58bf2d3c-6356-4618-9a8b-2a8a3fe5ba4c · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedU.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. U. apeliacinį skundÄ dÄl Trakų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. rugsÄjo 28 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. U. ieÅ¡kinį atsakovei A. Z. dÄl teisÄs atlikti statybos darbus be bendraturÄio sutikimo, tretysis asmuo V. U..TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jam teisÄ statyti jam priklausanÄioje žemÄs sklypo dalyje, esanÄio Lauko g. 11, Trakuose, garaÅ¾Ä , jį priÅ¡liejant prie gyvenamojo namo sienos Å¡iaurinÄje pusÄje, apimant prieangį be atsakovÄs bendraturtÄs A.
Legislator headnote
AI generated58bf2d3c-6356-4618-9a8b-2a8a3fe5ba4c · Vilniaus apygardos teismas: Negali bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ asmens iÅ¡ anksto duoti sutikimÄ neapibrÄžtų parametrų statybai, kas iÅ¡ esmÄs reikÅ¡tų sutikimÄ su galimais savo teisių pažeidimais ateityje. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktų įrodymų negalima sprÄsti nei apie statinio matmenis, nei apie architektÅ«rinius sprendimus ir pan. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymu negalima vertinti nei ieÅ¡kovo reikalavimų, nei atsakovÄs atsikirtimų pagrįstumo.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr.2A-252-611/2011(S)Teisminio proceso Nr.2-48-3-00704-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 25.4.; 30.2; 121.15; 121.18..VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2011 m. rugsÄjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Rasos GudžiÅ«nienÄs, Romualdos JanoviÄienÄs ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui V.
U.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. U. apeliacinį skundÄ dÄl Trakų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. rugsÄjo 28 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. U. ieÅ¡kinį atsakovei A. Z. dÄl teisÄs atlikti statybos darbus be bendraturÄio sutikimo, tretysis asmuo V. U..TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jam teisÄ statyti jam priklausanÄioje žemÄs sklypo dalyje, esanÄio Lauko g. 11, Trakuose, garaÅ¾Ä , jį priÅ¡liejant prie gyvenamojo namo sienos Å¡iaurinÄje pusÄje, apimant prieangį be atsakovÄs bendraturtÄs A.
Z. sutikimo. NurodÄ, kad jam ir atsakovei bendros dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklauso 332/1035 dalys, o atsakovei - 703/1035 dalys žemÄs sklypo. Å iame sklype stovi gyvenamasis namas, kurio pirmu aukÅ¡tu naudojasi atsakovÄ, o antruoju - ieÅ¡kovas. Gyvenamasis namas bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso atsakovei ir treÄiajam asmeniui - ieÅ¡kovo sÅ«nui. Naudojimosi žemÄs sklypu tvarka nustatyta. Aplink namÄ nustatytas 81 kv. m. bendro naudojimo žemÄs plotas.
IeÅ¡kovas ketina savo naudojamoje sklypo dalyje statyti garaÅ¾Ä , priglaudžiant jį prie gyvenamojo namo sienos, taÄiau atsakovÄ tam neduoda sutikimo visai nepagrįstais motyvais, nors numatomi garažo statybos darbai nepablogins gyvenamojo namo bÅ«klÄs, nepažeis higienos reikalavimų dÄl triukÅ¡mo ir tarÅ¡os, nepadidÄs turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos.              AtsakovÄ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodÄ, kad ieÅ¡kovo ketinamas statyti garažas pažeidžia STR 2.02.09:2005 8 priedo âStatinių iÅ¡dÄstymo gretimų sklypų atžvilgiuâ 1.1 p. reikalavimus, nes bÅ«simas statinys bÅ«tų priÅ¡lietas prie jos sklypo ribos ir bÅ«tų neiÅ¡laikytas nustatytas 3 metrų atstumas.
Kadangi statinio atstumÄ nuo sklypo ribos nustato teisÄs aktai, tai ji neprivalo savo atsisakymo motyvuoti, o statytojas negali tokio atsisakymo ginÄyti. Taip pat nurodÄ, kad bÅ«simas garažas bÅ«tų prie jos miegamojo lango, dÄl ko bÅ«tų trikdoma jos ramybÄ ir į kambarius patektų iÅ¡metamosios dujos. Garažas sumažintų jos kambarių apÅ¡vietimÄ , bÅ«tų užimta bendro naudojimo teritorija. Tretysis asmuo ieÅ¡kinį palaikÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Trakų rajono apylinkÄs teismas 2010 m. rugsÄjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ ir priteisÄ A.
Z. iÅ¡ V. U. 500 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatÄ, kad Å¡alys yra žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini)bendraturÄiai. IeÅ¡kovui priklauso 332/1035 dalys, o atsakovei - 703/1035 dalys žemÄs sklypo. Naudojimosi sklypu tvarka nustatyta 1998 m., pagal kuriÄ ieÅ¡kovas naudojasi sklypo dalimi pažymÄta indeksu I, o atsakovÄ - sklypo dalimi, pažymÄta indeksu II. Sklype stovi gyvenamasis namas, aplink kurį nustatyta bendro naudojimo juosta, iÅ¡ viso bendro naudojimo ploto 162 kv.m.
GaraÅ¾Ä ieÅ¡kovas ketina statyti prie prieangio, kuris namų valdos techninÄs inventorizacijos byloje pažymÄtas indeksu 1a1/p. IeÅ¡kovas 2008-08-12 Trakų rajono savivaldybÄs administracijos architektÅ«ros skyriui pateikÄ paraiÅ¡kÄ garažui statyti, kurioje planuojamos statybos parametrai nenurodyti. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai yra treÄiasis asmuo V. U., gim. 1981 m., ir atsakovÄ. TreÄiasis asmuo V. U. sutinka, kad ieÅ¡kovo nurodytoje vietoje bÅ«tų statomas garažas.
Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas, teigdamas, jog atsakovÄs atsisakymas duoti sutikimÄ statybai yra neteisÄtas, turi įrodyti, kad bÅ«simas statinys nepažeis atsakovÄs teisių ir kad jos atsisakymas duoti sutikimÄ yra nepagrįstas. Statybos įstatymo 20 str. 2 d. nustato žemÄs sklypo bendrasavininkio sutikimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų statinio projektavimo sÄ vadui gauti. Teismas nurodÄ, kad tam, kad asmuo galÄtų apsisprÄsti duoti ar neduoti sutikimÄ statybai, jam turi bÅ«ti pateiktas statinio projektas, preliminarus projektas ar kitokia forma nurodyti pagrindiniai statinio parametrai, iÅ¡ ko galima bÅ«tų sprÄsti apie galimus bendrasavininkio teisių pažeidimus ar jų nebuvimÄ .
Negali bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ asmens iÅ¡ anksto duoti sutikimÄ neapibrÄžtų parametrų statybai, kas iÅ¡ esmÄs reikÅ¡tų sutikimÄ su galimais savo teisių pažeidimais ateityje. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktų įrodymų negalima sprÄsti nei apie statinio matmenis, nei apie architektÅ«rinius sprendimus ir pan. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymu negalima vertinti nei ieÅ¡kovo reikalavimų, nei atsakovÄs atsikirtimų pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. rugsÄjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo patenkinti ieÅ¡kinį - pripažinti V. U. teisÄ pastatyti žemÄs sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, garaÅ¾Ä , priÅ¡liejant jį prie namo sienos Å¡iaurinÄje pusÄje, apimant prieangį, be žemÄs sklypo bendraturtÄs, atsakovÄs A. Z., sutikimo. Nurodo, kad Trakų rajono savivaldybÄs administracijos architektai, į kuriuos ieÅ¡kovas kreipÄsi su paraiÅ¡ka dÄl garažo statybos, nepateikus bendraturtÄs sutikimo ar teismo sprendimo dÄl teisÄs atlikti statybos darbus pripažinimo, nesutiko suprojektuoti bÅ«simo garažo.
Kadangi gyvena Trakų mieste, kuris įeina į Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijÄ , garažo statybai bus keliami papildomi reikalavimai, kad garažas atitiktų galiojanÄius įstatymus, kad nebÅ«tų pažeisti higienos standartų reikalavimai dÄl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kt., t.y. garažas galimas pastatyti tik toks, kokį leis statyti architektai. BendraturÄio atsisakymas duoti sutikimÄ atlikti statybos darbus privalo bÅ«ti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturÄio teisių ar teisÄtų interesų pažeidimo grÄsme, kylanÄia iÅ¡ numatomų statybos darbų.
Protingais motyvais teismas gali pripažinti tik tuos argumentus, kurie pagrįsti faktais, specialistų iÅ¡vadomis bei kitais patikimais duomenimis. Remiantis teismų praktika, atsisakymas duoti sutikimÄ bÅ«tų laikomas pagrįstu, jei dÄl planuojamų statybos darbų pablogÄtų esama nekilnojamojo turto techninÄ bÅ«klÄ, iÅ¡nyktų bendraturÄių galimybÄ patekti į valstybÄs tvarkomus kelius, gatves ar pastato bendrojo naudojimo patalpas, bÅ«tų apribotas natÅ«ralus apÅ¡vietimas ar bÅ«tų pažeisti higienos standartų reikalavimai dÄl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir pan., padidÄtų nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, bÅ«tų pažeista bendraturÄio teisÄ Ä¯ Å¡eimos aplinkÄ .
AtsakovÄ atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nepateikÄ. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisÄtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nÄra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nÄra, todÄl pasisako tik dÄl apeliacinio skundo argumentų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovÄ bendros dalinÄs nuosavybÄs teise valdo 0,1035 ha žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui priklauso 332/1035 dalys, o atsakovei â 703/1035 dalys (b.l.4). Šiame sklype esantis gyvenamasis namas bendros dalinÄs nuosavybÄs teise priklauso treÄiajam asmeniui V.
U. ir atsakovei (b.l.8), Å¡io namo pirmuoju aukÅ¡tu naudojasi atsakovÄ, o antruoju aukÅ¡tu â ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas ketina Å¡alių bendram naudojimui paskirtoje žemÄs sklypo dalyje statyti garaÅ¾Ä , prijungiant jį prie iÅ¡orinÄs namo sienos. AtsakovÄ, kaip bendraturtÄ, atsisakÄ duoti sutikimÄ .CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintas pagrindinis bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo reikalavimas - bendrÄ daiktÄ (žemÄs sklypÄ , pastatÄ ar kita) bendraturÄiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturÄių susitarimu.
BendraturÄiai susitarimÄ pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Teismas, nagrinÄdamas ginÄÄ tarp bendraturÄių, kai pastarieji nesusitaria dÄl bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ lygų, patikrina priežastis, kodÄl bendraturÄiai nesutaria ir kuris iÅ¡ jų pažeidžia interesų derinimo principÄ . Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktÄ teisÄ, susijusiÄ su bendru daiktu, konkreÄiai nagrinÄjamoje byloje â teisÄ statyti garaÅ¾Ä bendrame žemÄ sklype, kiti bendraturÄiai gali ginÄyti ne teisÄ, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisÄs įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisÄtus interesus.
NagrinÄjamu atveju, kaip minÄta, ieÅ¡kovas ketina statyti garaÅ¾Ä , priÅ¡liejant jį prie treÄiajam asmeniui ir atsakovei priklausanÄio namo ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausanÄiame žemÄs sklype. BendraturÄio teisÄ bÅ«ti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektÄ ir gauti statybos leidimÄ (bylos nagrinÄjimo pirmos instancijos teisme metu galiojusi redakcija, Å¡iuo metu galiojanÄios redakcijos Statybos įstatymo 12 str. 3-4 punktai).
Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti statytojas privalo pateikti statinio bendraturÄių sutikimus (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. (bylos nagrinÄjimo pirmos instancijos teisme metu galiojusi redakcija), Å¡iuo metu galiojanÄios redakcijos Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p.). Tam, kad bendraturtis galÄtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dÄl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojanÄio kito bendraturÄio bÅ«simų veiksmų poveikio jo teisÄms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymÄ reikalaujamas pateikti bendraturÄių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturÄių sutikimÄ , t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.
Tinkamu bendraturÄio â galimo statytojo â bÅ«simos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturÄiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas LR statybos įstatymo 2 str. 31 p., t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas â iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idÄjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti) pateikimas.
Ginant ginÄijamÄ teisÄs į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkreÄius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objekto bendraturÄio teisÄms ir teisÄtiems interesams (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-571/2009).NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atsakovÄ duoti sutikimÄ garažo statybai, o jai atsisakius tokį duoti, praÅ¡ydamas teismÄ pripažinti jam teisÄ statyti garaÅ¾Ä be atsakovÄs sutikimo, nepateikÄ nei atsakovei, nei į bylÄ projektinio pasiÅ«lymo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima sprÄsti apie ieÅ¡kovo ketinamų vykdyti statybos darbų mastÄ , apimtį ir pobÅ«dį bei įvertinti ar ketinama vykdyti statyba nepažeis atsakovÄs teisių.
Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei atsakovÄs nurodytus nesutikimo motyvus, pripažintina, kad atsakovÄs nesutikimo motyvai yra iÅ¡ dalies pagrįsti, nes, kaip minÄta, byloje nÄra galimybÄs nustatyti, ar ieÅ¡kovo ketinama vykdyti statyba nepažeis atsakovÄs teisių ir teisÄtų interesų. Be to, nesant projektinio pasiÅ«lymo, teismas neturi galimybÄs įvertinti atsakovÄs nesutikimo pagrįstumo. DÄl nurodytų priežasÄių teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal byloje esamus įrodymus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes nÄra galimybÄs įvertinti atsakovÄs nesutikimo pagrįstumÄ .
Taigi, ieÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetÄ. Atsižvelgdama į aukÅ¡Äiau minÄtus motyvus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikÄ materialinÄs teisÄs normas, taip pat įrodinÄjimÄ reglamentuojanÄias proceso teisÄs normas bei paskirstÄ tarp Å¡alių įrodinÄjimo naÅ¡tÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .
DÄl nurodytų priežasÄių ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo valstybei priteistina 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡laidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisÄjų kolegija nutarÄ:
Trakų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. rugsÄjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V. U. 9,75 Lt (devynis litus 75 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų į valstybÄs biudžetÄ . TeisÄjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Romualda JanoviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Andžej Maciejevski            Â