58c3c2e2-bf4f-40a9-9d87-c87cae5ecb53 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-468/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23808-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, nuteistajam A.

M., nuteistojo gynėjui advokatui Tomui Vagnoriui, nukentėjusiajam P. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-04 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminÄ nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ A. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. S. naudai priteista 800 Eur neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. M. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2019-06-07 apie 17.00 val., netoli (duomenys neskelbtini) esančio garažų masyvo, konflikto metu tyčia keliu vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajam P. S. į tarpukojį, o pastarajam pradėjus gintis, sudavė tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių kumščiais į galvÄ , po ko nukentėjusiajam pradėjus bėgti, A.

M. jį vijosi ir spyrė kojomis bei sudavė rankomis tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių P. S. į įvairias kÅ«no vietas ir tokiu bÅ«du viso ne mažiau kaip 8 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam P. S. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvoje, poodinę kraujosruvÄ kairiame žaste, odos nubrozdinimus rankose ir kojose, taip nežymiai sutrikdė P. S. sveikatÄ . Å iais veiksmais A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-04 nuosprendį pakeisti: tenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nukentėjusysis nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog civilinis ieÅ¡kinys dėl asmens patirtos turtinės žalos laikytinas neįrodytu, kadangi nebuvo pateikta žalÄ patvirtinančių įrodymų – kvitų, nuotraukų ir pan. Pažymi, kad nuteistasis jį stumdė, neleido atsikelti, nukentėjusiajam dėl suduotų smÅ«gių pasipylė kraujas, jis buvo kruvinu veidu, suplyÅ¡o nukentėjusiojo sportinės Å¡lepetės, nukrito kepurė, sudužo akiniai. Nurodo, kad yra 73 metų amžiaus, po įvykio laukė greitosios medicinos pagalbos, negalėjo padaryti sugadintų drabužių nuotraukų.

Nukentėjusiojo vertinimu, teismas pažeidė civilinio ieÅ¡kinio įrodinėjimo principus, nes įrodinėti dėl turtinės žalos padarymo ir jos dydžio tenka ieÅ¡kovui ir atsakovui. Kadangi nuteistasis nepripažino savo kaltės, jis ieÅ¡kinio ir nevertino. Pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neaptarė P. S. pateikto kvito už odontologo paslaugas ir dantų gydymÄ po sumuÅ¡imo. Nurodo, jog kvitÄ iÅ¡ specialisto, kuris suteikė nurodytas paslaugas nukentėjusiajam, pateikė teismui posėdžio metu, jis buvo prijungtas prie bylos, jeigu teismas šį kvitÄ atmetė, tai turėjo bÅ«ti paminėta nuosprendyje.

4. Nukentėjusiojo vertinimu, teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, atmestinai įvertino neturtinės žalos priteisimo pagrindÄ ir dydį ir nenurodė motyvų, kodėl bÅ«tent 2 500 Eur mažiau, o 800 Eur labiau atitinka santykį tarp padarytos žalos ir nuteistojo asmenybės bei turtinės padėties. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino teismui, jog dėl patirtos traumos jam paÅ«mėjo susirgimai, kuriais jis sirgo iki sumuÅ¡imų. Nurodo, kad lankosi ir tebesigydo pas specialistus, jam suplanuota operacija Santaros klinikoje, iki sumuÅ¡imo sveikata buvo patenkinama ir jokių operacijų suplanuota nebuvo, mano, kad toks sveikatos pablogėjimas yra tiesioginis sumuÅ¡imų padarinys.

5. P. S. skunde taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai nepriteisė ir nukentėjusiojo turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. Nurodo, jog civilinis ieÅ¡kinys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡laidas advokatui apmokėjo bankiniu pavedimu, Å¡is praneÅ¡imas buvo pateiktas. Nukentėjusiojo manymu, 500 Eur dydžio suma advokato paslaugoms apmokėti už dalyvavimÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra akivaizdus, pakankamas ir teisėtas atlygis, kuris turėjo bÅ«ti priteistas.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras nukentėjusiojo skundÄ iÅ¡ esmės palaikė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. S. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių toks skundas buvo paduotas. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu bei teismo iÅ¡vadomis atsisakyti nukentėjusiojo atžvilgiu priteisti jo patirtÄ turtinę žalÄ bei procesines iÅ¡laidas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kitų klausimų nevertina.

8. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir tinkamai nustatė nukentėjusiojo atžvilgiu priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžiu, todėl teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas. Su apeliaciniu skundu nukentėjusysis pateikė advokato atstovavimo iÅ¡laidas pagrindžiantį kvitÄ , atsižvelgiant į tai, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ nuteistojo A. M..

9. Iš byloje esančio nukentėjusiojo civilinio ieškinio (b.l.

33) turinio matyti, kad P. S. prašė priteisti 250 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir patirtų procesinių išlaidų atmestas ir iš A. M. P. S. priteista 800 Eur neturtinės žalos.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado dėl žalÄ padariusio asmens neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovas privalo įrodyti patį žalos faktÄ ir žalos dydį, o iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar iÅ¡laidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar iÅ¡laidos susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos iÅ¡laidos yra realios, bÅ«tinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalÄ padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ .

11. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiojo patirtÄ turtinę žalÄ konstatavo, kad 250 Eur dydžio nurodoma žala už vaistus ir sugadintus drabužius yra neįrodyta, pažymėjo, jog nukentėjusysis prie ieÅ¡kinio nepridėjo jokių žalÄ patvirtinančių įrodymų, rÅ«bų pirkimo kvitų, fotonuotraukų, vaistų pirkimo kvitų, nenurodyta, kokie vaistai buvo pirkti. Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutiktina. Viena vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog nepateikti duomenys trukdo nustatyti nukentėjusiojo patirtos žalos dydį, kita vertus, sutiktina su apeliantu, kad teismo sprendimas visiÅ¡kai nepriteisti turtinės žalos už nusikalstamos veikos metu sugadintus drabužius, suplyÅ¡usiÄ avalynę nėra pagrįstas.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas praÅ¡omos priteisti žalos dydis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, tačiau teismų praktikoje Å¡is reikalavimas ne visais atvejais vertinamas griežtai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis Nr. 2K-300-699/2015). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali bÅ«ti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumÄ turi iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir bylÄ spręsti iÅ¡ esmės (Konstitucinio Teismo 2013-11-15 nutarimas).

12. Nukentėjusysis skunde ir civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl A. M. smurtinių veiksmų buvo sugadinti jo drabužiai, avalynė, byloje nustatyta, kad smurtinių veiksmų metu nukentėjusysis buvo stumdomas, buvo nukritęs ant žemės, sužeistas, kruvinas. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu A. M. nurodė, kad pastūmė nukentėjusįjį, jis nukrito, apsivertė, liudytojas S. D. nurodė, kad nukentėjusysis buvo kruvinas, jo veidas buvo sumuštas, liudytojas A. G. nurodė, kad nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, vyriausiojo patrulio M.

S., atvykusio į įvykio vietÄ , tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad P. S. buvo akivaizdžiai sumuÅ¡tas, prakirsta nosis, sumuÅ¡ta galva ir veidas, kruvinos alkÅ«nės (b. l. 4), specialisto paaiÅ¡kinimų protokole nurodoma, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek nukentėjusiajam pačiam griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimais pavirÅ¡iais, tiek suduodant smÅ«gius į Å¡ias sritis (b.l. 32). Ä®vykio vietoje buvo rasti nukentėjusiojo akiniai nuo saulės, kurių kojelės buvo sulankstytos, ant jų matomas smėlis (b. l. 15), todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis, kad įvykio metu asmens drabužiai ar sportbačiai buvo suplėšyti ir sutepti, sulaužyti akiniai.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šių išlaidų priteisimas atitinka protingumo ir teisingumo principus. Vis dėlto, nukentėjusiojo prašomas priteisti dydis (200 Eur), atsižvelgiant į tai, kad rūbai, batai, akiniai nebuvo nauji, laikytinas neproporcingu, todėl nukentėjusiojo prašymas tenkintinas iš dalies ir už juos priteistinas 50 Eur turtinės žalos atlyginimas.

13. Kaip ir nurodyta aukščiau, teisė į žalos atlyginimÄ realiai gali bÅ«ti įgyvendinama, kai nustatyta tvarka yra pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, o jo turinys yra informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiÅ¡kiai nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, vien asmens lakoniÅ¡kas nurodymas apie jam nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ nesant tÄ patvirtinančių duomenų negali bÅ«ti pagrindu tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu pažymi, kad patyrė 50 Eur iÅ¡laidas vaistams. IÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, kokie vaistai buvo naudoti ir dėl kokios priežasties, iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados (b. l.

29) matyti, kad nukentėjusiajam rekomenduoti perrišimai pirminės sveikatos priežiūros centre, vaistai paskirti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, neįrodžius, jog dėl įvykio nukentėjusiajam buvo reikalingi vaistai ir jis turėjo išlaidų jiems, toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

14. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu neaptarė jo pateikto kvito už dantų gydymÄ ir nepriteisė asmens patirtos žalos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl A. M. smÅ«gio jam iÅ¡krito ir suskilo dantų protezas, teismui pateikė pažymÄ iÅ¡ gydytojo, kad nukentėjusiajam 2019-07-11 buvo pagaminta nauja plokÅ¡telė, nes prieÅ¡ tai naudota sulūžo nepataisomai, pacientas sumokėjo 200 Eur, šį praÅ¡ymÄ teismas priėmė ir prijungė prie bylos, su pažyma susipažino ir nuteistasis A.

M. bei jo gynėjas. Apygardos teismo vertinimu, vien tai, kad toks nukentėjusiojo prašymas nebuvo įformintas atskiru procesiniu dokumentu ir įtrauktas į civilinį ieškinį, kaip tai numato BPK 112 straipsnio 1 dalis, negali būti pagrindu jo netenkinti, kadangi nukentėjusiojo valia buvo aiškiai pareikšta ir padarytos žalos pagrindas ir dydis nurodyti byloje esančia pažyma. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo išlaidos, patirtos dėl dantų plokštelės keitimo, yra laikomos turtine žala, kilusia iš nuteistojo A.

M. veiksmų, ir priteisiamos nukentėjusiojo naudai.

15. Nukentėjusysis taip pat nesutinka su jo atžvilgiu priteistos neturtinės žalos dydžiu. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

16. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Specialisto iÅ¡vados duomenimis, A. M. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimai rankose ir kojose, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o teismų praktikoje dėl tokių eismo įvykio sukeltų pasekmių koks yra nustatytas Å¡ioje byloje – nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad dėl nusikalstamų A. M. veiksmų, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinius sužalojimus, skausmÄ bei nepatogumus, bet ir sukrėtimÄ , baimę, dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau konstatavo, jog civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis (2 000 Eur) neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir nukentėjusiojo atžvilgiu priteisė 800 Eur dydžio sumÄ . Apygardos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos.

18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo atžvilgiu priteistÄ neturtinės žalos dydį, pažymi, jog dėl A. M. naudoto smurto, pablogėjo nukentėjusiojo sveikata, paÅ«mėjo susirgimai, kuriais jis sirgo iki sumuÅ¡imų, apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė ir teisingai įvertino nukentėjusiajam A. M. nusikalstama veika sukeltus padarinius, todėl konstatuotina, jog nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo padidinti nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio, priteista suma yra adekvati, atitinkanti teismų praktikÄ , proporcingumo ir protingumo reikalavimus.

Kolegijos nuomone, duomenų patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp nukentėjusiojo sumušimo ir jo sveikatos pablogėjimo – byloje nėra, o vien tik deklaratyvaus nukentėjusiojo teigimo, nepakanka tokio ryšio konstatavimui.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis, praÅ¡ydamas priteisti teisminio proceso metu patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių duomenų, tai, kad tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti, matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.

Tačiau, nukentėjusysis kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui pateikė įrodymus: 2019-07-02 susitarimÄ dėl teisinių paslaugų teikimo, sÄ skaitÄ už paslaugas ir mokėjimÄ patvirtinantį kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad P. S. už advokato paslaugas sumokėjo 500 Eur. Tokia iÅ¡laidų suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta, laikytina protingo dydžio, todėl turi bÅ«ti nukentėjusiajam atlyginta.

20. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė pinigų priėmimo kvitÄ 150 Eur sumai už gynėjo dalyvavimÄ ir jo atstovavimÄ apeliacinėje instancijoje ir prašė Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ nukentėjusiojo. Toks praÅ¡ymas, kaip negali bÅ«ti patenkintas, nes priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, proceso dalyvių turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo metu nukentėjusiojo asmens nėra priteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-04 nuosprendžio dalį, kuria netenkintas nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl patirtos turtinės žalos, pakeisti: nukentėjusiojo P. S. naudai priteisti 250 Eur turtinės žalos. Priteisti iÅ¡ A. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. S. naudai 500 Eur turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė Paulius VerÅ¡ekys