58b98712-cdaf-43cb-bc9a-eb640c679e57 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-4734-271/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02241-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 7.11 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2017 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, vertėjaujant Jekaterinai Chvatovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., jo atstovei advokato padėjėjai Gintarei Demir, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotajai atstovei Vaidai Matulionei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A.

D., a/k (duomenys neskelbtini),bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : A. D. bÅ«damas UAB „Aura LT“, įmonės kodas 300600877 (toliau – Bendrovė), vadovas ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, nes bendrovė turėdama įsiskolinimÄ valstybės (savivaldybės) biudžetui, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais bei mokėjo darbo užmokestį darbuotojams.

Tuo jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.Teismo posėdyje A. D. paaiÅ¡kino, kad UAB „Aura Lt“ direktoriumi dirbo septynerius metus. Ä®monė užsiėmė tekstile (užuolaidų verslu) ir turėjo restoranÄ . Paskutiniais įmonės veiklos metais tapo labai sunku padengti visas jos skolas. Pati bendrovė jam asmeniÅ¡kai yra skolinga daugiau nei 30 000 Eur, kuriuos įmonės veiklai skyrė jo Å¡eimos nariai.

Pastaruoju metu įmonės vardu darė mokėjimus iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Dalis tų pinigų ėjo ir valstybei – buvo mokami mokesčiai Sodrai. Matydamas prastÄ Ä¯monės padėtį, kai kurių kreditorių (VMI, buhalterines paslaugas teikiančios firmos) prašė leisti iÅ¡mokėti skolas dalimis, leisti jam asmeniÅ¡kai perimti skolas. Gyvena ir toliau ketina gyventi Lietuvoje, nenori turėti problemų su valstybinėmis institucijomis. Su kreditoriumi UAB „Audifina“ pavyko susitarti, kad jis pasiraÅ¡ys vekselį, pats padengs Å¡iai įmonei UAB „Aura LT“ skolÄ ir perims kreditorinius įsipareigojimus.

Å iai dienai skola yra padengta. Kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu leisti sumokėti mokestinę nepriemokÄ dalimis, siÅ«lė net pats asmeniÅ¡kai sumokėti skolÄ už įmonę (tik prašė leisti tai daryti dalimis), tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ . Jis nevengia atsakomybės, bando spręsti įmonės problemas. Nori padengti įmonės skolas. Å iai dienai įmonė veiklos nebevykdo. Jis pats yra iÅ¡laikomas Å¡eimos. Asmeninių skolų neturi. Su nusižengimu iÅ¡ esmės sutinka, tačiau praÅ¡o atsižvelgti, kad darė viskÄ , kÄ galėjo.

Su VMI ieÅ¡kiniu nesutinka. Savo laiku jis siÅ«lė pats padengti mokestinę nepriemokÄ Â per tam tikrÄ laikÄ . Kol bendrovė veikė, jis bÅ«tų kÄ nors sugalvojęs dėl tos nepriemokos. VMI tuomet su pasiÅ«lymu nesutiko. Å iai dienai situacija yra pasikeitusi. Ä®monė bankrutuoja, veiklos nebevykdo. A. D. atstovė advokato padėjėja Gintarė Demir papildomai paaiÅ¡kino, kad jos atstovaujamasis neginčija padaryto nusižengimo. LR CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumas bendrovei vykdant mokėjimus tikrai buvo pažeistas.

VMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu VMI tikrino bendrovės sÄ skaitos judėjimus ir kasos knygÄ . Ji konstatavo, kad bendrovės AB DNB banko atsiskaitomojoje sÄ skaitoje per laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-05-31 buvo gauta 2253,29 Eur pajamų ir praktiÅ¡kai visa Å¡i suma buvo iÅ¡leista įmokoms biudžetui - 1756,39 Eur pervesta VMI, o 439,18 Eur – Sodrai. Ir tik keletas smulkių įmokų padaryta kitiems kreditoriams – antstoliui (greičiausiai antstolis nusiskaičiavo jÄ pats), VÄ® Registrų centrui, bankui.

