2022-08-23 Nr. CB-6782-2-55-3-00111-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4217

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00111-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 15 d. paduotu ieškovės I. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovo J. B. priešieškinis tenkintas visiškai ir atsakovui iš ieškovės priteista 306,62 Eur permokos pagal paskolos sutartis bei 5878 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacija grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas:

1) netinkamai aiškino teismo procesinio sprendimo išdėstymo pasekmes pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, taip pat nukrypo nuo šią teisės normą aiškinančios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013; 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; 2015 m. lapkričio 27 d. Nr. 3K-3-626-378/2015), nurodydamas, jog buvo modifikuotas prievolės pagal vedybų sutartį įvykdymo terminas, t. y. procesines teismo sprendimo išdėstymo pasekmes prilygino materialiosioms teisinėms pasekmėms, kylančioms iš galiojančio sandorio;

2) pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo gali būti reiškiamas ne tik kartu su pagrindiniu piniginiu reikalavimu, bet ir atskirai, t .y. atskira byla kaip savarankiškas reikalavimas, jei nėra pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės veiksmai, kuriais ji pati ginčijo sudarytą vedybų sutartį panaikina jos teisę į procesines palūkanas, pažeidžia ieškovės absoliučią teisę reikalauti palūkanų, kaip savarankiško prievolės įvykdymo už ne laiku sumokėtą kompensaciją atskiroje civilinėje byloje, ir pačią procesinių palūkanų esmę;

3) padaręs išvadą, kad atsakovo pareigos neįvykdymą nulėmė pačios ieškovės elgesys ir su jos pačios veiksmais susijusios priežastys, t. y. nusprendęs, kad atsakovas teisėtai pasinaudojo savigynos teise, pažeidė CK 1.139 straipsnį;

4) pažeidė CK 6.64 straipsnio 1 dalį ir 6.206 straipsnį, nes teisėtas asmens kreipimasis į teismą dėl galimai pažeistų subjektinių teisių gynimo negali būti laikomas savaime neteisėtais kaltais veiksmais, suteikiančiais teisę kitai teisinio santykio šaliai pažeisti sutartį, be to, teismas nesiaiškino ieškovės kaltės bei neanalizavo priežastinio ryšio tarp atsakovo negalėjimo sumokėti kompensaciją ir ieškovės pateikto ieškinio dėl vedybų sutarties ginčijimo;

5) pažeidė CPK 2 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies normas, nes tinkamai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio (ieškovės regresinių reikalavimų atsakovui pagal kredito sutartis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodomas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 949 (dvylika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 15 d. per AB SEB banką.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys