58bbe0fb-195e-42d4-a49e-eef119186239 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-3892-1019/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30478-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB ,,Viljurika“ atstovui advokatui Nikui Borneikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Viljurika“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

J. dėl nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t ė : 2020 m. spalio 26 d. UAB ,,Viljurika“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuriuo buvo praÅ¡oma iÅ¡ skolininko J. J. iÅ¡ieÅ¡koti 7354,20 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 191 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2020 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡duotas teismo įsakymas dėl 7354,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo įsakymo įvykdymo ir 191 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko J.

J. kreditorės UAB „Viljurika“. Per įstatymo nustatytÄ 20 dienų terminÄ nuo praneÅ¡imo įteikimo gavus skolininko J. J. prieÅ¡taravimus dėl kreditorės pareiÅ¡kimo, 2020 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skolininko J. J. prieÅ¡taravimai buvo priimti, o kreditorei iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ji turi teisę pateikti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė 2020 m. gruodžio 4 d. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo J. J. 7354,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2020 m. liepos 15 d. ji ir J. J. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybinių pastolių nuomos. Sutarties ir Å¡alių pasiraÅ¡yto 2020 m. liepos 15 d. perdavimo – grÄ Å¾inimo akto pagrindu atsakovui 2020 m. liepos 15 d. buvo perduoti naudotis (iÅ¡nuomoti) rėminiai pastoliai, susidedantys iÅ¡ tokių elementų: 48 vnt. rėmų, kurių vieneto kaina 32,50 Eur; 2 vnt. rėmų su laiptais, kurių vieneto kaina 37,70 Eur; 80 vnt. skydų, kurių vieneto kaina 43,50 Eur; 48 vnt. domkratų, kurių vieneto kaina 11,00 Eur; 80 vnt.

įstrižainių, kurių vieneto kaina 9,85 EUR; 60 vnt. turėklų, kurių vieneto kaina 8,70 Eur; 24 vnt. Å¡oninių porankių, kurių vieneto kaina 15,45 Eur; 4 vnt. kryžminių jungčių, kurių vieneto kaina 5 Eur ir 2 vnt. ankerių, kurių vieneto kaina 5 Eur. Taigi, sutarties ir perdavimo akto pagrindu atsakovui buvo iÅ¡nuomota įranga, kurios bendra vertė pagal perdavimo akte nurodytÄ Ä¯rangos vertę yra 7354,20 Eur. Praėjus maždaug savaitei po statybinių pastolių elementų perdavimo atsakovui, jis telefonu informavo ieÅ¡kovę, jog iÅ¡sinuomoti daiktai dingo.

IeÅ¡kovė kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl dingusių statybinių pastolių, tačiau Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas 2020 m. spalio 15 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę apie atsisakymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , motyvuojant tuo, jog tarp Å¡alių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl visi kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. NeiÅ¡saugojęs perduotos naudotis (iÅ¡nuomotos) įrangos, atsakovas ieÅ¡kovei padarė 7354,20 Eur dydžio žalÄ , tačiau iki Å¡iol žalos neatlygino.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad pasiraÅ¡ant 2020 m. liepos 15 d. sutartį ieÅ¡kovė ir atsakovas susitarė dėl statybinių įrenginių (statybinių pastolių) nuomos, todėl tarp Å¡alių susiklostė kilnojamojo daikto nuomos teisiniai santykiai. Sutarties 6.3 punktu Å¡alys susitarė, kad nuomininkas atsako už tvarkingÄ ir teisingÄ pastolių eksploatavimÄ ir grÄ Å¾ina juos nuomotojui tokios pat bÅ«klės, kokios gavo (neatsižvelgiant į nusidėvėjimÄ ). GrÄ Å¾inant pastolius, suraÅ¡omas grÄ Å¾inimo aktas-specifikacija.

Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad nuomininkas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam perduotÄ turtÄ (statybinius pastolius) pagal perdavimo-grÄ Å¾inimo aktÄ ir atlygina už padarytÄ Å¾alÄ (praradimo, sulaužymo, deformavimo, purvinimo, nebetinkamumo tolimesniam naudojimui) gamintojo kainomis. Atsakovas pažeidė sutartį, kadangi negrÄ Å¾ino jam iÅ¡nuomotų statybinių pastolių, todėl, kad juos prarado, tokiu bÅ«du sukeldamas nuostolius ieÅ¡kovei. Atsakovo atžvilgiu turi bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė įpareigojant atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

Nei vienas iÅ¡ perdavimo akte nurodytų statybinių pastolių konstrukcijos elementų ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾intas, taigi ieÅ¡kovės žala pasireiÅ¡kė turto netekimu, kurio bendra vertė yra 7354,20 Eur. Perdavimo akte yra iÅ¡skirta kiekvieno elemento kaina, todėl priimant elementus atsakovui buvo žinoma, kokios vertės įranga jam yra perduodami laikinai naudotis ir valdyti. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei statybinių pastolių, kurie jam buvo perduoti laikinai naudotis ir valdyti.

Atsakovas ieÅ¡kovę yra informavęs, kad iÅ¡sinuomotų daiktų negalės grÄ Å¾inti, kadangi jie yra dingę (pavogti). Taigi, ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , pasireiÅ¡kusiÄ turto netekimu, nulėmė bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai – nerÅ«pestingas elgesys su perduota naudotis įranga, įrangos saugumo neužtikrinimas ir prievolės grÄ Å¾inti IeÅ¡kovo perduotÄ laikinai naudotis daiktÄ nevykdymas. IeÅ¡kovei nėra tiksliai žinomos atsakovui perduotos statybos įrangos dingimo aplinkybės. Nėra iki galo žinoma ir tai, ar iÅ¡ tiesų Å¡iuo atveju buvo įvykdyta vagytė, ar įranga buvo prarasta kažkokiu kitu bÅ«du.

Atsakovas yra tik žodžiu nurodęs, kad negalės jos grÄ Å¾inti, nes įrangÄ kažkas kitas pasisavino. Tiek, kiek ieÅ¡kovei pavyko gauti informacijos, atsakovas įrangÄ galimai buvo perdavęs naudotis tretiesiems asmenims, kurie tÄ Ä¯rangÄ ir pradangino. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad nebuvo davusi sutikimo perduotos įrangos subnuomai. Subnuomos teisė atsakovui nėra numatyta ir Å¡alių pasiraÅ¡ytoje sutartyje. Dėl Å¡ios priežasties, net jei įrangÄ prarado ne pats atsakovas, o kiti asmenys, kuriems atsakovas galbÅ«t buvo leidęs Å¡ia įranga naudotis, tai neÅ¡alina atsakovo kaltės ir atsakomybės. Atsakovas J.

J. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir sumažinti praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį iki 1000 Eur. Nurodė, kad 2020 metų vasarÄ jis laikinai dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu ieÅ¡kojosi pastovaus darbo. Dirbant (duomenys neskelbtini) susipažino su asmeniu, kurio vardas V., pavardės nežino. Jis atsakovui pažadėjo surasti darbÄ statybos įmonėje. BÅ«tent V. vasarÄ atsakovo paprašė, kad jis nuvyktų pas ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti dokumentų ir pasakė, kad yra viskas sutarta su ieÅ¡kove, tereikia tik pasiraÅ¡yti dėl statybinių pastolių nuomos.

Atsakovas nuvyko netoli (duomenys neskelbtini) ir pasirašė sutartį. Jokių statybinių pastolių jis nepasiėmė ir jie jam nebuvo perduoti. Pasirašė sutartį ir iÅ¡vyko. Jis nežinojo, ar statybiniai pastoliai realiai buvo perduoti ir priimti. Nepaisant atsakovo pasitikėjimo V., jis buvo apgautas ir pasiraÅ¡ydamas sutartį prisiėmė atsakomybę už statybinių pastolių iÅ¡saugojimÄ . Dėl nežinomų aplinkybių statybiniai pastoliai dingo. Atsakovas neturėjo jokio tikslo pasinaudoti pastoliais, jų jam nereikėjo.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti nuostolių suma yra per didelė ir atsakovas neturi jokių finansinių galimybių atlyginti visų nuostolių, kadangi gauna tik invalidumo pensijÄ , kuri yra 267 Eur per mėnesį. Jokių kitų pajamų ar nekilnojamojo turto neturi. Priteisus iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ nuostolių dydį jam atsirastų sunkių finansinių padarinių, todėl praÅ¡o sumažinti praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį. 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės UAB ,,Viljurika“ atstovas advokatas Nikas Borneika nurodė, kad ieÅ¡kovė palaiko ieÅ¡kinį pilna apimtimi.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė nuomos sutartį dėl statybinių pastolių nuomos, kartu buvo pasiraÅ¡ytas perdavimo aktas, kurio pagrindu buvo atsakovui perduoti pastoliai, pastoliai susidėjo iÅ¡ tam tikrų elementų, kurie įvardinti akte, įvardinta jų vertė ir kaina, taip pat nurodytas elementų kiekis. Pagal tai reiktų konstatuoti, kad atsakovui buvo perduota įranga (pastoliai), kurios vertė 7354,20 Eur. Po kelių savaičių atsakovas telefonu informavo ieÅ¡kovę, kad pastoliai dingo, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ .

Atsakovas papildomai jokios iniciatyvos nerodė, tik pati ieÅ¡kovė dėjo pastangas įrangos suradimui. Daugiau atsakovas net į telefono skambučius neatsiliepinėjo. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , motyvuojant, kad tarp Å¡alių susiklostė civiliniai santykiai. Atsakovas neiÅ¡saugojo jam perduotos įrangos ir tokiu bÅ«du padarė ieÅ¡kovei žalÄ . Sutarties 6.1. punkte įtvirtinta, kad atsakovas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam perduotÄ Ä¯rangÄ ir turi atlyginti žalÄ .

Nuomininkas turi pareigÄ grÄ Å¾inti daiktÄ tokį, kokį gavo. Å iuo atveju atsakovas negrÄ Å¾ino įrangos ieÅ¡kovei, kadangi jÄ prarado. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei buvo padaryti nuostoliai. Yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – buvo atlikti neteisėti veiksmai – atsakovas apskritai negrÄ Å¾ino įrangos, neužtikrino jos saugumo ir pažeidė Sutarties 6.1 punkto nuostatÄ . Žalos dydis apskaičiuotas pagal perdavimo akte nurodytÄ pastolių elementų vertę. Perdavimo akte nurodyta vieno pastolio elemento vieneto vertė ir perduotų vienetų kiekis.

Atsakovui perduotos įrangos vertė buvo žinoma. IeÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ nulėmė bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai. Skolininko kaltė preziumuojama, jis turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovas nėra kaltas dėl įrangos praradimo. Atsakovas neginčija civilinės atsakomybės sÄ lygų ar įrangos vertės. Iki galo nėra žinomos įrangos dingimo aplinkybės. IeÅ¡kovė sutikimo perduoti naudotis kitiems asmenims perduota įranga nebuvo davusi, todėl atsakovas yra atsakingas už įrangos neiÅ¡saugojimÄ ir ieÅ¡kovei sukeltų nuostolių atlyginimÄ .

Ant perdavimo akto yra atsakovo paraÅ¡as, todėl abejonių dėl atsakovo dalyvavimo perduodant įrangÄ nekyla. Nors atsakovas praÅ¡o mažinti nuostolių mažinimo, tačiau tai reikÅ¡tų, kad nuostoliai visa apimtimi nebÅ«tų atlyginti ieÅ¡kovei. Tik iÅ¡imtinais atvejais nuostoliai gali bÅ«ti mažintini. Atsakovo nurodytos aplinkybės abejotinos, kadangi, supratęs, kuo tai gresia, atsakovas bÅ«tų ėmęsis kažkokių veiksmų. Prielaidų, sudarančių pagrindÄ mažinti nuostolių dydį, nėra.

Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad ginčo byloje dėl atsakovo atsakomybės nėra, atsakovo elgesys proceso metu keistas, kada jam reikia, jis atsiliepimus pateikia, tačiau kai jam palanku, jis procesu nesidomi, todėl reikėtų pripažinti, kad atsakovas pastangų nededa, juolab kad jam buvo suteikta galimybė baigti bylÄ taikiai. Nėra pagrindo mažinti priteistinÄ sumÄ , kadangi Å¡iuo atveju nukentėtų ieÅ¡kovė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio nepateikė jokių praÅ¡ymų.

Nustatyta, kad atsakovui Å¡aukimas į teismo posėdį siųstas ieÅ¡kinyje, atsakovo prieÅ¡taravimuose nurodytu adresu V., tačiau grÄ Å¾intas teismui neįteiktas (el. bylos priedas, b. l. 21). Atsakovui Å¡aukimas taip pat siųstas jo atsiliepime nurodytu adresu, kuris yra deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – V., su 30 d. įteikimo pažyma (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (el. bylos priedas, b. l. 23). Duomenų apie atsakovo darbovietę nėra (el. bylos priedas, b. l. 19-20). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnis nustato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, iÅ¡skyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitÄ procesinių dokumentų įteikimo adresÄ ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis.

Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vienÄ kartÄ . Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grÄ Å¾intinoje pažymoje.

Procesinis dokumentas Å¡iuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymi, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypatingai prieÅ¡ingus interesus turinčių dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis (teise reikÅ¡ti praÅ¡ymus, teikti įrodymus, apskųsti procesinius teismų sprendimus ir kt.) naudotis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001).

CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Taip užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, taip pat atskleidžiamas vienas iÅ¡ svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Procesinės teisės įgyvendinimas tokiu bÅ«du, kuriuo nepagrįstai, prieÅ¡taraujant Å¡ios subjektinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, laikytinas piktnaudžiavimu teise – neteisėtu veiksmu.

IÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti jokios teisėtos pasekmės, teisė ir teismai negali pripažinti neteisėtų veiksmų bei ginti piktnaudžiaujančių teise asmenų interesų. Todėl procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir Å¡ias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas CPK 42 straipsnio 5 dalyje, negali teismo bÅ«ti pripažįstamos ir ginamos.

Teismas, nustatęs, kad savo procesinėmis teisėmis asmuo piktnaudžiauja, privalo ex officio (savo iniciatyva) Å¡alinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes. Nustatyta, kad apie vykstantį procesÄ atsakovas yra informuotas tinkamai, teikė prieÅ¡taravimus dėl priimto teismo įsakymo, taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Pagal CPK 121 straipsnio nuostatas, dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami praneÅ¡ti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvienÄ procesinių dokumentų įteikimo bÅ«do, adreso paÅ¡to korespondencijos siuntoms pasikeitimÄ .

Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, atsakovas byloje nepateikė duomenų apie pasikeitusį korespondencijos adresÄ . AiÅ¡kaus pageidavimo procesinius dokumentus gauti kitu bÅ«du, pvz., elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, atsakovas taip pat nėra suformulavęs (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas, įvertinęs atsakovo procesinį elgesį, konstatuoja, kad atsakovas civilinės bylos eiga nesidomėjo, jo paties teismui raÅ¡tu nurodytu adresu (V.) teismo procesiniai dokumentai neįteikiami, atsakovas neinformavo teismo apie adreso paÅ¡to korespondencijos siuntoms galimÄ pasikeitimÄ , todėl laikytina, kad jam teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai (CPK 121 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 3 dalis).

Kadangi ieÅ¡kovas neprašė priimti sprendimo už akių, byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 15 d. UAB „Viljurika“ ir J. J. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybinių pastolių nuomos (toliau – Sutartis). Sutarties ir Å¡alių pasiraÅ¡yto 2020 m. liepos 15 d. Perdavimo-grÄ Å¾inimo akto (toliau – ir Perdavimo aktas) pagrindu atsakovui 2020 m. liepos 15 d. buvo perduoti naudotis (iÅ¡nuomoti) rėminiai pastoliai, susidedantys iÅ¡ tokių elementų: 48 vnt. rėmų, kurių vieneto kaina 32,50 Eur; 2 vnt. rėmų su laiptais, kurių vieneto kaina 37,70 Eur; 80 vnt. skydų, kurių vieneto kaina 43,50 Eur; 48 vnt. domkratų, kurių vieneto kaina 11,00 Eur; 80 vnt.

įstrižainių, kurių vieneto kaina 9,85 Eur; 60 vnt. turėklų, kurių vieneto kaina 8,70 Eur; 24 vnt. Å¡oninių porankių, kurių vieneto kaina 15,45 Eur; 4 vnt. kryžminių jungčių, kurių vieneto kaina 5 Eur ir 2 vnt. ankerių, kurių vieneto kaina 5 Eur. Taigi, Sutarties ir Perdavimo akto pagrindu atsakovui buvo iÅ¡nuomota įranga, kurios bendra vertė pagal Perdavimo akte nurodytÄ Ä¯rangos vertę yra 7354,20 Eur. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 7354,20 Eur nuostolių atlyginimo, nes, pasak ieÅ¡kovo, atsakovas negrÄ Å¾ino pastolių.

Atsakovas, iÅ¡ esmės neginčydamas civilinės atsakomybės sÄ lygų, praÅ¡o sumažinti nuostolių dydį iki 1000 Eur. Remiantis bylos duomenimis, tarp Å¡alių susiklostė kilnojamųjų daiktų nuomos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai nuomininkas daikto negrÄ Å¾ina, jis turi atlyginti nuomotojui daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad nuomininkas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už jam perduotÄ turtÄ (statybinius pastolius) pagal perdavimo-grÄ Å¾inimo aktÄ ir atlygina už padarytÄ Å¾alÄ (praradimo, sulaužymo, deformavimo, purvinimo, nebetinkamumo tolimesniam naudojimui) gamintojo kainomis.

Sutarties 6.3 punktu Å¡alys susitarė, kad nuomininkas atsako už tvarkingÄ ir teisingÄ pastolių eksploatavimÄ ir grÄ Å¾ina juos nuomotojui tokios pat bÅ«klės, kokios gavo (neatsižvelgiant į nusidėvėjimÄ ). GrÄ Å¾inant pastolius, suraÅ¡omas grÄ Å¾inimo aktas-specifikacija. Bylos duomenimis nustatyta ir dėl Å¡ių aplinkybių ginčo nėra, kad abi Å¡alys pasirašė Sutartį. Atsakovo teigimu, jis statybinių pastolių nepasiėmė ir jam jie nebuvo perduoti. Tačiau nėra pateikta jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ 2020-07-15 Perdavimo-grÄ Å¾inimo akto, atsakovas pasirašė, jog priėmė akte nurodytus pastolius. Byloje nėra ginčo, kad iÅ¡nuomoti pagal Sutartį pastoliai nebuvo grÄ Å¾inti. Bylos duomenimis, dėl negrÄ Å¾intų pastolių ieÅ¡kovas kreipėsi į policijÄ , tačiau, konstatavus, kad tarp Å¡alių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Civilinei atsakomybei už padarytÄ Å¾alÄ atsirasti bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ :

1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktÄ ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis);

2) neteisėtÄ veikimÄ arba neveikimÄ (CK 6.246 straipsnis);

3) kaltę (tyčiÄ arba neatsargumÄ ) (CK 6.248 straipsnis);

4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sÄ lygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas įrodė egzistuojant visas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas negrÄ Å¾ino iÅ¡nuomotų pastolių. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei statybinių pastolių, kurie jam buvo perduoti laikinai naudotis ir valdyti.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovę informavo, kad iÅ¡sinuomoti daiktai yra dingę (pavogti). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl jam nežinomų aplinkybių statybiniai pastoliai dingo. Nors atsakovas nurodo, kad pastoliai buvo perduoti trečiajam asmeniui, tačiau byloje nepateikta jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, Sutartyje nebuvo numatyta teisė subnuomoti. Todėl atsakovo nurodomos aplinkybės dėl pastolių negrÄ Å¾inimo priežasčių neÅ¡alina atsakovo atsakomybės. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad, priimdamas laikinai naudotis ir valdyti įrangÄ , jis turėjo pareigÄ Ä¯rangÄ prižiÅ«rėti ir saugoti, o pasinaudojęs grÄ Å¾inti tokios bÅ«klės, kokios gavo.

Atsakovas Å¡iÄ pareigÄ atliko netinkamai, t. y. negrÄ Å¾ino iÅ¡sinuomotų pastolių ieÅ¡kovei, todėl pažeidė CK 6.499 straipsnio 1 dalyje bei Sutarties 6.3 punkte numatytas pareigas. Dėl Å¡ių atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . Kaip matyti iÅ¡ Perdavimo-grÄ Å¾inimo akto, atsakovui 2020 m. liepos 15 d. buvo perduoti akte įvardinti statybiniams pastoliams sumontuoti reikalingi elementai, kurių vertė – 7354,20 Eur. Atsakovui buvo žinoma, kokios vertės įranga jam yra perduodama laikinai naudotis ir valdyti.

Kadangi nė vienas perduotų atsakovui statybinių pastolių konstrukcijos elementų ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾intas, todėl ieÅ¡kovė patyrė 7354,20 Eur žalÄ . Atsakovas žalos dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. negrÄ Å¾ino nuomos pagrindu jam perduotų pastolių, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.138 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.499 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepimu prašė sumažinti nuostolių dydį iki 1000 Eur, nes atsakovas neturi finansinių galimybių visiÅ¡kai atlyginti nuostolių, o priteisus praÅ¡omÄ nuostolių dydį, atsakovui atsirastų sunkių finansinių padarinių. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios Å¡alies civilinę atsakomybę, kuriÄ taikant pasireiÅ¡kia turtinis (ekonominis) prievolės pobÅ«dis, nes skolininkas už tinkamÄ prievolių vykdymÄ atsako savo turtu.

Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimÄ . Kasacinio teismo pabrėžiama, kad Å¡io principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Taigi nurodytoje teisės normoje nustatyta visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo iÅ¡imtis, todėl ji turi bÅ«ti taikoma labai atsargiai ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sÄ lygos ir sÄ Å¾iningumas, protingumas bei teisingumas iÅ¡ tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

Pažymėtina, kad teismas Å¡alims ginÄÄ siÅ«lė spręsti taikiai, ieÅ¡kovės atstovas siuntė atsakovui siÅ«lymÄ pradėti derybas, tačiau nors Å¡is siÅ«lymas buvo atsakovui įteiktas tinkamai, tačiau atsakovas nepateikė jokio atsakymo ieÅ¡kovei, taip pat atsakovas nepateikė savo pozicijos ir teismui, nors teismo praneÅ¡imas įteiktas jam asmeniÅ¡kai (el. bylos priedas, b. l. 13). Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo gaunamų pajamų dydžio, taip pat pateikta VÄ® Registrų centro pažyma, kad atsakovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, nėra pagrindas mažinti nuostolių dydį.

Ä®vertinus visumÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad sumažinus nuostolių dydį, liktų iÅ¡ dalies neapgintos ieÅ¡kovės teisės, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 7354,20 Eur žalos atlyginimÄ yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.138 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.499 straipsnio 1 dalis). Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (7354,20 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020-10-26) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 165 Eur iÅ¡laidas už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. IeÅ¡kovę byloje atstovavo advokatas Nikas Borneika, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad patyrė 750 Eur už teisinę pagalbÄ (rengiant procesinius dokumentus, t. y. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, ieÅ¡kinį, kt., ir atstovaujant teisme).

IeÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, bÅ«tinos bei pagrįstos, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 750 Eur dydžio teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 915 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 8,45 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei UAB „Viljurika“, juridinio asmens kodas 126030980, 7354,20 Eur (septynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 20 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (7354,20 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020-10-26) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 950 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo J.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jurgita Rimeikienė