58cb2645-dadc-42ae-b0b2-dca8f8dda2c1 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Pranešėjas E. Mockevičius                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-713-368/2011            Teisėjas V. Paulikas                                          Procesinio sprendimo kategorija 32.1, 121.21. (S)                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 12 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Reginos Agotos Gutauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R. B. ir V. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal atsakovų R. B. ir V.

B. priešieškinį ieškovams K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S., S. J. S., R. P. D., uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekai, tretiesiems asmenims UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei (toliau AB) „Klaipėdos energija“, V. G., I. S., T. V., E. E., A. S., A. R., A. R.

Ž. dėl nuostolių, patirtų nustačius servitutÄ , atlyginimo ir vienkartinės kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Atsakovai R. B. ir V. B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ visų ieÅ¡kovų, butų ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų, kurie gauna Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį iÅ¡ Å¡iluminio punkto, esančio (duomenys neskelbtini), 650 Lt mėnesinius nuostolius dėl servituto nustatymo ir iÅ¡laidas, bÅ«tinas tarnaujančiam daiktui iÅ¡laikyti, nuo kiekvieno jų valdomo turtinio vieneto po 30,95 Lt kas mėnesį, nuo 2008-03-28 dienos iki servituto galiojimo pabaigos; priteisti po 1314,29 Lt nuo kiekvieno jų valdomo nekilnojamojo turto vieneto vienkartinei turtinei 27 600 Lt nuostolių kompensacijai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad servituto nustatymas negali bÅ«ti neatlygintinas, kadangi riboja atsakovų nuosavybės teises. Pažymėjo, kad pagal LR CK 4.129 straipsnį teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančio daikto savininkui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovų R. B. ir V. B. lygiomis dalimis ieÅ¡kovei UAB „V.

V.“ po 1200 Lt, ieškovėms R. P. D. ir S. J. S. po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų ir po 20,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad servitutu nėra apribota atsakovų galimybė naudotis jiems priklausančia pastato dalimi ir nustatytas servitutas nepakeitė nei atsakovams priklausančio pastato, nei atskirų jo patalpų, ar žemės sklypo po pastatu, nuosavybės teisių. Pažymėjo, kad šilumos punkto tinkama eksploatacija yra suinteresuoti ir patys atsakovai.

Pabrėžė, kad servitutas nesuformavo jokios dalinės kitų asmenų nuosavybės, kuriÄ jie privalėtų iÅ¡laikyti ir jokios papildomos Å¡ilumos punkto ar patalpų, kuriose yra Å¡ilumos punktas, naudojimo sÄ lygos nebuvo nustatytos. Teismo vertinimu, pastato įgijimo metu atsakovams buvo žinoma jo paskirtis ir faktinis negalimumas iÅ¡nuomoti pastate esančiÄ rÅ«sio dalį ar joje vykdyti komercinę veiklÄ . Teismas sprendė, kad atsakovai nuostolius dėl servituto nustatymo tapatina su jiems priklausančio viso pastato iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su nuostoliais dėl servituto nustatymo ir nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai, kaip rÅ«pestingi asmenys, laiku nesiėmę veiksmų priklausiniams atskirti, faktiÅ¡kai prisiėmė savo neveikimo pasekmes. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Skųsdami Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ apeliantai (atsakovai) R. B. ir V. B. praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti jų prieÅ¡ieÅ¡kinį, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ir procesines teisės normas ir nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Pažymima, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo motyvais dėl pastato įgijimo aplinkybių, atsakovų ketinimo jį nuomoti, nuostolių dėl servituto nustatymo tapatinimo su pastato iÅ¡laidomis. Apeliantų manymu, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nepagrįstai vilkino bylÄ .Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai S. J. S., R. P. D., K. M., R. M., A. V., L. A., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č. praÅ¡o skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime pažymima, kad ieÅ¡kovai nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ar jo dalių savininkai ir neįgijo jokių prievolių jį iÅ¡laikyti. Tvirtinama, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių. Teigiama, kad atsakovai neprarado jokių teisių naudotis tarnaujančiuoju daiktu. Pabrėžiama, kad servituto neatlygintinumo klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „V.

V.“ praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime teigiama, kad atsakovai neįrodė dėl nustatyto servituto patiriamų nuostolių ir nepagrindė galimo jų dydžio. Tvirtinama, kad servituto nustatymas nelėmė jokių papildomų atsakovų iÅ¡laidų ir nepadidino mokėtinų mokesčių dydžio. Nurodoma, kad atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio 27600 Lt reikalavimas nesusijęs su servituto nustatymu.

Pabrėžiama, kad teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliantų (atsakovų) R. B. ir V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau privalo įrodyti jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu. Bylos duomenys patvirtina, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pateikta mėnesinė nuostolių dėl servituto nustatymo sÄ mata (3 tomas, 20–21 b. l., 5 tomas, 2–3 b. l.) neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, kadangi joje pateiktas detalizuotas nuostolių apskaičiavimas nepagrįstas įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantai tapatina nuostolius dėl servituto nustatymo su jiems priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis.

Šias teismo išvadas patvirtina pačių apeliantų pateikti duomenys dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo (2 tomas, 4–6 b. l., 61–65, 5 tomas, 90–93, 95–103 b. l.).Teisėjų kolegija, atsižvelgia į servituto turinį – daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų teisę naudotis apeliantams nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuotais šilumos punkto įrenginiais (2 tomas, 94–101 b. l.), į paties apelianto R.

B. 2007-08-21 ir 2008-01-17 teismo posėdžių metu iÅ¡sakytus teiginius, kad 2003 m., pirkdamas pastatÄ , jis matė, jog pastate yra Å¡ilumos punktas (2 tomas, 91 b. l.), kuris aptarnauja daugiabučius namus, esančius (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 131 b. l.), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, suvokė tikrÄ jÄ padėtį – Å¡ilumos įrenginių, kurie sumontuoti įsigyjamame pastate, paskirtį ir su jų naudojimu susijusius statinio naudojimo apsunkinimus ir apribojimÄ naudoti pastatÄ komercinei veiklai, taip pat į servituto suvaržymus – apeliantams nėra apribota jokia galimybė naudotis pastatu, ir apeliantas R.

B. 2008-01-17 teismo posėdžių metu pažymėjo, kad patalpoje laiko automobilio padangas, kitus prietaisus (2 tomas, 131 b. l.), be to, Å¡iluminis punktas aptarnauja ir apeliantų pastatÄ (2 tomas, 35, 137 b. l., 5 tomas, 152 b. l.), ir į apelianto R. B. teiginius, jog iki servituto nustatymo patalpų, kuriose yra Å¡ilumos punkto įrenginiai, jis nenuomavo, o po servituto nustatymo papildomų iÅ¡laidų neatsirado – mokesčiai buvo mokami ir iki servituto nustatymo (5 tomas, 152 b. l.), taip pat neatsirado ir jokių papildomų nuostolių (5 tomas, 153 b. l.).

Be to, pagal 2005-10-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. įsipareigojo atsakyti už eksploatuojamuose objektuose sumontuotus ir priduotus pagal aktÄ Å¡ilumos apskaitos prietaisus apsaugÄ ir sudaryti tinkamas prietaisų eksploatavimo sÄ lygas (pvz. apÅ¡vietimas, sanitarinės normos)(2 tomas, 12–15 b. l., sutarties 1.1, 1.2 punktai), taip pat atsižvelgia į tai, kad, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai (2 tomas, 137 b. l), Å¡iluminio punkto įrenginių priežiÅ«ra atlieka UAB „Lamberta“ (1 tomas, 8–9, 40 b. l., sutarties 1 p.,), ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių nuostolius dėl servituto nustatymo.

Kolegija sprendžia, jog prieÅ¡ tai minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju paneigia servituto atlygintinumo prezumpcijÄ , todėl apelianto skundo teiginiai dėl nuostolių, atsiradusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustačius servitutÄ , yra nepagrįsti.Teismas pažymi, kad servitutas buvo nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ir pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas apeliantai turi teisę reikalauti konkrečių nuostolių, kuriuos patyrė dėl servituto nustatymo, atlyginimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti nuostolių, atsiradusių laikotarpiu, kai servitutas dar nebuvo nustatytas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 27 600 Lt nuostolių, atsiradusių iki servituto nustatymo, priteisimo.

Be to, apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos nuostolius. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

IÅ¡ skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiÅ¡kia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja iÅ¡vados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar procesines teisės normas.Pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantai skunde nurodo įvairias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis (2009-02-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2011-05-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-217/2011), nepagrįsdami galėjimÄ naudotis jose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas turėtų besÄ lygiÅ¡kai vadovautis pateiktų nutarčių iÅ¡aiÅ¡kinimais, kadangi apeliantų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neturi precedentinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių.

Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pažeidė materialines teisės normas.Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl skundžiamo sprendimo motyvų ir dėl to, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių bei pažymi, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja skundo teiginių dėl bylos vilkinimo ir sprendžia, kad tai nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo teiginiais, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir konstatuoja, jog pagal bendrÄ principÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo civiliniame procese – bylÄ laimėjusiai Å¡aliai atlyginamos jos iÅ¡laidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistÄ teisę teisme.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobÅ«dį – proceso dalyviai skatinami ieÅ¡koti kompromiso, nereikÅ¡ti nepagrįstų ieÅ¡kinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo bÅ«dais ir panaÅ¡iai. Todėl, vien ta aplinkybė kad UAB „Vitės valdos“ atstovas atstovavo ir kitiems ieÅ¡kovams, nepaneigia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlygintinumo principo (CPK 93 str. 1d., 98 str. 1 d.). Be to, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, UAB „Vitės valdos“ yra ieÅ¡kovas, o ne trečiasis asmuo ir tai, be kita ko, patvirtina pačių apeliantų prieÅ¡ieÅ¡kinys (5 tomas, 2–3 b. l).Kiti skundo teiginiai Å¡ios bylos kontekste neturi teisinės reikÅ¡mės.Netenkinus apeliacinio skundo, tenkintinas ieÅ¡kovų R.

M., A. V., L. A., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č. praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatomis iÅ¡ apeliantų prieÅ¡ tai minėtiems ieÅ¡kovams priteistina po 133,10 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (5 tomas, 43–52 b. l., CPK 93, 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti ieÅ¡kovams R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 133,10 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                                       Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                     Regina Agota Gutauskienė Â