2019-11-07 Nr. CB-10815-2-69-3-22637-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-324-421/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22637-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4;

3.1.14.8.3; 3.1.14.8.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos kartingo klubo „MS kart“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos kartingo klubo „MS kart“ ieškinį atsakovei Lietuvos kartingo federacijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K., G. M., P. P., S. V., dėl juridinio asmens Lietuvos kartingo federacijos valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą, kai tokios kategorijos byloms yra nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Lietuvos kartingo federacijos (toliau – ir LKF, asociacija) Tarybos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 7 ir LKF Arbitražo teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimus Nr. 40.1.1, Nr. 40.1.3, Nr. 40.3.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė organizuoja ir vykdo Lietuvos kartingo čempionatą, 5-asis paskutinis etapas jo vyko 2018 m. rugsėjo 15 d. Elektrėnų kartodrome. Čempionate ir jo 5-ajame etape dalyviai varžėsi ir prestižinėse KZ2 bei „KZ2 Masters“ klasėse. Po keturių čempionato etapų VšĮ „Promokartas“ sportininkas J. J. turėjo 154 įskaitinius taškus, o ieškovės sportininkas P. P. – 148 taškus. Finalinį važiavimą laimėjo ieškovės sportininkas P. P., jis po penkių etapų surinko daugiausia taškų ir turėjo laimėti KZ2 klasės čempionatą, tačiau VšĮ „Promokartas“ ir ieškovė pateikė protestus dėl incidentų, varžybų rezultatų ir kitų veiksmų. Išnagrinėjusi protestus LKF Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 7 anuliavo VšĮ kartingo klubo „MS Kart“ komandos „Paske Racing“ sportininkų LKČ 5-ojo etapo KZ2 ir „KZ2 Masters“ kategorijos visų važiavimų rezultatus, skyrė VšĮ kartingo klubui „MS Kart“ ir G. M. lygtinę baudą – iki 2019 m. gruodžio 31 d. suspendavo pareiškėjo licenciją 12 mėn., skyrė S. V. baudą – neleido dalyvauti LKF kalendoriaus renginiuose iki 2019 m. gruodžio 31 d., skyrė VšĮ kartingo klubui „MS Kart“ 600 Eur baudą už G. M. ir S. V. nesportinius veiksmus LKČ 5-ojo etapo metu. Dėl nurodytų LKF Tarybos nutarimų ieškovė pateikė apeliaciją LKF arbitražui, šis 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo 40.1.1 punkto pagrindu padidino VšĮ kartingo klubui „MS kart“ skirtą baudą nuo 600 Eur iki 900 Eur, 40.1.3 punkto pagrindu skyrė A. K. lygtinę baudą iki 2019 m. gruodžio 31 d. – suspendavo vairuotojo licenciją 12 mėn., 40.3 punkto pagrindu kitas LKF Tarybos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimų dalis paliko nepakeistas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė yra LKF narė, taigi įstodama į LKF įsipareigojo vadovautis asociacijoje nustatyta vidaus tvarka, taisyklėmis ir įsipareigojimais, įtvirtintais LKF veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, be kita ko, ir spręsti kartingo sporto ginčus, iškilusius LKF rengiamose ir patvirtintose varžybose tarp LKF narių, varžybų organizatorių, pareiškėjų, lenktynininkų arba bet kurių kitų LKF licencijų turėtojų, LKF arbitraže, kuris yra galutinė instancija (LKF įstatų 64 punktas). Kadangi LKF arbitražas yra galutinė instancija, tai LKF Arbitražo teismo priimtas sprendimas negali būti skundžiamas valstybiniams teismams, taigi ieškinys nenagrinėtinas teisme.

6. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ginčo šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže.

8. Ieškovė yra narė Lietuvos kartingo federacijos, kurios įstatų 64 punkte nurodyta, kad LKF arbitražas yra galutinė instancija, įgaliota spręsti kartingo sporto ginčus, iškilusius asociacijos rengiamose ir patvirtintose varžybose tarp asociacijos narių, varžybų organizatorių, pareiškėjų, lenktynininkų arba bet kurių kitų asociacijos licencijų turėtojų. Taigi, pagal šalių sudarytą arbitražinį susitarimą ginčus, iškilusius LKF varžybose, yra įtvirtinta spręsti išimtinai LKF arbitraže.

9. LKF Arbitražo teismo nuostatų 1.2 punkte nurodyta, kad arbitražas sprendžia visus nesutarimus, kilusius Lietuvos kartingo sporte, ir priima galutinius sprendimus, išskyrus tuos ginčus, kurie yra priskiriami Lietuvos Respublikos valstybiniams teismams. Ieškovė, įstojusi į Lietuvos kartingo federaciją, įsipareigojo laikytis LKF įstatų (LKF įstatų 32 punktas), kurių 64 punktas nustato, jog kartingo sporto ginčai, iškilę LKF varžybose, sprendžiami LKF arbitraže, kuris yra galutinė instancija (LKF įstatų 64 punktas). Šioje konkrečioje situacijoje yra kilęs kartingo sporto ginčas, jis kilo varžybose, nes ieškovė nesutinka su Lietuvos kartingo čempionato metu vykusių varžybų rezultatais, dėl šių ieškovė ir kita varžybų dalyvė pareiškė protestus, o atsakovės LKF Taryba, išnagrinėjusi protestus, priėmė ieškovei nepalankų nutarimą – anuliavo ieškovės komandos sportininkų važiavimų rezultatus ir skyrė baudas – licencijų suspendavimus.

10. Ieškovė, nesutikdama su LKF Tarybos nutarimais, juos apskundė galutinei instancijai, įgaliotai spręsti kartingo sporto ginčus – LKF Arbitražo teismui, šis priėmė skundžiamą sprendimą. Tai paneigia ieškovės argumentus, kad LKF Arbitražo teismas yra išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nes LKF įstatuose arbitražinis susitarimas yra sudarytas būtent dėl kartingo sporto ginčų, kilusių varžybose. Be to, šia tvarka ieškovė pasinaudojo, t. y. įgyvendino savo teisę į apeliaciją. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad LKF Arbitražo teismo priimtas sprendimas negali būti skundžiamas valstybiniams teismams, nes tai yra ne juridinio asmens organų priimtas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis), o Arbitražo teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus kartingo sporto ginčą varžybose, dėl ko buvo sudaryta arbitražinė išlyga (LKF įstatų 64 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Sporto įstatymo 51 straipsnyje nenustatyti detalesni kriterijai dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teismo tvarka institucijos ir sporto arbitražo atribojimo. Nesant teisės aktais nustatytų kriterijų, tokius kriterijus turėtų nustatyti teismų praktika. Sporto įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sporto arbitražo sudarymo tvarką ir darbo reglamentą nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas, tačiau toks dokumentas nėra priimtas. Kūno kultūros ir sporto departamento svetainėje galima rasti gana seną išaiškinimą, kad iki 2010 m. kovo 16 d. departamente nebuvo gautas nė vienas prašymas ginčą spręsti sporto arbitraže, todėl jis nebuvo sudarytas. Sporto arbitražą Kūno kultūros ir sporto departamentas sudarytų gavęs ginčo šalies prašymą spręsti ginčą sporto arbitraže.

11.2. Atsakovės įstatai, įtvirtinantys ginčų nagrinėjimo instituciją – atsakovės juridinio asmens organą – Asociacijos arbitražą, nepateikia atsakymo, ar šis juridinio asmens organas turėtų veikti kaip išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka institucija ar kaip sporto arbitražas. Nesant aiškių sporto arbitražo sudarymo kriterijų, juridinio asmens organas ar jo sprendimai negalėtų ir neturėtų turėti imuniteto ginčijimui teismine tvarka kaip pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą arbitražo sprendimai. CPK 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja. Šiuo atveju ieškovė ne tik nėra aiškiai išreiškusi valios ginčą spręsti arbitraže, bet ir jokia apimtimi nėra atsisakiusi CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės skųsti teismui atsakovės juridinio asmens, kurio dalyvė yra, organų priimtų sprendimų. Nesant aiškaus ir nedviprasmiško susitarimo dėl arbitražo ar kitokio teisės kreiptis į teismą panaikinimo pagrindo, ieškovės teisė į teisminį ginčo nagrinėjimą nepagrįstai buvo apribota. Nors teisės aktai nenustato aiškių išankstinės ginčų sprendimo ne teismo tvarka kriterijų, reikalavimai tokius ginčus nagrinėjančiai institucijai neturėtų būti itin griežti. Išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka neužkerta kelio į teisminę gynybą ir jos nepakeičia, tik sudaro šalims galimybę išspręsti ginčą dar iki kreipimosi į teismą, tokiu būdu išvengiant ilgo, sudėtingo ir brangaus teisminio bylinėjimosi.

11.3. Atsakovės Asociacijos arbitražas yra ne sporto arbitražas ar juo labiau ne arbitražo teismas pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, nes neatitinka tokiam arbitražui keliamų reikalavimų. Teisės aktai neįtvirtina sporto arbitražo reikalavimų. Komercinio arbitražo įstatymas nustato, kad ginčus gali nagrinėti institucinis arbitražas (nuolatinė arbitražo institucija) arba ad hoc arbitražas (arbitražas, sudarytas konkrečiam ginčui nagrinėti). Nuolatinė arbitražo institucija apibrėžiama kaip nuolatos arbitražą organizuojantis ir administruojantis viešasis juridinis asmuo, tačiau atsakovės Asociacijos arbitražas yra ne juridinis asmuo, o juridinio asmens organas. Atsakovė nevykdo arbitražo veiklos ir negalėtų spręsti ginčo, kurio šalis pati yra. Atsakovės Asociacijos arbitražas neatitinka ir ad hoc arbitražo reikalavimų, nes šiam ginčui nebuvo skirta arbitrų (Komercinio arbitražo įstatymo 14 straipsnis) ir sudaryta arbitražo, nei ieškovė, nei teismas arbitrų nesiūlė ir neskyrė. Juridinio asmens organas negali būti arbitražo teismu ginče, kuriame dalyvauja pats juridinis asmuo. Arbitražo principai reikalauja, kad šalys turėtų lygią ir vienodą įtaką ar galimybę skirti arbitrus, t. y. šalys gali skirti po vienodą skaičių arbitrų arba pavesti tai padaryti arbitražo institucijai. Šiuo atveju ginčą sprendė juridinio asmens organas, išrinktas daugumos juridinio asmens dalyvių balsais. Ieškovė, kaip viena iš juridinio asmens dalyvių, neturėjo lygios su atsakove teisės dalyvauti skiriant ar parenkant arbitrus. Atsakovės Asociacijos arbitražo vykdyta ginčo nagrinėjimo procedūra neatitiko Komercinio arbitražo įstatymo arbitražiniam nagrinėjimui nustatytų reikalavimų. Ieškovė buvo informuota tik apie nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau jai nebuvo įteiktas kito asmens apeliacinis skundas, nesudaryta galimybė atsiliepti ar atsikirsti į prieš ją pateiktą skundą. Pats atsakovės Asociacijos arbitražas nelaikė savęs arbitražu, nes ginčijamame sprendime nėra arbitražo sprendimui būdingos informacijos, tokios kaip arbitražinio susitarimo galiojimo patikrinimas.

11.4. Ieškovė nėra sudariusi arbitražinio susitarimo. Atsakovės įstatų 64 punktas neatitinka Komercinio arbitražo įstatyme nustatytų arbitražinio susitarimo sąlygų. Ieškovė jokio teksto, kuriame būtų arbitražinis susitarimas, nėra pasirašiusi. Jokie teisės aktai nenustato, kad arbitražinis sutarimas gali būti priimamas daugumos balsais, kokie kriterijai yra taikomi juridinio asmens dalyvių sprendimui dėl įstatų patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir teisės perduoti ginčą spręsti arbitražui

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu ir CPK 5 straipsniu kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikiama teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama, tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Šalys savo susitarimu taip pat gali perduoti bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės spręsti arbitražo tvarka, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 137 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio priėmimą, 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Teismas taip pat atsisako priimti ieškinį ir tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio arbitražinio susitarimo teisminį pripažinimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti.

15. Nagrinėjamoje byloje aktualu yra nustatyti, ar šalys dėl ginčo, dėl kurio paduotas ieškinys, yra sudariusios arbitražinį susitarimą, ar dėl jo yra nustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

16. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, padarę išvadą, kad skundžiamas LKF Arbitražo teismo sprendimas yra priimtas dėl ginčo, dėl kurio buvo sudaryta arbitražinė išlyga, bet nenustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl toks sprendimas negali būti skundžiamas valstybės teismams, nes tai nėra juridinio asmens organų priimtas sprendimas. Tokią išvadą teismai padarė taikydami LKF įstatų 64 punktą, kuriame nustatyta, kad Asociacijos arbitražas yra galutinė instancija, įgaliota spręsti kartingo sporto ginčus, iškilusius asociacijos rengiamose ir patvirtintose varžybose tarp asociacijos narių, varžybų organizatorių, pareiškėjų, lenktynininkų arba bet kurių kitų asociacijos licencijų turėtojų. Šią teismų išvadą kasacinis teismas pripažįsta nepagrįsta, nes ji padaryta netinkamai aiškinant LKF įstatų turinį bei neatsižvelgiant į komercinio arbitražo veiklą reglamentuojančias teisės normas.

17. Pagal LKF įstatų 1 punktą, Lietuvos kartingo federacija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. LKF įstatų 33 straipsnyje įtvirtinta, kad asociacijos organai yra: a) visuotinis narių susirinkimas; b) kolegialus asociacijos valdymo organas – taryba; c) vienasmenis asociacijos valdymo organas – generalinis sekretorius; d) Asociacijos arbitražas; e) revizorius. LKF įstatų 65 punkte nustatyta, kad Asociacijos arbitražas dirba pagal Tarybos patvirtintus Asociacijos arbitražo nuostatus. Šių nuostatų 1.1 punkte nurodyta, kad arbitražas dirba vadovaudamasis LKF įstatais, Lietuvos kartingo sporto taisyklėmis (LKST), Lietuvos automobilių sporto kodeksu (LASK), FIA tarptautiniu sporto kodeksu, LKF suvažiavimų ir LKF Tarybos sprendimais bei šiais nuostatais; nuostatų 2.1 punkte įtvirtinta, kad Arbitražo teismo pirmininką ir du arbitrus trejų metų laikotarpiui renka suvažiavimas; pagal nuostatų 5.1 punktą arbitražas už savo veiklą ir sprendimus atsiskaito suvažiavimui. Taigi LKF arbitražas yra atsakovės, kaip juridinio asmens, organas, veikiantis pagal to paties juridinio asmens kolegialaus valdymo organo patvirtintus nuostatus ir atskaitingas visuotiniam narių susirinkimui – kitam to paties juridinio asmens organui.

18. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, komercinis arbitražas – komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu arba šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus), kuris (kurie) priima arbitražo teismo sprendimą, privalomą ginčo šalims. Vadovaujantis to paties straipsnio 6 dalimi, arbitražo procedūros reglamentas – nuolatinės arbitražo institucijos patvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujamasi nagrinėjant ir sprendžiant ginčus arbitraže. Pagal to paties įstatymo 5, 8 straipsnių nuostatas nuolatinė arbitražo institucija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra nuolatinė arbitražo institucija, kuri pati patvirtina arbitražo procedūros reglamentą ir veikia vadovaudamasi nepriklausomumo principu. Be to, kai šalių susitarimu ginčo sprendimo procedūros neorganizuoja nuolatinė arbitražo institucija, gali būti sudaromas ad hoc arbitražas (Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Arbitražo teismo sudarymo tvarką reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymas (šio įstatymo III skyrius).

19. Nutarties 17–18 punktuose nurodytų teisės normų analizė sudaro pagrindą teigti, kad: pirma, LKF arbitražo veiklos teisinis pagrindas yra Lietuvos kartingo federacijos vidaus dokumentai, jis neveikia pagal arbitražą reglamentuojančius teisės aktus; antra, LKF arbitražas yra ne nuolatinė arbitražo institucija, kaip savarankiškas subjektas, o asociacijos organas, atskaitingas kitam asociacijos organui – visuotiniam narių susirinkimui, jam nebūdingos instituciniam arbitražui įprastos nešališkumo ir nepriklausomumo garantijos; trečia, šio arbitražo arbitrų kolegijos nariai nėra tiesiogiai ar netiesiogiai skiriami ginčo šalių konkrečiam ginčui išnagrinėti, kaip tai nustatyta Komercinio arbitražo įstatyme, bet yra renkami kelerius metus trunkančiai kadencijai; ketvirta, pagal LKF Arbitražo teismo nuostatus procesas neatitinka įprastinės arbitražo proceso eigos.

20. Iš nutarties 19 punkte nurodytų aplinkybių išplaukia, kad LKF arbitražas, nepaisant LKF įstatuose jo pavadinime nurodyto žodžio „arbitražas“ (o nuostatuose – „arbitražo teismas)“, yra LKF, kaip juridinio asmens, kurio teisinė forma – asociacija, organas, kurio sprendimai gali būti skundžiami teismui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

21. Pagal ieškovės skundžiamų LKF Tarybos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 7 ir LKF Arbitražo teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimų Nr. 40.1.1, Nr. 40.1.3, Nr. 40.3 priėmimo metu galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatą, ginčai dėl šiame įstatyme nustatytų teisių gynimo yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktų nurodyta tvarka. Atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ginčo šalys pageidauja, jos gali ginčą spręsti sporto arbitraže. Sporto arbitražo sudarymo tvarką ir darbo reglamentą nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas.

22. Ieškovės teigimu, Kūno kultūros ir sporto departamento interneto svetainėje pateiktas išaiškinimas, kad iki 2010 m. kovo 16 d. departamente nebuvo gautas nė vienas prašymas ginčą spręsti sporto arbitraže, todėl jis nebuvo sudarytas. Priešingai nei teigia ieškovė, t. y. kad sporto arbitražas buvo sudarytas, byloje nenustatyta, taip pat nenustatyta ir tai, kad šalys būtų sudariusios Komercinio arbitražo įstatyme apibrėžtą susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražo teismui.

23. Nutarties 12 punkte nurodyta, kad teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Nutarties 21 punkte minėta ginčo metu galiojusi Kūno kultūros ir sporto įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostata, kad atitinkamos sporto šakos taisyklėse gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka, LKF įstatų 64 punkto turinys (žr. nutarties 16 punktą) ir tai, kad LKF arbitražas yra LKF, kaip juridinio asmens, organas, kurio sprendimai gali būti skundžiami teismui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), teikia pagrindą daryti išvadą, kad LKF vidaus dokumentuose yra nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, šia ieškovė pasinaudojo LKF Tarybos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 7 apskųsdama LKF arbitražui, o pastarasis ginčą išnagrinėjo priimdamas šioje byloje ginčijamą sprendimą. Aplinkybė, kad LKF įstatų 64 punkte nurodyta, jog Asociacijos arbitražas yra galutinė instancija, įgaliota spręsti kartingo sporto ginčus, dėl šios nutarties 19 punkte nurodytų argumentų nesudaro pagrindo teigti, kad šiame įstatų punkte yra įtvirtinta arbitražinė išlyga – susitarimas perduoti ginčą spręsti arbitražo teismui: atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas LKF dokumentų nuostatas (nutarties 17 punktas) bei komercinio arbitražo reglamentavimą Komercinio arbitražo įstatyme (nutarties 18 punktas), vien terminas „galutinė instancija“ nesuponuoja, jog šalys yra išreiškusios valią dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ne valstybės teismuose būdo – arbitražo.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad teismai, spręsdami ieškovės VšĮ kartingo klubo „MS kart“ ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai išaiškino LKF įstatų turinį, neatsižvelgė į komercinio arbitražo veiklą reglamentuojančias teisės normas, todėl pažeidė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo priimti neteisėti procesiniai sprendimai. Šie pažeidimai sudaro pagrindą skundžiamas nutartis panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 15,34 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Donatas Šernas