2018-10-10 Nr. AB-18412-3-62-3-01301-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1898-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01301-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliko bausmę Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d., ir teigė, jog vienam asmeniui teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, pareiškėjas dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių, pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių stoguose, sienų izoliacijose, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijose buvo naudojama kenksminga medžiaga asbestas, lovos buvo pasenusios, jų ilgis nesiekė 1,80 cm. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose buvo netinkamas vėdinimas, apšvietimas, trūko inventoriaus, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (skylė grindyse), todėl atliekant gamtinius reikalus pareigūnai galėjo stebėti pareiškėją, buvo pelių, blakių, nebuvo išduodamos valymo priemonės ir valymo inventorius, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, nuolatine depresija, pablogėjusia sveikata, prarastu pasitikėjimu savimi.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kilusios nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2013 m. liepos 2 d., atlyginimo taikyti ieškinio senatį, o kitą skundo dalį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2011 m. spalio 19 d. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas: nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2016 m. kovo 31 d. 3-iojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose jam teko nuo 3,15 kv. m iki 7,05 kv. m; nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. 2-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose jam teko nuo 2,33 kv. m iki 3,24 kv. m; nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2016 m. kovo 31 d. 3-iojo sektoriaus kamerų tipo patalpose, kuriose jam teko nuo 3,60 kv. m iki 4,44 kv. m; nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. kovo 21 d. 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpose, kuriose jam teko nuo 1,82 kv. m iki 3,95 kv. m. Vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, tuomet likusiems nuteistiesiems tenka daugiau gyvenamojo ploto. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laiką gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. jis turėjo galimybę pasinaudoti teritorijoje įrengtomis sporto aikštelėmis, lankytis koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose. Net ir nustačius nedidelį ploto trūkumą, šis neatitikimas negalėtų lemti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes gyvenamojoje patalpoje nuteistajam privaloma būti tik naktį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pataisos namų administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

5. Atsakovas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 2-ojo sektoriaus gyvenamųjų pastatų ir 3-iojo sektoriaus gyvenamųjų pastatų, kuriuose yra 5, 6, 9, 11 būriai, stogai yra dengti asbestinio šiferio danga, stogo danga geros būklės. 3-iojo sektoriaus gyvenamųjų pastatų, kuriuose yra 1, 12 būriai, stogai dengti bitumine danga. 2-jame ir 3-jame sektoriuose elektros instaliacija, elektros laidų izoliacija, šiluminių trasų izoliacija yra tvarkinga. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo palapos, įskaitant kamerų tipo patalpas, baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo normos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 3 dalimi sudaromi nuteistųjų budėjimo grafikai. Budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodytos ligos nėra gyvybiškai pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, kreipėsi į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose, tačiau yra galimybė, kad jis galbūt naudoja tokį kreipimąsi siekdamas sau naudos, norėdamas įtikinti teismą, kad įkalinimo įstaigoje patyrė stresą. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veikimu ar neveikimu padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, kreiptis į administraciją, tačiau to nedarė, todėl daliai skundo reikalavimų taikytina ieškinio senatis.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 420 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas, esant atsakovo prašymui daliai skundo reikalavimų taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę ir ieškinio senatį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairiu ir rūpestingu, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2011 m. spalio 19 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN-AK ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016 m. liepos 4 d. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, ir skundo reikalavimui iki 2013 m. liepos 4 d. taikė ieškinio senatį. Teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

10. Dėl pareiškėjui tenkančios ploto normos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau – ir higienos norma HN 76:1999) 6.15 punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m (neteko galios 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 nuo 2010 m. balandžio 11 d.). Nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

11. Teismas, vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių, nustatė, kad pareiškėjas 46 paras (nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. vasario 14 d. ir nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. vasario 19 d., nuo 2015 m. balandžio 17 d. (15 parų), nuo 2015 m. balandžio 30 d. (15 parų)) atliko laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose Nr. 1, 4, 5, kurių plotas 1,21 kv. m, 0,31 kv. m, 0,13 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma (kameroje Nr. 5 teko 2,39 kv. m, kameroje Nr. 1 teko 3,29 kv. m, kameroje Nr. 4 teko 3,47 kv. m). Pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl teismas konstatavo neteisėtus valstybės valdžios institucijos veiksmus.

12. Teismas nurodė, kad reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai, apšvietai ir drėgmei reglamentuoti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-24 (toliau – ir higienos norma HN 76:2010), 22, 26 punktuose, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 14 punkte. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tarp jų dėl netinkamo apšvietimo, į Kauno visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir KVSC), kuris atliko patikrinimą ir 2016 m. vasario 11 d. nustatė pažeidimus dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo 3-iojo sektoriaus baudos izoliatoriaus gyvenamojoje patalpoje (kameroje) Nr. 1, tačiau pagal bylos duomenis pareiškėjas 3-iojo sektoriaus baudos izoliatoriaus gyvenamojoje patalpoje (kameroje) Nr. 1 nebuvo patalpintas, o kameroje Nr. 5 dirbtinis apšvietimas atitiko higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatytas normas. Teismas pažymėjo, kad KVSC 2016 m. vasario 11 d. nustatė, jog baudos izoliatoriaus Nr. 5 kameros patalpos lubose vietomis didelės skylės, sienų dažai atsilupinėję, o tai neatitinka higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, bei kamerų tipo patalpų, kuriose atliko paskirtas nuobaudas, netinkamos temperatūros, ventiliacijos. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VSC) patikrinimo aktų. Todėl teismas nevertino, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų, kamerų tipo patalpų temperatūros, ventiliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 15 straipsnio 2 punkte nustatytą reglamentavimą dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (temperatūros, ventiliacijos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl temperatūros, ventiliacijos atmetė.

14. Dėl inventoriaus trūkumo teismas pažymėjo, kad nuteistųjų gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos baldais ir inventoriumi aprūpinamos vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo normomis. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad trūko inventoriaus, įrenginių, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo (kokioje gyvenamojoje patalpoje kokio konkrečiai inventoriaus trūko), neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šių argumentų teismas nevertino kaip pakankamų neturtinei žalai, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatuoti.

15. Teismas nurodė, kad reikalavimai sanitariniam mazgui įrengti yra nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5 punkte. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Materialinio buitinio aprūpinimo normose nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Teismas darė išvadą, kad unitazo įrengimas kamerų tipo patalpose neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl laisvės atėmimo vietos administracijai nustatytos pareigos pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo laikė nustatytomis.

16. Dėl valymo priemonių trūkumo teismas nurodė, kad šiai skundo daliai yra aktualios higienos normos HN 76:2010 58 punkto ir higienos normos HN 134:2015 37 punkto nuostatos. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas nurodė, jog nuteistiesiems valymo priemonės išduodamos nuolat, bet jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o tai iš esmės sudarytų prielaidas galimam higienos normos HN 134:2015 37 punkto pažeidimui konstatuoti, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jam neišduotų valymo priemonių yra bendro pobūdžio, jis nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu neišduodant jam valymo priemonių, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus ar administraciją dėl valymo priemonių išdavimo, o ši jo prašymo netenkino, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų neišduodant valymo priemonių pareiškėjui konstatavimas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad KVSC 2016 m. vasario 11 d. rašte teigiama, kad valymo inventorius išduodamas pagal poreikį.

17. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose buvusių parazitų. Atsakovo į bylą pateiktas 2017 m. vasario 1 d. raštas Nr. S-2401 patvirtina, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „Dezinfa“ (toliau – ir UAB „Dezinfa“) ir Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 18 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale ir esant poreikiui įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. KVSC 2016 m. vasario 11 d. rašte nurodyta, kad pelių ir blakių tikrintose patalpose nerasta. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo teiginius dėl parazitų buvimo kamerų tipo patalpose ir neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų teismas atmetė.

18. Dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis V. K., M. N., G. A. teismas nurodė šiai skundo daliai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, higienos normos HN 76:2010 14 punktą, higienos normos HN 134:2015 7 punktą, BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktą, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-609 patvirtinto Rūkymo vietų pataisos įstaigos ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ teritorijose nustatymo ir reikalavimų tvarkos aprašo 9 punktą, pagal kurį rūkantys nuteistieji privalo būti laikomi atskirai nuo nerūkančiųjų. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo nurodyti asmenys su rūkančiais asmenimis vienoje patalpoje būti gali, be to, pats pareiškėjas sutinka būti patalpoje su rūkančiais asmenimis ir nurodo, kad pats yra rūkantis, todėl teismas pagal bylos duomenis atsakovo veiksmuose, patalpinant pareiškėją vienoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, pažeidimų nenustatė. Teismas pabrėžė, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentus dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmetė.

19. Dėl netinkamų lovų teismas nurodė, kad šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigose lovų išmatavimų, kaip nurodė atsakovo atstovas, gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriuose yra taikomi standartiniai lovų išmatavimai: lovos ilgis – 2 000 mm, plotis – 700 mm.

20. Dėl asbesto teismas akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose, pažymėjo, jog atsakovas neginčija, kad Pravieniškių PN-AK stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam ar jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje buvęs asbestas. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose būtų buvę vykdomi remonto darbai, kurių metu susidaro sveikatai kenksmingos asbesto dulkės, tai patvirtina KVSC 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktas, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo deklaratyvius argumentus dėl asbesto buvimo atmetė.

21. Dėl galimybės po sporto pasinaudoti dušu teismas pažymėjo, kad higienos normos HN 76:2010 30.6 punkte, be kita ko, nurodyta, kad prie sporto salės turi būti dušas. Tačiau nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo higienos norma HN 134:2015, kurioje reikalavimų sporto salėms ir kitoms sportui skirtoms patalpoms nėra nustatyta, todėl teismas konstatavo, kad iki 2015 m. lapkričio 1 d. buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl galimybės pasinaudoti dušu po apsilankymo sporto salėje.

22. Pareiškėjo teiginius dėl šilto vandens nesuteikimo tinkamai asmeninei higienai palaikyti teismas atmetė, nes pats pareiškėjas patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 258 punkte. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu (iki 2015 m. lapkričio 1 d.) galiojusios higienos normos HN 76:2010 68 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiška nuostata reglamentuota ir higienos normos HN 134:2015 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 44 punkte. Teisės aktai nenumato karšto vandens įrengimo kiekviename būryje ar kamerose, kad nuteistieji galėtų praustis kiekvieną dieną. Atsižvelgdamas į tai, teismas neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatė.

23. Teismas, vertindamas Pravieniškių PN-AK 2016 m. rugsėjo 1 d. pažymos Nr. 81(2)-428 turinį, akcentavo, kad nurodytoje pažymoje minimi pareiškėjo susirgimai nėra reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

24. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios jo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Tačiau įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, teismas teigė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas pareiškėjo patirtus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus nelaikė intensyviais ir neprilygino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nurodytam draudžiamam elgesiui, pažymėjo, kad byloje kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai nenustatyti.

25. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo trukmę ir mastą, į tai, kad 46 paras pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, į konstatuotą dušo neįrengimą prie sporto salių (iki 2015 m. lapkričio 1 d.), netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, taip pat įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertino, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas konkrečiu atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 420 Eur suma.

26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo netenkino.

III. 27. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 22 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Pareiškėjas teigia, kad teismo priteista 420 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nėra adekvati, nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog skunde nurodytos aplinkybės ir bylos įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo 22 000 Eur neturtinės žalos faktui konstatuoti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė Konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjas, vadovaudamasis Konvencijos 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų Rec(2006) valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių (toliau – ir Europos kalinimo taisyklės) 18.3 ir 18.4 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 30 straipsniais, BVK 7 straipsnio 1 dalimi, Vidaus tvarkos taisyklių 9 punktu, nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neatsižvelgdamas į priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius analogiško pobūdžio bylose. Pareiškėjas pažymi, kad teismas negali toleruoti Konvencijos nuostatų pažeidimų ir tokius pažeidimus nustatęs, privalo taikyti civilinės atsakomybės priemones, t. y. priteisti asmeniui valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas, jame nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turi būti pakeistas ar panaikintas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs proceso ar materialiosios teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus, todėl priėmė teisingą sprendimą.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus vertino vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis. Teismo sprendimas pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, vadovaudamasis teismų praktika priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo J. S. skundas dėl 22 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

34. Pareiškėjas skunde nurodė, kad netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK buvo laikomas 2011 m. spalio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d., nes vienam asmeniui teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose, bendrabučio tipo patalpose trūko inventoriaus, lovos buvo pasenusios, per trumpos, dušu galėjo naudotis tik kartą į savaitę po 15 minučių, pastatų konstrukcijose buvo asbesto, kamerų tipo patalpose buvo netinkama ventiliacija, apšvietimas, trūko inventoriaus, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, jame neužtikrintas privatumas, buvo buitinių parazitų, nebuvo išduodamos valymo priemonės ir inventorius, rūkantys asmenys buvo laikomi su nerūkančiais.

35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, skundo reikalavimams dėl neturtinės žalos, kilusios nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2013 m. liepos 3 d., atlyginimo taikė ieškinio senatį ir šią skundo dalį atmetė, analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2013 m. liepos 4 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus 46 paras neužtikrinęs teisės aktais nustatyto minimalaus ploto kamerų tipo patalpose, kamerų lubų, sienų būklė neatitiko higienos normų reikalavimų, kamerų sanitariniuose mazguose pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas, iki 2015 m. lapkričio 1 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė nusiprausti duše pasinaudojus sporto sale. Pareiškėjui priteistas 420 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad buvo kalinamas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, dėl to jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas. Atsakovas su pareiškėjo pozicija nesutinka, mano, kad byloje priimtas teisingas sprendimas.

37. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

39. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

40. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą; 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieš Kroatiją ) EŽTT pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytus ploto pažeidimus, sprendžia, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, nes jam kameroje Nr. 5 (16 parų) tekęs plotas buvo mažesnis, nei 3 kv. m. Be to, bylos duomenys patvirtina (I t., b. l. 55–58), kad 30 parų pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose pažeidžiant Taisyklių 111.2 punkte nustatytą minimalų 3,6 kv. m ploto reikalavimą. Akcentuotina, kad atsakovas nepaneigė ir kitų pažeidimų: pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose (iš viso 194 paras) jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kameros Nr. 5 lubų ir sienų būklė buvo netinkama.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

43. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

44. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nesutikdamas su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, apeliaciniame skunde teigia, kad teisėja bylą išnagrinėjo šališkai, nes kitoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3052-505/2015 už daug trumpesnį kalinimo netinkamomis sąlygomis laiką priteisė 960 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitoje administracinėje byloje Nr. I-1696-505/2015 buvo priteista 915 Eur. Teisėjų kolegija, patikrinusi duomenis apie šias bylas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-1696-505/2015 pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, buvo priteistas 960 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nustačius, kad pareiškėjas buvo laikomas 320 parų pažeidžiant ploto reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą, 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2189-756/2016 nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus 313 parų, o priteistą neturtinės žalos dydį paliko nepakeistą. Kita pareiškėjo nurodyta byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nenagrinėta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 31 straipsnio 2 dalį būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

46. Pareiškėjui nepateikus jokių kitų pagrįstų argumentų ir įrodymų apie galimą jo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-1696-505/2015 asmens laikymo netinkamomis sąlygomis laikas buvo ilgesnis, o ne trumpesnis, nei nustatyta šioje byloje, be to, kaip minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydis įvertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą, naujausią teismų praktiką.

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-177-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1583-556/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-906-756/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018), konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis (420 Eur) nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.

48. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 620 Eur. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

49. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 420 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 620 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteistą 420 Eur neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 620 Eur (šešių šimtų dvidešimties eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė