58cc13e077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-2089/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00799-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 25

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) prašymu (b.l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. kovo 21 d. nurodymą Nr. 2R-1002(2.13) (toliau – ir Nurodymas).

Nurodė, kad Tarnyba išsiuntė V. S. 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-09-T-992-1330 (toliau – ir 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimas) neregistruota pašto siunta, uždaru pavidalu (voke). Inspekcija 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 3R-408(2.13) pripažino tokią 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimo siuntimo formą tinkama, nes nenustatė, kad jame būtų privačios informacijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-297/2011 įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti V.

S. skundą dėl to, kad Inspekcija pakankamai nemotyvavo, kodėl 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pateikiama informacija nėra laikytina privačia informacija. Inspekcija, pakartotinai išnagrinėjusi V. S. skundą, Nurodymu pripažino, kad Tarnybos 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime, siųstame V. S., yra privačios informacijos ir įpareigojo tokio turinio sprendimus siųsti tik registruota pašto siunta. Pažymėjo, jog tai, kokia informacija turi būti nurodoma Tarnybos priimamuose sprendimuose reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTPĮ) (18 str. 4 d.).

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja, kokia pašto siunta (registruota ar neregistruota) turi būti siunčiami dokumentai, kuriuose įrašyti asmens duomenys, ir tik 30 straipsnio 7 dalis nustato, kokie duomenys turi būti pateikti uždaru pavidalu. Atitinkamai Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 17 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad pareiškėjui registruota pašto siunta privalomai siunčiama tik privati informacija.

Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 42 punkte. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime privačios informacijos nėra, nes teisinės pagalbos turinys nurodytas bendromis sąvokomis ir apibrėžia tik suteiktos teisinės pagalbos rūšį:

„teikti pareiškėjui <...> antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 03 26 sprendimo Nr. (1.9)-S-703-09 apskundimo“. 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pareiškėjo vardas ir pavardė, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas nurodyti tik siekiant informuoti, kokiam asmeniui suteikta antrinė teisinė pagalba. 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime, vadovaujantis VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalimi, taip pat nurodomas turto ir pajamų lygis, kuriam priskiriamas pareiškėjas, jei antrinė teisinė pagalba teikiama, vadovaujantis įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 6 punktu.

Ši informacija pateikta ne apie pareiškėjo konkretų turtą ir pajamas, o apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtiną asmenų turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. Teigė, jog 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pateikta informacija priskiriama informacijai, kuri turi būti pateikiama uždaru pavidalu, kaip tai reglamentuota Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje. Be to, Tarnybos 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pateikta informacija nepriskirtina ir Teisės gauti informaciją įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai.

Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, numatančia, kad apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui, V. S. sprendimą išsiuntė neregistruota pašto siunta, uždaru pavidalu (voke). Inspekcija 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 3R-408(2.13) pripažino, kad Tarnybos pareiškėjui siųstame 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime nėra pateikta pareiškėjo privačios informacijos. Todėl neaišku, kodėl Inspekcija, pakartotinai nagrinėdama klausimą, nustatė priešingai.

Inspekcija nepagrįstai pripažino, jog 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime nurodyti tam tikri faktai, susiję su pareiškėjo materialine padėtimi, t. y. asmens turto ir pajamų lygiai, yra privati informacija. Tarnyba 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime nenurodė konkrečios pareiškėjo metinių pajamų turimo turto vertės sumos, nurodytas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas asmens turto ir pajamų lygis, kuriam pareiškėjas yra priskirtas. Ši informacija apie yra skelbiama viešai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“.

Ši 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pateikiama informacija dėl savo paskirties turi būti vieša tam, kad dokumentų ir informacijos rinkimo procese, institucijos, teikdamos informaciją ar atlikdamos apmokamus veiksmus, žinotų, kokios apimties teisinė pagalba yra suteikta. Pareiškėjas paaiškino, kad visuose Tarnybos priimamuose sprendimuose yra nurodomi tam tikri faktai, netiesiogiai susiję su pareiškėjų materialine padėtimi, todėl, vykdydama Inspekcijos Nurodymą, Tarnyba turėtų visus sprendimus siųsti tik registruotu paštu.

Be to, Nurodymas prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Tarnyba per 2010 metus patyrė 8 955,15 Lt išlaidų, siųsdama paprastas pašto siuntas, o įpareigojus Tarnybą siųsti sprendimus registruota pašto siunta išlaidos neproporcingai padidėtų iki 21 969,15 Lt.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į prašymą (b.l. 21–22) prašė prašymą atmesti.

Nurodė, kad Tarnybos 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas, remiantis metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija, priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį (pareiškėjo turto vertė neviršija 426 750 Lt ir metinės pajamos neviršija 8 000 Lt), o tai yra tam tikra informacija apie pareiškėjo asmenį, nusakanti jo materialinę ir socialinę padėtį. Iš 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime esančios informacijos apie pareiškėjo gaunamų metinių pajamų lygį galima padaryti išvadą, kad pareiškėjas yra labai mažas pajamas gaunantis ir valstybės remtinas asmuo. Kadangi 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime buvo nurodyta tam tikra informacija apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą, iš kurios galima daryti išvadas apie pareiškėjo materialinę ir socialinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pateiktą privačios informacijos sąvokos išaiškinimą, vertintina, jog Tarnybos 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo nurodyta privati informacija apie pareiškėją. Inspekcija, pakartotinai išnagrinėjusi V. S. 2009 m. rugsėjo 25 d. skundą, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 42 punktu, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą, nustatė, kad Tarnyba, išsiųsdama sprendimą paprasta, o ne registruota pašto siunta, neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, ir tuo pažeidė Asmens duomenų teisės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog sprendimus siunčiant registruota pašto siunta 2,45 karto padidėtų valstybės patiriamos išlaidos, niekaip nesusijęs su Inspekcijos Nurodymo teisėtumu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į prašymą (b.l. 17–20), kuriame su prašymu nesutiko.

Atsiliepime išdėstyta 2009 m. gruodžio 2 d. skundo, pateikto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėjimo eiga, sprendimuose dėl jo skundų pateikti argumentai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 10 d. sprendimu (b.l. 112–114) prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Nurodymo, kuriuo Inspekcija Tarnybai nurodė užtikrinti, kad siunčiant pareiškėjams dokumentus, kuriuose yra privačios informacijos, būtų imtasi tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, t. y. tokie dokumentai būtų siunčiami tik registruota pašto siunta. Nustatė, kad Tarnyba 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimu nusprendė teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą išsiuntė neregistruota pašto siunta, uždaru pavidalu (voke). V. S. Inspekcijai padavė skundą, kuriame nurodė, kad Tarnyba, išsiusdama jam 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimą neregistruota pašto siunta, neužtikrino jo privačios informacijos konfidencialumo, tokiais veiksmais pažeidė Taisykles ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Inspekcija 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 3R-408(2.13) pripažino tokią sprendimo siuntimo formą tinkama, nes nenustatė, kad jame būtų privačios informacijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti V. S. skundą dėl to, kad Inspekcija pakankamai nemotyvavo, kodėl sprendime pateikiama informacija nėra laikytina privačia informacija. Inspekcija, pakartotinai išnagrinėjusi V. S. skundą, 2011 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3R-77(2.13.1) pripažino, kad Tarnybos sprendime, siųstame jam, yra privačios informacijos ir nusprendė pateikti Tarnybai nurodymą užtikrinti, kad siunčiant pareiškėjams dokumentus, kuriuose yra privačios informacijos, būtų imtasi tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, t. y. tokie dokumentai būtų siunčiami tik registruota pašto siunta. Pažymėjo, jog 2011 m. balandžio 26 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjo atstovė teigė, kad sprendime buvę duomenys iš dalies yra susiję su asmeniu ir atskleidžia jo gyvenimo tapatumą.

Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nėra nurodyta, kokie duomenys laikomi privačia informacija. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, rėmėsi Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 17 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 4, 42 punktais, Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose tvarkos apraše, patvirtinto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (1.6)-T-37-09, 44 punktu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi.

Taip pat, papildomai atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 , 2, 4 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (2003-01-28 sprendimas byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę, 2004-07-27 sprendimas byloje Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008), pažymėjo, jog teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių.

Konstatavo, kad skelbiant informaciją, susijusią su asmens privačiu gyvenimu, apribojama jo teisė į privatų gyvenimą, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, taigi, toks apribojimas galimas tik laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje ir įstatymuose nustatytų sąlygų. Papildomai atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (1999-10-21, 2004-12-29 nutarimai), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad 2009 m. balandžio 22 d.

Sprendime buvo pateikta privataus pobūdžio informacijos apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, nes iš jo turinio galima konstatuoti asmens tapatybę bei jo turtinę padėtį. 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pateikta informacija sietina su asmens privačiu gyvenimu. Kadangi tokią informaciją paminėtos teisės aktų normos ir teismų išaiškinimai saugo nuo nepageidaujamo kitų asmenų dėmesio, ji turi būti siunčiama asmeniui tokiu būdu, kuris minimalizmuotų galimybę šiai informacijai būti atskleistai kitiems asmenims. Sprendė, kad Nurodymas yra priimtas, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, jis savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo nurodytais motyvais ir kitais motyvais naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą (b.l. 118–121), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nurodymą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui.

Taip pat pabrėžia, jog 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pateikta informacija nėra privati informacija, ji priskiriama informacijai, kuri turi būti pateikiama uždaru pavidalu pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 7 dalį. Minėtame sprendime teisinės pagalbos turinys nurodytas bendromis sąvokomis ir apibrėžia tik teisinės pagalbos rūšį. Teigia, jog ne visa informacija, susijusi su asmens materialine padėtimi, laikytina privačia informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 126–127) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad Tarnybos apeliacinis skundas neturėtų būti vertinamas rimtai.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 128–129) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. kovo 21 d. nurodymo Nr. 2R-1002(2.13), kuriuo Tarnybai nurodyta užtikrinti, kad siunčiant pareiškėjams dokumentus, kuriuose yra privačios informacijos, būtų imtasi tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, t. y. tokie dokumentai būtų siunčiami tik registruota pašto siunta. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino ir Nurodymą paliko galioti.

Nustatyta, jog Nurodymas priimtas, konstatavus, kad Tarnyba, V. S. išsiųsdama 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-09-T-992-1330 paprasta, o ne registruota pašto siunta, neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, ir tuo pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Todėl Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nagrinėjamu atveju yra neatsiejamai susijęs su vertinimu, ar Tarnyba tinkamai užtikrino įstatyme įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimą, išsiųsdama V. S. 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimą paprasta pašto siunta.

Kaip matyti iš byloje pateikto 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimo (b.l. 12), jame nurodyta, kad pareiškėjas V. S. priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį (pareiškėjo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio, t. y. 426750 Lt ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų 10 minimalių mėnesinių algų dydžio, t. y. 8000 Lt, todėl atitinka pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį), kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tuo tarpu iš ginčijamo Nurodymo matyti, jog jis priimtas, konstatavus, kad 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime nurodyti tam tikri faktai, susiję su pareiškėjo materialine padėtimi, vertinant, jog tokia informacija yra su pareiškėjo asmeniu susijusi privati informacija.

Ginčo išsprendimui aktualios Teisės gauti informaciją įstatymo redakcijos 17 straipsnio 3 dalis nustatė, jog tuo atveju, jeigu privati informacija pareiškėjui siunčiama paštu, ji siunčiama tik registruota pašto siunta.

Taigi, ginčijamu Nurodymu, padarius išvadą, kad 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime, nurodant su pareiškėjo materialine padėtimi susijusius faktus, buvo pateikta su pareiškėjo asmeniu susijusi privati informacija, konstatuota, jog, siunčiant nurodytą sprendimą paprasta pašto siunta, nebuvo įgyvendintos tinkamos organizacinės ir techninės priemonės, skirtos apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Todėl, sprendžiant kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar minėti 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime nurodyti faktai, susiję su pareiškėjo materialine padėtimi, vertintini kaip privati informacija.

Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustatė, jog privati informacija – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija.

Kaip matyti iš pateikto privačios informacijos apibrėžimo, teisės aktai neįtvirtino konkrečių ir aiškiai apibrėžtų kriterijų, siekiant nustatyti, ar tam tikra informacija vertintina kaip privati. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, inter alia, pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl pirminio Inspekcijos sprendimo, priimto pagal V. S. skundą dėl 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimo siuntimo (byla Nr. A822-297/2011), taip pat pažymėjo, jog įstatymuose pateikta privačios informacijos sąvoka yra pakankamai aptakiai apibrėžta, yra vertinamojo pobūdžio, o į klausimą, ar konkreti informacija laikytina privačia, yra atsakytina atsižvelgiant į informacijos turinį kiekvienu atveju vertinant individualiai. Todėl, nustatant, ar Nurodyme nurodyta su pareiškėjo materialine padėtimi susijusi informacija, yra privati informacija, taip pat turi būti vertinama būtent šioje byloje susiklosčiusi specifinė situacija.

Kaip jau minėta, 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį. Taigi, nagrinėjamu atveju pateikta tik bendro pobūdžio informacija, būtina identifikuoti, kokia valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pareiškėjui yra suteikta (ar apmokama 100, ar 50 procentų išlaidų). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bendro pobūdžio informacija, nurodant tik teisės aktais apibrėžtą asmens turto ir pajamų lygį, negali būti vertinama kaip privati, kuri gali būt siunčiama tik registruota pašto siunta. Pažymėtina, jog nors bendruoju atveju su gaunamų pajamų dydžiu susijusi informacija galėtų būti vertinama kaip privataus pobūdžio, 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime nėra pateikta informacija, kuri leistų identifikuoti V. S. turtą ar gaunamas pajamas. Tuo tarpu informacija, būtina siekiant nustatyti asmeniui skiriamos antrinės teisinės pagalbos pobūdį, bet neidentifikuojanti konkrečios jo materialinės padėties, negali būti vertinama kaip tokia, kuri yra taip susijusi su asmens privačiu gyvenimu tokiu būdu, jog, siekiant ją apsaugoti nuo nepageidaujamo kito asmenų dėmesio, tokia informacija turi būti siunčiama tik registruota pašto siunta. Konstatuotina, jog bendro pobūdžio informacija, neidentifikuojanti konkrečių asmens turto ir pajamų, tik atspindinti jų priskyrimą tam tikram apibendrintam lygiui, šios bylos kontekste negali būti vertinama kaip susijusi su privačiu asmens (šiuo atveju – V. S.) gyvenimu tokia apimtimi, kad patektų į Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą apibrėžimą ir atitinkamai 17 straipsnio 3 dalies nustatyto įpareigojimo siųsti privačią informaciją registruota pašto siunta taikymo sritį.

Papildomai pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-297/2011, kuriuo buvo remiamasi priimant ir Nurodymą, atskirai dėl 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimo turinio ir nurodyto akto siuntimo paprasta pašto siunta nepasisakė. Nurodytame sprendime teismas vertino tik Inspekcijos priimto sprendimo pagal V. S. skundą, pagrįstumą, pažymėdamas, jog sprendime nebuvo pateikti argumentai, kurių pagrindu konstatuota, kad pateikta informacija nėra privati, tačiau konkrečiai dėl 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimo siuntimo ir jo turinio nepasisakyta.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje taikytinų teisės aktų nuostatomis, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, jog konkrečios informacijos priskyrimas privačiai yra vertinamojo pobūdžio, atliekamas individualiai įvertinus konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju, Nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo kontekste, nėra pagrindo išvadai, kad 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pateikta privati su V. S. privačiu gyvenimu susijusi informacija. Atitinkamai, įvertinus į Nurodyme nustatytas aplinkybes ir konstatuotus teisės aktų pažeidimus, darytina išvada, jog Tarnyba neprivalėjo nurodyto sprendimo siųsti registruota pašto siunta. Kadangi ginčijamas Nurodymas priimtas būtent konstatavus, kad šiuo atveju Tarnyba nepagrįstai 2009 m. balandžio 22 d. Sprendimą V. S. siuntė paprasta pašto siunta, Nurodymas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis turi būti panaikintas.

Papildomai pažymėtina, jog, kaip jau minėta, Nurodymas priimtas išimtinai įvertinus 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pateiktus faktus, susijusius su V. S. materialine padėtimi, kaip privačią informaciją, todėl dėl kitos 2009 m. balandžio 22 d. Sprendime pateiktos informacijos papildomai nepasisakytina.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taikytinas teisės aktų nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, neįvertino visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl jo sprendimas naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo naikintinas Nurodymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a

pareiškėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. kovo 21 d. nurodymą Nr. 2R-1002(2.13).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Laimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas