58cdc219-7253-4a41-844f-cf712a9f1776 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-248-965/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04638-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 2.6.8.1.; 2.6.8.8.; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dobilas“ atstovui advokatui R. N., atsakovui J. V. ir atsakovų atstovui advokato padėjėjui L.

V., tretiesiems asmenims G. B., J. D., B. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dobilas“ ieÅ¡kinį atsakovams J. V. ir J. V. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai įrengtas pertvaras ir patekimo į patalpas, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. V., J. L., G. L., B. V., S. B. (S. B.), R. J., N. S., A. B. (A. B.), L. G., R. K., V. M., L. M., M. K., E. J., D.

J., G. K., A. K. (A. K.), I. K., R. A. (R. A.), D. A., V. R. (V. R.), V. I., S. I., J. V. (J. V.), M. V., S. S., L. K., E. N., V. L. (V. L.), J. U., T. D., V. D. (V. D.), J. Š., G. G., A. V., N. R. (N. R.), G. B., A. A. (A. A.), J. D., K. T., L. L., R. S., V. B., I. A., R. O., R. Z., A. N., D. T., L. D., E. D., A. K., Z. L., B. P., D. P., R. P., L. K., J. M., S. J.. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Dobilas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama:

1) įpareigoti atsakovus J. V. bei J. V. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡ardyti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (toliau – Ginčo namas) 1-osios laiptinės techniniame aukÅ¡te (rÅ«syje) savavaliÅ¡kai įrengtÄ medinę pertvarÄ bei medines duris, esančias tarp Ginčo namo techninio aukÅ¡to (rÅ«sio) plane sunumeruotų pertvarų Nr. 3 ir 4 bei savavaliÅ¡kai įrengtÄ mÅ«rinę pertvarÄ (sienÄ ) ir metalines duris, esančias tarp Ginčo namo techninio aukÅ¡to (rÅ«sio) plane sunumeruotų pertvarų Nr. 1a ir 2a bei sutvarkyti statybvietę;

2) įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškraustyti visus asmeninius daiktus iš Ginčo namo 1-osios laiptinės techniniame aukšte (rūsyje) savavališkai atitvertų patalpų;

3) nurodyti, kad, jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo sprendimas neįvykdomas, ieÅ¡kovė turi teisę įvykdyti teismo sprendimÄ atsakovų lėšomis;

4) teismui netenkinus ieÅ¡kinio 1–3 punktų reikalavimų taikyti alternatyvų teisių gynybos bÅ«dÄ ir įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atjungti iÅ¡ savo valdomų Ginčo namo 1-osios laiptinės techniniame aukÅ¡te (rÅ«syje) savavaliÅ¡kai atitvertų patalpų neteisėtÄ elektros prisijungimÄ prie bendro naudojimo elektros laidų bei įpareigoti atsakovus perduoti vienÄ raktų komplektÄ nuo Å¡ių patalpų durų spynų ieÅ¡kovės pirmininkui, taip pat įpareigoti užtikrinti ieÅ¡kovės pirmininko bei gyvenamojo namo inžinerinius tinklus prižiÅ«rinčių įmonių bei asmenų netrukdomÄ patekimÄ Ä¯ atsakovų valdomas patalpas siekiant patikrinti inžinerinių tinklų bÅ«klę, juos remontuoti, Å¡alinti avarinius padarinius bei kitais bÅ«tinais tikslais pagal Å¡ių įmonių ir asmenų poreikį. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra Ginčo namo administratorė. G. G. namo gyventojų praneÅ¡imÄ dėl Ginčo namo 1-os laiptinės rÅ«syje savavaliÅ¡kai įrengtų dviejų sandėliukų, 2017 m. gruodžio 4 d. buvo atlikta statinio neeilinė apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad techninis koridorius yra užtvertas medžio lentų siena ir įstatytos medžio lentų durys. Taip pat vizualiai matyti du elektros kabeliai, todėl savavaliÅ¡kai atvertoje patalpoje gali bÅ«ti neteisėtai naudojama elektra, kuriÄ apmoka visi Ginčo namo gyventojai.

Elektra į savavaliÅ¡kai įrengtÄ sandėliukÄ pajungta nuo rÅ«syje esančios lempos. Patikrinimo metu buvo suraÅ¡ytas statinio apžiÅ«ros aktas, kurį pasirašė statinio techninės priežiÅ«ros specialistai G. B. ir B. Å . bei DNSB „Dobilas“ valdybos pirmininkas I. M. (I. M.). UAB „Hyperos grupė“ 2017 m. gruodžio 22 d. taip pat patikrino Ginčo namÄ . Atliktos apžiÅ«ros metu buvo pastebėta, kad 1-os laiptinės rÅ«syje yra įrengtas sandėliukas, kurio įrengimo konstrukcijos sumontuotos ant magistralinio vamzdyno, sandėliukas užrakintas.

Dėl šio sandėliuko nebuvo galima patekti apžiūrėti vamzdyno būklės. Buvo surašytas aktas, padarytos fotonuotraukos. Ginčo namo rūsyje, netoli įrengto pirmojo savavališko sandėliuko, buvo aptiktos įrengtos durys, išmūryta siena, kuriomis buvo užtverta dalis techninio koridoriaus. Savavališkai įrengtos konstrukcijos buvo fiksuotos minėtuose patikrinimo aktuose, fotonuotraukose, padaryti vaizdo įrašai. Šias konstrukcijas įrengė bei suformuotais sandėliukais naudojasi Ginčo namo buto savininkai atsakovai J.

V. bei J. V., kurie, neturėdami Ginčo namo gyventojų sutikimo, savavališkai pastatė minėtas konstrukcijas ir taip atitvėrė dalį bendrojo naudojimo patalpos – rūsio bei atitvertomis dalimis naudojasi asmeniškai. Kartu atsakovai apribojo galimybę patekti prie magistralinio vamzdyno, neteisėtai pasijungė elektros laidus, kas kelia pavojų namo gyventojams, didina vandentiekio avarijų grėsmę bei neišvengiamai sukelia kliūtis pašalinti galimos avarijos padarinius.

3. Teismo posėdyje DNSB „Dobilas“ atstovas advokatas patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovas J. V. ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iam teisminiam procesui prielaidų nėra. PaaiÅ¡kino, kad I. M. DNSB „Dobilas“ pirmininko pareigas eina nuo 2012 m. Nuo tada jis perėmė visÄ dokumentacijÄ , susijusiÄ su bendrijos turto atsiradimu ir eksploatacija. IÅ¡ bendrijos pirmininkui perduotų dokumentų matyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) rÅ«syje sandėliukai suformuoti dar 1986 m. visų to meto gyventojų bendru sprendimu, balsuojant visuotiniame gyventojų susirinkime.

Tais metais namo bendraturčių sutarimu buvo nuspręsta namo rÅ«syje Å«kio bÅ«du įsirengti pagalbines patalpas – sandėliukus, nes jie name nebuvo įrengti. Pagal bendraturčių burtų keliu pasirinktas vietas namo (duomenys neskelbtini) atsakovų laiptinės rÅ«syje buvo įrengta 12 (dvylika sandėliukų), kurie eksploatuojami iki Å¡iol. Elektros instaliavimo darbus atliko tuometinis kooperatyvo etatinis elektrikas. Tai patvirtina, kad ginčo sandėliukai yra suformuoti bendraturčių sprendimu, todėl nėra savavaliÅ¡ki, suformuoti 1986 m., nelaikytini savavaliÅ¡ka statyba (kÄ patvirtina statybos priežiÅ«ros inspekcijos pažyma).

Mano, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ , todėl praÅ¡o tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Bendrijos pirmininkas, žinodamas, kad sandėliukai nėra teisiÅ¡kai registruoti, turėjo pareigÄ imtis veiksmų tai padaryti, nes tai yra visų bendraturčių interesas, net raginamas tai padaryti, neatliko savo tiesioginių pareigų. 2017 m. iÅ¡ daugiabučių bendraturčių buvo suformuota iniciatyvinė grupė, kurios dalyvis buvo ir atsakovas, surinko paraÅ¡us dėl nepasitikėjimo bendrijos pirmininku.

