/100 dalys gyvenamojo namo įregistruotos atskirais butais (T.1, b. l. 8-10). Pastatas Å¡ildomas pagal miÅ¡riÄ Å¡ildymo sistemÄ : pastate yra centralizuota dujų sistema, centralizuota elektros sistema, centralizuotos Å¡ilumos Å¡ildymo sistema. Atsakovui priklausančioje namo dalyje (9 butas) įrengta ir alternatyvi atsinaujinančių energijos Å¡altinių elektrinė sistema „oras - oras“ (T. 1, b. l. 98-100).

27. Kaip matyti iš 2008 metų pastato šilumos apskaitos prietaisų įrengimo schemos, pastate yra du atskiri šilumos įvadai – ŠAP 1 (butų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8 šilumos apskaitos prietaisas) ir ŠAP 2 (buto Nr. 9 šilumos apskaitos prietaisas). Ant kiekvieno iš jų įrengti atskiri pastato įvadiniai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (T. 1, b. l. 64-66, 105; T. 2, b. l. 36).

28. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2009 m. rugsėjo 17 d. susirinkime buvo nutarta laiptinėse nestatyti šildymo prietaisų – radiatorių bei nešildyti bendro naudojimo patalpų (protokolas Nr. U-27, T. 1, b. l. 67-68).

29. Pastato butų savininkai 2009 m. spalio 16 d. sudarė susitarimÄ , kuriuo nusprendė pastate suvartotos Å¡ilumos paskirstymui taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotÄ taikyti Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, kartu su metodu Nr. 5, taikant Å¡ilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti koeficiento reikÅ¡mę lygiÄ nuliui (T. 1, b. l. 71).

30. IeÅ¡kovė nuo 2014 – 2015 m. Å¡ildymo sezono pradžios pradėjo taikyti Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 3 (2014 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡tu Nr. R2-2371 (1 t., b. l. 84-87, 88-90, 4 t., b. l. 142-144). Dėl atsakovo prievolės mokėti už Å¡ilumos energijÄ bendrosioms reikmėms 31. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant bendrÄ sias pastato konstrukcijas, bei bendrÄ sias pastato inžinerines sistemas.

Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui sunaudotÄ energijÄ .

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi, Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos energijos srautai apÅ¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, tad bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių rinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

Ä®statymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti. Å iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. PrieÅ¡ingas aptariamosios teisės normos aiÅ¡kinimas galėtų iÅ¡kreipti proporcingumo principÄ ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko iÅ¡laidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punkto rekonstrukcija nebuvo išpildyta, todėl ieškovė neturėjo pagrindo keisti šilumos paskirstymo metodikos, kuri buvo nustatyta namo gyventojų 2009 m. spalio 16 d. susitarimu. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo laiptinėse nėra radiatorių, o pastatas Å¡ildomas pagal miÅ¡riÄ Å¡ildymo sistemÄ : pastate yra centralizuota dujų sistema, centralizuota elektros sistema, centralizuotos Å¡ilumos Å¡ildymo sistema.

35. Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , kai Å¡ilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.

36. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis Å¡ilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už iÅ¡laidas, skirtas bendram turtui iÅ¡laikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms Å¡ildyti.

Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų Å¡ildymas, karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymas) – turi bÅ«ti apmokėta kaip namo savininkų. Å i dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iÅ¡ bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

37. Be kita ko, Å¡iame kontekste taip pat svarbu paminėti, jog kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio namo patalpų, atjungtų nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo, savininkų pareigos mokėti už namui tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ tais atvejais, kai bendro naudojimo patalpose nėra radiatorių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos energijos srautai apÅ¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines.

Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti Å¡ildymo įrenginiai, reiÅ¡kia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamÄ Å¡ildyti energijÄ ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų Å¡ildymÄ , nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio Å¡altojo sezono metu ir laiptinės Å¡ildymui pakanka Å¡ilumos energijos tiek, kiek jos teikia Å¡ilumos energijos vamzdynu Å¡ildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė neÅ¡ildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to Å¡ilumos energijos iÅ¡laidų.