Ir per tÄ patį laikotarpį padaryta 8773,35 Eur iÅ¡laidų pagal Kasos knygÄ , iÅ¡ kurių 4141,43 Eur - darbo užmokesčiui, o 4631,92 Eur – Å«kio iÅ¡laidoms iÅ¡mokėta atskaitingam įmonėje asmeniui – A. D.. Patikrinus atsiskaitymus grynaisiais pinigais bendrovėje (vykdomus per jau minėtÄ atskaitingÄ asmenį), nustatyta, kad per minėtÄ laikotarpį A. D. iÅ¡leido 6851,03 Eur atsiskaitydamas su tiekėjais, t.y. visus Å«kio reikmėms gautus pinigus bei dar dalį savų, nuo ko padidėjo bendrovės įsiskolinimas jam pačiam iki 33402,48 Eur.

Nors valstybė turi pirmumo teisę pagal jau minėtÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ , tačiau bendrovės darbuotojams taip pat reikėjo iÅ¡ kažko pragyventi, iÅ¡laikyti Å¡eimas, todėl buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams. Taip pat didžioji įmonės disponuojamų lėšų dalis buvo mokama įmonės buhalterei, kuri dėl pakankamai didelės skolos jau buvo atsisakiusi teikti buhalterines paslaugas, be kurių įmonė negalėtų vykdyti veiklos. Jos paslaugos buvo bÅ«tinos ir keliant įmonei bankroto bylÄ , nes reikėjo rengti finansines ataskaitas, pateikti apskaitos dokumentus.

Likusios sumos pakankamai nedidelės. Padengti jomis įsiskolinimÄ VMI nebÅ«tų buvę įmanoma. Nepaisant to, kad bendrovės turtas ir jos vadovo turtas yra visiÅ¡kai atskiri, tačiau norėdamas atsiskaityti su biudžetu ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumÄ , A. D. VMI siÅ«lėsi asmeniÅ¡kai padengti įsiskolinimÄ , perimdamas skolÄ . Tačiau kadangi jis negalėjo pateikti jokio skolos užtikrinimo (neturėjo nekilnojamojo turto), praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgdami į Å¡ias aplinkybes praÅ¡o skirti mažesnę nei sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ .

Taip pat praÅ¡o netenkinti VMI ieÅ¡kinio. Pagal teismų (ypač aukÅ¡tesnės instancijos teismų) praktikÄ Å¡ios rÅ«Å¡ies bylose (pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį), įmonių vadovams pažeidus atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarkÄ , VMI ieÅ¡kininių reikalavimų teismai netenkina, konstatuodami, kad mokestinė prievolė negali bÅ«ti tapatinama su turtine žala. Ä®rodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų.

IÅ¡klausęs administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį bei jo atstovę, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismas konstatuoja, kad A. D. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ Ä¯rodyta byloje surinktais duomenimis.VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. rugpjūčio 18 d. duomenimis, UAB „Aura LT“ mokestinė nepriemoka buvo 7852,09 Eur, iÅ¡ jų: 25 Eur mokestis už aplinkos terÅ¡imÄ , 70 Eur pelno mokestis bei 15,15 Eur delspinigių, 821 Eur pelno mokesčio avansas, 6861,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 59,72 Eur Å¡io mokesčio delspinigių (b.l. 13-14).

Mokestinė priemoka susidarė bendrovei Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ir jų pagrindais priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus aukščiau paminėtų mokesčių už 2016 metus (b.l. 15-18). Siekiant iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , VMI prie FM virÅ¡ininkas 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė nurodymÄ Nr. (23.31-08) 467-277280 nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitų, o nepavykus iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos iÅ¡Â UAB „Aura Lt“ banko sÄ skaitų, 2017 m. vasario 6 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)- 467-37039 iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ UAB „Aura Lt“ turto (b.l. 19, 21).

VMI prie FM pagal 2017 m. birželio 6 d. operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. FR1043-3377 atliko UAB „Aura LT“ patikrinimÄ , kurio metu tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas mokesčių sumokėjimo srityje už laikotarpį nuo 2006-10-01 iki 2017-05-31. IÅ¡ minėto patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)-FR1042-4413 (b.l. 58-60) matyti, kad Bendrovė įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2006-09-20, kaip PVM mokėtoja įregistruota 2007-05-10.

Bendrovės direktorius nuo 2008-10-02 yra A. D.. 2017-06-20 VSDFV duomenimis, Bendrovėje dirba du darbuotojai (vadovas ir darbuotoja, esanti vaiko priežiÅ«ros atostogose). VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. birželio 6 d. duomenimis, UAB „Aura LT“ mokestinė nepriemoka buvo 7775,39 Eur. Bendrovė patikrinimui pateikė dokumentus apie piniginių lėšų judėjimÄ kasoje ir sÄ skaitoje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.IÅ¡ AB DNB banko atsiskaitomosios sÄ skaitos LT094010042401411857 iÅ¡rašų matyti, kad 2016-10-01 pinigų likutis sÄ skaitoje buvo 0,65 Eur.

Per laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-05-31 gautos pajamos sudarė 2253,29 Eur, iÅ¡laidos  - 2253,93 Eur, likutis 2017-05-31 – 0,01 Eur. IÅ¡ Bendrovės gautų pajamų VMI prie FM pervesta 1756,39 Eur, Sodrai – 439,18 Eur, antstoliui Audriui Bubliui – 18,67 Eur, mokestis už banko paslaugas – 18,27 Eur, VÄ® Registrų centras piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos mokestis - 21,42 Eur.Pagal pateiktÄ Kasos knygos iÅ¡raÅ¡Ä (b.l. 24-29) per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad pinigų likutis kasoje 2016 m. spalio 1 d. buvo 3322,53 Eur, gauta pajamų - 5450,82 Eur, padaryta iÅ¡laidų - 8773,35 Eur, iÅ¡ jų atskaitingam asmeniui (direktoriui A.

D.) - 4631,92 Eur Å«kio iÅ¡laidoms ir 4141,43 Eur - iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, kasos likutis 2017 m. gegužės 31 d. - 0,00 Eur.Patikrinus Bendrovės pateiktus duomenis apie atskaitingus asmenis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nustatyta, kad Bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais vyksta per Bendrovės vadovÄ A. D.. Bendrovė 2016 m. spalio 1 d. buvo skolinga atskaitingam asmeniui A. D. 31182,77 EUR. Per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atskaitingam asmeniui Bendrovė iÅ¡mokėjo 4631,92 Eur, per tÄ patį laikotarpį atskaitingas asmuo iÅ¡leido 6851,03 Eur, lėšos skirtos atsiskaitymui su tiekėjais.

Atskaitingam asmeniui A. D. 2017 m. gegužės 31 d. UAB „Aura LT“ buvo skolinga 33402,48 Eur.IÅ¡ pateiktų UAB „Aura LT“ avanso apyskaitų (b.l. 30-35) matyti, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atsiskaitė su Å¡iais kreditoriais: UAB „Luktarna“ - 232,95 Eur, UAB „IKS forma“ - 1,20 Eur, UAB „Omnitel“ - 623,95 Eur, UAB „Ladersa“ - 349,83 Eur, UAB „DATEKS“ - 50,00 Eur, UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ - 72,94 Eur, UAB „Eurobiuras“ - 62,60 Eur, UAB „BALTIC PETROLEUM“ - 63,21 Eur, UAB „AUDIFINA“ - 1.550,00 Eur, UAB „BOIRA“ - 1.147,25 Eur, UAB „Biuro maÅ¡inos“ - 95,28 Eur, UAB „AlauÅ¡a“ - 229,08 Eur, UAB „Rivilė“ - 353,17 Eur, UAB „Service State“ - 179,10 Eur, UAB „ASPA“ - 75,72 Eur, UAB „Martonas“ - 200,00 Eur, UAB „Lukoil Baltija“ - 28,64 Eur.Pagal pateiktÄ preliminarų balansÄ už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-03-31 Bendrovė turėjo turto už 2087 Eur, iÅ¡ jo: ilgalaikis turtas - 22 Eur, trumpalaikis turtas - 2065 Eur.

Nuosavas kapitalas - (-197331) Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 199418 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 0 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 199418 Eur). IÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos 2017-03-31 dienai matyti, kad Bendrovės pardavimo pajamos sudarė 0,00 Eur, pardavimo savikaina - 0,00 Eur, nuostolis - 1042 Eur.Pagal pateiktÄ suminį skolų žiniaraÅ¡tį Bendrovės 2017-05-31 debitoriniai įsiskolinimai buvo 1939,77 Eur, iÅ¡ jų didžiausi skolininkai yra UAB „AKARA“ (kodas 300096975) - 876,10 EUR, TOK GmbH (kodas 813925828) - 312,78 EUR ir UAB „RSE AUTO“ (kodas 300118304) - 248,06 Eur, 2017-05-31 kreditoriniai reikalavimai - 151589,02 EUR. iÅ¡ jų didžiausi kreditoriai yra UAB „ALÅ ERA“ (kodas 302424285) - 126229,08 Eur ir UAB „IBRAHIM“ (kodas 111540333) - 16654,71 Eur.VÄ® „Registrų centras“ ir VÄ® „REGITRA“ 2017-06-20 duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto objektų bei transporto priemonių.

Lietuvos Respublikos CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Pagal Å¡io straipsnio pirmÄ dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmÄ ja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo atvejais.

AntrÄ ja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių. TrečiÄ ja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, tai yra operatyvaus patikrinimo pažyma, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡ai, bendrovės kasos knygos iÅ¡raÅ¡ai, raÅ¡ytinis žodinis administracinėn atsakomybėn traukiamo A.

D. ir jo atstovės paaiÅ¡kinimai teisme, patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemokÄ VMI prie FM, tai yra bÅ«dama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ . Bendrovės vadovas A. D., žinodamas apie Bendrovės sunkiÄ finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo.

Bendrovei bankroto byla buvo iškelta tik 2017 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tad atsiskaitant su kreditoriais laikotarpiu 2016 m. spalio 1 d. - 2017 m. gegužės 31 d., jai buvo privalu laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų.Bendrovės vadovas kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditoriaus teisių pažeidimu. Nuobaudos skyrimas Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ . Individualizuodamas pažeidėjui skiriamÄ nuobaudÄ teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 - ATPK 301 straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).Teismas atsižvelgdamas į pažeidimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes (tuo pačiu laikotarpiu pagal galimybes iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos įmokos buvo daromos ir VMI bei Sodrai, pusė lėšų iÅ¡ bendrovės kasos buvo nukreipiama į darbuotojų užmokestį bei apmokėjimÄ už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tikintis jos veikslo tęstinumo), į tai, kad A.

D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvina jo atsakomybę, kad pažeidimÄ pripažino ir gailisi dėl jo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nebuvimÄ duomenų, kad jis bÅ«tų buvęs anksčiau traukiamas administracinėn atsakomybėn už Å¡ios rÅ«Å¡ies pažeidimus, į pažeidėjo turtinę padėtį (Å¡iuo metu darbinių pajamų negauna, pragyvena iÅ¡ kitų Å¡eimos narių pajamų) mano, kad Å¡iuo atveju netgi minimali sankcijoje numatyta bauda neatitiktų padaryto pažeidimo pavojingumo, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir skirtina dvigubai mažesnė bauda nei sankcijos minimumas.

             Dėl nuostolių atlyginimo               VMI atstovė tiek pareiÅ¡kime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog teismui pripažinus, kad A. D. padarė Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ yra pagrindas konstatuoti, kad dėl Å¡io nusižengimo valstybė patyrė 7707,00 Eur nuostolių, bei prašė Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.              VMI pareiÅ¡kime, tiek teismo posėdžio metu buvo teigiama, jog A.