Taip buvo siekiama bendrijos pirmininko atsistatydinimo, tačiau pirmininkas ne tik neatsistatydino, bet kreipėsi į teisėsaugos organus dėl galimo parašų klastojimo. Dėl konfliktinių atsakovo ir bendrijos pirmininko santykių ir atsirado ieÅ¡kinys teisme. Taigi, bendrijos pirmininkas realiai siekia ne pažeistos subjektinės teisės gynimo (nes jokio pažeidimo nėra), o kerÅ¡taudamas pateikė ieÅ¡kinį, kas atitinka CPK 95 straipsnio pagrindus, reglamentuojančius atsakomybę už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Ginčo sandėliukai (duomenys neskelbtini) pirmojoje laiptinėje, kartu su dar 10 (viso 12 sandėliukų), buvo įrengti 1986 m. bendru bendraturčių sutarimu, tačiau tik atsakovų 2 sandėliukai buvo fiksuoti akte ir tik jie laikytini savavaliÅ¡kais, kai kiti Å¡ios laiptinės sandėliukai yra atsiradę tuo pačiu metu 1986 m. ir tomis aplinkybėmis ir per visus eina inžinerinės komunikacijos. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų atsakovai prašė ieÅ¡kinio netenkinti, taikant ieÅ¡kinio senatį arba atmesti kaip nepagrįstÄ .

IeÅ¡kovo atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnį už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skiriant baudÄ straipsnio sankcijoje numatytose ribose.

5. Tretieji asmenys A. N., V. B., A. K., J. M., A. V., A. K. raštu pareikštam ieškiniui pritarė.

6. Tretieji asmenys L. M., V. M., Z. L., R. K., I. K., N. S., A. B., G. B., L. K., R. A., D. A. pateikė atsiliepimus kuriuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi, jų nuomone, ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas nesant nei faktinio nei teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju jokių ieÅ¡kovo teisių pažeidimo nėra. Visi (duomenys neskelbtini) namo gyventojai daugiau nei prieÅ¡ trisdeÅ¡imt metų bendro naudojimo patalpose (rÅ«syje) bendru sutarimu įsirengė pagalbines patalpas – sandėliukus. Jais naudojasi visÄ tÄ laikÄ iki Å¡iol.

Pažymėjo, kad niekada bendrijoje nebuvo keliamas klausimas dėl elektros neteisėto naudojimo ar negalimumo patekti prie komunikacijų. Visi name esantys sandėliukai yra įrengti tuo pačiu pagrindu – bendru bendraturčių sutarimu, elektra apskaitoma, naudojama ir apmokama kaip už bendras patalpas, ir gyventojai to nelaiko jokiu pažeidimu ar neteisėta veikla. Visi sandėliukų savininkai yra žinomi, žinomos jų gyvenamosios vietos, todėl per visÄ laikotarpį nuo sandėliukų įrengimo nėra buvę atvejo, kad nebÅ«tų galima patekti.

Trečiųjų asmenų nuomone, bendrijos pirmininkas elgiasi nesÄ Å¾iningai reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, neva gindamas jų teises. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinio netenkinti.

7. Po to tretieji asmenys L. G., N. S. ir A. V. pateikė kitus atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog atsisako savo parašo po pateikto ankstesnio atsiliepimo.

8. Tretieji asmenys L. M., Z. L. ir V. M. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog DNS kooperatyvas „Dobilas“ įkurtas 1985 m. bendrijÄ sudaro trys namai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 1986 m. visuotiniame bendrijos susirinkime buvo priimtas nutarimas savo lėšomis įsirengti sandėliukus rÅ«siuose visuose trijuose namuose. Susirinkimo protokolas turėtų bÅ«ti kartu su kitais Bendrijos dokumentais bendrijos pirmininko žinioje. Patvirtino, kad sandėliukais naudojasi iki Å¡iol, pats bendrijos pirmininkas I. M. naudojasi (duomenys neskelbtini) antroje laiptinėje esančiu sandėliuku.

9. Trečiasis asmuo S. J. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad 1985 m. buvo įregistruotas DNB kooperatyvas „Dobilas“. Kooperatyvui priklausė ir ginčo namas. S. J. buvo iÅ¡rinktas kooperatyvo pirmininku. 1986 m. visuotiniame kooperatyvo susirinkime buvo priimtas sprendimas sutvarkyti rÅ«sius – iÅ¡valyti nuo statybinių Å¡iukÅ¡lių, pakloti smėlio pagrindus, iÅ¡betonuoti grindis ir įsirengti sandėliukus. Darbai buvo atlikti savo lėšomis ir darbu. Elektros apÅ¡vietimo darbus atliko kooperatyvo elektrikas. SandėliukÄ Ä¯sirengė ir pats S. J.. Susirinkimo protokolas, dalyvavusių asmenų sÄ raÅ¡as su paraÅ¡ais turi bÅ«ti prie Bendrijos dokumentų pas bendrijos pirmininkÄ . Niekada tarp gyventojų nebuvo ginčo dėl sandėliukų, nei pirmininkas, nei gyventojai nekėlė klausimo dėl registravimo.

10. Trečiasis asmuo G. B. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name nuo pat pirmos dienos, buvo Bendrijos valdybos narys. Patvirtino, kad namo gyventojai nutarė įsirengti sandėliukus, kam jų reikėjo ir kam jie tiko. Å ie sandėliukai buvo įrengti iÅ¡ karto po namo pastatymo, pačių gyventojų lėšomis ir jėgomis, pasirinkus juos burtų keliu. Taip pat į visus sandėliukus nutiesti elektros kabeliai, ir gyventojai tam neprieÅ¡taravo. Taigi tie sandėliukai buvo įrengti prieÅ¡ 30 metų ir niekam netrukdė. Kiti asmenys ir toliau naudojasi įrengtais sandėliukais, todėl mano, kad bendrijos pirmininkas kerÅ¡tauja atsakovui dėl to, kad jis kritikuoja bendrijos pirmininkÄ .

11. Trečiasis asmuo J. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad butÄ ginčo name įsigijo apie 1992 m., namo pardavėjai parodė sandėliukÄ ir perdavė raktus. Jos sandėliukas, kaip ir butas, yra trečioje laiptinėje, bet tame pačiame name kaip ir atsakovų. Sandėliuku naudojasi iki Å¡iol, bendrijos pirmininkas ir kiti namo gyventojai jokių pretenzijų nereiÅ¡kia, raktų perduoti neprašė. Sandėliukuose elektrÄ visi naudoja bendrai, bendrai moka ir niekas pretenzijų nereiÅ¡kia.

12. Trečiasis asmuo B. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtino, kad sandėliukai buvo pastatyti 1986 m. iki Å¡iol dėl jų pastatymo problemų nebuvo. Taip pat patvirtino, kad ir ji turi sandėliukÄ trečioje namo laiptinėje, bet pirmininkas jai pretenzijų nereiÅ¡kia, raktų perduoti neprašė. Jai nežinoma, kad kas nors reikÅ¡tų kokias nors pretenzijas dėl įrengtų sandėliukų.

13. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį buvo informuoti tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a :

14. R. N. turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Ginčo namas pastatytas 1985 metais. Nekilnojamojo turto registre nei kartu su Ginčo namu, nei atskirai su atsakovų J. V. ir J. V. butu ginčo sandėliukai nėra registruoti.

15. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad Ginčo namas buvo pastatytas 1985 m. ir perduotas naudotis gyventojams neįrengus rūsyje jokių sandėliukų. Ginčo namo gyventojai dar 1986 m. nusprendė patys įrengti sandėliukus savo lėšomis bei darbu ir tai buvo padaryta 1986 m. Buvęs DNSB ,,Dobilas“ pirmininkas S. J. raštu patvirtino, kad sandėliukų įrengimas ir darbų organizavimas buvo atliktas 1985–1986 metų laikotarpiu. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir tretieji asmenys G.

