2023-03-29 Nr. AB-6916-3-63-3-01057-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-278-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01057-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. F.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 2D-9866 „Dėl galimai neteisėtų statybų žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde, kurį vėliau patikslino, nurodė, kad ji yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pastebėjusi, kad kaimyniniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), vykdoma neteisėta statyba, ji kreipėsi į Inspekciją, kuri 2021 m. birželio 8 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir Sprendime nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 84 punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 straipsnio 2 dalimi, Žemės sklype esantys objektai yra kilnojamieji daiktai ir neatitinka statinio apibrėžimo, todėl jų atžvilgiu negali būti taikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktai.

3. Pareiškėja, vadovaudamasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, teigė, kad, vertinat ir apžiūrint namelius vietoje, pateikiami prieštaringi teiginiai, jog komerciniai nameliai yra atremti ant plytelių ir blokelių, tačiau tuo pačiu teigiama, kad turi važiuoklę ir ratus bei vilkimo grąžulą. Pareiškėja mano, kad pateiktos fotonuotraukos paneigia Sprendime nurodytą aplinkybę, jog nameliai turi važiuojamą dalį ir yra pritaikyti vilkimui. Pareiškėjos vertinimu, tokiais teiginiais iškreipiami akivaizdūs faktai bei sudaromas pagrindas abejoti atlikto tyrimo nešališkumu ir objektyvumu. Pasak pareiškėjos, akivaizdžiai matosi, jog į namelius atvestos komunikacijos, būtinos jų eksploatavimui, ir nameliai yra susiję su Žemės sklypu bei konkrečia vieta šiame Žemės sklype.

4. Pareiškėjos nuomone, Inspekcijos darbuotojai tinkamai neatliko jiems nustatytų pareigų, nes, atlikę vykdomųjų statybos darbų patikrinimus, nevertino esminių statomų pastatų konstrukcinių ypatybių arba juos vertino netinkamai, t. y. nevisapusiškai. Pareiškėjos teigimu, jos prašymas nebuvo ištirtas iš esmės, nes Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje numatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad gauto pareiškėjos 2021 m. gegužės 20 d. skundo pagrindu buvo pradėtas tyrimas, o 2021 m. gegužės 24 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-641, kuriuo Žemės sklypo savininkas įpareigotas iki 2021 m. birželio 8 d. pateikti visus su Žemės sklype statomų objektų statyba susijusius dokumentus bei rašytinį paaiškinimą, nurodant atliktus/atliekamus statybos darbus, statomų statinių statybos darbų pradžią ir pabaigą, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. birželio 8 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-1035 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, Žemės sklype nėra registruotų statinių. Patikrinus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ nustatyta, kad Žemės sklype statybą leidžiantys dokumentai neišduoti. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Žemės sklype yra du objektai. Vizualiai apžiūrėjus ginčo objektus nustatyta, kad jie (objektai) yra be pamatų, atremti ant betoninių šaligatvio plytelių ir silikatinių blokelių, nėra matoma jokių jų su žemės paviršiumi tvirtinančių elementų. Objektai turi važiuokles, ratus, vilkimo grąžulas, skirtas vilkimui. Buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai nepajungti, objektų išorėje iškišti vamzdžiai. Pirmo objekto išorės matmenys: ilgis apie 6,0 m, plotis apie 6,2 m, aukštis apie 3,5 m. Antro objekto išorės matmenys: ilgis apie 6,0 m, plotis apie 11,5 m, aukštis apie 3,7 m. Žemės sklypo savininkas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame teigė, kad 2021 m. vasario mėnesį į Žemės sklypą atitempė du karavanus ir juos apkalė dailylentėmis, karavanai nėra statiniai, inžineriniai tinklai nepajungti, esant poreikiui, juos galima prikabinti prie kablio ir nutraukti į kitą vietą.

7. Atsakovas, remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktu ir CK 4.2 straipsnio 2 dalimi bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Sprendime konstatavo, kad ginčo objektai yra kilnojami daiktai, nes jie neatitinka statinio apibrėžimo, todėl jiems negali būti taikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovas teigė, kad statinys turi atitikti visus tris Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje reglamentuotus statinio apibrėžimo požymius. Atsakovas mano, kad nustatytas faktines aplinkybes vertinant CK 4.2 straipsnio 3 dalies bei CK 1.98 straipsnio 4 dalies normų kontekste, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad ginčo objektai priskirtini kilnojamiesiems daiktams, nes jie nėra tvirtai sujungti su žeme ir gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Nustatęs minėtas aplinkybes, atsakovas neturėjo pagrindo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos Teritorijų priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 ir 14 straipsniuose.

8. Atsakovas pažymėjo, kad jo nustatytas faktines aplinkybes patvirtino fotonuotraukos, kurios yra Patikrinimo akto sudedamoji dalis. Akcentavo, kad buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai nepajungti, abiejų objektų išorėje yra iškišti vamzdžiai, tačiau ši aplinkybė nenulemia to, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai taptų nekilnojamaisiais daiktais. Nors pareiškėja teigė, kad šalia ginčo objektų yra atvestos komunikacijos ir ginčo objektai yra susiję su konkrečia vieta Žemės sklype, atsakovo nuomone, tai nepaneigia aplinkybės, kad objektai gali būti patraukti į kitą vietą.

9. Atsakovo nuomone, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje reglamentuotus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas kompetentingo subjekto.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. F. atsiliepime į skundą nurodė, jog į Žemės sklypą buvo atitemti du nameliai ant ratų (ginčo objektai), kurie buvo apkalti dailylentėmis, apšiltinti, pakeisti jų stogai bei langai, prijungta terasa. Nameliai buvo pakelti nuo žemės ant plytų bei silikatinių blokelių tam, kad gautų stabilesnį pagrindą bei nesiūbuotų. Vienas iš namelių pastatytas prie kaimyno žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), tvoros arčiau nei trys metrai, bet gavus kaimyno skundą, jis buvo patrauktas į kitą žemės sklypo pusę tam, kad būtų išlaikytas leistinas atstumas nuo kaimyninio žemės sklypo ribos.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos I. J. skundą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. F.. Pareiškėja yra ¼ žemės sklypo bei ½ pastato (ūkinis pastatas), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėja 2021 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Inspekciją dėl galimai neteisėtos statybos Žemės sklype, prašė atlikti patikrinimą bei užtikrinti, kad būtų pašalinti pažeidimai. Iš pareiškėjos 2021 m. gegužės 19 d. skundo turinio matyti, jog jame keliamas statinių statybos Žemės sklype teisėtumo klausimas, susijęs su nustatyto atstumo nuo besiribuojančio žemės sklypo nesilaikymu. Atsakovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktu ir CK 4.2 straipsnio 2 dalimi bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Sprendime konstatavo, kad Žemės sklype esantys objektai yra kilnojami daiktai, jie neatitinka statinio apibrėžimo, todėl jiems negali būti taikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktai, dėl to Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo imtis veiksmų Priežiūros įstatymo 11 ir 14 straipsniuose nustatyta tvarka.

13. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 2 straipsnio 12, 84 ir 90 punktų, CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pažymėjo, kad priskiriant objektą statiniui yra teisiškai reikšmingos trys aplinkybės: 1) objektas yra nekilnojamasis daiktas; 2) objektas turi laikančiąsias konstrukcijas; 3) laikančiosios konstrukcijos sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Objektą prie statinio galima priskirti tik tuo atveju, jeigu jis atitinka visus tris Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje numatyto statinio apibrėžimo požymius, o nesant bent vieno iš šiame apibrėžime numatyto požymio – objektas nelaikytas statiniu.

14. Teismas nurodė, kad Patikrinimo aktas ir pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog ginčo objektai Žemės sklype yra be pamatų, turi važiuoklę ir ratus, yra atremti ant šaligatvio plytelių ir silikatinių blokelių, t. y. nėra tvirtai sujungti su žeme, buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai nėra pajungti, objektų išorėje išsikišę vamzdžiai, abu objektai turi vilkimo grąžulą, skirtą vilkti objektus, todėl gali būti patraukti į kitą vietą. Kadangi Žemės sklype stovintys objektai nėra tvirtai sujungti su žeme, gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties, iš esmės nesumažinus jų vertės, teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai Sprendime konstatavo, jog Žemės sklype esantys objektai yra kilnojamieji daiktai, kuriems Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimai netaikomi.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neįvardijo jokių neteisėtų Inspekcijos veiksmų, atliekant patikrinimą ir nustatant pareiškėjos ginčijamas faktines aplinkybes, o vertinti ir nustatyti aplinkybes, ar buvo atlikti skunde nurodyti veiksmai, yra pavesta Inspekcijai.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus, atsakovas priskirtinas viešojo administravimo subjektams, teismas vertino ginčijamo Sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. Teismas nustatė, kad Sprendime argumentuota išvada, kodėl Inspekcija neturi teisinio pagrindo imtis veiksmų Priežiūros įstatymo 11 ir 14 straipsnių nustatyta tvarka. Pareiškėjos skundo argumentai patvirtino, kad jai buvo suprantamas Sprendimo turinys. Tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, negali būti pagrindu pripažinti, jog Sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje numatytų pagrindų Sprendimui panaikinti, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėja I. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.

18. Pareiškėja, pakartodama argumentus, nurodytus teismui pateiktame skunde, teigia, kad ginčijamame atsakovo Sprendime neatsižvelgiama, jog, vertinat ir apžiūrinti namelius (ginčo objektus) vietoje, pateikiami prieštaringi teiginiai, nurodant, kad nameliai atremti ant plytelių ir blokelių, tačiau tuo pačiu teigiama, kad turi važiuoklę ir ratus bei vilkimo grąžulą. Pareiškėjos pateiktos nuotraukos patvirtina ir paneigia atsakovo Sprendime išdėstytas aplinkybes, kad nameliai turi važiuojamą dalį ir yra pritaikyti vilkimui. Taip pat buvo ignoruojama aplinkybė, kad nameliai turi vandentiekio pajungimo tinklus, t. y. į namelius atvestos komunikacijos, būtinos jų eksploatavimui, taip pat nameliai yra susiję su Žemės sklypu ir konkrečia vieta šiame žemės sklype. Pasak pareiškėjos, byloje pateiktas A. L., sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko, paaiškinimas taip pat patvirtina, kad namelių statyba pradėta nuo pat pagrindų, statant namelius naujai prie pat žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

19. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji neįvardijo jokių neteisėtų Inspekcijos veiksmų, atliekant patikrinimą. Pareiškėja teigia, kad Inspekcija, atlikusi statybos patikrinimą, neatsižvilgė į esmines pranešime nurodytas aplinkybes bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Inspekcija neįvertino esminių aplinkybių, susijusių su namelių statyba ir jų sąsajos su Žemės sklypu. Nameliai yra tiesiogiai susiję su Žemės sklypu ir negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą, be to, į namelius atvestos stacionarios komunikacijos patvirtina jų tiesioginę sąsają su Žemės sklypu. Nameliai pastatyti prie pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos – 60 cm iki žemės sklypo ribos, taip pažeidžiant pareiškėjos teises ir interesus. Inspekcija iš esmės nevertino, kad nurodyti nameliai yra poilsio paskirties, skirti komerciniai veiklai, nors Žemė sklypas, kuriame buvo pastatyti nameliai, yra gyvenamosios paskirties.

20. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija (jos tarnautojas) tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, neištyrė pareiškėjos prašymo iš esmės, nes Inspekcija, atlikusi vykdomų statybos darbų patikrinimus, nevertino esminių statomų pastatų konstrukcinių ypatybių arba juos vertino netinkamai, t. y. nevisapusiškai. Inspekcijos Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir yra neteisėtas bei nepagrįstas.

21. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė nė vieno argumento, dėl kurio skundžiamas Sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

23. Atsakovas nurodo, kad atlikto patikrinimo metu nustatė, jog ginčo objektai nelaikytini statiniais ir tokiems objektams nėra taikomas Statybos įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Abu ginčo objektai yra be pamatų, atremti ant betoninių šaligatvio plytelių ir silikatinių blokelių, nėra matomų jokių objektų su žemės paviršiumi tvirtinančių elementų, abu objektai turi važiuoklę ir ratus bei vilkimo grąžulą, todėl Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad objektai yra kilnojamieji daiktai. Atsakovas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime įvertino nurodytą teisinį reglamentavimą ir Inspekcijos nustatytas faktines aplinkybes bei padarė išvadą, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad ginčo objektai yra kilnojamieji daiktai, kuriems Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai netaikomi.

24. Atsakovas teigia, kad nors pareiškėja nurodo, jog Inspekcija pateikė prieštaringus teiginius, kad ginčo objektai atremti ant plytelių ir blokelių bei turi važiuoklę, ratus ir vilkimo grąžulą, tačiau nėra aišku, kaip toks prieštaravimas gali lemti Inspekcijos priimto Sprendimo neteisėtumą. Be kita ko, nors, pareiškėjos vertinimu, tokios aplinkybės yra prieštaringos, tačiau iš Inspekcijos tyrimo medžiagos matyti, kad tokios aplinkybės yra realiai egzistuojančios.

