58c8dff6-4196-4452-9d06-ca0f4f6fbe70 · Kauno apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1-309-530/2014Proceso Nr. 1-85-1-01147-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.2.;1.1.4.4.4;2.1.15.3.3.;2.3.6.4.5;(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Kristinai GrikavičiÅ«tei, Rolandai Bučmienei, Audronei Stulginskaitei – Puidienei, dalyvaujant prokurorams Danai Rutkauskaitei ir Dariui Jakučiui, nukentėjusioms N. M. ir E. J. bei jos atstovei advokatei Jurgitai Mačiulskienei, kaltinamųjų gynėjoms advokatėms Reginai Atkočaitienei ir Rasai Malinauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeLINAS BATAITIS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å akių rajone, Å imkų kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Å akių rajone, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) , Å akių rajone, teistas 1 kartÄ : 2012-07-19 Å akių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 9 mėn. laisvės apribojimu įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, uždrausti bendrauti su tam tikrais asmenimis, per 6 mėn. atlyginti turtinės žalos dalį – 150 Lt, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, irDONATAS ŽILINSKAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Å akių rajone, neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1dalyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:

L. B. ir D. Ž. 2013 m. gruodžio 13 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, Å akių rajone prie K. J. įmonei priklausančios parduotuvės, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl alkoholio vartojimo kilus konfliktui su A. M., bendrais veiksmais, tyčia sudavė rankomis ir spyrė kojomis nemažiau kaip 29 smÅ«gius A. M. į įvairias kÅ«no vietas ir padarė jam poodines kraujosruvas deÅ¡inėje ausyje, smilkinyje, kairės akies vokuose, skruoste – žande, ausyje, kaktoje, lÅ«pose, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje ausyje, muÅ¡tines žaizdas kairės akies vokuose, antakyje, kaktoje, nosyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, virÅ¡utinių žandikaulių pirmų kandžių iÅ¡nirimus, kraujosruvas dantenose, kraujosruvas pakauÅ¡io, smilkinių, virÅ¡ugalvio, žandų, skruostų, kaktos, kairės akies vokų, nosies, lÅ«pų minkÅ¡tuose audiniuose, nosies kaulų, kairės akiduobės apatinės sienos lūžimus, poodines kraujosruvas kakle, krÅ«tinėje, pilve, alkÅ«nių sÄ nariuose, deÅ¡iniame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, Å¡launyje, deÅ¡iniame kelio sÄ naryje, odos nubrozdinimus kairiame kelio sÄ naryje, pilve, kraujosruvas krÅ«tinės, juosmens, nugaros raumenyse, storųjų žarnų pasaite, kepenų plyÅ¡imÄ , kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7-8, per kremzlines dalis 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 9-10, deÅ¡inėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4, 6-7-8-9-10 Å¡onkaulių, krÅ«tinkaulio lūžimus, ir Å¡iais veiksmais sumušę A.

M., kuris dėl sužalojimų prarado sÄ monę ir gulėjo ant žemės negalėdamas pasiprieÅ¡inti prieÅ¡ jį atliekamiems veiksmams, D. Ž. sukursčius L. B. tyčia nužudyti A. M., tai yra pasiÅ«lius pririÅ¡ti A. M. greta prie stulpo iÅ¡ žemės kyÅ¡ančiame plastikiniame vamzdyje įverta metaline viela, L. B. suėmęs už drabužių, pavilko A. M. arčiau stulpo ir minėta viela apsuko, užveržė ir užpynė gulinčio ant nugaros A. M. kaklÄ , tuo padarė jam kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje atvirÄ prieÅ¡mirtinę stranguliacinę vagÄ , skydinės kremzlės kairės pusės virÅ¡utinio rago dvigubÄ lūžimÄ , kraujosruvas kaklo, liežuvio Å¡aknies raumenyse, puriuose audiniuose apie miego arterijas su veniniu vidaus organų pilnakraujiÅ¡kumu, skystu tamsiu krauju, taÅ¡kinėmis kraujosruvomis po plautine krÅ«tinplėve, iÅ¡oriniu Å¡irdies klosu, smulkiažidinine plaučių emfizema, dėl ko A.

M. nuo mechaninės asfiksijos mirė, tai yra, tyčia nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės A. M.. Kaltinamasis D. Ž. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino kaltu, o kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. PasiÅ«lius jiems duoti paaiÅ¡kinimus dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamieji sutiko.Kaltinamasis L. B. paaiÅ¡kino kaltinime nurodytÄ dienÄ jis kartu su D. Ž. ir A. M., užsukę pas vietinius, jam nepažįstamus žmones, gėrė atsineÅ¡tÄ â€žÅ nekorių“ 7,5 promilių stiprumo alų.

Iki įvykio A. M. nepažinojo, iÅ¡ D.o žinojo, kad A. M. vadina „žveju“. Pas Poderius galėjo užtrukti apie porÄ valandų ir išėję laukan, iÅ¡siskyrė, A. M. nuvažiavo dviračiu, o jis su D. Ž. pro parduotuvę ėjo link namų. Tačiau netoli parduotuvės vėl susitiko A. M.. Prie parduotuvės toliau gėrė alų, ir praėjus pusvalandžiui jis nuėjo atokiau atlikti savo reikalus, Å¡nekėjo telefonu, o A. M. Å¡nekėjo su D. Ž.. Kai atėjo prie jų, rado D.

Ž. gulintį prie parduotuvės konteinerio, Å¡iukÅ¡linės. Juos kelis kartus atskyręs vienÄ nuo kito, A. M. perspėjo, kad nelįstų prie D. Ž.. Tačiau A. M. jo neklausė, ir jam sudavė porÄ smÅ«gių, nuo to viskas prasidėjo. Jis sudavė smÅ«gius į veidÄ , pilvÄ , nugriuvus A. M. ant pievutės, gulintį abu su D. Ž. spardė ir mušė kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, veidÄ , krÅ«tinę, pilvÄ . Po suduotų smÅ«gių A. M. buvo gyvas, nes kvėpavo, nekalbėjo tik krenkÅ¡tė, tarsi bÅ«tų gerklės uždegimas.

D. Ž. parodė vielÄ vamzdyje, sakė pririÅ¡am, nes jeigu A. M. pabėgs, jiems bus prasčiau. Kadangi A. M. gulėjo, jis paėmęs už krÅ«tinės bei drabužių, pastarÄ jį nuvilko iki stulpo ir paėmęs vielÄ , pasilenkęs vamzdį su viela, kuris lengvai pasilenkė, laidu vienÄ kartÄ apsuko aplink kaklÄ , bet neužveržė, vielÄ A. M. laisvai bÅ«tų galėjęs nusiimti. Paskui jis atsikėlė ir pririÅ¡tam A. M. kelis kartus įspyrė D., kelis kartus jis įspyrė. Galėjo bendrai suduoti tiek smÅ«gių, kiek nurodyta kaltinamajame akte.

Nuo nukentėjusiojo su Ž. atsitraukė kartu. Sutinka atlyginti laidojimo iÅ¡laidas, tačiau neturtinė žala per didelė, nes jis turto neturi, pajamos tik iÅ¡ invalidumo.D. Ž. teismui paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ su A. M. dirbo miÅ¡ke. Parvažiavo pas A. į namus, pavalgė ir abu važiavo į parduotuvę, kur susitiko L. B.. A. M. nuėjo į parduotuvę, nupirko alaus ir visi trys nuėjo pas P.. IÅ¡gėrė su Å¡eimininku keletÄ butelių alaus, pažiÅ«rėjo per televizijÄ â€žTV pagalba“ laidÄ ir visi iÅ¡siskirstė. Jis su Linu stabtelėjo prie parduotuvės buvo pradėję gerti alų, kai vėl pamatė A.

M.. Konfliktas prasidėjo nuo to, kai L. B. ir A. M. susiginčijo kuris turi pabaigti alų. Kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jis spyrė A. M. į pilvÄ , į Å¡onÄ ir į galvÄ , jam buvo nesvarbu kur kliuvo. Spyrė gal kokius septynis kartus, o paskui dar su rankomis sudavė į įvairias kÅ«no vietas. Daugiausiai į pilvÄ ir į galvÄ . Mušė apie pusvalandį. Galėjo bendrais veiksmais padaryti tiek sužalojimų, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Nustojus muÅ¡ti, nukentėjusysis nieko nesakė, nes jo nuomone buvo „iÅ¡jungtas“, t.y. buvo Å¡oko bÅ«senoje, tačiau kvėpavo.

Po to jis L. pasakė jog A. M. reikia pririÅ¡ti, kad nepabėgtų. L. vienas nuvilko A. M. prie stulpo ir pririÅ¡o jį. Matė, kaip L. B. pririÅ¡o A. M. už kaklo, pastarasis jokių nei valingų, nei nevalingų veiksmų nedarė, jis gulėjo. NesiprieÅ¡ino, nes buvo be sÄ monės. Mano, kad jo elgesį lėmė apsvaigimas nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos Å¡io nusikaltimo padarymui. Ä®vykį ir savo veiksmus pilnai suvokia, supranta, kad negerai padarė. Praeityje jokių pykčių su M. nebuvo.

Tikslo nužudyti A. M. neturėjo. Civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ atlyginti turtinę žalÄ virÅ¡ 5000 Lt pripažįsta. Neturtinė žala 100 000 Lt jo nuomone yra per didelė. Dėl to kÄ padarė gailisi, suvokia, kad padarė nusikaltimÄ .Be kaltinamųjų paaiÅ¡kinimų duotų teisme, jų kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodyta ir Å¡iais teisme iÅ¡tirtais įrodymais:Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė E. J. teisme parodė, kad ji yra A. M. dukra. Ä®vykio rytÄ , apie 8 valandÄ jai paskambino pardavėja ir pasakė, kad jos tėtis rastas negyvas ir pakartas prie parduotuvės. Ji su vyru nuvažiavo į įvykio vietÄ ir informacija pasitvirtino, vaizdas buvo kraupus.

Visai šeimai buvo didžiulė netektis. Pasitarusi su mama nusprendė, kad visus reikalus, tai yra laidotuves, kitas išlaidas su kapo priežiūra tvarkys ji. Todėl reiškia ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Praeityje jos tėtis konfliktų neturėjo. D. Ž. paslaugom jų šeima nuo senai naudojosi, padėdavo ūkio darbuose. Niekada nebūtų pagalvojusi, kad Ž. gali taip pasielgti. Būdavo ramus, mandagus. Jai buvo žinoma tik tai, kad D. Ž. su jos tėčiu A.

M. įvykio dienÄ malkavo.Nukentėjusioji N. M. parodė, kad ji yra A. M. žmona. 2013-12-13 ji pati suorganizavo talkÄ , kvietė D. tėtį Ž. malkauti, jis negalėjo, todėl atsiuntė savo sÅ«nų D.. D. su jos vyru iÅ¡važiavo ryte į miÅ¡kÄ , o grįžo apie 15 valandÄ , pavalgė, D. iÅ¡gėrė kavos, o kadangi namuose nebuvo alaus, ji davė po 10 Lt ir pasiÅ«lė nuvažiuoti ir nusipirkti patiems. Atėjo naktis, jos vyras visada grįždavo namo, tačiau tÄ naktį negrįžo.

Jai buvo nerimas, galvojo gal nuėjo pas D. nakvoti. Ryte paskambino kaimynė, paklausė, ar A. namie, atsakius jog ne, pasakė, jo jos vyras A. rastas prie parduotuvės nužudytas. Ji paskambino D. ir paklausė kas atsitiko, o Å¡is jai pasakė, kad reiÅ¡kia užuojautÄ . Po to į tÄ vietÄ nuvažiavo jos dukra, kuri pasakė, kad vaizdas buvo žiaurus. Jos vyras nebuvo konfliktiÅ¡kas, į muÅ¡tynes nesiveldavo. Kadangi jos sveikata prasta, ji visus turtinius klausimus pavedė spręsti savo dukrai E. J..Liudytoja D.

G. parodė, kad įvykio dienÄ ji dirbo parduotuvėje pardavėja. TÄ dienÄ parduotuvėje lankėsi tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis A. M.. Ateidavo kiekvienas iÅ¡ jų atskirai ir pirko 7,5 proc. stiprumo „Šnekorius“ alų. Baigusi darbÄ , apie 18 valandÄ einant į namus, girdėjo pas kaimynystėje gyvenančius Poderius bute iÅ¡gėrinėjančių vyrų balsus, suprato, kad ten ir vyko iÅ¡gertuvės. Apie 20 valandÄ girdėjo durų trinktelėjimÄ ir Å¡urmulys aprimo. Ryte sužinojo, kad A.

M. rastas prie parduotuvės negyvas.Liudytojas V. P. teisme parodė, kad įvykio vakarÄ , laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 19.30 jo namuose buvo nukentėjusysis A. M. ir kaltinamieji D. Ž. su L. B.. Jie visi keturi gėrė alų, bendravo įprastom kasdieninėm temom, kivirčų nebuvo. Žmonai papraÅ¡ius baigti iÅ¡gėrinėjimÄ , pirmieji išėjo L. su D.u, kuris jau buvo gerokai apgirtęs. Po kokių dviejų minučių išėjo ir A. M., pastarasis buvo mažiau girtas ir nuvažiavo dviračiu.

Ryte iÅ¡ kaimyno sužinojo, jog rastas A. M. negyvas. Jam nėra tekę girdėti, kad A. M. bÅ«tų su kuom nors susimušęs.Liudytoja G. P. parodė, kad 2013-12-13 dienos popietę, atvažiavo A. M. dviračiu, atsivežė alaus, sėdo su jos vyru V.prie stalo gerti atsivežtÄ alų. BeÅ¡nekant virtuvėje, jos vyras pamatė ateinančius D. su L.. A. M. papraÅ¡ius, ji įleido juos į butÄ , o pati nuėjo žiÅ«rėti televizorių. Jie visi tarpusavyje kalbėjosi, tik L.s sėdėjo kepurę užsidėjęs ir tylėjo.

Apie 19.20 val. ji paprašė vyrus skirstytis į namus. D. buvo labai piktas, o L. netoks piktas. Jos vyras iÅ¡lydėjo D. ir L., o A. M. liko ir sakė jai, kad nenori eiti su jais. Kurį laikÄ dar pabuvo ir pasakęs „ai einu“ išėjo. IÅ¡ vyro sužinojo, kad A. M. sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. D. buvo labai girtas, griuvinėjo, todėl ji patarė Linui, kad skambintų Z. dėl parvežimo. Ji su vyru nuėjo į kambarį ir dar ilgai girdėjo lojant Å¡unį. A. M. tÄ vakarÄ buvo ramus, anekdotus pasakojo, nepriekabiavo, nepriekaiÅ¡tavo niekam.

Gėrė 7.5 proc. stiprumo alų, M. vienÄ atsinešė, D. atsinešė du butelius, o paskui dar keturis parsinešė, tie buteliai buvo 1 litro talpos.Liudytoja A. M. parodė, kad įvykio vakarÄ apie 20 valandÄ ji ėjo į malkinę parsineÅ¡ti malkų ir nuo parduotuvės pusės maždaug 50 metrų atstumu ji iÅ¡girdo sklindantį balsÄ â€žk..( necenzÅ«rinis žodis), aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“. Jai atrodė, kad balsas agresyvus, todėl ji pasakė „vyrai, ar jau kviesti policijÄ â€œ ir jai atsakė, kad čia „žvejas“ yra, ji suprato kad yra A.

M.. Tačiau tai nebuvo A. M. balsas. Kuris iÅ¡ kaltinamųjų kalbėjo, ji negali pasakyti. Ryte iÅ¡ kaimynės sužinojo, kad rastas negyvas A. M..Liudytojas A. B. parodė, kad ryte, apie 8 valandÄ atvežė žmonÄ Ä¯ darbÄ ir pamatė prie parduotuvės dviratį, o po to gulintį žmogų, kurio veidas buvo neatpažįstamas. IÅ¡ karto atvažiavo D. Ž. su J.Z. M. ir D. Ž. iÅ¡ karto net gerai nepasižiÅ«rėjęs pasakė, kad čia ,,žvejys". D. Ž. atvažiavo ieÅ¡koti telefono dangelio, bet rimtai neieÅ¡kojo, pasidairė tik, suprato, matyt, kas per situacija yra ir jie tuoj iÅ¡važiavo.

Jis su žmona paskambino policijai. Jokių įrankių Å¡alia nebuvo, A. M. ant kaklo buvo trosiukas, kuris buvo apsuktas ir sumazgytas. Vienas galas buvo nukentėjusiajam užsuktas ant kaklo, o kitas galas buvo iÅ¡ vamzdžio iÅ¡lindęs, vamzdis buvo pakilęs virÅ¡ žemės. Trosas buvo arti kaklo, grynai aplink kaklÄ . Ta viela buvo aptempta, prigludusi prie odos. A. M. gulėjo ant nugaros, rankos iÅ¡skėstos į Å¡onus, pilvo sritis nuoga, matėsi, kad žmogus patrauktas, nes visi drabužiai pasikėlę, jis vilktas prie stulpo, prie to laido.

Tuo metu lauke buvo paÅ¡alę, kokie 4 laipsniai Å¡alčio.Liudytoja J. A. sutikusi duoti parodymus teisme, parodė, kad kaltinamasis D. Ž. yra jos brolis, o L. B. pastaruoju metu gyveno su ja. Ä®vykio dienÄ L. B. buvo parduotuvėje maisto nupirkti ir grįžo visas kruvinas. Jai paklausus, Linas atsakė, kad žmogui dantis iÅ¡mušė, o kokiam žmogui nesakė. D. parėjęs nieko nepasakojo. Kriminalistai atvykę rado paslėptus malkinėje kruvinus drabužius.Liudytojas J. Z. M. parodė, kad iÅ¡ vakaro ėjo laida TV pagalba, kuriÄ norėjo D.

Ž. pamatyti, jis jam paskambino ir suprato, jog D. girtas. D, prašė jį parvežti namo, bet jis nesutiko. Ryte nuėjęs į vasarinę rado gulintį D., kuris paaiÅ¡kino nežinÄ s, kaip čia atsidÅ«rė. Jis ėmė bartis, o D.s jam pasakė, kad pametė telefono dangtelį, be to turi eiti pas M. dirbti. PrieÅ¡ aÅ¡tuonias, vežė D. pas M., ir kartu žiÅ«rėjo ar nėra ant kelio nukritęs telefono dangtelis. D. prisipažinus, kad prie parduotuvės gėrė, važiavo iki parduotuvės. Atvažiavus, pamatė stovintį B., netoliese stovėjo M. dviratis, ant žemės gulėjo žmogus.

Jis net nepamatė kada D. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, tik iÅ¡girdo pastarÄ jį rėkaujant ,,žvejys", „M.“, ar D. buvo priėjęs prie M. nepastebėjo. D. Ž. tÄ dienÄ buvo nekalbus, klausė kas čia buvo, jis tylėjo ir nieko jam nepasakė. Važiuojant klausė kas čia buvo, tai jis pasakė, kad gėrė ir dar K. buvo. D. jam padėdavo Å«kio darbuose. Jo charakteris nekonfliktiÅ¡kas, paslaugus.Liudytoja A. M. parodė, kad ji kaip specialistė apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , rinko įrodymus ir juos fiksavo.

Netoli parduotuvės pastato ant įšalusios žemės rado gulintį vyriÅ¡kos lyties lavonÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo M.. Lavonas gulėjo ant nugaros, rankos buvo iÅ¡tiestos į Å¡onus, kojos radimo metu, buvo viena ant kitos. VirÅ¡utinės dalies drabužiai buvo pasmaukti į viršų. Lavonas už kaklo buvo pririÅ¡tas prie iÅ¡ po žemės iÅ¡lindusio plastmasinio vamzdžio iÅ¡trauktos metalinės vielos. Vamzdis buvo palenktas link lavono ir ta viela buvo užriÅ¡ta ant kaklo, ji ėjo per smakrÄ .

Viela buvo nesuriÅ¡ta, o užmazgyta ir užsukta. Lavono rÅ«bai virÅ¡utinė dalis buvo kruvini, matėsi labai sužalota galva. Kiek toliau link įvažiavimo į kiemÄ matėsi intensyvi suÅ¡alusio kraujo bala. Nuo tos vietos matėsi galimos tiÅ¡kimo žymės ant suÅ¡alusio grunto. Kiek toliau, prie kito pastato, rado vyriÅ¡kÄ dviratį, Å¡alia buvo numestas plastmasinis butelis alaus, dar vienas alaus butelis buvo rastas kiek toliau nuo dviračio, Å¡alia Å¡iukÅ¡lių konteinerio. Ant vieno iÅ¡ butelių, rado galimai kraujo dėmelę.Liudytojas V.

B. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje ir dalyvavo apžiÅ«rint įvykio vietÄ . Nuvykus į įvykio vietÄ matė, kad lavonas gulėjo ant nugaros, kaklas buvo apvyniotas viela, kurios galas vedė į polietileninį vamzdį, o vamzdis kyÅ¡ojo iÅ¡ žemės. Daugiau kraujo buvo ne Å¡alia lavono, o Å¡iek tiek toliau nuo jo. Lavonas galimai buvo atvilktas ir pririÅ¡tas viela. Kraujo dėmių daugiau matėsi lik keliuko. Vamzdžio plastmasė buvo palenkta nuo vielos įtempimo. Norint vamzdį palenkti nereikia labai didelės jėgos.

Apklausinėjant L. B. su D. Ž. jie iÅ¡ karto prisipažino, kad girtavo, o paskui pasakė, kad kilo konfliktas. Dėl dalyvavimo konflikte prisipažino, tik sakė, kad jie niekuo dėti, kad pats nukentėjusysis juos puolė, o jie tik gynėsi. Apklausinėjamas liudytoju J. Z. M. apie D. Ž. minėtÄ â€žK.“ nieko nesakė. Apklaustas ekspertas A. J. teisme parodė, kad duotas ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡vadas tvirtina. Papildomai nurodė, kad tiriamojo sužalojimai kakle, t.y. stranguliacinė vaga ir visi kiti iÅ¡ to iÅ¡plaukiantys sužalojimai sukėlė mirtį, tÄ patvirtino tiek makroskopinio, tiek mikroskopinio tyrimo duomenys.

Kaip matyti iÅ¡ įvykio vietoje darytų fotografijų, smaugvirvės, kuri padaryta iÅ¡ vielos, laisvasis galas buvo ne vienÄ kartÄ užsuktas, todėl, manyti, kad tai buvo atsitiktinis veiksmas tikrai negalima. Tai buvo tikslinis veiksmas ir stranguliacinė vaga buvo atvira kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, pereinanti į smakro kairiÄ jÄ pusę. Esant mechaninei asfiksijai, mirtis įvyksta tada, kai suspaudžiamas kaklas, miego arterijos, tada kraujas nepatenka į galvos smegenis ir dėl to įvyksta mirtis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad stranguliacinė vaga atvira kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje daugiau kairėje pusėje ir rasti pokyčiai.

Mikroskopinio ir makroskopinio tyrimo metu kraujosruvos apie miego arterijÄ . Kad kaklas buvo užveržtas parodo tai, kad liežuvio Å¡aknyje buvo skersų juostų pavidalo kraujosruvos. Tai įrodo, jog buvo veikiama mechaniÅ¡kai į Å¡iÄ sritį. Taip pat ir asfiksijos požymiai, t.y., taÅ¡kinės kraujosruvos po plautine krÅ«tinplėve, iÅ¡orinio Å¡irdies ploto, taip pat, veninis vidaus organų pilnakraujiÅ¡kumas, pokyčiai plaučiuose. Tokie požymiai įrodo, jog mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos.

Po visų sužalojimų, t.y. šonkaulių lūžių ir kitų, labai abejotina, kad žmogus savarankiškai galėjo laisvai judėti ar atlikti kokius nors veiksmus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagrinde visi sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam gulimoje padėtyje, kadangi šonkaulių lūžimai lokalizuojasi priekiniuose paviršiuose, tiek kairėje, tiek dešinėje, tiek krūtinkaulyje. Taip pat, buvo rasti sužalojimai nugariniuose paviršiuose, t.y. ties mentėmis, ties stuburu, o tai reiškia, jog buvo veikta iš viršaus žemyn.

Reikėtų pabrėžti, kad buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ ir galvos sritį, buvo iÅ¡nirę virÅ¡utinių žandikaulių dantis, kuris buvo rastas skrandyje. Tai reiÅ¡kia, jog buvo padaryti sužalojimai krÅ«tinėje, nosyje, vyko kraujavimas ir tuo metu asmuo buvo sÄ moningas, nes vyko rijimas. Kitu atveju, jeigu jis bÅ«tų netekęs sÄ monės, bÅ«tų įvykęs kraujo patekimas į plaučius, o kitaip sakant, jis bÅ«tų užspringęs krauju. Å iuo atveju, kraujo buvo rasta stemplėje, skrandyje ir dvylikapirÅ¡tėje žarnoje.

Tai reiÅ¡kia, kad praėjo tam tikras laikas, kol jis buvo muÅ¡amas, kraujavo ir rijo tÄ kraujÄ . Sužalojimai iki pasmaugimo buvo kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau taip sumuÅ¡tÄ Å¾mogų galima vadinti kaip bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, kadangi tai yra masyvÅ«s sužalojimai. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo bÅ«ti muÅ¡amas ir po pririÅ¡imo. Jeigu nukentėjusysis bÅ«damas pririÅ¡tas bÅ«tų daręs kokius nors judesius, tai bÅ«tų buvę kokie nors nubrozdinimai, likę nuo smaugvirvės, nes ji bÅ«na persislinkusi, bet Å¡iuo atveju tokių požymių nebuvo rasta.

BlaÅ¡kymosi ir paties pasismaugimo požymių nebuvo rasta, nes prieÅ¡ingu atveju stranguliacinė vaga bÅ«tų kitokio pobÅ«džio. Atliekant tyrimÄ buvo rasti pokyčiai raumenyse, tai yra tam tikras baltųjų kraujo kÅ«nelių iÅ¡siskyrimas, kuris atsiranda praėjus kelioms valandoms. Å iuo atveju nežinojo kokia gali bÅ«ti žmogaus reakcija, tai vidutinis laikas galėjo bÅ«ti 3-4 valandos. Reikia manyti, kad sužalojimai krÅ«tinėje ir kitose vietose, galėjo bÅ«ti padaryti minėtame intervale.

O tos 3-4 valandos nurodo sužalojimų padarymo laikÄ , o ne stranguliacijos laikÄ .Kaltinamųjų kaltė įrodoma ir byloje surinkta bei teisme iÅ¡tirta raÅ¡ytine medžiaga:2013-12-14 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodoma, jog A. M. lavonas rastas prie K. J. įmonei priklausančios parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija, Å akių rajonas, gulintis ant nugaros su smurto žymėmis, lavono kaklas apsuktas viela, iÅ¡einančia iÅ¡ palenkto plastikinio vamzdžio, įkasto į žemę.

Netoliese rastas A. M. dviratis, du tuÅ¡ti plastikiniai buteliai nuo alaus (1 t., b.l. 4-24). Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis L. B. parodė įvykio vietÄ , parodė, kur kartu su nukentėjusiuoju susitiko, konflikto vietÄ , kur užgriuvo ant A. M. ir rankomis daužė pastarÄ jį į galvos sritį. Parodė, kaip vilko A. M. link stulpo, palenkė plastikinį vamzdį, paaiÅ¡kino, kad jame buvo viela keliu prispaudęs plastikinį vamzdį rankomis apvyniojo A. M. kaklÄ viela ir paliko (2 t., b.l. 119-130).Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad įtariamasis D.

Ž. parodė įvykio vietÄ , kur nukentėjusysis pasistatė dviratį ir kur kartu visi trys gėrė butelį alaus, kilus konfliktui kur mušė nukentėjusįjį. Parodė, kaip L. B. „gargaliuojantį“ A. M. paėmęs už drabužių nuvilko iki stulpo , paaiÅ¡kino kaip palenkė plastikinį vamzdį žemyn ir viela apriÅ¡o kaklÄ , nurodė vietÄ kur jis tuo metu stovėjo (3 t., b.l. 95-108).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 205/13(10) nurodoma, kad A.

M. mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos, suspaudus kaklÄ kilpa, į tai nurodo atvira kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje prieÅ¡mirtinė stranguliacinė vaga, skydinės kremzlės kairės pusės virÅ¡utinio rago dvigubas lūžimas, kraujosruvos kaklo, liežuvio Å¡aknies raumenyse, puriuose audiniuose apie miego arterijas, veninis vidaus organų pilnakraujiÅ¡kumas, skystas tamsus kraujas, taÅ¡kinės kraujosruvos po plautine krÅ«tinplėve, iÅ¡oriniu Å¡irdies klodu, plaučių smulkiažidininė emfizema.

Priešmirtinės stranguliacinės vagos pobūdį patvirtina ir mikroskopinio tyrimo duomenys. Lavone rasti sužalojimai:

1) atvira kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje prieÅ¡mirtinė stranguliacinė vaga kakle, skydinės kremzlės kairės pusės virÅ¡utinio rago dvigubas lūžimas, kraujosruvos kaklo, liežuvio Å¡aknies raumenyse, puriuose audiniuose apie miego arterijas su veniniu vidaus organų pilnakraujiÅ¡kumu, skystu tamsiu krauju, taÅ¡kinėmis kraujosruvomis po plautine krÅ«tinplėve, iÅ¡oriniu Å¡irdies klodu, smulkiažidinine plaučių emfizema, kurie padaryti, įvertinus stranguliacinės vagos iÅ¡sidėstymÄ , pobÅ«dį padaryti smaugvirve, kurios mazgas turėjo bÅ«ti kaklo – veido priekiniame pavirÅ¡iuje, veikiant kaklÄ , nukentėjusiajam esant gulimoje ar beveik gulimoje padėtyje ant nugaros, neatmetama, kad smaugvirve galėjo bÅ«ti pateikta tyrimui viela;

2) poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje ausyje, smilkinyje, kairės akies vokuose, skruoste – žande, ausyje, kaktoje, lÅ«pose, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje ausyje, muÅ¡tinės žaizdos kairės akies vokuose, antakyje, kaktoje, nosyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, virÅ¡utinių žandikaulių pirmų kandžių iÅ¡nirimai, kraujosruvos dantenose, kraujosruvos pakauÅ¡io, smilkinių virÅ¡ugalvio, žandų, skruostų, kaktos, kairės akies vokų, nosies, lÅ«pų minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nosies kaulų, kairės akiduobės apatinės sienos lūžimai, poodinės kraujosruvos kakle, krÅ«tinėje, pilve, alkÅ«nių sÄ nariuose, deÅ¡iniame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, Å¡launyje, deÅ¡iniame kelio sÄ naryje, odos nubrozdinimai kairiame kalio sÄ naryje, pilve, kraujosruvos krÅ«tinės, juosmens, nugaros raumenyse, storųjų žarnų pasaite, kepenų plyÅ¡imas, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 2-3-4-5-6-7-8, per kremzlines dalis 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 9-10, deÅ¡inėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 9-10, deÅ¡inėje vidurinėje raktikaulio linijoje – 5-6-7, priekinėje pažastinėje linijoje – 3-4, 6-7-8-9-10 Å¡onkaulių, krÅ«tinkaulio kaulo lūžimai, padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobÅ«džio nurodyti kategoriÅ¡kai nėra galimybės, tai galėjo bÅ«ti rankos, batais apautos kojos, keliai, kitos rankų ar kojų sritys, kokie tai aplinkos daiktai ar pagrindas ir pan., mažiausia 29 smÅ«giais ar trauminiais poveikiais, nekentėjusiajam esant įvairiose padėtyse – daugiausia smÅ«gių suduota ir veikta kÅ«nui esant gulimoje padėtyje ant nugaros, į kÄ nurodo kraujosruvos menčių, nugaros raumenyse, galimai juosmenyje; tam neprieÅ¡tarauja ir kraujo tiÅ¡kimų, nubėgimo ruožų nebuvimas rÅ«bų priekiniuose pavirÅ¡iuose, ant batų priekinių pavirÅ¡ių; sužalojimai, tikėtina, galėjo bÅ«ti padaryti kelių val. (3-4 val.) intervale iki stranguliacijos, kuri sukėlė mirtį, į tai nurodo kraujosruvų Å¡viežias pobÅ«dis, kraujo radimas kvėpavimo takuose, stemplės spindyje, 12-ėje žarnoje, danties (kairio virÅ¡utinio žandikaulio iÅ¡narinto 1 kandžio) radimas skrandyje; nurodyti sužalojimai gyvam asmeniui kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių Å¡onkaulių, krÅ«tinkaulio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.;

3) pomirtinis kaktos dešinės pusės, smilkinio priekinės dalies, žando, lūpų dešinio kampo, skruosto, nosies krašto, akies vokų, nosies šaknies odos – poodžio- dalies raumenų defektas padarytas kokių tai gyvūnų po mirties, tam neprieštarauja sužalojimo pobūdis, nebuvimas kokių nors intarpų, apnašų, sutepimų žaizdoje ir jos aplinkoje. A. M. lavono kraujyje rasta 2,34 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 2,87 promilės etilo alkoholio ir tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

Ä®vertinus sužalojimų pobÅ«dį galvoje, veide, pilve, rankose, galima teigti, kad po tokių sužalojimų padarymo asmuo gali bÅ«ti pilnai sÄ moningas, aktyvus; po daugybinių Å¡onkaulių, krÅ«tinkaulio lūžimų, mažai tikėtina, kad asmuo galėjo bÅ«ti pilnai aktyvus, gintis ir pan. (1 t., b.l. 29-37).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 461/13(10) nurodoma, kad 2013-12-16 atlikus įtariamojo D. Ž. medicininę apžiÅ«rÄ , jo kÅ«ne sužalojimų nerasta (1 t., b.l. 39).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 460/13(10) nurodoma, kad 2013-12-16 atlikus įtariamojo L.

B. medicininę apžiÅ«rÄ , L. B. nustatyti: odos nubrozdinimai deÅ¡inės rankos 2-3-4-5 pirÅ¡tų, pirÅ¡tikaulių-delnakaulių sÄ narių projekcijose, kairės rankos 4 delnakaulio – pirÅ¡tikaulio sÄ nario projekcijoje, plaÅ¡takoje, deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ naryje, dilbyje su poodine kraujosruva mažiausiai Å¡eÅ¡iais smÅ«giais ar trauminiais poveikiais ir didesnė tikimybė, kad sužalojimai plaÅ¡takų nugariniuose pavirÅ¡iuose galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius ir mažiau tikėtina, kad jie gavosi dengiantis nuo smÅ«gių.

Odos nubrozdinimas alkÅ«nės srityje bÅ«dingesnis griuvimui, sužalojimai dilbyje galėjo gautis tiek griÅ«nant, tiek dengiantis nuo smÅ«gio; L. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 41).Kratos protokolu nustatyta, kad 2013-12-14 atlikus kratÄ J. A. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, kratos metu malkinėje buvo rastas krepÅ¡ys su medžiaginiu džemperiu, džinsinės kelnės ir margas megztukas( t.1.b.l. 43-44). Atlikus Å¡ių daiktų apžiÅ«rÄ nustatytos intensyvios raudonos spalvos panaÅ¡ios į kraujÄ dėmės ( t.1.b.l. 47-51).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad iÅ¡ D. Ž. buvo paimti pilkos spalvos bliuzonas, juodos spalvos džinsinės kelnės, sportinis megztukas su užtrauktuku, striukė be rankovių, marÅ¡kiniai ir žieminiai batai( t.1.b.l. 53). Atlikta D. Ž. rÅ«bų ir avalynės apžiÅ«ra, kuri fiksuota protokole ( t.1.b.l. 54-60). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad iÅ¡ D. Ž. buvo paimta pilkos spalvos striukė, ant kurios matosi raudonos spalvos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ ( t.1.b.l. 61-66).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokoluose užfiksuota, kad buvo paimta lyginamajam tyrimui L. B. ir D. Ž. panagių turinys( t.1.b.l. 67-68). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimti ir nukentėjusiojo rūbai bei avalynė ištyrimui ( t.1.b.l. 69-80). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad iš L. B. buvo paimta avalynė, kuri apžiūrėta ( t.1.b.l. 81-86). Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole fiksuota jog buvo paimti lyginamajam tyrimui D.

Ž. ir L. B. pirštų pėdsakų pavyzdžiai lyginamajam tyrimui ( t.1.b.l. 127-128). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3609 (13), 11-1209 (14), 11-1210 (14) nurodoma, kad ant tirti pateiktų A. M. striukės, sportinių kelnių, bliuzono, flanelinių marškinių Nr. 2 rasta mėlynos, mėlynos – baltos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su L. B. džinsinių kelnių pluoštais; ant tirti pateiktų A. M. drabužių rasta pavienių ir gumulėliuose rusvai oranžinės, pilkšvai geltonos, žaliai juodos, baltos spalvos akrilinių pluoštų, kurie yra vienodi su L.

B. megztinio atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų A. M. striukės ir sportinių kelnių rasta raudonai purpurinės spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su D. Ž. batų pamušalo pluoštais, ant sportinių kelnių rastas rudos spalvos poliesterinių pluoštų gumulėlis, kurio pluoštai yra vienodas su D. Ž. batų raištelio pluoštais; ant tirti pateiktų A. M. sportinių kelnių rasta porolono mikrodalelių, kurios yra vienodos su tirti pateiktų D. Ž. batų atitinkamu porolonu, ant flanelinių marškinių Nr. 2 rasta plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos su D.

Ž. batų padų atitinkamu plastiku; ant tirti pateiktų L. B. megztinio, džinsinių kelnių ir D. Ž. batų rasta mėlynai žalios ir žalsvai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su A. M. sportinių kelnių trikotažo paviršiaus ir pagrindo pluoštais; ant tirti pateiktų L. B. megztinio, džinsinių kelnių ir D. Ž. dešinio bato rasta tamsiai mėlynos spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su A. M. bliuzono trikotažo atitinkamais pluoštais; ant tirti pateiktų L.

B. megztinio, džinsinių kelnių ir D. Ž. batų rasta margų (tamsiai rudos, pilkai rodos, rudai pilkos, juodos, pilkos, baltos spalvų įvairūs deriniai) poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su A. M. dviejų flanelinių marškinių audeklų paviršiaus ir pagrindo pluoštais; ant tirti pateiktų A. M. bliuzono ir L. B. megztinio yra vienodų pašalinių dalelių – žaliosios samanos – Sidabrinės brijos (Bryum argenteum Hedw.) šakelių; tirti pateikti A. M. drabužiai kontaktavo su tirti pateiktais L.

B. drabužiais; tirti pateikti A. M. drabužiai kontaktavo su tirti pateiktais D. Ž. batais, ant tirti pateiktų A. M. drabužių yra pavienių Å¡uns, katės akuotinių plaukų (1 t., b.l. 90-105).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 108/14(01) nurodoma, kad atlikus DNR tyrimÄ ant L. B. džinsinių kelnių, D. Ž. striukės, džinsinių kelnių, batų rastas A. M. kraujas su 99,9999999999999996% tikimybe; nuoplovoje nuo plastikinio alaus butelio, rasto prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio, L.

B. rankų nagų nuokarpų fragmentuose su panagių turiniu nustatyti miÅ¡rÅ«s DNR profiliai, kuriuose galima iÅ¡skirti dominuojantį L. B. DNR profilį su 99,9999999999999992% tikimybe ir A. M. DNR priemaiÅ¡a su 99,9999999999999996% tikimybe; ant L. B. megztinio rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimÄ nustatytas miÅ¡rus DNR profilis, kuriame galima iÅ¡skirti dominuojantį A. M. DNR profilį su 99,9999999999999996% tikimybe ir L. B. DNR priemaiÅ¡a su 99,9999999999999992% tikimybe; D. Ž. rankų nagų nuokarpų fragmentuose su panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta, atlikus DNR tyrimÄ nustatytas miÅ¡rus DNR profilis, kuriame galima iÅ¡skirti dominuojantį D.

Ž. DNR profilį su 99,9999999999999995% tikimybe ir A. M. DNR priemaiÅ¡a su 99,9999999999999996% tikimybe; ant vielos rasti žmogaus kraujo pėdsakai, atlikus DNR tyrimÄ nustatytas miÅ¡rus DNR profilis, kuriame galima iÅ¡skirti dominuojantį A. M. DNR profilį su 99,9999999999999996% tikimybe su nežymia priemaiÅ¡a, kuri nepriklauso L. B., D. Ž. (1 t., b.l. 110-126).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-13/2014 nurodoma, kad L.

B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2013-12-13, lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl psichikos bÅ«klės jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus, L. B. Å¡iuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos bÅ«klės gali bÅ«ti apklausiamas, duoti teisingus parodymus, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdyje bei atlikti bausmę, L.

B. dėl psichikos bÅ«klės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., b.l. 35-37).Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-13/2014 nurodoma, kad D. Ž. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2013-12-13, lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senoje, dėl psichikos bÅ«klės jis galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus, D.

Ž. Å¡iuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl psichikos bÅ«klės gali bÅ«ti apklausiamas, duoti teisingus parodymus, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdyje bei atlikti bausmę, D. Ž. dėl psichikos bÅ«klės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (3 t., b. l. 17-19).Surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji bendrais smurtiniais veiksmais tyčia nužudė A.

M., kuris dėl kaltinamųjų pavartoto smurto buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Atsakomybė pagal BK 129 straipsnį už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tik esant tyčinei kaltei, tai yra tada, kai kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti (tiesioginė tyčia), arba nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet numatęs tokių padarinių kilimÄ , sÄ moningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Teismų praktikoje apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. IÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji veikė tyčia, suvokė savo veiksmų esmę, siekė nusikalstamų pasekmių ir jas sukėlė.

Nustatyta, kad kaltinamieji D. Ž. ir L. B., veikdami kartu, rankomis ir kojomis tyčia sudavė nukentėjusiajam A. M. ne mažiau kaip 29 smÅ«gius į įvairias gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas- krÅ«tinę, galvÄ , pilvÄ ir matydami jog nukentėjusysis po pavartoto smurto yra be sÄ monės, D. Ž. pasiÅ«lius pririÅ¡ti viela, L. B. nutempė A. M. iki stulpo ir palenkęs plastikinį vamzdį viela apsuko nukentėjusiojo kaklÄ . Specialisto iÅ¡vada Nr. M658/06 (02) nustatyta, kad A. M. mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos, suspaudus kaklÄ kilpa, o tuo tarpu jam kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 29 poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai apie nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , panaudoto fizinio smurto pobÅ«dį pilnai atitinka ir vieni kitiems neprieÅ¡tarauja.

L. B. ir D. Ž. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie iÅ¡ esmės nesikeitė ir teisminio nagrinėjimo metu, buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu ir iÅ¡ esmės sutapo dėl esminių momentų, tai yra dėl nusikaltimo vietos, vartoto smurto ir A. M. vilkimo iki stulpo, bei vielos apsukimo aplink nukentėjusiojo kaklÄ . Kaltinamieji smurtÄ naudojo dėl menkavertės priežasties. Nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamieji įvykio vakarÄ vartojo alkoholinius gėrimus- 7,5 proc. stiprumo alų.

Kaltinamasis D. Ž. teisme parodė, kad kilus tarp L. B. ir A. M. konfliktui, kuris turi pabaigti iÅ¡gerti alų, jis kartu su L. B. sudavė smÅ«gius A. M. į įvairias kÅ«no vietas. Kaltinamasis L. B. teigė, kad konfliktÄ pradėjo A. M., nes sudavė smÅ«gius D. Ž., o jis suduodamas smÅ«gius siekė apginti D. Ž.. Kaltinamasis D. Ž. nurodė, kad galėjo kilti konfliktas dėl to, kad A. M. sudavė jam smÅ«gius, nuo ko jis nugriuvo. Tačiau pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, sutiko, kad konfliktas vis tik prasidėjo ne dėl A.

M. smūgių, ar cigarečių, o dėl alkoholio, nes A. M. su L. B. nesutarė, kuriam reikia užbaigti gerti. Abu kaltinamieji po įvykio praėjus trims dienoms buvo apžiūrėti teismo medicinos specialisto ir jokių sužalojimų D. Ž. kūne nerado, o L. B. rasti sužalojimai rankose eksperto A. J. teigimu labiau tikėtina galėjo būti padaryti suduodant smūgius, nei padaryti ginantis nuo smūgių. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. M. plaštakoje ir dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje padaryti sužalojimai vertintini kaip padaryti dengiantis, ginantis nuo smūgių.

Å ie įrodymai teismui leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad konfliktas kilo dėl mažareikÅ¡mės dingsties- nesutarus kam reikia užbaigti iÅ¡gerti turėtus alkoholinius gėrimus. D. Ž. pripažino spyręs kojomis gulinčiam A. M. ne mažiau septynis kartus į įvairias kÅ«no vietas, nekreipdamas dėmesio kur kliuvo, bei sudavė kumščiu į galvÄ ir pilvÄ . L. B. teisme taip pat patvirtino, kad A. M. mušė kumščiu į įvairias kÅ«no vietas, daugiausiai į galvÄ , krÅ«tinę ir pilvÄ .

Abu kaltinamieji teigė, jog galėjo suduoti tiek smÅ«gių kiek nurodoma kaltinamajame akte. Teisme apklausti liudytojai nurodė, kad A. M. nebuvo konfliktiÅ¡kas žmogus. G. P. patvirtino, kad įvykio vakarÄ A. M. vengė kartu iÅ¡eiti iÅ¡ pastarųjų namų, kartu su D. Ž. ir L. B.. D. Ž. jos teigimu tÄ vakarÄ buvo piktas. Liudytoja A. M. teisme patvirtino jog apie 20 valandÄ ji iÅ¡girdo agresyviai nusiteikusio vyro balsÄ â€ž k... ( necenzÅ«rinis žodis) aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“. Jai pagrasinus iÅ¡kviesti policijÄ , tas pats balsas pasakė, kad čia yra „žvejas“ ir ji tuo metu supratusi, kad kalba apie A.

M., nors tai nebuvo pastarojo balsas. Liudytoja teigė girdėjusi agresyviai nusiteikusio vieno iÅ¡ kaltinamųjų balsÄ , tačiau neįsidėmėjo ir negali pasakyti kurio. Nesant jokių objektyvių duomenų, kad A. M. pradėjo konfliktÄ , naudojo smurtÄ kaltinamųjų atžvilgiu, Å¡i kaltinamųjų versija atmestina ir pripažintina, kaip siekis pateisinti savo veiksmus dėl smurto panaudojimo A. M. atžvilgiu ir jo nužudymo. Nustatyta, kad abu kaltinamieji bendrais veiksmais, tyčia naudojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, suvokė, kad tokie jų veiksmai yra nusikalstami, kad sukelia nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , kančias ir tokių pasekmių siekė, norėjo bei jas sukėlė.

Vartojant smurtÄ juos tenkino bet kokios pasekmės, pasekmių atžvilgiu buvo abejingi taigi teismo vertinimu tuo metu jie veikė netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta ir tai, kad nuo pavartoto kaltinamųjų smurto, nukentėjusiojo A. M. bÅ«klė tapo bejėgiÅ¡ka. Tai įrodo L. B. teiginiai, kad po suduotų smÅ«gių A. M. gulėjo ant žemės, kvėpavo tačiau nieko nekalbėjo, tik krenkÅ¡tė, tarsi bÅ«tų gerklės uždegimas. D. Ž. teigė, kai apie pusvalandį mušę A. M. nustojo, nukentėjusysis nieko nesakė, nes jo nuomone buvo „iÅ¡jungtas“, t.y. buvo Å¡oko bÅ«senoje, tačiau kvėpavo.

Teisme apklaustas ekspertas A. J. nurodė, kad po visų sužalojimų, t.y. Å¡onkaulių, krÅ«tinkaulio lūžių, vidaus organų sumuÅ¡imo labai abejotina, kad žmogus savarankiÅ¡kai galėjo laisvai judėti, gintis ar atlikti kokius nors veiksmus. Tai neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad bÅ«tent po pavartoto smurto, padarytų sužalojimų visumos, A. M. prarado sÄ monę ir gulėjo ant žemės negalėdamas pasiprieÅ¡inti prieÅ¡ jį atliekamiems veiksmams.BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas inkriminuojamas tais atvejais, kai nužudomas nukentėjusysis, tapęs bejėgiÅ¡kos bÅ«klės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo jau po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamųjų parodymų, jie abu suvokė, kad po smurto panaudojimo A.

M. bÅ«klė yra bejėgiÅ¡ka, jis negali jiems pasiprieÅ¡inti ir tada D. Ž. pasakius, kad reikia A. M. pririÅ¡ti prie stulpo, L. B. žeme pavilko A. M. arčiau plastikinio vamzdžio, palenkė vamzdį, iÅ¡traukė vielÄ ir nedvejodamas ja apsuko, užveržė ir užpynė gulinčio ant nugaros A. M. kaklÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad A. M. mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos, suspaudus kaklÄ kilpa ( b.l. 29-37, t.1). Ekspertas A. J. teisme patvirtino, kad nukentėjusiojo kaklas buvo mechaniÅ¡kai užveržtas, tai rodo rastos liežuvio Å¡aknyje skersų juostų pavidalo kraujosruvos.

Atliekant teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę, L. B. ekspertei nurodė, kad po suduotų smÅ«gių A. M. Donatas pasiÅ«lė jam: (citata) „ padarom, kad geriau mirtų, nes mums blogiau bus, bus problemų“ ( t.2, b.l. 36). Teismo posėdžio metu L. B. į klausimÄ nurodė, kad negali atsakyti dėl ko riÅ¡o vielÄ bÅ«tent ant kaklo. Å ie duomenys leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad D. Ž. betarpiÅ¡kai bÅ«damas įvykio vietoje ir matydamas L. B. sukant bei riÅ¡ant vielÄ ant nukentėjusiojo kaklo, konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiam L.

B. veikimui, nes siekė tokių pačių pasekmių kaip ir L. B., todėl abu kaltinamieji bÅ«dami susitarę nužudyti nukentėjusįjį bendrais veiksmais nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės A. M., tai yra sukėlė labai sunkias pasekmes, kurios atitinka nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str.2d.2p..Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo- nužudymo aplinkybes, bendrininkų veiksmus, aukščiau nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad po suduotų smÅ«gių kaltinamiesiems susiformavo tiesioginė apibrėžta tyčia atimti gyvybę A.

M. konkrečiu bÅ«du, užveržiant kaklÄ viela ir Å¡ias konkrečias pasekmes sukėlė bendri kaltinamųjų veiksmai. Abu kaltinamieji suvokė, kad A. M. bÅ«klė po suduotų smÅ«gių buvo bejėgiÅ¡ka, kaip jie teigė teisme jis nekalbėjo, gargaliavo, buvo „iÅ¡jungtas“, tai yra be sÄ monės. D. Ž. kilus minčiai- pririÅ¡ti nukentėjusįjį, jis tai daryti pasiÅ«lė L. B. ir Å¡is nedelsiant sutiko. L. B. teigimu D. Ž. jam parodė kur yra viela. PasirÅ«pinęs viela L.

B. užsuko vielÄ ant nukentėjusiojo kaklo ir jÄ užveržė, ko pasekoje buvo padarytas skydinės kremzlės kairės pusės virÅ¡utinio rago dvigubas lūžimas, kraujosruvos kaklo, liežuvio Å¡aknies raumenyse, puriuose audiniuose apie miego arterijas kaklo. Specialisto iÅ¡vada nurodomas toks mirtino sužalojimo mechanizmas: įvertinus stranguliacinės vagos iÅ¡sidėstymÄ , pobÅ«dį sužalojimas kakle padarytas smaugvirve, kurios mazgas turėjo bÅ«ti kaklo – veido priekiniame pavirÅ¡iuje, veikiant kaklÄ , nukentėjusiajam esant gulimoje ar beveik gulimoje padėtyje ant nugaros, neatmetama, kad smaugvirve galėjo bÅ«ti pateikta tyrimui viela.

Tai paneigia L. B. teiginius, kad jis tik užsuko laidÄ , tačiau juo kaklo neveržė. Specialisto iÅ¡vadÄ patvirtina L. B. teiginiai dėl mirtino sužalojimo mechanizmo, kad jis atvilkęs gulintį ant nugaros A. M., viena ranka pakėlė A. M. galvÄ ir apsuko viela kaklÄ . Kaltinamojo D. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti kaip kurstytojo padaryti nužudymÄ . Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ . Asmuo gali bÅ«ti pripažįstamas kurstytoju tik tada, jeigu jis neatlieka veiksmų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, tačiau palenkia ir sukelia norÄ kitiems asmenims padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Tačiau abiem kaltinamiesiems sumuÅ¡us nukentėjusįjį ir taip atėmus galimybę prieÅ¡intis, jis tiesiogiai dalyvaudamas nusikaltimo padaryme, rodė iniciatyvÄ ir garsiai iÅ¡sakė mintis L. B., kad nukentėjusįjį reikia „pririÅ¡ti“. L. B. teigimu parodė vielÄ ir pasakė „pririÅ¡am“. Jis paėmęs už pečių pavilko nukentėjusįjį maždaug metrÄ link stulpo, teisme teigė tiksliai negalintis nurodyti vilko vienas ar abu Donatu, jis palenkė plastikinį vamzdį, iÅ¡traukė vielÄ ir viena ranka pakėlęs A.

M. galvÄ , kita perkiÅ¡o vielÄ per sprandÄ ir vienÄ kartÄ apsuko. D. Ž. padavė jam striukę ir abu nėjo. D. Ž. neneigė parodęs vielÄ , patvirtino, kad matė, kaip L. B. riÅ¡o vielÄ A. M. ant kaklo, todėl darytina iÅ¡vada jog su tokiais pastarojo veiksmais- vielos riÅ¡imu ant kaklo, sutiko. Taigi Å¡ie duomenys patvirtina, kad abu kaltinamieji siekė pasekmių ir bendrais veiksmais jas sukėlė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu nužudymo kurstytojas ar padėjėjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant žmogaus gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo, be nuorodos į BK 24 str.5 ar 6d.d..

Susitarimas nužudyti kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais- ir įvykti bet kurioje Å¡ios nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkavimo atveju nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių asmenų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų( Teismų praktika Nr.21, puslapis 215).VisiÅ¡kai atmetama kaltinamųjų versija, kad nukentėjusysis galėjo pats pasikarti bandydamas atsiriÅ¡ti vielÄ , ar keltis nuo žemės. Å iÄ versijÄ paneigia raÅ¡ytinė medžiaga, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada ir eksperto A.

J. apklausa teisme. Byloje fiksuota lavono padėtis įvykio vietoje iÅ¡ kurios matyti, kad lavono rankos atmestos, rÅ«bai atsmaukti, kas neabejotinai rodo buvus vilkimÄ prieÅ¡ nužudant. A. J. teisme teigė, kad užsifiksavusi stranguliacinė vaga rodo, jog nukentėjusiojo blaÅ¡kymo ir paties pasismaugimo požymių, nėra. Teismo vertinimu, kaip L. B. nurodė teisme, jog palenkė plastikinį vamzdį ir viela pririÅ¡o nukentėjusiojo kaklÄ , tokia plastikinio vamzdžio padėtis ir rasta įvykio vietos apžiÅ«ros metu.

Liudytojais apklausti A. M. ir V. B. nurodė, kad jokių požymių leidžiančių manyti, jog A. M. keitė padėtį po atitempimo iki stulpo ir pririÅ¡imo viela, nebuvo, nes lavonas gulėjo atmestomis rankomis ir sukryžiuotomis kojomis. Liudytojas A. B. nurodė, ryte atvežęs žmonÄ Ä¯ darbÄ , pamatė gulintį žmogų, ant kurio kaklo buvo užsuktas trosiukas, kitas trosiuko galas buvo iÅ¡lindęs iÅ¡ vamzdžio, kuris buvo pakilęs nuo žemės. Trosas buvo arti kaklo, ta viela buvo įtempta, prigludusi prie odos.

Jo nuomone, A. M. buvo pririÅ¡tas tik dėl to, kad niekada neatsikeltų. Lauke buvo Å¡alta, paÅ¡alę. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, rankos iÅ¡skiestos į Å¡onus, pilvo sritis nuoga, matėsi jog jis buvo vilktas prie stulpo. Kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai duoda pagrindÄ teigti, kad jie nusikaltimÄ padarė veikdami tiesiogine apibrėžta tyčia, jie suvokė savo daromos veikos pavojingumÄ , siekė pasekmių ( tai patvirtina nusikaltimo padarymo vieta, bÅ«das) ir jas sukėlė.

Tarp pasekmių ir kaltinamųjų bendrų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl jų abiejų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir jiems už Å¡io nusikaltimo padarymÄ skirtinos bausmės. Gynėjų iÅ¡sakyta nuomonė, kad kaltinamųjų kaltė- neatsargus gyvybės atėmimas, atmestina kaip visiÅ¡kai nepagrįsta jokiais duomenimis. Ä®rodymų pagrindu teismas mano, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie neatsargiÄ kaltės formÄ dėl gyvybės atėmimo kaltinamųjų veikoje, kadangi abu kaltinamieji sÄ moningai rankomis ir kojomis mušė nukentėjusįjį, suduodami nemažiau 29 smÅ«gių ir padarydami įvairius sužalojimus nukentėjusiojo kÅ«ne.

Tuo tarpu esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Atkreiptinas dėmesys, kad smÅ«giai buvo suduodami į pilvÄ , krÅ«tinę bei galvÄ , t. y. gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas. Duomenų, kad kaltinamieji nesuvokė daromų veiksmų pavojingumo, ar negalėjo savo veiksmus valdyti, byloje nėra ( t. 3, b.l. 17-19, t.2.b.l. 35-37).

Jų suvokimo turinį rodo ir jų tolimesni veiksmai bei parodymai, kai jie teigė jog po suduotų smÅ«gių nukentėjusysis kriokė, gargaliavo, buvo be sÄ monės, tačiau kvėpavo, buvo gyvas. Be to, smaugimas viela suponuoja tyčinę kaltę gyvybės atėmimo atžvilgiu. Esant aukščiau iÅ¡vardytoms aplinkybėms, gyvybės atėmimas vertinimas kaip tyčinės veikos pasekmė. Kaltinamųjų teiginius tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, kad jie neturėjo tikslo nužudyti A. M., pririÅ¡imu už kaklo siekė, kad nukentėjusysis nepabėgtų ir nepasikviestų draugų, rodo, kad jie duodami tokius paaiÅ¡kinimus prieÅ¡tarauja sau, nes abu kaltinamieji nurodė, kad po suduotų smÅ«gių nukentėjusysis neteko sÄ monės, jis tik gargaliavo, tačiau nieko nekalbėjo, tad ir pabėgti nebegalėjo.

Esant tokiai būklei, akivaizdu jog abu kaltinamieji suprato, kad nukentėjusio būklė yra bejėgiška, jis atlikti bet kokius savarankiškus veiksmus negali, juo labiau ieškoti draugų. L. B. iki stulpo jį vilko paėmęs už pečių, tai pririšimo veiksmas esant tokiai nukentėjusiojo būklei yra visiškai nemotyvuotas. Kaltinamųjų teiginiai, kad tuo veiksmu jie siekė ne nužudymo yra paneigta aukščiau nurodytais, ištirtais ir įvertintais įrodymais, jų visuma, todėl teismas nesikartoja ir tokius kaltinamųjų teiginius, jog jie neturėjo tikslo nužudyti A.

M., vertina kaip siekį palengvinti savo padėtį ir iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Atsižvelgiant į eksperto A. J. duotus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė „po 3 – 4 valandų“, kadangi kaip ekspertas nurodė asfiksija paprastai trunka iki 5 minučių , o ne 3-4 valandas. Todėl Å¡is netikslumas Å¡alintinas iÅ¡ kaltinimo. Byloje nustatyta, kad padaryti nukentėjusiajam kÅ«no sužalojimai ir pastarojo nužudymas buvo vienos nusikalstamos veikos darymo tÄ sa, bylos duomenimis tai galėjo tęstis valandÄ ar kelias valandas, tai nebuvo pavieniai atskiri nusikaltimai, jeigu sužalojimo atveju kaltinamuosius tenkino bet kokios pasekmės, tai nužudymo atveju, jų tyčia peraugo į apibrėžtÄ tiesioginę tyčiÄ .

Neginčijamai nustatyta, kad smurtas buvo naudojamas vienos ar kelių valandų bėgyje, to paties asmens atžvilgiu. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sunkesnis nusikaltimas apima lengvesnius kÅ«no sužalojimus ir atskira veiksmų kvalifikacija pagal sužalojimų sunkumo laipsnius yra perteklinė, ir Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo kaip nereikalinga. Bausmių skyrimo klausimai:Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2 yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas.

Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamųjų padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas, jis padarytas prieš bejėgiškos būklės asmenį.Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

Ä®vertintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis teistas, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus. Baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo dvi nuobaudos už alkoholio vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, tai rodo kaltinamojo nenorÄ taisytis, polinkį nusikalsti. Jo turimas iÅ¡silavinimas aÅ¡tuonios klasės, Å¡eiminiais ryÅ¡iais nesaistomas, nedirbantis, pastaruoju metu buvo apsigyvenęs pas D. Ž. seserį. Apie LinÄ B. Å . rajono savivaldybės administracijos GelgaudiÅ¡kio seniÅ«nas charakterizuojančių duomenų neturi, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitÄ Ä¯raÅ¡ytas ir nustatyta diagnozė F701 (lengvas protinis atsilikimas).Kaltinamojo D.

Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir teigė prisipažįstÄ s dėl nusikaltimo padarymo, tačiau iÅ¡ jo parodymų akivaizdu, kad jis juos koreguoja sau palankesne linkme, todėl toks prisipažinimas nelaikomas nuoÅ¡irdžiu įvykio aplinkybių pripažinimu ir gailėjimusi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡ių nusikalstamų veikų padarymui.

Įvertintina ta aplinkybė, kad jis buvo konkretaus nužudymo sumanytoju. D. Ž. praeityje neteistas, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, tačiau baustas administracine tvarka (įvykio metu galiojo viena nuobauda dėl vairavimo dviratį būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis). Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas D. Ž. charakterizuoja teigiamai (3 t., b.l. 114), o (duomenys neskelbtini) specialioji mokykla D. Ž. charakterizuoja neigiamai (3 t. b.l. 116).

Ä® psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįraÅ¡ytas (3 t., b. l. 112).Kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto sankcijoje, tik paskyrus Å¡iÄ bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Skiriant bausmės trukmę atsižvelgtina į kiekvieno bendrininko padarytus veiksmus: smurto, tai yra smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam metu abu kaltinamieji veikė vienodai, jų veiksmai buvo analogiÅ¡ki spardė kojomis ir mušė kumščiais, tuo tarpu nužudymo atveju L.

B. veiksmai buvo pavojingesni, jis vilko nukentėjusįjį, užveržė vielÄ ant kaklo, kas rodo jo veiksmų didesnį pavojingumÄ .Sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas kaltinamiesiems įskaitytinas į bausmės laikÄ (LR BK 66 straipsnis). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo (vykdymo) pradžios paliktina kardomoji priemonė – suėmimas.Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios E. J. civilinis ieÅ¡kinys 9524,51 Lt turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 139-150, t.4.b.l. 42-46) .Kaltinamieji su turtinės žalos dydžiu sutiko, jų nuomone nukentėjusioji praÅ¡o priteisti neturtinės žalos per daug.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nukentėjusiosios E. J. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteistina 5954,51Lt (1724 Eur.) turtinei žalai atlyginti nukentėjusios naudai.

Nustatydamas turtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis pateikė įrodymus dėl turtinės žalos, kuriÄ patyrė dėl A. M. palaidojimo (t. 1, b. l. 141-150, t.4.b.l.43). Dėl kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų – 3570 Lt nukentėjusioji teismui pateikė tik nuotraukas, kurios neinformatyvios iÅ¡laidų dydžio prasme, todėl Å¡ioje dalyje teismas pripažįsta nukentėjusios teisę į iÅ¡laidų ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tačiau jo dydžio klausimÄ palieka spręsti civilinio proceso tvarka ( BPK teismas 115str.2d.).Nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ kaltinamųjų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai E. J. priteistina 50 000 Lt.Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusių asmenų kaltę, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį, padarytos ir priteistinos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Byloje civiline ieÅ¡kove neturtinei žalai atlyginti pripažinta žuvusiojo dukra.

Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, taip pat kiti artimi asmenys. Paprastai Å¡iuos asmenis sieja glaudÅ«s tarpusavio dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai. NatÅ«ralu, kad žuvus tėvui, nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.Priteisiant sumas neturtinei žalai atlyginti, įvertinama tai, kad padarytas labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas, jis sukėlė sunkias pasekmes - žmogaus mirtį, nužudžius A.

M. nukentėjusioji neteko artimo žmogaus, ji buvo iÅ¡kviesta į įvykio vietÄ , matė tėvo lavonÄ , jį atpažino, akivaizdu, kad dėl to ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus likusiam gyvenimui. Kaltinamieji turto neturi, iÅ¡ jų priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, jie yra jauno amžiaus, D. Ž. yra iÅ¡siskyręs, turi tris mažamečius vaikus, L. B. Å¡eimos neturi, nedirbantys, tačiau ateityje gali turėti pajamų dirbdami. Neturtinei žalai atlyginti civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik dukros, todėl priteistinos žalos dydis turi atitikti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Apklausta E. J. patvirtino, kad jos ir tėvo dvasinis ryÅ¡ys buvo stiprus, jie vos ne kasdienÄ bendravo, žuvusysis padėjo įvairiuose darbuose, o ir jos Å¡eima gyvendami netoli vieni kitų rÅ«pinosi tėvais, vieni kitus esant bÅ«tinumui materialiai rėmė.

Teismas vertina tÄ aplinkybę, kad E. J. vyko atpažinti prie parduotuvės rastÄ nužudytÄ tėvÄ , ji matydama sudarkyto tėvo kÅ«nÄ patyrė stiprius iÅ¡gyvenimus, kurie jos teigimu liks ilgam laikui. Ji rÅ«pinosi tėvo laidotuvėmis, tai rodo kad nukentėjusioji buvo artima savo tėvams tėvas A. M. jai buvo svarbus ir reikalingas. Mažindamas neturtinės žalos dydį teismas vertino tÄ aplinkybę, kad nukentėjusioji yra sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ ir gyveno atskirai nuo tėvų. Todėl 50 000 Lt suma patirtiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti teismo vertinimu atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Å¡ioje konkrečioje situacijoje.Teismas nustatė, kad A.

M. nužudė L. B. ir D. Ž., todėl jie privalo solidariai atlyginti nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalÄ .NukentėjusiÄ jÄ E. J. Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atstovavo advokatė Jurgita Mačiulskienė, dėl ko už procesinių dokumentų rengimÄ , advokato atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ Â valstybė patyrė 144 Eur. (498,70 Lt) iÅ¡laidų ( t. 4, b. l. 39 ). Tokiu bÅ«du minėtos iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamųjų valstybei (BK 106 str. 2 d.).Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas LR BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Daiktus: D. Ž. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,SAMSUMG GT-E1200M“ ir L. B. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€ž,NOKIA 6610i‘‘, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariate, panaudoti civiliniam ieÅ¡kiniui padengti.Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: Plastikinį vamzdį, paimtÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros metu, supakuotÄ voke, vielÄ , paimtÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros metu, supakuotÄ voke, du plastikinius butelius, paimtus įvykio apžiÅ«ros metu, du vokus su nuoplovomis po tyrimo, A.

M. guminius batus, sportines kelnes, languotus vyriÅ¡kus marÅ¡kinius, džemperį, sportinį su užtrauktuku Å¡varkelį, maskuojančių spalvų striukę, du rudos spalvos įdėklus į batus, dvi pilkos spalvos kojines, juodos spalvos sportines kelnes, prilaikantį dirÅ¾Ä , mėlynos spalvos sportinius marÅ¡kinėlius, vokÄ su lipnia juosta po pluoÅ¡tinių medžiagų tyrimo, keturis vokus su L. B. ir D. Ž. nagais ir panagių turiniu po tyrimo, du vokus su L. B. ir D. Ž. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, vokÄ su medienos fragmentu, paimtu įvykio vietoje saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariate (1 t., b.l. 135, 137), kaip menkaverčius sunaikinti.

L. B. mėlynas džinsines kelnes, margÄ megztinį, L. B. batus, D. Ž. rudos spalvos džinsines kelnes, žieminius batus, striukę, pilkos spalvos bliuzonÄ , sportinį treningÄ , megztinį, striukę be rankovių saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariate, nesant L. B. ar D. Ž. artimųjų praÅ¡ymo gražinti Å¡iuos daiktus per vienÄ mėnesį sunaikinti. Medžiaginį maiÅ¡Ä , chaki spalvos megztinį, paimtÄ kratos metu iÅ¡ J.

A., grÄ Å¾inti J. A..Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais, n u s p r e n d ė : L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-01-13. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-12-14 iki 2015-01-13.KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.D.

Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2015-01-13. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-12-14 iki 2015-01-13. KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.Priteisti iÅ¡ L.

B. ir D. Ž. solidariai 1724 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus ( kas atitinka 5954 Lt)) turtinei žalai atlyginti ir 14481 Eur ( keturiolika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ( kas 50 000 litų)) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai E. J.. Likusioje ieÅ¡kinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Pripažinti proceso iÅ¡laidomis 144 Eur nukentėjusiajai E. J.

Valstybės paskirto advokato teiktoms paslaugoms apmokėti ir iÅ¡ kaltinamųjų D. Ž. ir L. B. priteisti po 72 Eur ( septyniasdeÅ¡imt du eurus) Valstybės naudai.Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: D. Ž. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,SAMSUMG GT-E1200M“ ir L. B. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€ž,NOKIA 6610i‘‘, saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariate, panaudoti civiliniam ieÅ¡kiniui padengti. Plastikinį vamzdį, paimtÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros metu, supakuotÄ voke, vielÄ , paimtÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros metu, supakuotÄ voke, du plastikinius butelius, paimtus įvykio apžiÅ«ros metu, du vokus su nuoplovomis po tyrimo, A.

M. guminius batus, sportines kelnes, languotus vyriÅ¡kus marÅ¡kinius, džemperį, sportinį su užtrauktuku Å¡varkelį, maskuojančių spalvų striukę, du rudos spalvos įdėklus į batus, dvi pilkos spalvos kojines, juodos spalvos sportines kelnes, prilaikantį dirÅ¾Ä , mėlynos spalvos sportinius marÅ¡kinėlius, vokÄ su lipnia juosta po pluoÅ¡tinių medžiagų tyrimo, keturis vokus su L. B. ir D. Ž. nagais ir panagių turiniu po tyrimo, du vokus su L. B. ir D. Ž. seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, vokÄ su medienos fragmentu, paimtu įvykio vietoje saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariate (1 t., b.l. 135, 137), kaip menkaverčius sunaikinti.

L. B. mėlynas džinsines kelnes, margÄ megztinį, L. B. batus, D. Ž. rudos spalvos džinsines kelnes, žieminius batus, striukę, pilkos spalvos bliuzonÄ , sportinį treningÄ , megztinį, striukę be rankovių saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariate, nesant L. B. ar D. Ž. artimųjų praÅ¡ymo gražinti Å¡iuos daiktus per vienÄ mėnesį sunaikinti. Medžiaginį maiÅ¡Ä , chaki spalvos megztinį, paimtÄ kratos metu iÅ¡ J.

A., grÄ Å¾inti J. A.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                    Danutė Giačaitė Teisėjai                                                                                                      Evaldas Gražys                                                                                                                    Jurgis KiÅ¡kis  Â