Å ilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo Å¡ilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį Å¡ilumos kiekį suvartojo konkretÅ«s vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms Å¡ildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų Å¡ildymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K382-421/2017).

38. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų iÅ¡orinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, Å¡ildymo bÅ«do ir kitų aplinkybių. Tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose Å¡ildymo prietaisų nėra, vartotojai privalo apmokėti tik Å¡ilumos nuostolius, patiriamus tiekiant Å¡ilumÄ Å¡ilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato Å¡ilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų).

39. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl mokesčio už Å¡ilumos kiekį bendrosioms reikmėms yra nurodęs, kad pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti už pastate sunaudotÄ Å¡ilumÄ , net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu Å¡ilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas – tačiau tokiu atveju pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį apskaičiuojant vartotojui tenkantį Å¡ilumos kiekį, laikoma, kad visa Å¡iluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato Å¡ildymo sistemos vamzdynuose pristatant Å¡ilumÄ nuo Å¡ilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose).

PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnį bÅ«tų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų (kurie nutraukė Å¡ilumos tiekimÄ bendrojo naudojimo patalpose) kitų Å¡ilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sÄ skaitÄ už Å¡ilumÄ bÅ«tų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos Å¡ilumos kiekis, o antriesiems – visas (2018 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017). Dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo tinkamumo 40.

Tarp Å¡alių kilus ginčui, koks Å¡ilumos paskirstymo metodas turėtų bÅ«ti taikomas apskaičiuojant už daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini) patiektÄ Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį mokėtinas sumas, neiÅ¡skiriant vien atsakovo buto ir jam palankiausio metodo, turi bÅ«ti nustatyta, kuris metodas labiausiai atitiktų viso pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos tipÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius Å¡ilumos apskaitos prietaisus, taip pat kurį metodÄ taikant bÅ«tų teisingai nustatyta, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka konkrečiam Å¡ilumos vartotojui.

41. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir jo atstovas tvirtino, jog apskaičiuojant mokesčius bendrų patalpų, konstrukcijų šildymui, turi būti taikomas iki tol naudoti šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5, nustatyti daugiabučio namo savininkų susitarimu, kuris yra nenuginčytas, nepanaikintas ir galiojantis.

42. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, sprendė, jog ieÅ¡kovė, skaičiuodama mokesčius bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui, negali taikyti metodo Nr. 3, nes nebuvo atlikta Å¡ilumos įrenginių rekonstrukcija, t. y. bÅ«tų įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas, kuris matuotų bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, neatlikta; be to nėra kolektorinės Å¡ildymo sistemos; butų dalies buitiniai skaitikliai įrengti Å¡ilumos punkte, o ne butuose ar laiptinėse, t y. negali bÅ«ti naudojami Å¡ilumos sunaudojimui bendrojo naudojimo patalpose apskaičiuoti, jie nustato tik suvartotos Å¡ilumos proporcijas, kÄ reglamentuoja LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, pagal kurias Buitinis Å¡ilumos skaitiklis – neatsiskaitomasis Å¡ilumos apskaitos prietaisas, įrengtas ties tiekimo – vartojimo riba butuose ir kitose patalpose ir matuojantis suvartotÄ Å¡ilumos kiekį.

43. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 15 d.) nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus Å¡ilumos punkto įvade įrengtas Å¡ilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrÄ viso pastato suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, taikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr.

4. Å is metodas taikytinas daugelyje daugiabučių, kuriuose nėra individualios apskaitos, kur Å¡iluma Å¡ildymui ir karÅ¡tas vanduo tiekiami iÅ¡ individualaus Å¡ilumos punkto stovais. Taikant Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 vienas pagrindinių kriterijų nustatant Å¡ilumos vartotojui tenkantį Å¡ilumos kiekį yra butų ir patalpų naudingasis plotas (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 (galiojusiu iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.) patvirtinto Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 1.1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016).

Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 (2013 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 03-629 redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.) patvirtintų Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 p.).

44. Kaip jau minėta, namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai 2009 m. spalio 16 susitarimu nutarė taikyti Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, kartu su paskirstymo metodu Nr.

5. Å iam susitarimui 2009 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tu Nr. R2-1733 pritarė ir VKEKK. 45. 2013 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo, ieÅ¡kovė AB „Kauno energija“ 2014 m. liepos 14 d. paprašė Komisijos paaiÅ¡kinti dėl galimybės toliau naudoti metodus Nr. 4 ir Nr. 5 ir nurodyti, pagal kokį Å¡ilumos paskirstymo metodÄ name suvartota Å¡iluma turėtų bÅ«ti paskirstoma. Komisija 2014 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡tu Nr. R2-2371 pateikė paaiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad taikomi metodai Nr. 4 ir Nr. 5 neatitinka faktinio naudojimo ir todėl negali bÅ«ti taikomas Å¡ilumai pastate paskirstyti. Labiausiai Å¡ilumai pastate paskirstyti tinka Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr. 3, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19. IeÅ¡kovė nuo 2014-2015 m. Å¡ildymo sezono pradžios name suvartotai Å¡ilumos energijai paskirstyti pradėjo taikyti Komisijos rekomenduojamÄ metodÄ Nr. 3 ir apie tai informavo namo gyventojus (T.1, b. l. 88).

46. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, nepagrįstai konstatavo, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡vada dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo perskaičiuoti mokesčio taikydama metodÄ Nr. 3.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Komisijos raÅ¡tas negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡ilumos teikėjÄ ar Å¡ilumos vartotojus įpareigojantis, privalomas administracinis teisės aktas, kuriuo nusprendžiama dėl konkretaus metodo taikymo pastatui. Kaip minėta, konkretų Å¡ilumos kiekio paskirstymo metodÄ pritaiko Å¡ilumos tiekėjas, o į Komisijos funkcijas įeina rekomenduojamų metodų patvirtinimas ir, netipinių Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens tiekimo sistemų atvejais, kitokių, nei Komisijos rekomenduojami, vartotojų siÅ«lomų taikyti metodų suderinimas, tačiau neįeina administracinių sprendimų dėl konkretaus Å¡ilumos kiekio paskirstymo metodo pritaikymo konkrečiame pastate priėmimas.

Tuo atveju, jeigu vartotojai nesutinka su Å¡ilumos teikėjo pritaikytu metodu (ir, atitinkamai, jiems tenkančiomis sumokėti sumomis už Å¡ilumos energijÄ ), jie turi teisę Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoti civilinį ginÄÄ , kurį ne teismo tvarka įgaliota nagrinėti Komisija. Komisijos priimtas sprendimas dėl vartotojo reikalavimų, susijusių su galimu netinkamo Å¡ilumos kiekio paskirstymo metodo taikymu, įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo Å¡alis per 30 dienų nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio bendrosios kompetencijos teisme.

Komisija tik ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka gali priimti privalomÄ ginčo Å¡alims sprendimÄ dėl Å¡ilumos teikėjo veiksmų pritaikant konkretų Å¡ilumos kiekio paskirstymo metodÄ teisėtumo.

48. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad vartotojai (namo gyventojai ir / ar atsakovas) nustatyta tvarka bÅ«tų kreipęsi į KomisijÄ , siekdami iÅ¡spręsti kilusį ginčo tarp atsakovo (namo gyventojų) ir Å¡ilumos tiekėjo dėl galimai netinkamai pritaikyto Å¡ilumos kiekio paskirstymo metodo.

49. Kaip jau minėta, namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių 2009 m. spalio 16 d. susitarimu buvo nutarta pastate suvartotos Å¡ilumos paskirstymui taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotÄ taikyti Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, kartu su metodu Nr. 5, naudojant Å¡alių susitarimu patvirtintÄ pastato bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskirtÄ Å¡ilumos kiekio dalies koeficientÄ lygų 0.

50. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtinto Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 (redakcija galiojusi nuo 2005 m. liepos 31 d. iki 2013 m. vasario 21 d.) 3.1. punkte buvo nustatyta, kad namui, turinčiam dvi laiptines yra rekomenduojama Å¡ilumos kiekio dalis pastato bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui (XPÅ bn) yra 0,18, o Å¡ilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskyrimo koeficientas galėjo bÅ«ti nustatomas Å¡alių susitarimu (3.3 p.). Nuo 2015 m. kovo 7 d. įsigaliojusioje redakcijoje buvo nustatyta, kad kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato Å¡ildymo sistemos projektÄ nėra įrengtų Å¡ildymo prietaisų XPÅ bn yra 0,1 (3.1.2. p.).

51. Nuo 2013 m. vasario 21 d. įsigaliojusioje metodo Nr. 5 redakcijoje neliko nuostatos dėl koeficiento nustatymo Å¡alių sutarimu (3.3 p. neteko galios), o koeficientas galėjo bÅ«ti nustatomas pagal pastato energijos vartojimo audito duomenis, kai daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimo priėmimo tvarka pasirenka jį taikyti (3.2. p.). Taigi, priėmus pastarÄ jį teisės aktÄ , nebeliko galimybės taikyti vartotojų pageidavimu pasirinkto ir jų sprendimu patvirtinto Å¡ilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento.

52. Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 1 d.) buvo nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka Civilinio Kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

53. Taigi, Å¡i teisės norma aiÅ¡kiai nurodo, kad Å¡ilumos tiekėjas visam pastate suvartotam Å¡ilumos kiekiui paskirstyti (iÅ¡dalyti) vartotojams privalo taikyti pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodÄ , kol Å¡ilumos vartotojai nustatyta tvarka pasirinks jų interesus atitinkantį metodÄ iÅ¡ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų arba su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderins kitÄ metodÄ . Å i norma yra imperatyvi, taikoma kartu su VKEKK rekomendacijomis, ir privaloma ne tik Å¡ilumos tiekėjui, bet ir vartotojams.

54. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai po 2013 m. vasario 21 d., t. y. po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. O3-41 pakeitimų įsigaliojimo bÅ«tų pasirinkę kitÄ galiojantį Å¡ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodÄ ir / arba pageidaujamÄ metodÄ bÅ«tų suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Todėl ieÅ¡kovė pagrįstai pastate (duomenys neskelbtini) nuo 2014-2015 m.

Å¡ildymo sezono pradžios taikė labiausiai tinkančius Å ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodÄ Nr. 3, o namo bendraturčiai negali, nepaisydami pasikeitusio teisinio reguliavimo, pasiremdami CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostatomis reikalauti toliau į daugiabutį namÄ centralizuotai tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ skirstyti naudojant Å¡alių susitarimu patvirtintÄ pastato bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui priskirtÄ Å¡ilumos kiekio dalies koeficientÄ lygų 0.

55. Juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalies norma taikytina ne mechaniÅ¡kai, bet atsižvelgiant į sutarties sÄ lygas ir į konkrečios taikytinos imperatyviosios normos pobÅ«dį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Atsižvelgiant į tęstinį Å¡ilumos energijos tiekimo sutarties pobÅ«dį, t. y. į tai, kad nauja teisės norma buvo nustatyta Å¡ilumos tiekėjo teisė parinkti tinkamÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ tais atvejais, kai vieno iÅ¡ metodų nepasirinko vartotojas, darytina iÅ¡vada, jog Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti Å¡ilumos tiekėjÄ taikyti pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , taikytina ir Å¡alių Å¡ilumos energijos tiekimo sutarčiai, sudarytai iki Å¡io įstatymo normos įsigaliojimo, nes pakeitimas įsigaliojo sutarčiai dar nepasibaigus ir Å¡alių sutartiniams santykiams tebesitęsiant.

Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis principas, jog įstatymas neturi atgalinio veikimo galios, nepažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017).

56. Vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sÄ lygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad standartinės sÄ lygos galioja Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡alių individualiai aptartoms sÄ lygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Vadinasi, imperatyvioje teisės normoje – Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prievolė pastate suvartotÄ Å¡ilumos kiekį paskirstyti (iÅ¡dalyti) vartotojams, o kiekvienam vartotojui mokėti už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, ne vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių pageidaujamu bÅ«du, o iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Esant tęstiniams šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, šalių sutartiniai santykiai turi būti koreguojami, keičiantis teisiniam reguliavimui ir, toks energijos pirkimo – pardavimo sutarčių koregavimas neprieštarauja įstatymas neturi atgalinio veikimo galios principui ir CK 6.157 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

57. Kiti vartotojų siÅ«lomi ar teikiami su Komisija suderinti paskirstymo metodai gali bÅ«ti taikomi netipinėse Å¡ilumos bei karÅ¡to vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo – vartojimo ribos ar Å¡ilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų paskirstymo metodų taikyti negalima. Å ilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 16-18 punktai nustato, kad paskirstymo metodų taikymo pradžia nustatoma tiekėjo ir vartotojo sutartimi, vartotojui pasirinkus paskirstymo metodÄ . <...> Iki vartotojo apsisprendimo ir sutarties pasiraÅ¡ymo taikoma, Å¡iluma bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti yra tiekiama bei patiektas Å¡ilumos kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

58. Pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, ankstesnis nulinio koeficiento parinkimas, nepagrįstas skaičiavimais (auditu), negalioja. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo reikalaujamas taikyti nulinio koeficiento skaičiavimas Å¡ilumos kiekio paskirstymui yra pagrįstas auditu, ir toks skaičiavimas (auditas) yra atliktas. Net ir vertinant, 2009 m. spalio 16 d. gyventojų susirinkimo nutarimÄ kaip Å¡alių susitarimÄ taikyti sutarties sudarymo metu galiojusį nulinį koeficientÄ bendrosioms reikmėms skirto Å¡ilumos kiekio paskirstymui, Å¡is susitarimas negali prieÅ¡tarauti valstybės institucijų priimtai bendrajai teisės normai, nes toks susitarimas savo teisine galia yra žemesnės galios individualaus pobÅ«džio teisės norminis aktas nei valstybės institucijų priimti įstatymo lydimieji aktai.

Å iuo atveju tai yra Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimai. Be abejo, pasikeitęs teisinis reguliavimas nepanaikina namo gyventojų apsisprendimo, pagal kurį, remiantis ieÅ¡kovų teisme duotais paaiÅ¡kinimais, galima spręsti, kad už bendrosioms reikmėms skirto Å¡ilumos kiekio paskirstymÄ Å¡ilumos tiekėjui turėtų mokėti tik nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo neatsijungę namo gyventojai, tačiau toks Å¡alių susitarimas gali bÅ«ti įgyvendintas tik pagal Å¡iai dienai aktualų, galiojantį teisinį reguliavimÄ .

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad namo gyventojai ėmėsi kokių nors veiksmų savo susitarimui įgyvendinti (pvz. atliko auditÄ , kreipėsi į komisijÄ dėl nulinio koeficiento taikymo, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir pan.), iÅ¡skyrus tai, kad reikalavo, jog Å¡ilumos tiekėjas taikytų ankstesnį, jau nebegaliojantį, Å¡ilumos paskirstymo bendrosioms reikmėms skaičiavimo metodÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, namo gyventojai savo susitarimÄ gali įgyvendinti nulinį koeficientÄ pagrindę auditu, teisės aktų nustatyta tvarka sudarę individualiÄ Å¡ilumos vartotojų pirkimo – pardavimo sutartį ar kitu aktualų teisinį reguliavimÄ atitinkančiu bÅ«du.

59. Å ioje byloje buvo pateikta Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos iÅ¡vada su 2020 m. balandžio 22 d. papildymu, kurioje nurodyta, kad tarybos iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo pakeitimo sÄ lyga ir pagrindu buvo buitinių Å¡ilumos skaitiklių pastato butams įrengimas ir neturi teisinės reikÅ¡mės, ar jie buvo įrengti rekonstrukcijos metu ar kitu metu. Nepriklausomai nuo to, ar rekonstrukcija buvo atlikta, ar nebuvo, vertinant tuometinę pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ ir aplinkybę, kad pastato butams įrengti Å¡ilumos skaitikliai, 2014-2016 m. pastate suvartota Å¡ilumos energija turėjo bÅ«ti paskirstoma pagal MetodÄ Nr.

3. Pastate suvartotÄ Å¡ilumÄ skirstant pagal Å ilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, taip pat taikant ir nulinį Å¡ilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti koeficientÄ , neužtikrintų vartotojams galimybės apmokėti Å¡ilumos skaitikliais apskaitytÄ faktiÅ¡kai suvartotÄ Å¡ilumos kiekį, neleistų taikyti tolygaus Å¡ildymo sÄ lygos, užtikrinančios, kad visiÅ¡kai buto neÅ¡ildęs vartotojas apmokėtų už Å¡ilumos kiekį, kuris pateko į jo butÄ iÅ¡ gretimų butų ar patalpų bei prieÅ¡tarautų teisiniam reglamentavimui, įtvirtinančiam pareigÄ kiekvienam pastato bendraturčiui apmokėti jam tenkančiÄ Å¡ilumos kiekio dalį pastato bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti.

60. Vadovaujantis Metodo Nr. 3 7.5 punktu, Å¡ilumos kiekis bendrosioms reikmėms nuo Å¡ildymo sistemos skaičiuojamas iÅ¡ Å¡ilumos įvade iÅ¡matuoto Å¡ilumos kiekio atimant Å¡ilumos kiekį naudingajam plotui Å¡ildyti, karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti, karÅ¡to vandens cirkuliacijai bei negyvenamosioms patalpoms Å¡ildyti. Vadovaujantis Metodo Nr. 3 12 punktu, Å ilumos vartotojui priskiriamas Å¡ilumos kiekis bendrosioms reikmėms nuo Å¡ildymo sistemos skaičiuojamas Å¡ilumos kiekį, nustatytÄ pagal Metodo 7.5 punktÄ dauginant iÅ¡ Å¡ilumos vartotojui priklausančių patalpų naudingojo ploto ir dalinant iÅ¡ viso Pastato naudingojo ploto, kai visų Pastato patalpų aukÅ¡tis yra vienodas. 61. 2014-2016 m. galiojusioje Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 „Dėl Å ilumos kiekio pastato naudingajam plotui Å¡ildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“, redakcijoje nebuvo įtvirtintos teisės vartotojams savo nuožiÅ«ra, be pagrindimo, rinktis pastato Å¡ilumos kiekio dalies bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti priskyrimo koeficiento dydžio ir spręsti dėl jo taikymo, todėl nulinis koeficientas negalėjo bÅ«ti taikomas.

Pastato Å¡ilumos vartotojai turi teisę parengti ir su Taryba suderinti atskirÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , kuris visiÅ¡kai atitiktų Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus apskaitos prietaisus, tačiau Å¡ia teise nesinaudojo.

62. Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso taisykles ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai skaičiavo atsakovui skolÄ už Å¡ildymÄ bendrosioms patalpų reikmėms, kadangi atsakovas yra atsijungęs nuo ieÅ¡kovo teikiamos Å¡ildymo sistemos.

Dėl priteistinos skolos dydžio 63. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų (Å¡ilumos Å¡ildymui priskyrimo butui, (duomenys neskelbtini), ir priskaitymų už Å¡ilumÄ iÅ¡klotinės nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.), ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ už laikotarpius nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. (T.1, b. l. 114).

64. Kaip minėta aukščiau iki 2013 m. vasario 21 d. įsigaliojusių pakeitimų, suvartotas Å¡ilumos kiekis bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti vartotojams (įskaitant ir atsakovÄ ) pagrįstai buvo paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal gyventojų 2009 m. spalio 16 d. susitarime numatytus taikyti metodus Nr. 4 ir Nr. 5, ir Å¡ilumos kiekio dalies koeficientÄ lygų 0, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ už 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 metų balandžio mėn. laikotarpį.

65. Priskaitymų už Å¡ilumÄ iÅ¡klotinėje nurodyta, kad atsakovo skola už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. (pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir namo (duomenys neskelbtini) vartotojams neturint su Komisija suderinto kito Å¡ilumos paskirstymo metodo) sudaro 408 Eur. Byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡ilumos energijos paskirstymas ir mokestis paskaičiuoti neteisingai. Taip pat atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog nurodytÄ skolÄ yra sumokėjęs ieÅ¡kovei, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti skolÄ už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ bendrosioms reikmėms, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 408 Eur skolÄ už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. tenkintinas.

66. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsniu terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės laiku ir visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kove, iÅ¡ jo priteistinos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (408 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylos procesinės baigties 67. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos, susidariusios už daugiabučiam namui, adresu (duomenys neskelbtini), patiektÄ ir į apskaitÄ Ä¯trauktÄ Å¡ilumos energijÄ , kuri sunaudota Å¡io namo bendrosioms reikmėms per laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn. Å¡ildyti, priteisimo, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir iÅ¡aiÅ¡kino įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso taisykles.

Atsižvelgiant į tai, apelianto skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl skolos už Å¡ildymÄ bendrosioms reikmėms priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo 68. Pagal CK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

69. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos už Å¡ilumÄ bendrosioms reikmėms priteisimo ir apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

70. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieÅ¡kovė patyrė 51,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 50 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ (T.1, b. l. 7, 40; T.5, b.l. 133), 1,71 Eur iÅ¡laidos už registro duomenų iÅ¡raÅ¡Ä (T.1, b. l. 15). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (patenkintas 86,66 proc. reikalavimų), apeliacinės instancijos teismas spendžia priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 44,81 Eur (51,71 x 86,66 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

71. Bylos duomenimis, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 28 Eur žyminis mokestis (T.1, b. l.

73) bei 900 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos (T.2, b. l. 62-63; T.4, b. l. 30-31), viso 928 Eur. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 123,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (proporcingai atmestų reikalavimų daliai (928 x 13,34 proc.). Atlikus vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 78,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

72. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 132,57 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 6 d., 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (Nr. 1R-19/1K-2)), t. y. iš ieškovės valstybei priteistina 22,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovo – 148,53 Eur.

73. Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0176/17/00537, vykdomoje antstolės N. B. kontoroje pagal Kauno apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-5616-454/2017 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ M. Z. iÅ¡ieÅ¡kotojos AB „Kauno energija“ naudai. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 408 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus) skolos už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. ir 2016 m. lapkričio mėn., 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos (408 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, atsakovui M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 123,80 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, valstybei 22,86 Eur (dvideÅ¡imt du eurus 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 148,53 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 53 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. IÅ¡laidos valstybei turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ vykdomojoje byloje Nr. 0176/17/00537, vykdomoje antstolės N. B. kontoroje pagal Kauno apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-5616-454/2017 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ M.

Z. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė