2024-04-30 Nr. AB-7160-3-61-3-09475-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1567-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09475-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S202073 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Jei teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu pareiškėjo nurodytos aplinkybės bent jau dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

4. Pareiškėjas nesutiko ir su Sprendimo dalimi dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus bei įvedimo į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjo vertinimu, nurodyti Sprendimo rezoliucinės dalies 2–4 punktuose nurodyti sprendimai yra laikytini išvestiniais iš 1 punkte nurodyto sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo. Migracijos departamento padaryti pažeidimai (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.) negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia (duomenys neskelbtini), tačiau toks motyvas nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi jo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nebuvo linkęs bendradarbiauti su Migracijos departamento pareigūnais, buvo apklausiamas net tris kartus, pateikė apie savo pilietybę skirtingą informaciją, galbūt norėjo nuslėpti savo pilietybę, tokiu būdu nuolat klaidindamas tyrimą. Pareiškėjas per apklausas taip pat nurodė skirtingas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini). Vertinant tokius pareiškėjo pasakojimų prieštaravimus ir trūkumus konstatuotina, kad pareiškėjas siekė klaidinti tyrimą. Migracijos departamentas surinko tiek informacijos, kiek yra pakankama tinkamam, nešališkam ir objektyviam pareiškėjo individualių aplinkybių ištyrimui, todėl tai, jog pareiškėjo netenkina sprendimas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėjo noras (duomenys neskelbtini), yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, (duomenys neskelbtini), prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų, neturėdamas asmens dokumentų, leidžiančių nustatyti jo asmens tapatybę, amžių bei kitas gyvenimo kilmės valstybėje aplinkybes. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog pareiškėjo atvykimu neturint asmens dokumentų siekta sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo A. U. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 3 d. pateikė Departamentui prašymą suteikti prieglobstį, argumentuodamas, jog (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiuntė pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvedė į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendime nurodyta, kad Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog įvertinus pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį ((duomenys neskelbtini)), nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

11. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) nuostatas bei teismų praktiką.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 21 d. apklausos metu nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini).

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 26 d. apklausos metu teigė, jog (duomenys neskelbtini). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) tarnybiniame rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjas galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, trukdo valstybės tarnautojams teisingai nustatyti jo tapatybę. Teismas sprendė, kad iš šių aplinkybių matyti, jog viso pokalbio metu pareiškėjas vengė tikslių atsakymų, kalbėjo tik abstrakčiai, nenurodydamas konkrečių detalių, nėra linkęs bendradarbiauti, slepia savo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat teikia klaidinančią informaciją.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kitos 2022 m. rugsėjo 30 d. apklausos metu teigė, jog (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktos 2023 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo apklausos matyti, kad (duomenys neskelbtini).

16. Teismas sprendė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog pagrindinis pareiškėjo tikslas gyventi Lietuvos Respublikoje yra siekis (duomenys neskelbtini), kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas, jis nenurodė. Vadovaujantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi ir 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje įtvirtintomis nuostatomis, asmuo turi atitikti visas nuostatas tam, kad asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atvykdamas į Lietuvos Respubliką neturėjo asmens dokumento. Pareiškėjas nurodytų apklausų metu pateikė skirtingus duomenis apie savo pilietybę, teigdamas, jog (duomenys neskelbtini), o vėlesnių apklausų metu teigė, kad (duomenys neskelbtini), nors VSAT pareigūnams teigė, jog (duomenys neskelbtini). Sprendime nustatyta, kad VSAT 2010 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą įpareigoti pareiškėją išvykti, o tuo metu jis turėjo (duomenys neskelbtini) pasą. Tačiau Sprendime taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kirto Lietuvos Respublikos sieną (duomenys neskelbtini), turėdamas (duomenys neskelbtini) pasą, taigi, tikėtina, jog pareiškėjas turi dvigubą pilietybę, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

18. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo teiginiai yra prieštaringai apie jo išvykimą / lankymąsi kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjas visų apklausų metu pateikė 3 istorijų versijas: pirma – (duomenys neskelbtini); antra – (duomenys neskelbtini); trečia – (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skirtingas versijas apie savo pilietybę, apie savo atvykimą į Lietuvos Respubliką, bei kitus nurodytus duomenis.

19. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą, jis neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų, nes nenurodė jokių aplinkybių dėl jam gresiančio persekiojimo, kuris būtų grindžiamas rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, taip pat nenurodė aplinkybių dėl kurių jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu Migracijos departamentas netinkamai kvalifikavo nurodytus faktus ir aplinkybes, o abstraktaus pobūdžio teiginiai nėra pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą. Pats pareiškėjas, apsunkindamas tyrimą, apklausų metu nurodė skirtingus duomenis, nenurodė savo turimos pilietybės, o patys duomenys, pateikti apklausų metu, buvo prieštaringi, sudarantys pagrindą nustatyti tris skirtingas pasakojimų versijas. Kadangi pareiškėjas savo pasakojimuose nenurodė jokių aplinkybių dėl jam gresiančio persekiojimo ar aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų kreiptis dėl apsaugos į savo kilmės valstybę, todėl vien (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą. Kaip minėta, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, netikslino savo pasakojimų aplinkybių, pačiame skunde nenurodė nei savo pilietybės, nei aplinkybių, dėl kurių jam būtų nesaugu grįžti į savo kilmės valstybę ar aplinkybių dėl kurių kiltų grėsmė jo gyvybei ar sveikatai, todėl nėra pagrindo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą šiuo aspektu.

20. Teismas, aptaręs Aprašo nuostatas, reglamentuojančias Migracijos departamento atliekamo tyrimo nagrinėjant prieglobsčio prašymą atlikimo tvarką, konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas turi dvigubą pilietybę, kad vienintelis pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvas yra (duomenys neskelbtini), tačiau kilmės valstybėje jam negresia persekiojimas, taip pat nėra aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui būtų nesaugu grįžti į savo kilmės valstybę ar aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų kreiptis į savo kilmės valstybę dėl apsaugos suteikimo. Migracijos departamentas ne tik vertino pareiškėjo pateiktus duomenis, tačiau atsižvelgė ir į kilmės valstybės surinktą informaciją, taip pat vertino, ar pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti vykdomas persekiojimas jo kilmės valstybėje, t. y. vertino pareiškėjo pateiktų trijų versijų pasakojimų patikimumą. Šiuo aspektu Migracijos departamentas atliko tinkamą vertinimą kaip tai numatyta Aprašo nuostatose.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas, kadangi jis neatitiko visų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų pabėgėlio statusui suteikti. Dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė jokių jam galimai kilsiančių grėsmių kilmės valstybėje, todėl atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nurodytos priežastys turi būti pakankamas pagrindas papildomai apsaugai suteikti, tačiau jis abstrakčiai nurodė, jog savo kilmės valstybėje neturi oraus gyvenimo, bei tai, kad atsakovas netinkamai kvalifikavo nurodytus faktus ir aplinkybes, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, priešingai, apklausų metu pateikė tris skirtingas įvykių versijas, taip apsunkindamas Migracijos departamento atliktą tyrimą. Pareiškėjas nenurodė nei skunde, nei atsakovui, kokios grėsmės jam kyla kilmės valstybėje, o (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Todėl teismas neabejojo Sprendime nustatytų aplinkybių pagrįstumu ir sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus nėra teisinio pagrindo.

22. Teismas pažymėjo, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, išvestinės Sprendimo dalys dėl draudimo atvykti ir draudimo įvedimo į informacinę sistemą, taip pat laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Departamentas Sprendime nustatė, kad atsisakius pareiškėjui suteikti prieglobstį, jis gali pasislėpti, todėl nenustačius Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos, jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir tai, jog užsienietis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, jog šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS. Kadangi Migracijos departamentas, atsisakęs suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą įvertino, jog pareiškėjas gali slėptis, dėl to jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jis išsiųstas į (duomenys neskelbtini), o draudimas atvykti ir apsigyventi įvestas į SIS. Teismui konstatavus ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, išvestinės ginčijamo Sprendimo dalys taip pat laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.

23. Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjas pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes ir teigia, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė dvi grupes argumentų, kuriais grindė reikalavimą panaikinti Sprendimą: 1) netinkamai nustatyti esminiai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą, tokiu būdu neužtikrintas objektyvus ir nešališkas jo prieglobsčio prašymo tyrimas; 2) pareiškėjo apklausų metu pateikti teiginiai indikavo apie jo galimą pažeidžiamumą, tačiau pažeidžiamumo vertinimas byloje neatliktas, nors įgaliotas tarnautojas, išgirdęs tokius pareiškėjo pareiškimus, kaip, kad (duomenys neskelbtini) ir pan., turėjo inicijuoti asmens pažeidžiamumo vertinimą ir atitinkamai, nustačius jo pažeidžiamumą, taikyti jam specialias procedūrines garantijas. Šie argumentai teismo sprendimu nevertinti, tai lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

26. Pareiškėjas pažymi, kad prieglobsčio prašyme nurodė, kad viena iš jo teikimo priežasčių – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Atsakovo surinkta ir Sprendime nurodyta informacija apie (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad yra kilęs karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nepaisyta paties atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos ir pareiškėjo teiginių apie (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vertindamas pareiškėjo atitiktį papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir nusprendė jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini), konstatuodamas, kad jam (duomenys neskelbtini) nekyla jokia grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui. Tai prieštarauja paties atsakovo surinktai kilmės valstybės informacijai.

27. Pareiškėjas teigia, kad iš 2023 m. rugsėjo 26 d. apklausos transkripcijos matyti, jog jis negeba konkrečiai atsakyti į jam pateiktus klausimus, sudėtingai konstruoja mintis, kas galėjo indikuoti jo pažeidžiamumą. Tačiau pareiškėjo pažeidžiamumo vertinimas byloje neatliktas, nors įgaliotas tarnautojas, išgirdęs tokius jo pareiškimus, kad (duomenys neskelbtini), turėjo inicijuoti asmens pažeidžiamumo vertinimą. Aprašas numato, kad pažeidžiamiems asmenims yra taikomos specialiosios procedūrinės garantijos, pavyzdžiui, parenkama tinkama apklausos aplinka, apklausą atlieka darbui su pažeidžiamais asmenimis specialiai apmokytas valstybės tarnautojas, užtikrina psichologo dalyvavimą prieglobsčio prašytojo apklausoje, užtikrinamas teisininko ar kito įgalioto atstovo ar kitų specialistų dalyvavimas ir jų pagalbą paruošiant prieglobsčio prašytoją apklausai, atsižvelgiama prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumą vertinant jo teiginių patikimumą. Tinkamai neįvertinus, ar asmuo negali būti priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų, neužtikrinus specialiųjų procedūrinių garantijų apklausos ir jo pateiktų teiginių vertinime, nebuvo tinkamai atliktas objektyvus prieglobsčio prašymo vertinimas, taip pat neįvertinta, ar asmenį iš tiesų galima išsiųsti į (duomenys neskelbtini).

28. Pareiškėjo nuomone, dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo Sprendimas naikintinas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą bei priimti sprendimą iš naujo.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia (duomenys neskelbtini), tačiau toks motyvas nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui. VSAT tarnybiniame rašte nurodyta, kad pareiškėjas galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir trukdo valstybės tarnautojams teisingai nustatyti jo tapatybę. Viso pokalbio metu jis vengė tikslių atsakymų, kalbėjo tik abstrakčiai, nenurodydamas konkrečių detalių.

Atsižvelgus į tai, kaip pareiškėjas atsakinėjo į užduotus jam klausimus, darytina išvada, kad jis nėra linkęs bendradarbiauti, slepia savo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat teikia klaidinančią informaciją. Pareiškėjas neatitinka pažeidžiamo asmens požymių. Pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, nedetalus ir nekonkretus, nenuoseklus ir prieštaringas, nenurodoma konkrečių detalių, apsiribojama bendromis frazėmis. Pareiškėjas į jam teikiamus klausimus atsakinėjo vangiai, jo atsakymai dažnai buvo abstraktūs, vengiama konkretaus atsakymo, siekiant gauti atsakymą, klausimus teko uždavinėti kelis kartus.

Pareiškėjas nuolat teikė apie save prieštaringą informaciją, jo pateikta informacija visų apklausų bei sulaikymo metu kardinaliai skiriasi. Prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas faktais, grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjas pateikė tris savo istorijos versijas: (duomenys neskelbtini). Vertinant pareiškėjo pasakojimų prieštaravimus ir trūkumus, konstatuotina, kad pareiškėjas siekė klaidinti tyrimą.

Pareiškėjo pasakojimų prieštaravimus ir trūkumus negalima vertinti kaip neesminius. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgęs į tai priėmė ginčijamą Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, paneigiančios Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų tyrimą, pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir pareiškėjo argumentus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, laikosi pozicijos, jis atitinka Įstatymo nustatytus kriterijus pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti, teigia, jog neatliktas pareiškėjo pažeidžiamumo vertinimas, o papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, kadangi pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyko karinis konfliktas su (duomenys neskelbtini), tai nurodyta ir atsakovo Sprendime.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjos skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

35. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

36. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

40. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

41. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė, jo nuomone, jo teiginius pagrindžiančius įrodymus, kurie buvo vertinami kartu su jo apklausų metu pateiktais paaiškinimais, jie lyginami tarpusavyje, taip pat vertinami kilmės valstybės informacijos kontekste. Prieš priimant Sprendimą pareiškėjas atsakovo buvo apklaustas tris kartus, laikantis nustatytų procedūrų, jam užduoti patikslinamieji klausimai, todėl skundo argumentai, neva Migracijos departamentas nebendradarbiavo ir nesiekė išsklaidyti abejonių dėl jo pasakojimo, yra deklaratyvūs.

42. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai apklausų metu, nei teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, taip pat, nei apeliacinio skundo argumentai, nei atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį neduoda pagrindo konstatuoti galimo pareiškėjo persekiojimo kilmės šalyje, kadangi pareiškėjo pasakojimai buvo prieštaringi, stokojo detalių, o pateikti duomenys apie jo gyvenimą kilmės valstybėje bei (duomenys neskelbtini), kurios pilietybę pareiškėjas teigia turįs, kelia pagrįstų abejonių jų tikrumu. Todėl pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų ir dėl to jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022 ir kt.).

43. Nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prieglobsčio prašymą, nėra nuoseklus bei aiškus ir atsakovas šią pareiškėjo pasakojimo dalį atmetė. Pareiškėjas negalėjo įvardyti kas jį persekioja ir kokios grėsmės jam kyla. Nėra jokių duomenų ir pareiškėjas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad jis būtų dalyvavęs kokioje nors politinėje, opozicinėje veikloje savo kilmės valstybėje ar (duomenys neskelbtini), būtų žurnalistas ar kitoks visuomenės veikėjas, dėl kurio veiklos jam grėstų persekiojimas. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių duomenų ir dėl to, kad būtų patyręs kokį nors ekonominio pobūdžio persekiojimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas pareigūnams ir Migracijos departamentui pateikė tris skirtingas atvykimo į Lietuvą versijas. Vienoje iš apklausų pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime išsamiai ištyrė pareiškėjo kilmės valstybės informaciją pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodomais aspektais ir išsamiai pasisakė dėl to Sprendime, nurodydamas aktualų reglamentavimą ir pateikdamas išsamią Sprendimo motyvaciją, įvertindamas nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl darytina išvada, kad nurodytų bylos aplinkybių kontekste pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir nėra pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

44. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822/2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1645-415/2022; 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2357-575/2022).

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo painius paaiškinimus, turėjo būt vertinamas kaip pažeidžiamas asmuo, tačiau jo pažeidžiamumo vertinimas nebuvo atliktas, pažymi, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui pateikus prieglobsčio prašymą buvo atliktas pirminis jo pažeidžiamumo įvertinimas ir pažeidžiamumas nebuvo nustatytas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų nurodęs kokių nors aplinkybių, būtų skundęsis sveikatos būkle, dėl kurių būtų galima spręsti, jog jis galėtų būti priskirtas pažeidžiamiems asmenims, kaip tai apibrėžta Įstatyme. Be to, pareiškėjas šių aplinkybių nebuvo nurodęs skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Todėl šis argumentas, nurodytas apeliaciniame skunde, vertintinas kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.

46. Vertinant atsakovo Sprendimą dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, pažymėtina, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

47. Taigi papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, nors jis aplinkybes dėl vykstančių neramumų buvo nurodęs, ypač dėl to, jog miestas, kuriame jis gyveno (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime įvertino padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Iš atsakovo surinktos medžiagos ir viešai skelbiamos informacijos matyti, kad karinis konfliktas (duomenys neskelbtini), jis buvo trumpalaikis ir šiuo metu nevyksta. Be to, pareiškėjo nurodomas jo gimtasis miestas nuo vietovės, kurioje įvyko karinis konfliktas, yra nutolęs gerokai toliau – apie (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietovėje) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, kaip tai apibrėžta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų ir šiuo aspektu.

50. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

51. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pasakojimą, pasisakė dėl jo pateiktų įrodymų vertinimo, analizavo pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, priėmė pagrįstą sprendimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

52. Dėl atsakovo sprendimo išsiųsti pareiškėją ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti pareiškėjas nepateikė jokių savarankiškų motyvų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti sutrumpinamas.

53. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain).

54. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys