58becfd3-4ab9-4e11-a09b-ad3d5329fc3c · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-2557-475/2013 Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02524-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija:32.1.;99.3.;99.7.;116.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 3 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Ievai Einorytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės M. L. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeriui, atsakovei S. B., atsakovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. L. ieÅ¡kinį atsakovei S. B. dėl neatlygintinų servitutų nustatymo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b.l. 1-5) praÅ¡o:

1. nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ Å¾emės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Å¡uliniui, kuris UAB „GEO Å IRVINTA“ parengtame plane pažymėtas raide Å , leidžiantį M. L. naudotis Å¡iuo Å¡uliniu (tarnaujantis daiktas), panardinat į jį vandens siurblį ir nutiesiant požeminę komunikacijÄ (lankstųjį vamzdį) „GEO Å IRVINTA“ parengtame plane pažymėtÄ mėlyna linija (spalva) į M. L. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taÅ¡kais 20, 21 ir 22), o taip pat, esant bÅ«tinybei atlikti remonto darbus, suteikiantį teisę M. L. prieiti prie Å¡io Å¡ulinio;

2. nustatyti S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), vieno metro pločio neatlygintinÄ servitutÄ aplink dvi Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MN) sienas, kuris UAB „GEO Å IRVINTA“ parengtame plane apibrėžtas taÅ¡kais 7, 8, 9 bei pažymėtas geltonai ir indeksu S2, bei kurio jo dydis 14 m2, suteikiantį teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypÄ bei tinkamai vykdyti Å«kio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantis daiktas) priežiÅ«rÄ ;

3. nustatyti S. B. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), vieno metro pločio neatlygintinÄ servitutÄ aplink dvi gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taÅ¡kais 20, 21 ir 22) sienas, kuris UAB „GEO Å IRVINTA“ parengtame plane pažymėtas žaliai ir indeksu S3, bei kurio jo dydis 8 m2, suteikiantį teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypÄ bei tinkamai vykdyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taÅ¡kais 20, 21 ir 22) priežiÅ«rÄ ;

4. priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino (b.l. 98-107), kad M. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai. Gretimas žemė sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais (tame tarpe ir ginčo šuliniu) nuosavybės teise priklauso atsakovei S. B..

Atsakovės sklype esančiu ginčo Å¡uliniu ieÅ¡kovei buvo leista naudotis nuo 1998-05-05, t.y. virÅ¡ 14 m. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė naudojosi Å¡iuo Å¡uliniu, nes jis buvo iÅ¡kastas bÅ«tent namo, kuriame Å¡iuo metu gyvena M. L., aptarnavimui. Be to, Å¡ulinys buvo iÅ¡kastas M. L. priklausančiame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenusių asmenų lėšomis ir darbu. 2012 m. rugpjūčio 22 d. S. B. atitvėrė tvorÄ bei užkalė Å¡ulinį, kuriuo iki Å¡ios dienos naudojosi M. L..

Tokiu būdu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė M. L. liko be geriamo vandens šaltinio ir jai yra užkirstas kelias naudotis šuliniu, tenkinant higienos, maisto gaminimo ir kitus poreikius. Taip pat 2012-09-17 ieškovė sužinojo, kad gretimo namo savininkė S. B. nustatė jai priklausančio žemės sklypo ribas, neturėdama M. L. sutikimo, šių žemės sklypo ribų nesuderinusi su gretimo sklypo savininke. Peržiūrėjus šias ribas kadastro žemėlapių registre M.

L. sužinojo, kad S. B. nustačius jai priklausančio žemės sklypo ribas, atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir M. L. nuosavybės teise priklausantys: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), randasi ant S. B. ir M. L. priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Pažymėjo, kad atsakovei S. B. užkalus šulinį lentomis ir jį nuo ieškovės sklypo atsitvėrus tvora M.

L. yra užkirstas kelias šį Å¡ulinį naudoti. Be Å¡ulinio M. L. negali tinkamai pagal paskirtį naudoti žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Be gėlo vandens nėra įmanoma gaminti maisto, higieniÅ¡komis sÄ lygomis gyventi žmogui. Taip pat M. L. negali auginti daržovių ir vaisių, vandeniu drėkinti daržų. Taigi yra apribojamos M. L., kaip žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkės, teisės naudotis nekilnojamaisiais daiktais pagal tiesioginę jų paskirtį. M. L. nuosavybės teise priklausantys: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ant S. B. ir M.

L. priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Todėl norint juos aptarnauti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti, taip siekiant iÅ¡vengti žalos tiek pastatams, tiek gretimo sklypo savininkui yra bÅ«tina patekti į gretimÄ Å¾emės sklypÄ . Statinius reikia dažyti, tvarkyti jų stogus ir pastoges, prižiÅ«rėti langus. M. L. negali patekti į S. B. priklausantį sklypÄ ir vykdyti jai priklausančių statinių priežiÅ«rÄ .

Nesant galimybės prieiti prie Å¡ių statinių sienų iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo pusės, M. L. negali tinkamai, pagal paskirtį naudoti jai priklausančių statinių, jų prižiÅ«rėti, todėl statiniai gali sugesti ar bÅ«ti prarasti. Nurodė, kad LAT suformavo praktikÄ , jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (žr., pvz., LAT 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2007-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2007), todėl mano, kad yra pagrindas nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatlygintinus servitutus, apribojant S. B. nuosavybės teises, tam, kad bÅ«tų užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio namo bei kitų statinių tinkamas naudojimas pagal paskirtį bei M.

L., kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinių: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, nuosavybės teisių apsauga. M. L. nepatekdama į atsakovei priklausantį sklypÄ , neturi galimybės prižiÅ«rėti ir tinkamai aptarnauti jai priklausančių statinių, nes jie yra pastatyti ant ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių sklypų ribos, todėl pastatų tinkama priežiÅ«ra ir remontas nenustačius servituto yra neįmanomas.

Å uliniu (tarnaujantis daiktas) M. L. naudotųsi, į jį įleisdama vandens siurblį ir nutiesdama požeminę komunikacijÄ (lankstųjį vamzdį) iki jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėta mėlynai). Å io gyvenamojo namo aprÅ«pinimo vandeniu darbai bÅ«tų atliekami pagal prie ieÅ¡kinio pridedamÄ panardinamo vandens siurblio ir požeminės komunikacijos apraÅ¡e nurodytÄ pavyzdį.

Taigi, minėtu Å¡uliniu M. L. naudotųsi net nepatenkant į atsakovei priklausantį žemės sklypÄ ir sklypo dalimi M. L. naudotųsi tik siurbliui įleisti, komunikacijai nutiesti bei esant bÅ«tinybei aptarnauti panardinamÄ vandens siurblį jo sugedimo ar kitais neatidėliotinais atvejais. Be to, pažymėjo, kad praÅ¡omi nustatyti servitutai nepablogins tarnaujančio daikto bÅ«klės ir ženkliai neįtakos jo vertės, o nustačius tokius servitutus M. L. galės tinkamai ir visapusiÅ¡kai naudotis jai priklausančiu turtu - žemės sklypu ir jame esančiais statiniais.

Atsakovė atsiliepime (b.l. 27-31) ir kartu su atstove teismo posėdžio metu (b.l. 98-107) nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitais statiniais (inžinieriniais) - kiemo statiniais (tvora, šulinys, lauko tualetas), adresu (duomenys neskelbtini).

Ginčo šulinys yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl servitutas ieškovei negali būti nustatytas. Šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra ieškovei M. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai. Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad šulinys buvo iškastas būtent jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, aptarnavimui ir šio namo savininkų darbu ir lėšomis.

Pažymėjo, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas (LAT 2007-02-27 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-82/2007). LAT 2005-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005 ir kitose kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobÅ«dį, kitokių sprendinių galimybę ir pan.

Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovė leido ieÅ¡kovei naudotis Å¡uliniu, nesudaro jai pagrindo ir teisės nusistatyti servitutÄ Ä¯ Å¡ulinį, naudotis jo vandeniu, bei atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nutiesti vandentiekio komunikacijas. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos pažymėtos VÄ® Registrų centre, sklypui atlikti kadastriniai matavimai. IeÅ¡kovei yra žinomos žemės sklypų ribos, ji jų neginčijo, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė sutiko su atsakovės žemės sklypo padarytais kadastrinių matavimų duomenimis bei žemės sklypų ribomis, kurių pagrindu atsakovė apsitvėrė savo sklypÄ .

Pabrėžė, kad Å¡ulinys, kuriam ieÅ¡kovė nori nusistatyti servitutÄ , yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, todėl ieÅ¡kovės noras naudotis svetimu turtu yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra Å¡ulinys ir kÅ«dra, tačiau jie nėra inventorizuoti ir užregistruoti VÄ® Registrų centre. Taigi faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė turi galimybę naudoti Å¡ulinio vandenį savo namui aptarnauti, t.y. tenkinti higienos, maisto gaminimo ir kitus poreikius, o kÅ«dros vandenį daržams laistyti.

Nurodė, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. (LAT 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo galimybės naudotis vandens telkiniais jos žemės sklype, laikytina, kad ji nepagrįstai praÅ¡o apriboti atsakovės teises bei teisėtus interesus.

Pabrėžė, kad iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui ieÅ¡kovė apie jokį servituto nustatymÄ net neužsiminė, ir tai, kad žemės sklypų ribos niekada nesikeitė ir jokio servituto nei ieÅ¡kovė, nei prieÅ¡ tai buvę žemės sklypo savininkai Å¡uliniui neturėjo. Mano, kad teisingiausia bÅ«tų tai, jog ieÅ¡kovė jai nuosavybės teise priklausančiam namui ir žemės sklypui aptarnauti naudotų jos žemės sklype esančio Å¡ulinio vandenį, arba įsirengtų sau naujÄ Å¡ulinį.

Be to, nurodė, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ - tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ , ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.) (LAT 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ , todėl mano, jog toks ieÅ¡kovės elgesys tik parodo, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nutiesus vandentiekio linijÄ bus grubiai pažeidžiamos atsakovės teisės ir užkertama galimybė naudoti žemės sklypÄ savo nuožiÅ«ra. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ydama nustatyti Å¡ulinio servitutÄ nepateikė praÅ¡omo nustatyti žemės sklypo plano su Å¡io servituto koordinatėmis, o tik pateikė UAB „GEO Å IRVINTA“ 2012-03-30 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuriame formaliai nurodyta, kad praÅ¡omas servitutas Å¡uliniui užima 4 kv. metrus ploto, nenurodant jokių Å¡io servituto koordinačių.

Tokiu bÅ«du patenkinus ieÅ¡kinį, nebÅ«tų galima jo įgyvendinti, nes toks servitutas negalėtų bÅ«ti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta tvarka, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka servituto neįregistravus negali atsirasti teisių į daiktus suvaržymų. Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o servituto galimybei nusitiesti vandentiekio linijÄ iÅ¡ Å¡ulinio iki atsakovės namo, tačiau nepateikia vandentiekio linijos projekto, o tik pateikia iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ internetinio puslapio apie panardinamų siurblių pardavimÄ , kuris tikrai negali bÅ«ti laikomas vandentiekio komunikacijų projektu.

Tokiu bÅ«du neturint vandentiekio komunikacijų projekto, yra neaiÅ¡ku, kurioj vietoj ieÅ¡kovė nori nusitiesti vandentiekio komunikacijas ir ar iÅ¡ viso yra įmanoma ir galima nutiesti jos praÅ¡omÄ vandentiekio linijÄ . Pastebėjo, kad atsakovė niekada neprieÅ¡taravo ir leido ieÅ¡kovei prižiÅ«rėti ir remontuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovė nesutinka geruoju nustatyti servitutÄ minėtiems statiniams prižiÅ«rėti yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Atsakovė sutiktų tik dėl atlygintinų servitutų nustatymo. Ieškinys atmestinas. Teismo posėdžio metu ir iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 1998-05-05 Apskrities viršininko įsakymu buvo suformuoti ir nuosavybės teisėn perduoti du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai su juose esančiais statiniais atiteko S. B. ir M. L. pagal paveldėjimo teisės liudijimus (b.l. 11, 38).

IeÅ¡kovei M. L. nuosavybės teise priklauso statiniai ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11). Å alia ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-14). Atsakovei priklausančiame sklype yra ginčo Å¡ulinys, kuriuo ieÅ¡kovė naudojosi nuo 1998-05-05, t.y. virÅ¡ 14 m., iki 2012 m. rugpjūčio 22 d., kai atsakovė S. B. savo sklypÄ aptvėrė tvora bei užkalė Å¡ulinį.

Servitutas dėl ginčo Å¡ulinio naudojimo niekada nebuvo nustatytas, ieÅ¡kovė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu Å¡uliniu naudojosi neatlygintinai. IeÅ¡kovė 2012-09-18 per savo atstovÄ kreipėsi į atsakovę dėl servitutų nustatymo abipusiu sutarimu pagal UAB „GEO Å irvinta“ parengtÄ Å½emės sklypo planÄ , tačiau susitarti dėl servitutų nustatymo ieÅ¡kovei ir atsakovei nepavyko (b.l. 15-21). Dėl Å¡ių aplinkybių byloje ginčo nėra. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti neatlygintinus servitutus, motyvuodama tuo, kad nustatyti servitutai nepablogins tarnaujančio daikto bÅ«klės ir ženkliai neįtakos jo vertės, tačiau tik nustačius ieÅ¡kiniu praÅ¡omus servitutus M.

L. galės tinkamai ir visapusiÅ¡kai naudotis jai priklausančiu turtu - žemės sklypu bei jame esančiais statiniais. Atsakovė nesutinka dėl servitutų nustatymo, nurodydama, kad Å¡ulinys, kuriam ieÅ¡kovė nori nusistatyti servitutÄ , yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, todėl ieÅ¡kovės noras naudotis svetimu turtu yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, atsakovė teigia, kad niekada neprieÅ¡taravo ir leido ieÅ¡kovei prižiÅ«rėti ir remontuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius.

Atsakovė sutiktų tik dėl atlygintinų servitutų nustatymo. CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Tai iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, nustatoma savanoriÅ¡kai arba priverstinai.

Servitutas gali bÅ«ti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje Å¡alys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Pagal CK 4.126 str. 1 d. servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Å iame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį.

Nepaisant to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT 2007-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, LAT 2012-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, LAT 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2013).

Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sÄ lygas, nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik esant bÅ«tinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu bÅ«du nei nustačius servitutÄ , todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo bÅ«tinumas; konstatavus, kad servitutas bÅ«tinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti (LAT 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2012-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012).

Servituto nustatymas teismo sprendimu įgyja ultima ratio pobÅ«dį. Atitinkamai formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita (LAT 2008-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

IeÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti servitutÄ naudotis ginčo Å¡uliniu, pagrįstas siekiu gauti vandenį patogiau ir nemokamai, nors Å¡ulinį savo sklype turi ir pati ieÅ¡kovė. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovės sklype, kaip teigia atsakovė yra neinventorizuotas Å¡ulinys, kuriuo ieÅ¡kovei nepatogu naudotis, nes jis yra už 40 m nuo jos gyvenamojo namo, patvirtino posėdžio metu ieÅ¡kovės pakviesti liudytojai A. M. ir A. V. (b.l. 103-105). Be to, ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl servituto į ginčo Å¡ulinį nustatymÄ grindžia tuo, kad naujo Å¡ulinio įrengimo jos sklype kaina yra didelė (b.l. 67-71), o ieÅ¡kovei naudojantis atsakovės sklype esančiu Å¡uliniu užtektų nutiesti į jį siurblį (b.l. 19).

Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad ginčo šulinys buvo iškastas būtent jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, aptarnavimui bei šio namo savininkų darbu ir lėšomis. Taip pat, ieškovė teigia, kad negalėdama naudotis ginčo šuliniu, negali auginti daržovių ir vaisių, vandeniu drėkinti daržų, todėl yra apribojamos jos, kaip žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkės, teisės naudotis nekilnojamaisiais daiktais pagal tiesioginę jų paskirtį.

Tačiau iš byloje pateiktų jos sklypo nuotraukų (b.l.

43) bei liudytojų paaiÅ¡kinimų (b.l. 103-105), matyti, kad ir gėlo vandens, ir vandens augalų auginimui ieÅ¡kovė turi galimybę gauti ir iÅ¡ jos sklype esančių vandens Å¡altinių. IeÅ¡kovės noras kuo patogiau ir nemokamai gauti savo reikmėms reikalingÄ vandenį yra visiÅ¡kai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti kito asmens nuosavybės sÄ skaita. IeÅ¡kovės praÅ¡omi nustatyti servitutai pažeistų atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumÄ ir asmeninio gyvenimo privatumÄ .

IeÅ¡kinio 2 ir 3 reikalavimuose praÅ¡omi nustatyti servitutai, kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino liudytojai, ieÅ¡kovei nereikalingi (b.l. 103-105). Ji ieÅ¡kinyje apraÅ¡omų pastatų remonto darbų neketina imtis, Å¡iuos darbus ketina atlikti tretieji asmenys. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad negali patekti į atsakovei priklausantį sklypÄ ir vykdyti jai priklausančių statinių priežiÅ«rÄ . Liudytojai teismo posėdžio metu parodė, kad nori atlikti ieÅ¡kovei priklausančių pastatų remontÄ , tačiau dėl to į atsakovę nesikreipė, pati atsakovė nurodo, kad neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kovei priklausančių statinių priežiÅ«ros ir remonto, kuris neiÅ¡vengiamai bus atliekamas naudojantis atsakovės sklypu, nes kai kurie ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys pastatai stovi ant ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų ribos, todėl darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tinumo nustatyti ieÅ¡kinio 2 ir 3 reikalavimuose nurodytus servitutus.

           Be to, pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitÄ Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamus teisių ribojimus, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Tokia kryptimi formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, teismas yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (LAT 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Taigi procesinė vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimÄ logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Å io reikalavimo turi laikytis ne tik bylÄ nagrinėjantis teismas, bet ir sÄ Å¾ininga proceso Å¡alis, praÅ¡anti nustatyti servitutÄ (LAT 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad sutiktų dėl atlygintinų servitutų nustatymo, tačiau ieÅ¡kovė su Å¡ia ieÅ¡kovės pozicija nesutiko.

IÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovė apie 14 metų neatlygintinai naudojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu ginčo Å¡uliniu, tačiau vien tai, kad ji ilgÄ laikÄ juo naudojosi be atsakovės apribojimų, nesudaro pagrindo konstatuoti praÅ¡omo nustatyti servituto į ginčo Å¡ulinį bÅ«tinumo. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei posėdžio metu liudytojų paaiÅ¡kinimus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servitutų nustatymo sÄ lygos – bÅ«tinumo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas leisti jai naudotis svetimu daiktu (ginčo Å¡uliniu) tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau, nesudaro pagrindo nustatyti servitutÄ , taip pat nėra pagrindo nustatyti ieÅ¡kinio reikalavimų 2 ir 3 punktuose nurodytus servitutus, nes jų nustatymo bÅ«tinumui patvirtinti ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, taigi ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 4.126 str. 1 d., CPK 3 str. 1d., 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 2.700,00 Lt už teisines paslaugas (b.l. 91-94) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinos iÅ¡laidos valstybei 30,00 Lt už procesinių dokumentų siuntimÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 259 str., 268- 270 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2.700,00 Lt (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus litų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 30,00 Lt (trisdeÅ¡imties litų, 00 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                        Virginija Simanavičienė