B. bei B. P., kurie butus ginčo name įsigijo iÅ¡ karto po namo pastatymo. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kiti tretieji asmenys savo atsiliepimuose ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. Tuo laikotarpiu per DNSB „Dobilas“ gyventojų susirinkimÄ buvo priimtas bendras gyventojų sprendimas įsirengti rÅ«siuose esančiose bendrose patalpose asmeninius sandėliukus. Sandėliukų vietos buvo sunumeruotos ir buvo paskirstytos burtų keliu. Sandėliukų įrengimo darbai buvo organizuojami bendru bendrijos gyventojų talkos principu.

Elektros instaliacija visuose sandėliukus buvo išvedžiota tuometinio bendrijos samdomo darbuotojo elektriko.

16. Nors į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys 1986 m. vykusį visuotinį gyventojų susirinkimÄ ir jame priimtus sprendimus, nepateikti, tačiau buvus gyventojų bendrÄ susitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės naudojimo ir sandėliukų įrengimo patvirtina kiti įrodymai – nuoseklÅ«s trečiųjų asmenų žodžiu bei raÅ¡tu duoti paaiÅ¡kinimai. IeÅ¡kovė nepateikė prieÅ¡ingų įrodymų, nei vienas asmuo, įsigijęs butÄ ginčo name 1985–1986 metais, nepaneigė, kad susitarimas įrengti sandėliukus buvo.

17. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad atsakovai ginčo sandėliukus įrengė savavališkai ir todėl neteisėtai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018-03-05 raštas patvirtina, kad sandėliukų įrengimas nelaikomas savavališka statyba. Pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Ginčo sandėliukų pastatymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 127 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, kad gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis Å¡io namo ar buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad tuomet galiojęs įstatymas nereikalavo specialios susitarimo formos. Tai, kad toks gyventojų (namo savininkų) susitarimas (pastatyti rÅ«syje sandėliukus ir į juos įvesti elektrÄ bei už jÄ mokėti pagal bendrÄ skaitiklį) buvo, patvirtina atsakovų ir trečiųjų asmenų duoti paaiÅ¡kinimai bei namo gyventojų konkliudentiniai veiksmai.

Per visÄ sandėliukų naudojimo laikotarpį nenustatyta, kad dėl jų pastatymo kada nors bÅ«tų iÅ¡kilęs tarp Ginčo namo gyventojų koks nors ginčas, taip pat nesutarimas dėl elektros naudojimo, negalėjimo prieiti prie tinklų ir pan.

18. Parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam asmeniui esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų bei trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai apie 1986 m. vykusį susitarimÄ dėl sandėliukų įrengimo yra nuoseklÅ«s ir objektyvÅ«s, iÅ¡ esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Įvertinus šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad sandėliukai ginčo name buvo įrengti 1986 metais visų butų savininkų bendru sutarimu, ieškovei nepateikus šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, taip pat nepateikus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos pakeitimo, darytina išvada, kad byloje labiau tikėtina, kad 1986 metais susitarimas dėl sandėliukų įrengimo buvo (CPK 178 straipsnis).

20. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Å¡io kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

21. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNKPPSBÄ®) nustatytas daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo bÅ«das steigiant bendrijÄ , reglamentuoti Å¡ios bendrijos steigimas, valdymas, veikla, reorganizavimas ir likvidavimas, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teisės ir pareigos. Pagal DGNKPPSBÄ® 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiÅ«ra.

CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime (4 d.) arba nesuÅ¡aukus susirinkimo (7 d.). Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

Taip pat sprendimų priėmimÄ reglamentuoja ir DGNKPPSBÄ® 11 ir 12 straipsniai.

22. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad butų savininkų bendrija, pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, įgyvendina pastato patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, jiems atstovaudama. Tai reiÅ¡kia, kad savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra, atnaujinimu, įgyvendina bendrija, ir nurodytos sprendimų priėmimo tvarkos privaloma laikytis sprendžiant dėl bendrojo naudojimo paskirties patalpų naudojimosi tvarkos pakeitimo, jei Å¡ie pakeitimai turi įtakos bendrojo naudojimo patalpų pertvarkymui, naudojimui, disponavimui ar kitaip paveiktų daugiabučio namo butų ar jo kitų patalpų savininkų teises naudojant bendrÄ jÄ nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

23. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , bendrijos kompetencijai yra priskirtas namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų ir pavedimų įgyvendinimas, todėl ieÅ¡kovė nors ir turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, atstovaudama savininkų teises, tačiau nepateikė įrodymų, kad yra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas ar pavedimas dėl bendrosios dalininės nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimosi tvarkos pakeitimo. Nors teismo posėdyje liudytoja G.

Ž. nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta rÅ«sio patalpų nepriežiÅ«ra, tačiau organizuoti patalpų iÅ¡valymÄ , graužikų naikinimÄ Bendrijai nekliudo nusistovėjusi bendraturčių bendro naudojimo paskirties patalpų naudojimosi tvarka. SprendimÄ dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo pagal teisinį reglamentavimÄ gali priimti tik bendraturčiai, bet ne Bendrija. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė įrodymų, kad buvo suÅ¡auktas visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas ir kad jis nusprendė pakeisti 1986 m. nustatytÄ bendrojo naudojimo patalpų naudojimo tvarkÄ , t. y. nugriauti sandėliukus.

24. Be kita ko, visi teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinimus davę tretieji asmenys nurodė, kad patys naudojasi įrengtais sandėliukais, raktų niekam nėra perdavę ir pretenzijų nesulaukė. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ nugriauti atsakovų sandėliukus, nepateikė duomenų, kaip minėti sandėliukai pažeidžia ieÅ¡kovės teises ar neatitinka nustatytos bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarkos, kai kitiems bendrų patalpų naudotojams tokie reikalavimai nereiÅ¡kiami.

25. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė alternatyvų reikalavimÄ , t. y. teismui netenkinus ieÅ¡kinio 1–3 punktuose nurodytų reikalavimų taikyti alternatyvų teisių gynybos bÅ«dÄ ir įpareigoti atsakovus J. V. bei J. V. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atjungti iÅ¡ savo valdomų (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, 1-osios laiptinės techniniame aukÅ¡te (rÅ«syje) savavaliÅ¡kai atitvertų patalpų neteisėtÄ elektros prisijungimÄ prie bendro naudojimo elektros laidų bei įpareigoti atsakovus perduoti vienÄ raktų komplektÄ nuo Å¡ių patalpų durų spynų DNSB „Dobilas“ pirmininkui, taip pat įpareigoti užtikrinti DNSB „Dobilas“ pirmininko bei gyvenamojo namo inžinerinius tinklus prižiÅ«rinčių įmonių bei asmenų netrukdomÄ patekimÄ Ä¯ atsakovų valdomas patalpas siekiant patikrinti inžinerinių tinklų bÅ«klę, juos remontuoti, Å¡alinti avarinius padarinius bei kitais bÅ«tinais tikslais pagal Å¡ių įmonių ir asmenų poreikį.

26. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 4 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, be kitų, pripažįstamos šio pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas).

27. Atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų apibrėžimÄ , dėl butų ir kitų patalpų iÅ¡dėstymo specifikos paprastai tiek butai, tiek kitos patalpos pastatomi faktiÅ¡kai apsunkinant priėjimÄ prie namo bendro naudojimo tinklų. Atsakovai neneigia, kad sandėliukus įsirengė, uždengdami namo bendro naudojimo tinklų dalį, taip pat apÅ¡vietimui pasijungė elektros energijÄ iÅ¡ bendro tinklo, tačiau ne savavaliÅ¡kai, kaip nurodo ieÅ¡kovė, bet daugiabučio namo savininkų bendro susitarimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtus veiksmus atliko ne tik atsakovai, bet ir kiti namo bendraturčiai.

28. IeÅ¡kovei nenuginčijus minėto susitarimo, taip pat nepateikus įrodymų, kad Å¡iuo metu atsakovai J. V. ir J. V. namo bendro naudojimo objektÄ valdo kitaip nei yra nusprendęs bendrijos narių visuotinis susirinkimas, nėra pagrindo tenkinti ir šį alternatyvų ieÅ¡kinio reikalavimÄ . IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad atsakovai trukdo patekti į atsakovų valdomas patalpas (sandėliukus), siekiant patikrinti inžinerinių tinklų bÅ«klę, juos remontuoti, Å¡alinti avarinius padarinius bei kitais bÅ«tinais tikslais pagal Å¡ių įmonių ir asmenų poreikį. PrieÅ¡ingai, tiek atsakovas J. V., tiek tretieji asmenys teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nesudaro kliūčių atlikti minėtus veiksmus. Taigi byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovės teisės yra pažeidžiamos, todėl, nesant nustatyto teisių pažeidimo, įpareigoti atsakovus perduoti vienÄ raktų komplektÄ nuo Å¡ių patalpų durų spynų DNSB „Dobilas” pirmininkui nėra pagrindo.

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės santykiuose gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Civiline teise, kuria reglamentuojami prieÅ¡ingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad bÅ«tų galima pasiekti kompromisÄ , užtikrinantį ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Siekiant to svarbu nesureikÅ¡minti vienos Å¡alies interesų, jų gynimo poreikiu ir bÅ«du neproporcingai neapriboti kitos Å¡alies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos, todėl tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Dėl ieÅ¡kinio senaties 30. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes apie pažeistas teises galėjo ir turėjo sužinoti nuo susitarimo dėl sandėliukų sudarymo dienos 1986 metais arba nuo 1996 metų, kai buvo įsteigta DNSB „Dobilas“.

31. Byloje nustatyta, kad ginčo sandėliukai įrengti ir susitarimas tarp namo butų savininkų dėl jų įrengimo sudarytas galiojant 1964 metų redakcijos CK, kurio 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tiek minėto kodekso 86 straipsnio 1 dalyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi, teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas tiek taikant subjektyvųjį momentÄ , tiek kitÄ kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

32. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad susitarimas įrengti namo rÅ«syje sandėliukus priimtas ir patys sandėliukai įrengti 1986 metais. Taigi terminas ginčyti buvus žodinį susitarimÄ tarp gyventojų suėjo dar iki ieÅ¡kovės įsteigimo. Tačiau net ir vertinant, kad DNSB „Dobilas“, kaip juridinis asmuo, įsteigta ir pradėjo veikti 1996 metais, laikytina, kad ieÅ¡kovei jau nuo tada buvo žinoma apie rÅ«sio patalpose įrengtus sandėliukus, todėl ieÅ¡kovė apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ sužinojo arba turėjo sužinoti nuo Bendrijos įsteigimo, o ne 2017 ar 2018 metais, suraÅ¡ius patikrinimo aktÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrijos steigimo tikslas yra įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra, atnaujinimu, todėl bendrijai visi bendro naudojimo objektai yra ir turėjo bÅ«ti žinomi, matomi ir prieinami. Taigi ieÅ¡kovė, bÅ«dama atidi, ir rÅ«pestinga, vykdydama savo pareigas, turėjo realias galimybes domėtis namo bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarka, susipažinti su visais dokumentais, kelti klausimus dėl patalpų įrengimo, t. y. sužinoti apie tariamÄ savo teisės pažeidimÄ ir savo teises ginti teismine tvarka, nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto ieÅ¡kinio senaties termino.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi praėjus 22 metams nuo Bendrijos įsteigimo ir 32 metams nuo savo tariamų teisių pažeidimo momento, todėl, pasibaigus įstatymo nustatytam trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminui, iÅ¡nyko ieÅ¡kovo teisė į gynybÄ , ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Dėl piktnaudžiavimo procesu 33. Atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skirti baudÄ . Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnis).

34. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas).

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , nesÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėms teisėmis, todėl nėra pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo (CPK 5 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 36. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai pateikė įrodymus apie tai, kad turėjo 1 100 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Minėtos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato bei advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra pagrįstos, nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atmetus ieÅ¡kinį, priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui J. V. iÅ¡ ieÅ¡kovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dobilas“ 1 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Erika TamoÅ¡aitienė