58bd2f90-af71-48b5-96d5-cde8caa3a151 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-606/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23307-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.2.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 25 d. 23 val. iki 2022 m. birželio 26 d. 8.52 val.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 25 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia ranka sudavė kumščiu 5-6 kartus sugyventinei D. L. į galvÄ , kumščiu sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į kairį petį, D. L. parvertęs ant lovos, uždėjęs pagalvę ant pastarosios veido, jÄ dusino, taip nukentėjusiajai D.

L. sukėlė fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 2.1. Apeliantas nurodo, kad jis savo nusikalstamÄ veikÄ pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu. Nukentėjusiosios atsiprašė ir pastaroji atleido, civilinio ieÅ¡kinio neteikė.

Atkreipia dėmesį, jog jam yra priskirtas psichiatrinis gydymas, jis serga psichikos sutrikimu, dėl to savanoriÅ¡kai vyko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, ir Å¡iuo metu alkoholio visiÅ¡kai nevartoja. Taip pat jam yra nustatyta diagnozė – paroksizminis prieÅ¡irdžių virpėjimas. Å iuo metu jis įgijo suvirintojo specialybę, mokėsi pagal įdarbinimo tarnybos siuntimÄ , dėl to susiradęs darbÄ privalo atidirbti už mokymÄ , yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir intensyviai ieÅ¡ko darbo. 2.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį įstatymas numato ir alternatyviÄ bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimo bausme. Teismų praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu galiausiai yra panaudojamas minimalus fizinis smurtas, nebÅ«tinai sÄ lygoja padidintÄ nusikalstamos veikos pavojingumÄ , taip pat bÅ«tinumÄ bei tikslingumÄ kaltininkÄ už padarytÄ veikÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti realiu laisvės atėmimu.

Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas neturėjo iÅ¡ankstinio tikslo naudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , o inkriminuotas Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymis – fizinio skausmo sukėlimas – pagal teismų praktikÄ yra vertinamas kaip minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba, dėl to akivaizdu, kad realus laisvės atėmimas nėra adekvati bausmė, o yra gerokai per didelė ir neproporcinga nusikalstamai veikai. 2.3. Apelianto nuomone, teismas turėjo galimybę skirti laisvės apribojimÄ ir laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti neatlygintinai iÅ¡dirbti sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per tam tikrÄ nustatytÄ laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra, proporcija.

Apelianto nuomone, byloje esantys duomenys liudija, kad jam teismas galėtų ir turėtų skirti kitÄ bausmės rūšį, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nuo pažeidimo padarymo dienos iki teismo nuosprendžio priėmimo, praėjo daug laiko. Per tÄ laikÄ jis labai pergyveno dėl savo poelgio, po nusikalstamos veikos įvykdymo padarė reikiamas iÅ¡vadas. Todėl teismas, įvertinęs nustatytų bylos faktinių aplinkybių visumÄ , turi galimybę, spręsdamas apie jo veiksmus, užtraukiančius atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vietoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirti sankcijoje numatytÄ alternatyviÄ bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimo bausme, t. y. vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ .

Apelianto įsitikinimu, jam paskirtas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė turėtų didesnį auklėjamÄ jį poveikį nei realus laisvės atėmimo terminas, ir bÅ«tų visiÅ¡kai pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė L. M. praÅ¡o nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmę.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Visos paminėtos aplinkybės turi vienodÄ reikÅ¡mę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Baudžiamojoje teisėje tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

9. Skirdamas bausmę nuteistajam V. K. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė tyčinį nusikaltimÄ , jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad anksčiau teistas net keturis kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašė skirti jam laisvės apribojimo bausmę, teigdamas, kad jis serga psichikos sutrikimu, dėl to savanoriÅ¡kai vyko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, Å¡iuo metu alkoholio visiÅ¡kai nevartoja, taip pat, kad jam nustatyta diagnozė – paroksizminis prieÅ¡irdžių virpėjimas, Å¡iuo metu yra įgijęs suvirintojo specialybę, mokėsi pagal įdarbinimo tarnybos siuntimÄ , dėl to susiradęs darbÄ privalo atidirbti už mokymÄ , yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir intensyviai ieÅ¡ko darbo.

11. Iš 2022 m. liepos 28 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo išrašo nustatyta, kad V. K. buvo sutrikęs širdies ritmas, jam nustatytas paroksizminis prieširdžių virpėjimas, tačiau išrašant iš ligoninės ritmas buvo atsistatęs į sinusinį. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad V. K. gydėsi šioje ligoninėje, tačiau teisiamajame posėdyje nuteistasis ir pats pripažino, kad, kai grįžo iš ligoninės, nuo gruodžio 22 d., nors, jo teigimu, galbūt tik du kartus, tačiau vis tik vartojo alkoholį.

Pažymėtina, kad nuteistasis turėjo visas galimybes gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dirbti ir gyventi visuomenei priimtinÄ gyvenimo bÅ«dÄ bei daugiau nenusikalsti. Tačiau, teistumui neiÅ¡nykus, jis ir vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl, nors jis po nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir įgijo suvirintojo specialybę, gydėsi ligoninėje nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, paskyrus jam Å¡velnesnę bausmės rūšį.

Pažymėtina, kad nuteistasis V. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo už padarytas nusikalstamas veikas teistas jau 4 kartus, ir visi teistumai už nusikaltimus žmogaus sveikatai, iÅ¡ jų net du paskutinius kartus teistas už analogiÅ¡kų smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ prieÅ¡ savo sugyventinę. Ankstesniais nuosprendžiais V. K. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, taip pat laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant, taip pat ir realia laisvės atėmimo bausme, tačiau dėl savo elgesio jokių teigiamų iÅ¡vadų nepadarė, ir tai parodo, kad V.

K. yra smurtaujantis ir kritiÅ¡kai nevertinantis savo elgesio pasekmių, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir nusikalsti asmuo. Å iuo atveju akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika, už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

12. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti V.

K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, o Å¡ios bausmės dydis nustatytas nepažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatų.

13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumÄ , Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Kristina Kakurinė Savinijus Katauskas Edita Lapinskienė