58be85aa-67ad-4ce9-ae7c-de0fe358bcd2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja V Pranešėjas A. Saulėnas                                                                       Civilinė byla Nr. 2S-833-622/2013 Teisėjas E. Mockaitis                                                                         (Proceso Nr. 2-46-3-00280-2013-1)                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos  (S)                                                                                                            106.3; 122.4; 129.17   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužės 9 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Swedbak lizingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-27 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Swedbank lizingas“ praÅ¡ymÄ dėl skolininko A. Z. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuotas asmuo Janina Zemeckienė, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko A.

Z. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-02-27 nutartimi įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ paÅ¡alinti praÅ¡ymo trÅ«kumus – pateikti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projektÄ . PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį ir perduoti praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad dalintino turto naudojimosi tvarkos nepateikimas yra praÅ¡ymo trÅ«kumas.

Skolininkas pirmiausia turi bÅ«ti suinteresuotas įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , o ne iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis. Kreditorius yra suinteresuotas tik skolininko turto dalies, į kuriÄ bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nustatymu. Be to, skolininkui yra paprasčiau nurodyti kokia naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta, tik skolininkas turi naudojimosi tvarkos projekto parengimui bÅ«tinus dokumentus.   Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiÅ¡kia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimÄ , atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ieÅ¡kotojas kreipėsi į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su jo sutuoktine nuosavybe, nustatymo ir naudojimosi Å¡ių nekilnojamųjų daiktų dalimi tvarkos nustatymu.

Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo priėmimo stadijoje nustatė praÅ¡ymo trÅ«kumus ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ pateikti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projektÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo nustatytais praÅ¡ymo trÅ«kumais. Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina LR Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ .

CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylÄ pagal asmens, kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ , todėl tinkamas kreipimosi į teismÄ tvarkos įgyvendinimas yra į teismÄ besikreipiančio asmens pareiga. PraÅ¡ymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo yra vienas iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl jo formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams.

Pagal CPK 110 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodomi įrodymai, patvirtinantys jame iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais proceso Å¡alis grindžia savo reikalavimus ir kurie turi reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymai, kurių Å¡alis negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Taigi, įstatyme nustatyta aiÅ¡ki ir nedviprasmė dalyvaujančio byloje asmens pareiga prie praÅ¡ymo pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Visi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi įrodymai turi bÅ«ti pateikti su praÅ¡ymu, ir tų įrodymų pateikimas negali bÅ«ti sÄ moningai paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Teismas nustatęs, kad procesinis dokumentas neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, priima nutartį, kuria skiria terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams Å¡alinti. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamÄ jį daiktÄ , teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarkÄ (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Å ių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ po to, kai nustatoma skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas bÅ«tų parduodamas už kuo didesnę kainÄ , taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine ir nustatyti Å¡ių nekilnojamųjų daiktų dalies, priklausančios skolininkui, naudojimosi tvarkÄ , tačiau teismui nepateikė skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projekto.

Nesant tinkamai parengto skolininkui priklausančio turto dalies naudojimosi projekto, teismas negalėtų teisingai iÅ¡spręsti bylos, nes nustatęs skolininko turto dalį, privalo nustatyti ir jos naudojimosi tvarkÄ taip, kad bÅ«tų galima įvykdyti realų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , remiantis vykdymo procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad tik skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas padalinti turtÄ ir nustatyti naudojimusi turtu tvarkÄ , nes bÅ«tent iÅ¡ieÅ¡kotojui įstatymas suteikė teisę kreiptis į teismÄ dėl skolininkui priklausančio turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo į kuriÄ bÅ«tų galima antstoliui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ .

Taigi bÅ«tent iÅ¡ieÅ¡kotojas turi bÅ«ti pirmiausia suinteresuotas  ir imtis aktyvių priemonių siekiant nustatyti tokiÄ skolininko turto dalį ir jos naudojimosi tvarkÄ , į kuriÄ bÅ«tų galima realiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir įvykdyti teismo sprendimÄ (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kad jis negali parengti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto dalies projekto.

Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas įpareigoja teismÄ siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kuo greičiau, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ; proceso dalyviams taip pat numatoma pareiga rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis). Ä®vertinus nurodytų aplinkybių visumÄ bei remiantis CPK 7 straipsniu, 111 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojas, kreipdamasi į teismÄ dėl skolininko dalies bendrame su kitu asmeniu nekilnojamame turte nustatymo, turėjo pateikti duomenis, susijusius su jo pareiÅ¡kimo reikalavimu ir bÅ«tinus tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui, Å¡iuo atveju pateikti parengtÄ skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projektÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir proceso koncentracijos principais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas praÅ¡ymas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, bei pagrįstai nustatė terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to skundžiama Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-27 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti, kuris pasibaigė, apskundus Å¡iÄ nutartį, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti naujÄ terminÄ Å¡iam teismo įpareigojimui įvykdyti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-339 straipsniais,  n u t a r i a :  Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-02-27 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                    Audrius Saulėnas