D. atliko neteisėtus veiksmus - atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemokÄ ir ne tik pirmiausiai turėjo atsiskaityti su VMI prie FM, tačiau pagal bendrovės disponuojamas ir kitiems kreditoriams paskirstytas lėšas netgi buvo pajėgi tai padaryti. Dėl kaltų A. D. veiksmų liko nepadengta mokestinė nepriemoka, kuri bÅ«tų buvusi padengta jeigu bendrovės direktorius bÅ«tų laikęsis Lietuvos Respublikos CK 6.930 1 str. numatytos kreditorių tenkinimo eilės. Nepadengta mokestinė nepriemoka vertintina kaip negautos pajamos CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, todėl valstybė patyrė turtinę žalÄ . Anot VMI, minėto nusižengimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė direktoriaus atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir direktoriaus atsakomybė.

Tai reiÅ¡kia, kad Bendrovei padengus nepriemokÄ , VMI prie FM nereikalaus iÅ¡ A. D. žalos atlyginimo už jau padengtÄ nepriemokÄ . PraÅ¡ymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.Ä®statymų leidėjas tiesiogiai nėra įtvirtinęs juridinio asmens valdymo organo nario ar vienasmenio valdymo organo atsakomybės už nesÄ Å¾iningus veiksmus juridinio asmens kreditoriams. Bet teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditorius gali reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį įmonės vadovui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisų apsaugos garantijas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-19/2012). Prastėjant įmonės finansinei būklei ir didėjant skoloms, atsiranda įmonės vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus.

Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, suponuoja, jog vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Vis tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad iÅ¡ įmonės vadovo galima reikalauti žalos tik tada, kai vadovo neteisėti veiksmai yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia visus įmonės kreditorius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-211-469/2017).

UAB „Aura LT“ yra iškelta bankroto byla, VMI nėra vienintelis bendrovės kreditorius, bendrovės nemokumas vienodai veikia visus jos kreditorius. Byloje nėra nustatyta, kad bedrovės direktoriaus veiksmai – neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskiras nuo šio juridinio asmens dalyvių turto ir nuostolių, kuriuos kreditorius patyrė dėl įmonės kaltės. Vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju VMI reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu A.

D. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliÅ¡kumo pažeidimÄ , o ne už vengimÄ ar atsisakymÄ sumokėti mokesčius. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 11 p., mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma.

Institucijos praÅ¡oma Å¡ioje byloje priteisti žala kildinama iÅ¡ mokesčių mokėtojo UAB ,,Aura LT“ mokestinės prievolės. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetÄ ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 p.). Å ios prievolės dalykas yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas.

Tuo tarpu žala – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nagrinėjamoje byloje UAB „Aura LT“ ir VMI buvo mokesčių administravimo teisinio santykio dalyviai ir jiems turi bÅ«ti taikomi mokesčius reglamentuojantys teisės aktai. Teismo vertinimu, VMI nepagrįstai tapatina UAB “Aura LT” mokestinę nepriemokÄ su turtine žala, už kuriÄ , VMI teigimu, atsakingas A. D., kaip minėtos bendrovės vadovas, nes jis padarė administracinį nusižengimÄ . Mokestinė nepriemoka nėra administracinio nusižengimo pasekmė, ji yra susidariusi iki A.

D. padaryto nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir iÅ¡ieÅ¡koma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. VMI reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-429-397/2017.; Kauno apygardos teismo 2017-05-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-345-478/2017 Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-71-337/2017).Ä®statymui aiÅ¡kiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ , siekimas Å¡iÄ nepriemokÄ iÅ¡siieÅ¡koti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo bÅ«du, todėl praÅ¡ymas dėl turtinės žalos, lygios bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui, atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, tokiu bÅ«du neužkertant kelio VMI iÅ¡siieÅ¡koti susidariusiÄ nepriemokÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (t.y. civiline tvarka).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas              n u t a r i a :           A. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti jam 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800;

LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl nuostolių priteisimo iÅ¡ A.

D., palikti nenagrinėtÄ .Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                Pavel Borkovski