2024-11-20 Nr. AB-16982-3-61-3-05792-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija” apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija” skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-11-20 Nr. AB-16982-3-61-3-05792-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Nesutiktina su Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tačiau sutiktina su Sprendimo dalimi, kuria Komisija atsisakė nagrinėti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1389-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05792-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija” apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija” skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Parko rezidencija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 21RE-235 (AG-162/07-2023) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta „Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą“. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
1.1. Bendrovė kreipėsi su skundu į Komisiją ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. lapkričio 3 d. potvarkį Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ (toliau – ir Potvarkis); 2) panaikinti Inspekcijos 2023 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 1V-15 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2022-11-03 potvarkio Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ papildymo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. balandžio 5 d. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė „bylą dalyje dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija“ skundo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas nutraukti. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.”
1.2. Nesutiktina su Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tačiau sutiktina su Sprendimo dalimi, kuria Komisija atsisakė nagrinėti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
1.3. Sprendimas naikintinas dėl esminių proceso pažeidimų. 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas buvo pateikęs Komisijai pranešimą apie skundo patikslinimą, kartu pateikdamas ir naują skundo (patikslinto skundo) redakciją bei prašydamas numatytame Komisijos posėdyje (2022 m. gruodžio 15 d., 8.45 val.) išnagrinėti ginčą ne pagal pradinio skundo reikalavimus, o pagal patikslinto skundo reikalavimus. 2022 m. gruodžio 7 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 21R-639 (AG-689/05-2022), kuriuo nutarė „Atsisakyti priimti nagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija“ patikslintą skundą registracijos Nr. AG-689“. Šis Komisijos sprendimas yra apskųstas administraciniam teismui, pradėta administracinė byla Nr. eI3-2159-331/2023, kuri kol kas nėra išnagrinėta. Esant tokiai procesinei situacijai, Komisija turėjo nenagrinėti skundo pagal pradinius skundo reikalavimus, o sulaukti kol bus išspręstas ginčas dėl skundo reikalavimų patikslinimo. Tačiau Komisija pasielgė priešingai ir išnagrinėjo skundą nepaisant ginčo dėl skundo reikalavimų apimties. Komisija pademonstravo išankstinį savo pasirengimą nevykdyti administracinio teismo sprendimo, jei kartais teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo skundą ir pavesti Komisijai pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Jei administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2023 paaiškės, kad patikslintas skundas visgi turėjo būti priimtas, tai ginčas Komisijoje turėtų būti išnagrinėtas ne pagal pradinius skundo reikalavimus, o pagal patikslintus skundo reikalavimus. Vien dėl šių procesinių priežasčių šis skundas turi būti tenkintas ir ginčo sprendimas turi būti panaikintas.
1.4. Komisija Sprendime nurodė, kad „Komisijos vertinimu, Inspekcija, priimdama ginčijamą Potvarkį, teisėtai ir pagrįstai pagal savo kompetenciją pasinaudojo jai suteikta teise panaikinti savo neteisėtai priimtus su statybos valstybine priežiūra susijusius administracinius sprendimus – Nurodymą Nr. 1, Nurodymą Nr. 2, Nurodymą Nr. 3.“ Pareiškėjas sutinka, kad Inspekcija pagal įstatymus tokią teisę turi, tačiau savo teisę Inspekcija turi naudoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių. Šiuo atveju Inspekcija, pasinaudodama teise panaikinti savo paties anksčiau priimtą sprendimą, šiurkščiai pažeidė pareiškėjo turtinius interesus, kadangi iki priimant Potvarkį ankstesni Inspekcijos sprendimai (nurodymai pašalinti pažeidimus) jau buvo įvykdyti ir į jų įvykdymą pareiškėjas investavo savo lėšas. 2022 m. spalio 18 d. Inspekcija pakvietė pareiškėją į statybvietę, kad jis Inspekcijos pareigūnams parodytų, kaip įvykdė privalomus Inspekcijos nurodymus, kaip pašalino pažeidimus, o Potvarkiu Inspekcija tarsi persigalvoja, nebenurodo būtinybės ir pareigos šalinti savo nustatytus statybos darbų trūkumus, kas suponuoja išvadą, kad visos pareiškėjo investuotos darbo ir lėšų sąnaudos buvo beprasmės. Į statybvietės apžiūrą Inspekcijos nurodytą dieną (2022 m. gruodžio 20 d.) Inspekcijos pareigūnai net neatvyko.
1.5. Inspekcija Potvarkyje nenurodė jokių priimtų privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus neteisėtumo argumentų. Toks Inspekcijos elgesys yra šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo interesus. Inspekcijos nurodymai turi būti iš anksto apgalvoti, kryptingi ir nuoseklūs.
1.6. Komisija Sprendime sutiko su pareiškėju, kad Potvarkyje nenurodyti šio administracinio akto priėmimo motyvai, t. y. Inspekcija Potvarkyje aiškiai ir konkrečiai nepagrindė, dėl kokių priežasčių naikinami Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai. Tačiau Inspekcija ginčijamu Įsakymu papildė Potvarkio įvadinę dalį (preambulę), todėl Komisija Įsakymą laiko sudėtine Potvarkio dalimi. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui sprendimą priimti viename administraciniame akte, o šio sprendimo priėmimo motyvus nurodyti kitame (vėliau priimtame) administraciniame akte. Potvarkį pareiškėjas skundė tuo pagrindu, kad jis yra visiškai nemotyvuotas (neturi nei vieno motyvo). Pareiškėjo skundas buvo priimtas, Komisijoje buvo pradėta administracinė byla Nr. AG-640/04-2022, kuri dar nebuvo išnagrinėta, vyko derybos (mediacijos procesas). Inspekcija, matydama, jog skundas yra pagrįstas ir gali būti priimtas pareiškėjui palankus Komisijos sprendimas, ėmėsi koreguoti faktinę situaciją – praėjus beveik trims mėnesiams nuo Potvarkio priėmimo priėmė Įsakymą, kuriuo papildė Potvarkio įvadinę dalį (preambulę), tai yra iš esmės papildė ankstesnį savo Potvarkį motyvais, kurių trūko. Toks Inspekcijos elgesys yra nesąžiningas, taip neturi elgtis viešojo administravimo subjektas.
2. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą bei nurodė šiuos argumentus:
2.1. Lietuvos Respublikos ikiteisminių administracinių ginčų nagrinėjimo teisenos įstatyme (toliau – ir IAGNTĮ) neaptarta teisė ar galimybė teikti patikslintą skundą (prašymą). Komisija 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintą skundą vertino kaip naują skundą, kurio antrąjį reikalavimą atsisakė priimti motyvuodama tuo, jog „<...> pareiškėjos skundžiamas raštas, nors iš esmės yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių požiūriu (kaip atskiras dokumentas) nesukelia (pasekmes sukėlė 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d. surašyti privalomieji nurodymai) <...> Komisija iš esmės pasisakyti statybos teisėtumo ir privalomų nurodymų teisėtumo bei jų vykdymo klausimais neturi kompetencijos, joje negali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku Inspekcijos 2022 m. lapkričio 29 d. raštas, kuriame išreikšta pozicija dėl statybos neteisėtumo, dėl to, jog privalomi nurodymai pareiškėjos turi būti vykdomi, nes priešingu atveju Komisija įsiterptų į teismui priskirtos kompetencijos ribas“.
2.2. IAGNTĮ 21 straipsnio 1 dalis numato vienintelį bylos sustabdymo atvejį, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo ir jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą, Komisija sustabdo bylos nagrinėjimą, iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas. IAGNTĮ neaptarta teisė ar galimybė stabdyti bylą neapibrėžtam terminui vien todėl, kad pareiškėjas apskundė Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą atsisakyti priimti 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintą skundą. Jeigu teismas vertins, kad pareiškėjo 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintas skundas priskirtinas Komisijos kompetencijai, atsisakymas priimti 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintą skundą, neužkirto kelio ginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, nes, kaip minėta, Komisija 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintą skundą vertino kaip naują skundą, kadangi IAGNTĮ nenumatyta teisė ar galimybė teikti patikslintą skundą (prašymą). Priešingas aiškinimas paneigtų Komisijos pagrindinę paskirtį – objektyviai, greitai, mažais kaštais išspręsti kilusį administracinį ginčą, kuris turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo priėmimo dienos, o motyvuotu Komisijos sprendimu skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Taigi pareiškėjo argumentai, kad Komisijos Sprendimas „naikintinas dėl esminių proceso pažeidimų“, nes Komisija išnagrinėjo bylą, nors, pareiškėjo įsitikinimu, turėjo „sulaukti kol bus išspręstas ginčas dėl skundo reikalavimų patikslinimo“ atmestini kaip nepagrįsti.
2.3. Inspekcijos pareigūnai privalo teikti privalomus nurodymus, jei patikrinimo metu nustatyta teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą.
2.4. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad balkonų įrengimas pakeitė ginčo statinių – daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), išvaizdą, ir kad tokiems statybos darbams atlikti privaloma parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti kapitalinį remontą, o pareiškėjas tokių dokumentų neturėjo, Inspekcija privalėjo panaikinti savo neteisėtus priimtus administracinius aktus – nurodymą Nr. 1, nurodymą Nr. 2 ir nurodymą Nr. 3 ir nedelsiant, kaip tai įpareigoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnis, surašyti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija, nagrinėdama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą, ir nustačiusi, kad pareiškėjo atlikti statybos darbai yra savavališki, privalėjo nedelsdama potvarkiu panaikinti savo neteisėtai priimtus individualius administracinius aktus (nurodymą Nr. 1, nurodymą Nr. 2 ir nurodymą Nr. 3) ir atitinkamai surašyti naujus administracinius aktus – savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
2.5. Ne visais atvejais visi administracinio sprendimo motyvai turi būti nurodyti tame pačiame sprendime, tačiau tokiu atveju administraciniame sprendime turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio administracinio sprendimo priėmimo motyvai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta priimtu sprendimu; administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse. Nagrinėjamu atveju Įsakymu nepasikeitė pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis, o tik papildyta Potvarkio įvadinė dalis, todėl Komisija Sprendime padarė pagrįstą išvadą.
2.6. Net teismui patenkinus pareiškėjo skundą pilna apimtimi ir priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjo tikslai nebūtų pasiekti ir interesai nebūtų apginti. Potvarkis, kurio preambulė papildyta ginčijamu Įsakymu, jau yra įgyvendintas, nurodymas Nr. 1, nurodymas Nr. 2 ir nurodymas Nr. 3 panaikinti ir surašyti nauji ginčijami 3 savavališkos statybos aktai, 3 nurodymai nevykdyti darbų, 3 privalomieji nurodymai. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Inspekcijos surašyti nauji administraciniai aktai, o ne Potvarkis. Komisija Sprendime taip pat pažymėjo, kad skundžiami nagrinėjamojoje byloje administraciniai sprendimai yra nebeaktualūs, kadangi atsakovas 2022 m. lapkričio 8 d. surašė privalomuosius nurodymus Nr. 1–3, kuriais įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. gegužės 7 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, išardyti savavališkai įrengtas pastato laikančiąsias konstrukcijas bei pašalinti kitus savavališkos statybos padarinius.
II. 3. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė skundą.
4. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Komisijos padarytų esminių proceso pažeidimų, kadangi ji (Komisija) skundą išnagrinėjo be patikslinto skundo, nesulauksi, kol teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo atsisakyti priimti patikslintą skundą, pažymėjo, jog pareiškėjas skundu Komisijos prašė 1) panaikinti Potvarkį; 2) panaikinti Įsakymą; 3) priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintu skundu pareiškėjas Komisijos prašė: 1) panaikinti Potvarkį; 2) panaikinti Inspekcijos 2022 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 2D-21662; įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“; 4) priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, jog atsisakydama priimti nagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 1 d. patikslintą skundą, Komisija 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 21R-639(AG-689/05-2022) „Atsisakyti nagrinėti skundą“ motyvavo tuo, kad „Remiantis Komisijos dokumentų valdymo sistemoje esančiais duomenimis nustatyta, jog Komisijoje yra priimtas pareiškėjos skundas (byla Nr. AG-640/05-2022) dėl 2022-11-04 potvarkio Nr. P1-97 panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, užregistruotą kaip naują skundą Nr. AG-689 dėl pirmojo pareiškėjos reikalavimo atsisakoma priimti remiantis IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu. <...> Nagrinėjamu atveju iš Inspekcijos skundžiamo rašto matyti, kad pastaruoju pareiškėja informuota, jog Inspekcija yra priėmusi privalomuosius nurodymus, kuriuos pareiškėja privalo vykdyti, t. y.
šiuo Inspekcijos raštu išreikšta jos pozicija nepriimti pareiškėjos pateiktų dokumentų, kuriais teigiama, jog pažeidimai pašalinti, o projekto pakeitimus prašoma registruoti „Infostatyba“. Tokiu būdu, pareiškėjos skundžiamas raštas, nors iš esmės yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių požiūriu (kaip atskiras dokumentas) nesukelia (pasekmes sukėlė 2022-11-07 ir 2022-11-08 surašyti privalomieji nurodymai), jame visgi teigiama, kad privalomieji nurodymai turi būti vykdomi, t. y. kartu jame pakartotinai išreikšta ir Inspekcijos pozicija dėl statybos neteisėtumo (jog statyba yra savavališka ir jos padariniai turi būti pašalinti kaip nurodoma naujai priimtuose privalomuose nurodymuose), dėl to, jog statybų metu padaryti pažeidimai pareiškėjos nėra pašalinti.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas TPSVPĮ nuostatas, darytina išvada, jog pareiškėja savo galimai pažeistas teises turėtų ginti skųsdama teismui privalomuosius nurodymus (jų neapskundus, jie privalomai vykdomi CPK nustatyta tvarka), atitinkamai teismui turėtų būti skundžiamas ir Inspekcijos 2022-11-29 raštas. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, jog Komisija iš esmės pasisakyti statybos teisėtumo ir privalomų nurodymų teisėtumo bei jų vykdymo klausimais neturi kompetencijos, joje negali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku Inspekcijos 2022-11-29 raštas, kuriame išreikšta pozicija dėl statybos neteisėtumo, dėl to, jog privalomi nurodymai pareiškėjos turi būti vykdomi, nes priešingu atveju Komisija įsiterptų į teismui priskirtos kompetencijos ribas.
Atitinkamai Komisija negali ir įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“.
6. Teismas akcentavo, jog dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo (teismo sprendime nurodyta Komisijos sprendimo data „2023 m. gruodžio 7 d.“ laikytina rašymo apsirikimu) administraciniame teisme yra dar nagrinėjama administracinė byla, todėl teismas šioje byloje dėl minėto Komisijos sprendime nurodytų motyvų teisėtumo nepasisako, spręsdamas išimtinai Komisijos Sprendimo dėl Inspekcijos Potvarkio ir Įsakymo priėmimo pagrįstumo klausimą.
7. Teismas, įvertinęs IAGNTĮ nuostatas, nusprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl Komisijos padarytų esminių proceso teisės pažeidimų yra nepagrįsti: Komisija Sprendime vertino ir sprendė dėl aiškių ir konkrečių pareiškėjo skundo reikalavimų, t. y. dėl Potvarkio ir Įsakymo teisėtumo. Patikslintame skunde pareiškėjas yra suformulavęs kitus atskirus savarankiškus reikalavimus, kurie, teismo vertinimu, neturi įtakos Sprendime daromoms Komisijos išvadoms dėl ginčijamų aktų teisėtumo. Teismas nurodė, jog tai nėra laikytina proceso teisės pažeidimu, dėl ko būtų galima spręsti esant Komisijos Sprendimui vertinant pradinių skundo reikalavimų pagrįstumą neteisėtumas. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad Komisija, priėmusi nagrinėti pareiškėjo skundus dėl Potvarkio, vėliau ir dėl Įsakymo, šiuos skundus sujungus į vieną bylą, kaip tai nustato IAGNTĮ nuostatos, nepadarė jokių proceso teisės normų pažeidimo. Teismas nurodė, jog tai, ar Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą nagrinėti kartu su pradiniu skundu, teismas pasisakys atskiroje administracinėje byloje. Teismas pripažino, kad Komisija Sprendime vertino, jog Inspekcijos Potvarkis ir Įsakymas yra pagrįsti ir teisėti, bei pagrindo juos naikinti nėra. Komisija darė išvadą, kad Potvarkyje ir Įsakyme (kuris yra sudedamoji Potvarkio dalis) yra nurodytas teisinis ir faktinis jų priėmimo pagrindas, o motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, todėl Potvarkis ir Įsakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.
8. Teismas, įvertinęs Priežiūros įstatymo, VAĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, jog Inspekcijai, vykdančiai statybos valstybinę priežiūrą, yra įstatymo suteikta teisė surašyti privalomuosius nurodymus, taip pat suteikta teisė panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Taigi šiuo atveju vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turėjo teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą, o pareiškėjo argumentai, kad Inspekcija šiurkščiai pažeidė pareiškėjo turtinius interesus, kadangi iki priimant Potvarkį ankstesni Inspekcijos sprendimai (nurodymai pašalinti pažeidimus) jau buvo įvykdyti ir į jų įvykdymą pareiškėjas investavo savo lėšas, atmestini. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, kad Inspekcija elgėsi nesąžiningai, kadangi nustačiusi savavališkos statybos faktą, remdamasi imperatyviomis įstatymo nuostatomis, ji privalėjo panaikinti savo neteisėtus priimtus administracinius aktus bei surašyti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas taip pat pažymėjo, jog Sprendime Komisija vertino, ar Potvarkio priėmimo metu egzistavo faktinės aplinkybės, kurios suteikė Inspekcijai pagrindą naikinti savo priimtus administracinius aktus.
9. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad ginčo statiniai (statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) nepatenka nei į Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 1 lentelėje reglamentuotą ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą, nei į STR 1.01.03:2017 2 ir 3 lentelėse reglamentuotą nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą, todėl pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį priskirtini neypatingųjų statinių kategorijai. Nekilnojamojo turto registre ginčo statiniai taip pat įregistruoti kaip neypatingosios kategorijos statiniai, ginčo statinių pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai).
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad tik po 2022 m. spalio 18 d. surašytų privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-20-221108-00198 (nurodymas Nr. 1), Nr. PNSSP-20-221108-00199 (nurodymas Nr. 2), Nr. PNSSP-20-221108-00200 (nurodymas Nr. 3) priėmimo 2022 m. lapkričio 4 d.–2022 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nustatė, kad pareiškėjo vykdomos statybos metu nustatyti pažeidimai priskiriami savavališkai statybai, todėl buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai nevykdyti statybos darbų pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, kadangi minėti pažeidimai nepriskiriami statybai, pažeidžiančiai teisės aktų reikalavimus (neteisėtai statybai), pareiškėjui negalėjo būti surašyti privalomieji nurodymai pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, t. y. nurodymas Nr. 1, nurodymas Nr. 2, nurodymas Nr. 3 buvo surašyti neteisėtai. Teismo vertinimu, Komisija Sprendime atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reglamentavimą darė pagrįstas išvadas, jog Potvarkiu Inspekcija pagrįstai panaikino privalomuosius nurodymus Nr. 1, 2, 3. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad balkonų įrengimas pakeitė ginčo statinių – daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), išvaizdą, ir kad tokiems statybos darbams atlikti privaloma parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti kapitalinį remontą, o pareiškėjas tokių dokumentų neturėjo, Inspekcija privalėjo panaikinti savo neteisėtus priimtus administracinius aktus – nurodymą Nr. 1, nurodymą Nr. 2 ir nurodymą Nr. 3 ir, kaip tai įpareigoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnis, surašyti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Potvarkis yra visiškai nemotyvuotas, jog administraciniai aktai naikintini dėl to, jog teisės aktai nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui sprendimą priimti viename administraciniame akte, o šio sprendimo priėmimo motyvus išdėstyti kitame akte, vertintini kritiškai. Pacitavęs VAĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad Potvarkyje nenurodyti šio administracinio akto priėmimo motyvai, t. y. Inspekcija Potvarkyje aiškiai ir konkrečiai nepagrindė, dėl kokių priežasčių naikinami Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai, tačiau Inspekcija Įsakymu papildė Potvarkio įvadinę dalį (preambulę), todėl Komisija Įsakymą laiko sudėtine Potvarkio dalimi.
Teismas akcentavo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, iš Įsakymo turinio matyti, kad jame išdėstyti Potvarkio priėmimo motyvai, t. y. išsamiai nurodytos aplinkybės, lėmusios būtinybę pasinaikinti pareiškėjui surašytus privalomuosius nurodymus. Šiuo atveju iš Įsakyme nurodytų motyvų yra aišku, kad Inspekcijos nustatyti pažeidimai nepriskiriami statybai, pažeidžiančiai teisės aktų reikalavimus (neteisėtai statybai), todėl pareiškėjui negalėjo būti surašyti privalomieji nurodymai pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, t. y. nurodymas Nr. 1, nurodymas Nr. 2, nurodymas Nr. 3 buvo priimti neteisėtai.
Teismas padarė išvadą, kad Inspekcija Įsakymu ištaisė Potvarkio klaidas dėl motyvų nebuvimo. Teismo vertinimu tai, kad ištaisė po kelių mėnesių, nedaro įtakos šių administracinių aktų pagrįstumui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Potvarkiu panaikinus nurodymus, pareiškėjui remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsniu surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl formalus požiūris, kad neva pareiškėjui nebuvo aiškus Potvarkio priėmimo pagrindas ir motyvai, nepaneigia priimto administracinio akto pagrįstumo, kuris Įsakyme buvo papildytas naujais aiškiais motyvais.
Teismas nusprendė, kad Komisija pagrįstai nurodė Sprendime, jog Įsakymas nepakeitė Potvarkio esmės, Įsakymu pareiškėjui nebuvo nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta Potvarkiu. Kadangi Įsakymu buvo ištaisytos Potvarkio klaidos (motyvų trūkumas) ir Įsakymas nepadarė įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, teismo vertinimu, naikinti ginčijamą Įsakymą pagrindo nėra.
12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų bei rašytinių įrodymų, suteikiančių pagrindą Komisijos Sprendime nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus vertinti priešingai. Teismas pažymėjo, jog pagrindo pripažinti, kad Komisija pažeidė teisės normas ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nėra, todėl Komisija Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad Inspekcijos Potvarkyje ir Įsakyme (kuris yra sudedamoji Potvarkio dalis) yra nurodytas teisinis ir faktinis jų priėmimo pagrindas, o motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, todėl Potvarkis ir Įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir pagrindo juos naikinti nėra. Atmetęs skundą, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.
14. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčo faktinių aplinkybių, jog Komisijos priimtas Sprendimas yra naikintinas dėl esminių proceso teisės pažeidimų, ginčą išnagrinėjus pagal pradinį, o ne patikslintą skundą, kaip prašė pareiškėjas. Pareiškėjas pritaria išvadai, kad Inspekcija turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtus su statybos valstybine priežiūra susijusius administracinius sprendimus (nurodymą Nr. 1, nurodymą Nr. 2 ir nurodymą Nr. 3), tačiau Inspekcija turi šia teise naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių, o iki priimant Potvarkį ankstesni Inspekcijos sprendimai (nurodymai pašalinti pažeidimus) jau buvo įvykdyti ir į jų įvykdymą pareiškėjas investavo savo lėšas. Inspekcija Potvarkyje nenurodė jokių Inspekcijos priimtų nurodymų Nr. 1, 2 ir 3 pašalinti pažeidimus neteisėtumo argumentų. Pareiškėjo vertinimu, toks Inspekcijos elgesys yra netoleruotinas ir šiurkščiai pažeidžia pareiškėjo interesus. Be to, pareiškėjas akcentuoja, jog Inspekcija Įsakymu papildė Potvarkio įvadinę dalį, tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui sprendimą priimti viename administraciniame akte, o šio sprendimo priėmimo motyvus nurodyti kitame (vėliau priimtame) administraciniame akte.
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmeti apeliacinį skundą bei dėsto ginčo šiuos argumentus:
15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti: Komisija nepadarė esminių proceso teisės pažeidimų, tinkamai motyvavo savo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą dėl patikslinto skundo, o IAGNTĮ neaptarta teisė ar galimybė pateikti patikslintą skundą, todėl Komisija patikslintą skundą vertino kaip naują skundą, kurio antrąjį reikalavimą atsisakė priimti; IAGNTĮ neaptarta teisė ar galimybė stabdyti bylą neapibrėžtam terminui vien todėl, kad pareiškėjas apskundė Komisijos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą atsisakyti priimti patikslintą skundą; Įsakymu nepasikeitė pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis, o tik buvo papildyta Potvarkio įvadinė dalis; Komisija padarė teisės aktais pagrįstas išvadas, kad „Aptartos teisės normos ir teismų praktika patvirtina, kad Inspekcija turėjo teisinį pagrindą Potvarkiu panaikinti savo priimtus administracinius aktus – Nurodymą Nr. 1, Nurodymą Nr. 2 ir Nurodymą Nr. 3, kadangi tokia galimybė nustatyta Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte“ ir kad, „Potvarkio priėmimo metu egzistavo faktinės aplinkybės, kurios suteikė Inspekcijai pagrindą naikinti savo priimtus administracinius aktus“.
15.2. Ginčas dėl Potvarkio ir Įsakymo panaikinimo nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes net ir patenkinus skundą pilna apimtimi ir priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjo tikslai nebūtų pasiekti ir interesai nebūtų apginti: Potvarkis, kurio preambulė papildyta Įsakymu, jau yra įgyvendintas, nurodymas Nr. 1, nurodymas Nr. 2 ir nurodymas Nr. 3 panaikinti ir surašyti nauji aktai, kurie ir sukelia teisines pasekmes. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-109-400/2024 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl ginčijamų aktų panaikinimo. Taigi Panevėžio apylinkės teismas sprendė klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui buvo surašyti nauji ginčijami aktai bei 2024 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-109- 400/2024, kuriuo pareiškėjo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Todėl pareiškėjas savo teisę į teisminę gynybą jau realizavo, apskųsdamas ginčijamus aktus, sukeliančius tiesiogines materialines teisines pasekmes. Komisija 2023 m. balandžio 5 d. sprendime taip pat pažymėjo, kad „skundžiami nagrinėjamojoje byloje administraciniai sprendimai yra nebeaktualūs, kadangi atsakovė 2022-11-08 surašė privalomuosius nurodymus Nr. 1-3, kuriais įpareigojo pareiškėją iki 2023-05-07 išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, išardyti savavališkai įrengtas pastato laikančiąsias konstrukcijas bei pašalinti kitus savavališkos statybos padarinius“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. lapkričio 3 d. potvarkio Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ ir 2023 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1V-15 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2022-11-03 potvarkio Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ papildymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas, skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 21RE-235 (AG-162/07-2023) dalį, kuria nuspręsta „Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą“, administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo, o viešojo administravimo instancijos akto, dėl kurio tarp administracinio ginčo šalių ir kilo ginčas, teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 28 str. 1 ir 3 d.).
17. Bylos duomenimis:
17.1. Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 2022 m. spalio 18 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus: dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), surašė Nurodymą Nr. 1, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. gruodžio 19 d.: parengti naują projekto laidą, kurioje būtų suprojektuoti balkonai; patikslinti fasadų spalvas; sutikslinti rūsio išorės atitvarų duomenis (prieduobės, angos); dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), surašė Nurodymą Nr. 2, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. gruodžio 19 d.: parengti naują projekto laidą, kurioje būtų suprojektuoti balkonai; patikslinti fasadų spalvas; dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), surašė Nurodymą Nr. 3, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. gruodžio 19 d.: parengti naują projekto laidą, kurioje būtų suprojektuoti balkonai, patikslinti fasadų spalvas.
17.2. Inspekcijos patarėjas, pavaduojantis Inspekcijos viršininko pavaduotoją, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento 72.1.1.2 papunkčiu, Dokumentų registravimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tvarkos 34, 36 punktais, 2022 m. lapkričio 3 d. priėmė skundžiamą Potvarkį, kuriuo panaikino Nurodymą Nr. 1, Nurodymą Nr. 2 ir Nurodymą Nr. 3.
17.3. Potvarkiu panaikinusi minėtus nurodymus, Inspekcija, surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-221104-00188, Nr. SSA-20-221107-00189, Nr. SSA-20-221107-00190, kuriuose konstatuota, kad pareiškėjas 2020 metų lapkričio mėnesį savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio statybos projekto bei statybą leidžiančio dokumento, atliko neypatingosios paskirties pastatų kapitalinio remonto darbus, įrengdamas naujas laikančiąsias konstrukcijas, 2022 m. lapkričio 8 d., vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00198, Nr. PNSSP-20-221108-00199, Nr. PNSSP-20-221108-00200, kuriais įpareigojo pareiškėją iki 2023 m gegužės 7 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, išardyti savavališkai įrengtas pastato laikančiąsias konstrukcijas bei pašalinti kitus savavališkos statybos padarinius (Komisijos bylos t. 3, b. l. 11-22), taip pat išaiškino Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
17.4. Jau pareiškėjui apskundus šį potvarkį Komisijai, Inspekcijos viršininkas ginčijamu 2023 m. sausio 31 d. įsakymu papildė 2022 m. lapkričio 3 d. priimto Potvarkio įvadinę dalį, įrašydamas į ją motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas Potvarkis: atsižvelgiant į tai, kad dokumentuose, pateiktuose prie deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini), įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos – 26 balkonai – nebuvo fiksuoti, statytojo atlikti statybos darbai laikytini statinio kapitaliniu remontu ir priskirtini pastato išvaizdos keitimui, todėl jiems atlikti privalomas kapitalinio remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, kurių statytojas neturi; statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra laikoma savavališka statyba, todėl nustatyti pažeidimai priskirtini savavališkai statybai, o ne statybai, pažeidžiančiai teisės aktų reikalavimus, dėl ko nebuvo pagrindo vadovautis Priežiūros įstatymo 11 straipsniu, nes taikytinos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos; pasitvirtinus, kad statyba yra savavališka, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas privalo nedelsiant surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Potvarkį ir Įsakymą, atmetė, motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad:
18.1. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turėjo teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą, kadangi, nustačiusi savavališkos statybos faktą, remdamasi imperatyviomis įstatymo nuostatomis, ji privalėjo panaikinti savo neteisėtus priimtus administracinius aktus bei surašyti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nustačiusi, kad balkonų įrengimas pakeitė ginčo statinių – daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) – išvaizdą ir kad tokiems statybos darbams atlikti privaloma parengti kapitalinio remonto projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti kapitalinį remontą, kurio pareiškėjas neturėjo, Inspekcija privalėjo panaikinti savo neteisėtus priimtus administracinius aktus ir, kaip tai įpareigoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnis, surašyti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius;
18.2. iš Įsakymo turinio matyti, kad jame išdėstyti Potvarkio priėmimo motyvai, t. y. išsamiai nurodytos aplinkybės, lėmusios būtinybę pasinaikinti pareiškėjui surašytus privalomuosius nurodymus. Kadangi Įsakymu buvo ištaisytos Potvarkio klaidos (motyvų trūkumas) ir Įsakymas nepadarė įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, naikinti ginčijamą Įsakymą pagrindo nėra.
19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi išvadų, kurios nėra esminės sprendžiant byloje kilusį ginčą: visų pirma, atsižvelgiant į administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo esmę (žr. nutarties 16 p.), apeliacinio skundo argumentai, susiję su pažeidimais, padarytais, kaip teigiama, ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjant Komisijoje, nėra reikšmingi: viena vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-41-502/2023; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-528-602/2024); kita vertus, pareiškėjas nenurodė argumentų, kodėl pažeidimai, padaryti, kaip teigiama, ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjant Komisijoje, yra reikšmingi sprendžiant administracinėje byloje kilusį ginčą.
21. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms (nutarties 18.1 p.) dėl pagrindo naikinti ginčijamą Potvarkį nebuvimo nagrinėjamo atveju: nors Potvarkis motyvacijos prasme iš tiesų yra itin skurdus, ko, pažymėtina, neginčija ir kita ginčo šalis, t. y. Inspekcija, priėmusi Įsakymą, kuriame nurodė jo priėmimo motyvus, šis trūkumas, kuris paprastai pripažįstamas sudarančiu pagrindą administracinį aktas laikyti neteisėtu (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p., ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), nagrinėjamu atveju tokiu nelaikytinas, kadangi pažodinis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas šiuo atveju nulemtų tik formaliai teisėtą sprendimą, kuris niekaip nepadėtų sureguliuoti ginčo teisinius santykius ir realiai neapgintų pareiškėjo teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad: pareiškėjui bent jau iš karto po Inspekcijos aktų, priimtų po Potvarkio priėmimo (nutarties 17.3 p.), turėjo būti žinomi Potvarkio priėmimo priežastys ir esminiai motyvai; pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl Inspekcijos aktų, kuriais, konstatavus savavališką statybą, priimti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėtumo ir pagrįstumo (šios nutarties 18.1 p.), nenurodė. Šiuo aspektu pažymėtina, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, pareiškėjas 2024 m. birželio 20 d. gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Leidimą Nr. LRS-51-240620-00015, dėl kurio trūkumo ir buvo surašyti savavališkos statybos aktai bei privalomieji nurodymai, Inspekcijos pareigūnai, atlikę patikrinimą, konstatavo, kad Leidimą Nr. LRS-51-240620-00015 išduotas teisėtai, o statiniai (gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini)) atitinka esminius Projekto sprendinius, t. y. savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai, kurių teisėtumas ir panaikinimo vyko procesas, yra įvykdyti, dėl ko civilinė byla, kurioje pareiškėjas reiškė reikalavimus dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, buvo nutraukta (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-940/2024); pareiškėjo argumentai, kad, vykdydamas Inspekcijos privalomuosius nurodymus, kuriuos pastaroji vėliau pasinaikino Potvarkiu, jis patyrė išlaidas, nagrinėjamo ginčo ir galimai pažeistų pareiškėjo teisių dėl tokių išlaidų atlyginimo kontekste nėra reikšmingi:
Inspekcija, atsižvelgiant tiek į Potvarkio priėmimo pagrindą, tiek į procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, iš esmės neginčija, kad pasinaikinti privalomieji nurodymai nėra teisėti; pareiškėjo argumentai dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų neteisėtumo, aiškiau įvardyti civilinėje byloje (ginčas dėl Inspekcijos priimtų sprendimų labai užsitęsė, kuo skubesnio balkonų įteisinimo reikalavo butus įgiję savininkai, todėl ieškovei teko įvykdyti ginčijamus sprendimus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Tačiau tai nereiškia, kad ginčo sprendimai tapo teisėtais), yra prieštaringi, kadangi jis šiuos privalomuosius nurodymus įvykdė, taip įgydamas teisę įteisinti pastatytas statinio dalis.
22. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvadomis dėl Įsakymo teisėtumo (nutarties 18.2 p.): nei Viešojo administravimo įstatymas, nei Inspekcijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Inspekcijai teisės administracinio teisės akto, kuriuo atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatomos teisės ir (ar) pareigos, priėmimo motyvus nurodyti vėlesniame akte, o juo labiau – jį (aktą be motyvų) apskundus teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko toks Įsakymas negali būti laikomas teisėtu (VAĮ 3 str. 4 p., ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Komijos sprendimas yra keičiami.
23. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereiškė (ABTĮ 40-41 str.), todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija” apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija” skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 21RE-235 (AG-162/07-2023) dalį, kuria netenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija” skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1V-15 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2022-11-03 potvarkio Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ papildymo“ panaikinimo.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 1V-15 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2022-11-03 potvarkio Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ papildymo“.
Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Veslava Ruskan