2021-09-15 Nr. AB-18924-4-52-3-00437-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3929-415/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00437-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

vertėjaujant D. B.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

užsieniečiui M. S. D., jo atstovei advokatei A. L. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio prisistatančio M. S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu M. S. D. prisistatančio asmens sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus ir prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu M. S. D. prisistatantį asmenį (toliau – ir Užsienietis), gimusį (duomenys neskelbtini), Centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas Teikime nurodė, kad 2021 m. liepos 25 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas, sulaikė (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu M. S. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį ne ilgiau kaip 48 val. Minėtas Užsienietis 2021 m. liepos 24 d. išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro, kur buvo apgyvendintas Migracijos departamento sprendimu, ir 2021 m. liepos 24 d. apie 21.10 val. kartu su kitais 2 užsieniečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos veikimo teritorijoje, kai neteisėtai atvyko į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos.

Užsienietis pareigūnams negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei pilietybę ir suteikiančių jam teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką. Pažymėjo, kad aiškinantis (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio teisinę padėtį nustatyta, kad pirmą kartą jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 8 d., veikdamas asmenų grupėje, neturėdamas asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašymą skubos tvarka, kadangi nustatant prieglobsčio prašymo motyvus, daryta pagrįsta išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Teikime be kita ko nurodyta, kad Užsienietis nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Pabėgėlių priėmimo centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su jos atžvilgiu priimtais sprendimais metu) buvo pažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau Užsienietis iš Pabėgėlių priėmimo centro išvyko 2021 m. liepos 24 d. ir vėliau su kitais užsieniečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje bei perduotas Lietuvos Respublikai.

Kartu atkreipė dėmesį, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet kai yra nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir jis nėra pavojingas valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o nagrinėjamu atveju Užsienietis nevykdė Migracijos departamento sprendimo dėl apgyvendinimo, prisistatė skirtingomis gimimo datomis kaip nepilnametis, tikėtina norėdamas išvengti galimo sulaikymo, ir neteisėtai vykdamas į kitas Europos Sąjungos šalis, pažeidė migracinius įstatymus.

Atsižvelgiant į tai, kad M. S. D. turi prieglobsčio prašytojos statusą, taip pat į tai, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjas prašė sulaikyti M. S. D. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

3. Užsienietis teismo posėdžio prisistatė kaip M. D., esantis 16 metų, gimęs (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nesuprato, jog išvažiavo į Lenkiją, manė, kad nustatytos tvarkos nepažeidė. Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdžio metu teikimui neprieštaravo.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 27 d. sprendimu laikinai sulaikė Užsienietį Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Teismo posėdžio metu Užsienietis nurodė, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau Teikimą nagrinėjantis teismas tokius asmens parodymus vertino kritiškai. Iš asmenų perdavimo akto matyti, kad Užsienietis Tarnybos pareigūnams nurodė gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. esantis pilnametis. Užsieniečio parodymai vertinti kritiškai dar ir dėl to, kad prisistatydamas jis nurodė ne tik klaidingus duomenis apie amžių, bet keitė ir kitus anketinius duomenis – vardą ir pavardę. Prisistatydamas teisme nurodė, kad yra M. D., sulaikytas – M. S. D. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes – dėl anketinių duomenų kaitos, teismas M. S. D. parodymus dėl amžiaus vertino kritiškai, kaip siekį palengvinti teisinę padėtį, todėl laikė, kad Užsienietis teikimo nagrinėjimo metu yra dvidešimt trijų metų ir klausimas dėl sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Centre bus sprendžiamas kaip pilnamečiui.