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Inspekcija neįvertino esminių aplinkybių, susijusių su namelių statyba ir jų sąsajos su Žemės sklypu. Atsakovo nuomone, būtent tos aplinkybės, kad ginčo objektai nėra sujungti su žeme ir gali būti nukelti ar nuvilkti, nulemia tai, kad jie yra kilnojamieji daiktai, o atvestos stacionarios komunikacijos nepatvirtina objektų tiesioginės sąsajos su žemės sklypu ir nepaneigia aplinkybės, kad jie gali būti patraukti į kitą vietą ir nedaro jų nekilnojamaisiais daiktais. Atsakovo nuomone, pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir neįrodė Inspekcijos Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. F. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai jį kaltina dėl neteisėtų statytų. Pažymi, kad nameliai Žemės sklype pastatyti laikinai, kol vyksta namo statybos darbai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. 2D-9866 „Dėl galimai neteisėtų statybų žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, spręsdamas, kad atsakovas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Žemės sklype esantys objektai, dėl kurių teisėtumo pareiškėja skundu kreipėsi į atsakovą, yra kilnojamieji daiktai, kurie neatitinka statinio apibrėžimo, todėl jiems negali būti taikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktai, dėl to Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo imtis veiksmų Priežiūros įstatymo 11 ir 14 straipsniuose nustatyta tvarka.

29. Pareiškėja, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad Inspekcija, atlikusi ginčo objektų patikrinimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjos skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

32. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

34. Pareiškėja tiek skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kad kaimyniniame Žemės sklype esantys objektai (nameliai) yra kilnojamieji daiktai, todėl jie neatitinka statinio apibrėžimo ir jų atžvilgiu negali būti taikomi statinių statybą reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėja tvirtina, kad ginčo objektai yra tiesiogiai susiję su Žemės sklypu ir negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą, ginčo objektai, pažeidžiant pareiškėjos teises ir interesus, pastatyti prie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, į juos atvestos stacionarios komunikacijos, kas, pareiškėjos teigimu, patvirtina, jog ginčo objektai yra statiniai ir jie pastatyti neteisėtai.

35. Vertindama nurodytus pareiškėjos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktą statiniu yra laikomas pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-345/2008). Taigi statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atlikęs faktinių aplinkybių patikrinimą, nustatė, kad Žemės sklype esantys ginčo objektai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, statybos darbai patikrinimo metu nebuvo vykdomi. Ginčo objektai yra be pamatų, atremti ant betoninių šaligatvio plytelių ir silikatinių blokelių, nėra matoma jokių su žemės paviršiumi tvirtinančių elementų. Ginčo objektai turi važiuokles, ratus, vilkimo grąžulas, skirtas vilkimui. Buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai nepajungti, objektų išorėje iškišti vamzdžiai. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas darė išvadą, kad ginčo objektai yra kilnojamieji daiktai.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, be kita ko, ginčo objektų fotonuotraukas (b. l. 11), neturi pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendime padarytomis išvadomis, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas, kad ginčo objektai nelaikytini statiniais, jie neatitinka Statybos įstatyme nurodytos statinio ir CK įtvirtintos nekilnojamojo daikto sąvokos, minėti objektai (nameliai) nėra sujungti su žeme ir gali būti perkeliami į kitą vietą, nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, t. y. Žemės sklype esantys objektai yra kilnojamieji daiktai, kuriems Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimai netaikomi. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų pareiškėja nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu. Pareiškėjos teiginiai, kad į ginčo objektus yra atvestos komunikacijos, objektai yra susiję su Žemės sklypu ir konkrečia vieta šiame žemės sklype, nepatvirtina ginčo objektų tiesioginės sąsajos su Žemės sklypu ir nepaneigia aplinkybės, kad jie gali būti patraukti į kitą vietą. Kaip jau buvo minėta, ginčo objektai nėra sujungti su žeme, todėl jie gali būti nukelti ar transportuojami į kitą vietą, ką patvirtino ir pats ginčo objektų savininkas, nurodydamas, jog gavus kaimyno skundą vienas iš namelių buvo patrauktas į kitą Žemės sklypo pusę tam, kad būtų išlaikytas leistinas atstumas nuo kaimyninio žemės sklypo ribos.

38. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ginčo objektai pastatyti prie pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, taip pažeidžiant jos teises ir interesus, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo objektai yra kilnojamieji daiktai ir jiems netaikomos Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, neturėjo pagrindo imtis Priežiūros įstatymo 11 ar 14 straipsniuose numatytų veiksmų bei vertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ginčo objektų negalima laikyti nekilnojamaisiais statiniais ir jiems taikyti pareiškėjos reikalaujamų tokių statinių pastatymui taikytinų teisės normų.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Virginija Volskienė