Legislator Case Law & Legislation
58bf2d3c-6356-4618-9a8b-2a8a3fe5ba4c AI generated

58bf2d3c-6356-4618-9a8b-2a8a3fe5ba4c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 58bf2d3c-6356-4618-9a8b-2a8a3fe5ba4c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

U.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. U. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. U. ieÅ¡kinį atsakovei A. Z. dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, tretysis asmuo V. U..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jam teisę statyti jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, esančio Lauko g. 11, Trakuose, garaÅ¾Ä , jį priÅ¡liejant prie gyvenamojo namo sienos Å¡iaurinėje pusėje, apimant prieangį be atsakovės bendraturtės A.

Legislator headnote

AI generated

58bf2d3c-6356-4618-9a8b-2a8a3fe5ba4c · Vilniaus apygardos teismas: Negali bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ asmens iÅ¡ anksto duoti sutikimÄ neapibrėžtų parametrų statybai, kas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų sutikimÄ su galimais savo teisių pažeidimais ateityje. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktų įrodymų negalima spręsti nei apie statinio matmenis, nei apie architektÅ«rinius sprendimus ir pan. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymu negalima vertinti nei ieÅ¡kovo reikalavimų, nei atsakovės atsikirtimų pagrįstumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-252-611/2011(S)Teisminio proceso Nr.2-48-3-00704-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 25.4.; 30.2; 121.15; 121.18..VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2011 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant ieškovui V.

U.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. U. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. U. ieÅ¡kinį atsakovei A. Z. dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, tretysis asmuo V. U..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti jam teisę statyti jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, esančio Lauko g. 11, Trakuose, garaÅ¾Ä , jį priÅ¡liejant prie gyvenamojo namo sienos Å¡iaurinėje pusėje, apimant prieangį be atsakovės bendraturtės A.

Z. sutikimo. Nurodė, kad jam ir atsakovei bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklauso 332/1035 dalys, o atsakovei - 703/1035 dalys žemės sklypo. Å iame sklype stovi gyvenamasis namas, kurio pirmu aukÅ¡tu naudojasi atsakovė, o antruoju - ieÅ¡kovas. Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir trečiajam asmeniui - ieÅ¡kovo sÅ«nui. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta. Aplink namÄ nustatytas 81 kv. m. bendro naudojimo žemės plotas.

IeÅ¡kovas ketina savo naudojamoje sklypo dalyje statyti garaÅ¾Ä , priglaudžiant jį prie gyvenamojo namo sienos, tačiau atsakovė tam neduoda sutikimo visai nepagrįstais motyvais, nors numatomi garažo statybos darbai nepablogins gyvenamojo namo bÅ«klės, nepažeis higienos reikalavimų dėl triukÅ¡mo ir tarÅ¡os, nepadidės turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos.              Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovo ketinamas statyti garažas pažeidžia STR 2.02.09:2005 8 priedo „Statinių iÅ¡dėstymo gretimų sklypų atžvilgiu“ 1.1 p. reikalavimus, nes bÅ«simas statinys bÅ«tų priÅ¡lietas prie jos sklypo ribos ir bÅ«tų neiÅ¡laikytas nustatytas 3 metrų atstumas.

Kadangi statinio atstumÄ nuo sklypo ribos nustato teisės aktai, tai ji neprivalo savo atsisakymo motyvuoti, o statytojas negali tokio atsisakymo ginčyti. Taip pat nurodė, kad bÅ«simas garažas bÅ«tų prie jos miegamojo lango, dėl ko bÅ«tų trikdoma jos ramybė ir į kambarius patektų iÅ¡metamosios dujos. Garažas sumažintų jos kambarių apÅ¡vietimÄ , bÅ«tų užimta bendro naudojimo teritorija. Tretysis asmuo ieÅ¡kinį palaikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė A.

Z. iÅ¡ V. U. 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad Å¡alys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)bendraturčiai. IeÅ¡kovui priklauso 332/1035 dalys, o atsakovei - 703/1035 dalys žemės sklypo. Naudojimosi sklypu tvarka nustatyta 1998 m., pagal kuriÄ ieÅ¡kovas naudojasi sklypo dalimi pažymėta indeksu I, o atsakovė - sklypo dalimi, pažymėta indeksu II. Sklype stovi gyvenamasis namas, aplink kurį nustatyta bendro naudojimo juosta, iÅ¡ viso bendro naudojimo ploto 162 kv.m.

GaraÅ¾Ä ieÅ¡kovas ketina statyti prie prieangio, kuris namų valdos techninės inventorizacijos byloje pažymėtas indeksu 1a1/p. IeÅ¡kovas 2008-08-12 Trakų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros skyriui pateikė paraiÅ¡kÄ garažui statyti, kurioje planuojamos statybos parametrai nenurodyti. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai yra trečiasis asmuo V. U., gim. 1981 m., ir atsakovė. Trečiasis asmuo V. U. sutinka, kad ieÅ¡kovo nurodytoje vietoje bÅ«tų statomas garažas.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, teigdamas, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ statybai yra neteisėtas, turi įrodyti, kad bÅ«simas statinys nepažeis atsakovės teisių ir kad jos atsisakymas duoti sutikimÄ yra nepagrįstas. Statybos įstatymo 20 str. 2 d. nustato žemės sklypo bendrasavininkio sutikimÄ , kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų statinio projektavimo sÄ vadui gauti. Teismas nurodė, kad tam, kad asmuo galėtų apsispręsti duoti ar neduoti sutikimÄ statybai, jam turi bÅ«ti pateiktas statinio projektas, preliminarus projektas ar kitokia forma nurodyti pagrindiniai statinio parametrai, iÅ¡ ko galima bÅ«tų spręsti apie galimus bendrasavininkio teisių pažeidimus ar jų nebuvimÄ .

Negali bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ asmens iÅ¡ anksto duoti sutikimÄ neapibrėžtų parametrų statybai, kas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų sutikimÄ su galimais savo teisių pažeidimais ateityje. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktų įrodymų negalima spręsti nei apie statinio matmenis, nei apie architektÅ«rinius sprendimus ir pan. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymu negalima vertinti nei ieÅ¡kovo reikalavimų, nei atsakovės atsikirtimų pagrįstumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo patenkinti ieÅ¡kinį - pripažinti V. U. teisę pastatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, garaÅ¾Ä , priÅ¡liejant jį prie namo sienos Å¡iaurinėje pusėje, apimant prieangį, be žemės sklypo bendraturtės, atsakovės A. Z., sutikimo. Nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos architektai, į kuriuos ieÅ¡kovas kreipėsi su paraiÅ¡ka dėl garažo statybos, nepateikus bendraturtės sutikimo ar teismo sprendimo dėl teisės atlikti statybos darbus pripažinimo, nesutiko suprojektuoti bÅ«simo garažo.

Kadangi gyvena Trakų mieste, kuris įeina į Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijÄ , garažo statybai bus keliami papildomi reikalavimai, kad garažas atitiktų galiojančius įstatymus, kad nebÅ«tų pažeisti higienos standartų reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kt., t.y. garažas galimas pastatyti tik toks, kokį leis statyti architektai. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimÄ atlikti statybos darbus privalo bÅ«ti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ numatomų statybos darbų.

Protingais motyvais teismas gali pripažinti tik tuos argumentus, kurie pagrįsti faktais, specialistų iÅ¡vadomis bei kitais patikimais duomenimis. Remiantis teismų praktika, atsisakymas duoti sutikimÄ bÅ«tų laikomas pagrįstu, jei dėl planuojamų statybos darbų pablogėtų esama nekilnojamojo turto techninė bÅ«klė, iÅ¡nyktų bendraturčių galimybė patekti į valstybės tvarkomus kelius, gatves ar pastato bendrojo naudojimo patalpas, bÅ«tų apribotas natÅ«ralus apÅ¡vietimas ar bÅ«tų pažeisti higienos standartų reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir pan., padidėtų nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, bÅ«tų pažeista bendraturčio teisė į Å¡eimos aplinkÄ .

Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise valdo 0,1035 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui priklauso 332/1035 dalys, o atsakovei – 703/1035 dalys (b.l.4). Šiame sklype esantis gyvenamasis namas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V.

U. ir atsakovei (b.l.8), Å¡io namo pirmuoju aukÅ¡tu naudojasi atsakovė, o antruoju aukÅ¡tu – ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas ketina Å¡alių bendram naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje statyti garaÅ¾Ä , prijungiant jį prie iÅ¡orinės namo sienos. Atsakovė, kaip bendraturtė, atsisakė duoti sutikimÄ .CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrÄ daiktÄ (žemės sklypÄ , pastatÄ ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu.

Bendraturčiai susitarimÄ pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ lygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iÅ¡ jų pažeidžia interesų derinimo principÄ . Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę statyti garaÅ¾Ä bendrame žemė sklype, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieÅ¡kovas ketina statyti garaÅ¾Ä , priÅ¡liejant jį prie trečiajam asmeniui ir atsakovei priklausančio namo ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausančiame žemės sklype. Bendraturčio teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektÄ ir gauti statybos leidimÄ (bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu galiojusi redakcija, Å¡iuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 12 str. 3-4 punktai).

Statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. (bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu galiojusi redakcija), Å¡iuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p.). Tam, kad bendraturtis galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio kito bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymÄ reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas LR statybos įstatymo 2 str. 31 p., t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti) pateikimas.

Ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atsakovę duoti sutikimÄ garažo statybai, o jai atsisakius tokį duoti, praÅ¡ydamas teismÄ pripažinti jam teisę statyti garaÅ¾Ä be atsakovės sutikimo, nepateikė nei atsakovei, nei į bylÄ projektinio pasiÅ«lymo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo ketinamų vykdyti statybos darbų mastÄ , apimtį ir pobÅ«dį bei įvertinti ar ketinama vykdyti statyba nepažeis atsakovės teisių.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei atsakovės nurodytus nesutikimo motyvus, pripažintina, kad atsakovės nesutikimo motyvai yra iÅ¡ dalies pagrįsti, nes, kaip minėta, byloje nėra galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovo ketinama vykdyti statyba nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Be to, nesant projektinio pasiÅ«lymo, teismas neturi galimybės įvertinti atsakovės nesutikimo pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagal byloje esamus įrodymus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra galimybės įvertinti atsakovės nesutikimo pagrįstumÄ .

Taigi, ieÅ¡kovui neįrodžius ieÅ¡kinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė. Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas bei paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo valstybei priteistina 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V. U. 9,75 Lt (devynis litus 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                      Romualda Janovičienė                                                                                                                      Andžej Maciejevski            Â