6. Iš teismui pateiktos Teikimo medžiagos nustatyta, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. nustatyta, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, asmens dokumentų, patvirtinančių tapatybę, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

7. Teismas pažymėjo, kad M. S. D. neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to nagrinėjamu atveju nustatė, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį, todėl norėdamas išvengti galimo sulaikymo, bei piktnaudžiaudamas prieglobsčio metu teikiamomis garantijomis, viena kurių galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali pabėgti iš Tarnybos Centro ir nevykdyti teismo sprendimo. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu neleido taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 8. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

9. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio atžvilgiu netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau šie teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Remiantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi teismas gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Tačiau teismas, Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės buvimo nenustatė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio prasmės, nebuvo proporcingas;

9.2. Sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga Užsieniečio laisvės suvaržymo priemonė. Byloje nenustatyta, kaip konkrečiai pasireiškė Užsieniečio nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis. Vien tai, kad Užsienietis neteisingai nurodė savo amžių nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nebendradarbiauja nagrinėjant jo prašymą, nes jis dalyvavo visose reikalingose procedūrose;

9.3. Teismas nurodė, kad Užsienietis neva neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį, tačiau jis nurodė, kad nesuprato, jog vyko į Lenkiją ir manė, kad laikėsi nustatytos tvarkos. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymą, kad Užsieniečiui jo teisės, pareigos ir teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje buvo tinkamai išaiškinta. Be to, nenustatyta, kad Užsienietis tyčia ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taigi, nėra pagrindo daryti negatyviai išvadai, kad Užsienietis neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos šalį, kad taikius alternatyvią sulaikymui priemonę, išvyktų į kitas Europos Sąjungos valstybes;

9.4. Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos Užsieniečio apgyvendinimui, tokiomis sąlygomis, kad būtų užtikrintas jo buvimas Centro teritorijoje, todėl yra pagrindas neskirti jam griežčiausio laisvės ribojimo būdo – sulaikymo, apribojant jo judėjimo laisvę. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – Užsienietis apgyvendinamas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo aprūpinimas būstu bei kitomis būtinosiomis reikmėmis. Taikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę bent tokiu būdu, tenkinus Užsieniečio prašymą, jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo interesus;

9.5. Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

10. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, Užsienietis suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, melavimas dėl tikrojo amžiaus pirminės instancijos teismo posėdžio metu, vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis;

11.2. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar jų kopijas, taip pat pateiktas el. pašto adresas atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Taip pat, užsieniečiai visada jiems suprantama kalba yra supažindinami su galiojančia išėjimo iš Pabėgėlių priėmimo centro tvarka. Tačiau, Užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares;

11.3. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą, kyla akivaizdi rizika, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, jis pasišalins iš Centro siekdamas nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis;

11.4. Užsienietis teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes teismo posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas, tačiau Centras nesutinka su tokia nuomone ir mano, jog teismo posėdžio metu Užsienietis buvo tinkamai išklausytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatantis M. S. D. Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalimi (nurodyti 10 ir 11 punktai).

15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu.

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės. Byloje nustatyta, kad Užsienietis prisistatydamas nurodė ne tik klaidingus duomenis apie amžių, bet keitė kitus anketinius duomenis, nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl jo veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu. Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio punktą, nepriėmus galutinio sprendimo prieglobsčio byloje neteisėtai išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos veikimo teritorijoje. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietis, būdamas nesulaikytas ir galimai siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietis pagrįstai sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, o apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių buvimo yra nepagrįsti.

19. Teisėjų kolegija, be kita ko, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl Užsieniečio sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, nes išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis vėl sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad teismas susipažinęs su teikimų medžiaga, įvertinęs, jog visi teikimai grindžiami tokiomis pačiomis aplinkybėmis, užsieniečiai kalba ta pačia kalba, dėl proceso ekonomiškumo nutaria, kad teikimai bus nagrinėjami tame pačiame posėdyje, o dėl kiekvieno asmens situacija bus vertinama individualiai ir bus priimtas individualaus procesinis sprendimas. Teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatas R. J., todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Teikime prašė Užsienietį sulaikyti iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas Užsienietį sulaikė iki 2021 m. spalio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Iš Užsieniečio asmens bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis buvo sulaikytas Tarnybos 2021 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 150-11313 ne ilgiau nei 48 val., t. y. faktiškai Užsieniečio sulaikymas prasidėjo 2021 m. liepos 25 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą be jokio teisėto pagrindo.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo taikė ilgesnį sulaikymo laikotarpį, nei buvo nurodyta pareiškėjo Teikime, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsienietis yra sulaikomas Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu M. S. D. prisistatančio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatantį M. S. D., gimusį (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė