58b8c19a-699a-4cbf-9cdf-023462478dea · Alytaus apylinkės teismas

? (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 3 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai S. J., jos atstovei advokato padėjėjai L. B., suinteresuotiems asmenims – A. S., R. S., S. S., S. S., T. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims – S. S., I. G., A. S., T. S., S. S., R. S., dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja patikslintu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:

1) kad G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, 2) pareiÅ¡kėja S. J. po motinos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiÅ¡kėjos S. J., tėvas A. S.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos S. J. motina G. S.. A. S. ir G. S. turėjo Å¡eÅ¡is vaikus – pareiÅ¡kėjÄ S. J., S. S., I.

G., A. S., P. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis V. S. mirties dienÄ turėjo tris vaikus - T. S., S. S. ir R. S.. Mirusieji A. S. ir G. S. testamento nepaliko. Paveldint pagal įstatymÄ , kaip mirusiųjų A. S. ir G. S. palikimas, liko namas su pastatais, esantis, (duomenys neskelbtini). Tėvui A. S. mirus, motina G. S. rÅ«pinosi ir organizavo laidotuvių apeigas, gavo laidojimo paÅ¡alpas. RÅ«pinosi daliniu tėvo kapavietės sutvarkymu. Mirus tėvui, perėmė aukščiau minėto nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ Ä¯ savo rankas, rÅ«pinosi ir kitais tėvui priklausiusiais daiktais, tame tarpe ir jo asmeniniais daiktais, t. y. tiesiog toliau gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir kaip visada dar ir bÅ«nant gyvam tėvui jais rÅ«pinosi.

Dėl Å¡ių aplinkybių nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjos motina G. S. po savo sutuoktinio A. S. (duomenys neskelbtini) mirties faktiniu valdymu priėmėjo palikimÄ . PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad mirus motinai G. S. ji broliui S. S. pagelbėjo organizuojant laidotuvių apeigas, (ji ir brolis) rÅ«pinosi tėvų kapavietės sutvarkymu ir iki Å¡iol jÄ tinkamai prižiÅ«ri. Ji taip pat prižiÅ«ri ir mirusio brolio V. S. kapavietę, kadangi nuo brolio laidotuvių momento mirusiojo brolio vaikai ja visiÅ¡kai nesirÅ«pina.

Mirus motinai pareiÅ¡kėja tuojau pat perėmė aukščiau minėto nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ Ä¯ savo rankas, ėmė rÅ«pintis ir kitais tėvams priklausiusiais daiktais, tame tarpe ir jų asmeniniais daiktais. Nurodo, kad jos brolis A. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne name, o viename iÅ¡ Å«kinių pastatų – rÅ«syje, tačiau namų priežiÅ«ra nesirÅ«pina, tai liudija kadastrinėje byloje esančios foto nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad namai yra labai apleisti.

IÅ¡ 2023-01-27 darytų nuotraukų matyti, kad vieta, kurioje gyvena jos brolis A. S. yra labai apleista ir, jeigu ji neims tolimesnių veiksmų, brolis liks benamiu. Žinodama sunkiÄ brolio A. S. situacijÄ ji pradėjo tvarkyti namų dokumentų įforminimÄ . Kadangi namų pastatai neįregistruoti, o žemės sklypas nesuformuotas, bet kada galėjo gretimų žemės sklypų savininkai žemes privatizuoti, pastatus, kurie net nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre nugriauti ir tokiu bÅ«du jos brolis A. galėjo likti visiÅ¡kai be gyvenamosios vietos.

Pažymėjo, kad brolis A. S. sutinka, jog pateiktas pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas, kÄ patvirtina pateiktas brolio A. S. paraÅ¡ytas raÅ¡tas bei pridedama video medžiaga. Nurodė, kad namai, kuriuose gyveno tėvai, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruoti VÄ® „Registrų centras“, žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, nėra suformuotas. Pažymėjo, kad visiems pareiÅ¡kėjos broliams, mirusiojo brolio V. vaikams, bei seseriai, buvo žinomas faktas apie tėvų mirtį, tačiau nė vienas iÅ¡ jų po motinos mirties nesikreipė, dėl palikimo priėmimo, kadangi jiems taip pat buvo žinoma, kad namai nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti bei suformuotas žemės sklypas, kad visas dokumentų sutvarkymas užims didelę dalį laiko, bei kainuos nemaÅ¾Ä sumÄ pinigų.

IÅ¡kart po motinos mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi VÄ® „Registrų centras“, kur jai buvo suteikta informacija dėl susidariusios situacijos. Taip pat buvo reikalinga gauti iÅ¡ archyvo dokumentus, patvirtinančius pastatų egzistavimo faktÄ . Be to, kai kuriuose dokumentuos mirusios motinos vardas buvo įraÅ¡ytas ne „G.“, o „G.“, todėl buvo reikalinga iÅ¡spręsti šį klausimÄ . Gavus minėtus dokumentus, pareiÅ¡kėja kreipė į VÄ® „Registrų centras“, kad bÅ«tų suformuota / atlikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, už kuriÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų pareiÅ¡kėja sumokėjo 250 Eur.

Taip pat buvo reikalingas liudijimas iÅ¡ notaro, kuris patvirtintų, kad ji yra įpėdinė ir gali tvarkyti palikimo priėmimui skirtus dokumentus. Už archyvo pažymÄ sumokėjo 14 Eur, už notaro liudijimÄ â€“ 30 Eur. Kadangi po tėvų mirties praėję daugiau nei trys mėnesiai, buvo reikalinga kreiptis į teismÄ , dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. PareiÅ¡kėja patyrė iÅ¡laidas už procesinių dokumentÄ parengimÄ , konsultacijas, bei atstovavimÄ (250 Eur), mokėjo žyminį mokestį (106 Eur + 2 Eur aptarnavimo mokestis).

Laiko ir kelionės iÅ¡laidų kurui net neskaičiavo. PareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė konkliudentiniais veiksmais – faktiÅ¡kai juo rÅ«pintis ir jį prižiÅ«rėti ėmė iÅ¡ karto po motinos mirties, atliekant kitus aktyvius veiksmus. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja bei jos atstovė advokato padėjėja L. B. palaikė patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ir aplinkybes nurodytas patikslintame pareiÅ¡kime. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje papildomai nurodė, kad visi suinteresuoti asmenys atsisakė G.

S. palikimo. Suinteresuotas asmuo A. S. jai yra sakęs, kad jis neturi pinigų ir nieko netvarkys, todėl ji viena ir pradėjo tvarkyti dokumentus. Nė vienas iÅ¡ suinteresuotų asmenų nesikreipė į jÄ . Nurodė, kad A. S. gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, ji bendrauja su A. S., kartais atvyksta jo aplankyti. Patvirtino, kad suinteresuotas asmuo A. S., gyvendamas toje sodyboje, sodinasi ir prižiÅ«ri daržus, jo buvusi žmona (pareiÅ¡kėjos buvusi brolienė) padeda jam – atveža maisto, iÅ¡skalbia drabužius.

Nurodė neprieÅ¡tarausianti, kad palikimÄ , likusį po motinos G. S. mirties, priimtų ji kartu su suinteresuotu asmeniu A. S. (per pusę). Jai yra žinoma, kad A. S. buvusi žmona jam padėjo įsivedant elektrÄ mirusios motinos G. S. vardu, taip pat, kad ji teikia A. S. pagalbÄ apmokant mokesčius už elektrÄ . Kitų mokesčių mokėti nereikia. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. gyvena tėvų sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime jau apie 25 metus.

Nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡siskyręs su žmona grįžo į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, ir ten gyveno kartu su motina, tvarkėsi namuose, prižiÅ«rėjo aplinkÄ , dirbo pas Å«kininkus. A. S. iki motinos mirties gyveno tuose namuose, mirus motinai liko ten gyventi ir gyvena iki Å¡iol. Nurodė, kad motinÄ G. S. globojo jo (S. S.) žmona. Motina jų namuose gyveno apie tris metus laiko, o sesuo S. J. motinos neglobojo, tik atvykdavo jos aplankyti.

Po motinos mirties brolis A. S. liko gyventi tuose namuose, juos prižiūrėjo. Brolis A. S. turi sveikatos problemų, todėl juo rūpinasi jo buvusi žmona A. S.. Brolio A. S. gyvenamoji vieta nėra deklaruota tuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nesutinka su pareiškėjos pareiškimu, nes mano, kad pareiškėja (jo sesuo) gali A. S. iškraustyti iš tų namų. Brolis gyvena ne pačiame name, bet viename iš sodybos pastatų – pirtyje. Ten jis yra pasistatęs krosnį ir gyvena jau daug metų.

Sodyba nėra pačiame kaime. Tai vienkiemis, artimiausi kaimynai gyvena už kokio kilometro, tačiau brolį A. pažįsta visi kaimo gyventojai. Nurodė, kad jis po motinos mirties nesikreipė į notarÄ dėl motinos palikimo. Suinteresuotas asmuo S. S. patvirtino nepretenduojantis į motinos palikimÄ . Sutiktų, kad pareiÅ¡kėja priimtų po motinos mirties likusį palikimÄ tik su sÄ lyga, kad neiÅ¡kraustytų iÅ¡ tų namų brolio A. S.. Pergyvena dėl brolio A., nebÅ«tų prieÅ¡taravimo jeigu ir brolis A. priimtų dalį palikimo.

Suinteresuotas T. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė nesutinkantis su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu. Teismo posėdyje nurodė, kad jo tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini) metais. VisiÅ¡kai pritarė S. S. iÅ¡sakytiems teiginiams. PaaiÅ¡kino, kad jis vaikystėje daug laiko praleido pas močiutę. Vėliau, kokius 3-4 metus, močiutę prižiÅ«rėjo S. S. žmona R. Nurodė, kad jie nuvažiuodavo močiutės aplankyti, tačiau prie jos priežiÅ«ros neprisidėjo, kadangi dėdė S. su žmona ja gerai rÅ«pinosi.

Močiutė jokių nusiskundimų neturėjo. Pas mirusio tėvo brolį A. į tÄ sodybÄ (duomenys neskelbtini), buvo nuvykęs 2022 m. vasarÄ , namuose jo nedaro, tačiau pasivaikščiojo po sodybos kiemÄ . Nurodė, kad sodyba apleista, bet dėdė A. turi sveikatos problemų. PaaiÅ¡kino, kad jis po tėvo V. mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Jo tėvas V. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo po motinos G. S. mirties, sunkiai sirgo. Tėvo brolis P. S. mirė (duomenys neskelbtini) metais, buvo vedęs, tačiau vaikų neturėjo.

Nurodė, kad jam buvo žinomas faktas, kad mirė močiutė G. S.. Jis (T. S.) po močiutės mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nemanė, kad yra kažkokio turto. Likęs turtas – namų valda bei miÅ¡kas. Nesutinka, kad palikimÄ priimtų tik pareiÅ¡kėja, nes jai priklauso tik 1/5 dalis palikimo. Jis savo palikimo dalies neatsisako, tačiau galėtų jÄ perleisti A. S.. S. S. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėja klaidingai nurodžiusi, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), negyvena A.

S.. FaktÄ , kad A. S. gyveno visÄ laikÄ toje sodyboje gali patvirtinti kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad močiutę G. S. visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo jos dėdės S. S. žmona R., ne teta S. J.. Nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja prižiÅ«rėjo G. S.. Nesutinka su pareiÅ¡kime nurodytu argumentu, kad pareiÅ¡kėja tuojau pat po motinos mirties perėmė nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ Ä¯ savo rankas. Nurodė, kad į mirusio tėčio V.

S. turtÄ ji su broliais nepretendavo. Apie tai, kad po močiutės mirties yra likęs turtas, jiems tapo žinoma prieÅ¡ pusė metų. Tai jiems pranešė teta I. G., kuri minėjo, kad po močiutės mirties liko turtas - namų valda ir miÅ¡kas. Kadangi toje, po močiutės mirties likusioje sodyboje, gyvena dėdė A., dėl to jie nesikreipė į notarÄ dėl palikimo, likusio po močiutės mirties, priėmimo. Nesutinka, kad palikimÄ priimtų tik pareiÅ¡kėja. Ji savo palikimo dalies neatsisako, nurodė, kad savo palikimo dalį ji galėtų perleisti A.

S., tačiau ne pareiÅ¡kėjai. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė nesutinkantis su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu. Teismo posėdyje nurodė, kad močiute G. S. iki jos mirties rÅ«pinosi dėdė (suinteresuotas asmuo) S. S. su žmona. Dėdė A. S. visÄ laikÄ gyveno toje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad dėdė A. visÄ laikÄ ten gyveno, gyvena ir gyvens. Nurodė, kad jis nesikreipė į notarÄ dėl palikimo, likusio po močiutės mirties, priėmimo.

Norėtų, jog turtas, likęs po močiutės mirties atitektų dėdei A., o ne tetai S. J., o jeigu taip neatsitiktų, tuomet po močiutės mirties likęs turtas turėtų atitekti dėdei S. S. ir jo žmonai, kadangi jie močiutę prižiÅ«rėjo iki pat jos mirties. Dėdė S. S. vienintelis rÅ«pinosi savo mama. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini) kaime.

Persikraustė ten gyventi, kai dar mama buvo gyva. Vėliau motinÄ reikėjo slaugyti, todėl jÄ pasiėmė brolis S. su žmona, o jis ir dabar ten gyvena. Po motinos mirties liko motinos asmeniniai daiktai – drabužiai, taip pat baldai, tačiau jų niekas nepaėmė. PaaiÅ¡kino, kad jis gyvena name, kurį persistatė iÅ¡ buvusio garažo. Jis augina daržoves, laiko triuÅ¡ius. Jis pats moka už suvartotÄ elektros energijÄ . Buvusi sutuoktinė atvažiuoja, padeda tvarkytis buityje. Motinos palikimo jis neatsisako.

Sutinka, kad pareiÅ¡kėja sutvarkytų dokumentus ir jį priregistruotų, tačiau palikimo jis neatsisako. Nesutinka, kad pareiÅ¡kėja viena priimtų palikimÄ , likusį po motinos mirties. Suinteresuotas asmuo I. G. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė sutinkanti, kad pareiÅ¡kėja (jos sesuo) S. J. tvarkytų mamos G. S. palikimÄ , dėl to patirtas iÅ¡laidas padengtų iÅ¡ jos dalies, ir likusiÄ I. G. priklausančiÄ palikimo dalį grÄ Å¾intų jai patogiu bÅ«du.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. nurodė, kad ji yra buvusi suinteresuoto asmens A. S. žmona. SÅ«nų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymu rÅ«pinasi buvusiu sutuoktiniu, nes jo sveikata labai bloga. Jai žinoma, kad pareiÅ¡kėja nori viena paveldėti turtÄ , likusį po motinos mirties. Nurodo, jog ji nori, kad A. S. liktų jam priklausanti palikimo dalis. A. S. po skyrybų grįžo gyventi į tėvų namus. PrieÅ¡ metus laiko ji sužinojo, kad jo sveikata bloga. SÅ«nų praÅ¡ymu, sutiko padėti A.

Vienas sÅ«nus įvedė elektrÄ , kitas sÅ«nus nupirko skalbimo maÅ¡inÄ . Ji aprÅ«pina jį maistu, rÅ«pinasi jo buitimi. Nurodo, kad jis augino triuÅ¡ius, augina daržus, buityje jam sunkiau sekasi tvarkytis. Ji padeda jam sutvarkyti namus. Nurodė, kad jos buvusio vyro brolis S. rÅ«pinosi motinos laidotuvėmis, o jo žmona R. prižiÅ«rėjo motinÄ . Jai Å¡ios aplinkybės žinomos iÅ¡ kaimo žmonių, sÅ«nų pasakojimų. A. S. neatsisako jam priklausančios motinos palikimo dalies, jis nori ten ir toliau gyventi.

Nurodė, kad ji apmoka už elektrÄ iÅ¡ A. S. gaunamų lėšų. Nurodė, kad nežino kaip pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ likusį po motinos mirties. Nurodė, tik tai, kad ji surado vienÄ dokumentÄ ir perdavė jį pareiÅ¡kėjai, kiti dokumentai – motinos mirties liudijimas yra pas brolį S. S.. Nurodė, kad namo bÅ«klė labai bloga. A. S. gyvena iÅ¡ garažo persistatytoje patalpoje. Ūkiu A. labai rÅ«pinasi, tačiau buityje sunkiai sekasi tvarkytis. Ji A. S. rÅ«pinasi nuo 2022 m. kovo mėnesio, ji vežioja jį pas gydytojus.

Teismas k o n s t a t u o j a : patikslintas pareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti – tenkintinas, dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad pareiÅ¡kėja S. J., po motinos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti – atmestinas.

Dėl faktinių aplinkybių Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad velionė G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), gyvendama santuokoje su A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), susilaukė šešių vaikų: S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas III-OK Nr. (duomenys neskelbtini) bei VĮ „Registrų centras“ 2022-11-18 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini).

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), gyvendamas santuokoje su G. V. susilaukė trijų vaikų: T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), kurie įtraukti suinteresuotais asmenimis, kaip mirusio V. S. pirmos eilės įpėdiniai. Nurodytos aplinkybės patvirtinamos VĮ „Registrų centras“ 2022-11-18 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini). Jų visų giminystę su motina bei tarpusavio giminystę, patvirtina aukščiau nurodyti dokumentai.

Iš Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2022-02-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl faktus patvirtinančių dokumentų bei pridėtų dokumentų – iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1973-1975 m., 1980-1980 m. ūkinių knygų bei iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-01990 m.

ūkinės knygos matosi, kad A. S. ir G. S. turėjo nekilnojamojo turto. Iš byloje, esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad G. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruotas nekilnojamasis turtas – statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2022-02-08 išrašas iš ūkinių knygų Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2022-09-07. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biuro 2022-02-02 liudijimo matosi, kad po G.

S. mirties, pareiÅ¡kėja S. J. 2021-10-22 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1 – ojo notaro biurui padavė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1 – ojo notaras 2022-02-02 iÅ¡davė liudijimÄ , kuriame nurodyta, kad G. S. įpėdinė yra dukra (pareiÅ¡kėja) S. J.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nės J. M. 2023-01-18 raÅ¡tu dėl praÅ¡ymo patvirtinama, kad G. S. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Kadangi (duomenys neskelbtini) žemės sklype esantys statiniai nėra registruoti, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu buvo atlikti Å¡ių pastatų kadastriniai matavimai, kÄ patvirtina Statinio (patalpos) kadastro duomenų nustatymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Prie 2023-01-30 patikslinto pareiÅ¡kimo pridėtas A. S. vardu suraÅ¡ytas raÅ¡tas, kuriame nurodoma: „AÅ¡ A. S., aÅ¡ gimęs (duomenys neskelbtini). Sutinku kad sesuo S. mano palikimÄ tvarkytų“ (tekstas netaisytas). 2023-01-24 į bylÄ pateiktas suinteresuoto asmens A.

S. buvusios žmonos A. S. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta: „AÅ¡ A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) su A. S. esu iÅ¡situokusi nuo (duomenys neskelbtini). Mano žiniomis jis gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Jis gyveno kartu su motina. Nuo to laiko mažai bendravome. Motinai mirus liko gyventi vienas. Pablogėjus sveikatai (tai pastebėjo kaimo gyventojai). SÅ«nų papraÅ¡yta pradėjau rÅ«pintis sveikata bei jo buitimi: apmokėjau elektros sÄ skaitas, sÅ«nus sutvarkė elektros instaliacijÄ , nupirko skalbimo maÅ¡inÄ , (kai buvo sugrįžęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini)), iÅ¡kopiau namus, registravau ir vežiojau pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų nustatyta diagnozė ir 2022 m. birželio mėnesį buvo diagnozuota alzheimerio demencijos liga.

Dabar geria vaistus, kas mėnesį konsultuojamės su gydančiu gydytoju, sutvarkiau reikiamus dokumentus gauti tremtinio pažymėjimu, kurį gavo (duomenys neskelbtini), pasirÅ«pinau „swed“ banko kortele, kuriÄ gavo (duomenys neskelbtini). Kadangi jis dalinai negeba rÅ«pintis savimi ir savo finansais, aÅ¡ jam už jo gaunamÄ pensijÄ perku drabužius, maistÄ ir kitus buitinius reikmenis. Esu sutarusi su (duomenys neskelbtini) parduotuvės pardavėjomis, kad jam bÅ«tų duodamas maistas užraÅ¡ymui, o vėliau sumoku.“ (tekstas netaisytas).

Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad G. S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po A. S. mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl Å¡iems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymÄ arba testamentÄ (1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymÄ . Ä®pėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymÄ po palikėjo mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet to nepadarė.

Taigi palikimas galėjo bÅ«ti priimtas ir faktiÅ¡kai valdant paveldimÄ turtÄ . Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. PareiÅ¡kėja nurodo, kad po palikėjo A. S. mirties, paveldėjimas į jo turtÄ atsirado G. S. palikimÄ priėmus ir faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti kaip savo turtÄ , t. y. priėmus palikėjo turtÄ , tokį, kokį jis turėjo visa apimtimi. G. S. palikimÄ priėmė iÅ¡ karto po palikėjo A.

S. mirties, ji liko toliau gyventi tame pačiame name, kurį kartu su sutuoktiniu A. S. įsigijo santuokos metu, naudojosi Å«kiniais pastatais, kiemo statiniais, namų apyvokos reikmenimis ir kitu turtu iki pat savo mirties. G. S. liko gyventi jos sutuoktiniui A. S. kartu su ja nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). G. S. per įstatymo nustatytÄ terminÄ , priėmė palikėjo turtÄ visa apimtimi, koks buvo paliktas, nes po palikėjo mirties faktiÅ¡kai jo turėtu turtu disponavo.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti palikimÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ . Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų visumos daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos motina G.

S., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėja S. J., po motinos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe.

Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis).

Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Kadangi palikėja G. S. testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymÄ (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.11 straipsnis). PareiÅ¡kėja bei suinteresuoti asmenys yra mirusios G. S. likusio turto įpėdiniai pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio l dalies l ir 2 punktai). PareiÅ¡kėja bei jos atstovė įrodinėja aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja kaip palikėjos įpėdinė pagal įstatymÄ pradėjo G.

S. turtÄ valdyti faktiÅ¡kai iÅ¡kart po jos mirties. Patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, kad mirus motinai pareiÅ¡kėja tuojau pat perėmė nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ Ä¯ savo rankas, ėmė rÅ«pintis motinai priklausiusiais asmeniniais bei kitais daiktais, taip pat pagelbėjo broliui (suinteresuotam asmeniui) S. S. organizuojant laidotuvių apeigas, rÅ«pinosi tėvų kapavietės sutvarkymu ir iki Å¡iol jÄ tinkamai kartu su broliu S. prižiÅ«ri. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. sutinka, kad pateiktas pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad visi suinteresuoti asmenys atsisakė G. S. palikimo. Patvirtino, kad A. S. gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, gyvendamas toje sodyboje, sodinasi ir prižiÅ«ri daržus. Nurodė neprieÅ¡tarausianti, kad palikimÄ , likusį po motinos G. S. mirties, priimtų ji kartu su suinteresuotu asmeniu A. S.. Patvirtino žinanti, kad A. S. buvusi žmona jam padėjo įsivedant elektrÄ mirusios motinos G. S. vardu, taip pat, kad ji teikia A. S. pagalbÄ buityje, apmokant mokesčius už elektrÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė nurodė, kad pareiÅ¡kėja po motinos G. S. mirties likusį palikimÄ priėmė pradėjusi tvarkyti dokumentus, reikalingus žemės sklypo suformavimui, pastatų registravimui, kadangi esant gyvai motinai žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, nebuvo suformuotas bei įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Nors suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio paaiÅ¡kino, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini), t. y., viename iÅ¡ Å«kinių pastatų, ten tvarkėsi iki motinos mirties, tvarkosi ir jai mirus – sodino ir sodina daržus, augino ir augina triuÅ¡ius, moka mokesčius už elektrÄ .

Buvusi sutuoktinė jam padeda tvarkytis buityje. Nurodė nesutinkantis su pateiktu patikslintu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu. Suinteresuoti asmenys S. S., T. S. S. S., R. S. patvirtino, kad A. S. gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡siskyręs su žmona grįžo gyventi į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su motina G. S., tvarkėsi namuose, prižiÅ«rėjo aplinkÄ . A. S. iki motinos mirties gyveno tuose namuose, mirus motinai liko ten gyventi ir gyvena iki Å¡iol. Jis tuose namuose gyvena jau apie 25 metus.

Nurodė nesutinkantys su pateiktu patikslintu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu. Suinteresuoti asmenys nors ir nepateikė savarankiÅ¡kų reikalavimų Å¡ioje byloje, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje iÅ¡sakė savo nuomonę dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę, turinčio fakto, nurodydami, kad pareiÅ¡kėja nepriėmė palikėjos G. S. palikimo faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, suinteresuoti asmenys nurodė visiÅ¡kai kitokias aplinkybes tvirtindami, kad palikimÄ galimai faktiniu valdymu priėmė A.

S.. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. (buvusi suinteresuoto asmens A. S. žmona) patvirtino aplinkybę, kad A. S. po skyrybų grįžo gyventi į tėvų namus ir ten gyvena iki Å¡iol. Dėl prieÅ¡ metus laiko smarkiai pablogėjusios A. S. sveikatos, sÅ«nų praÅ¡ymu, ji sutiko padėti A. Patvirtino suinteresuotų asmenų S. S., T. S., S. S., R. S. nurodytas aplinkybes, kad mirus G. S. A. S. liko toliau gyventi toje sodyboje, pagal galimybes tvarkėsi – sodino daržus, augino triuÅ¡ius, mokėjo mokesčius už elektrÄ , kÄ daro iki Å¡iol.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). Nors pareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime nurodžiusi aplinkybes, jog mirus motinai ji tuojau pat perėmė nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ Ä¯ savo rankas, ėmė rÅ«pintis motinai priklausiusiais asmeniniais bei kitais daiktais, taip pat pagelbėjo broliui (suinteresuotam asmeniui) S. S. organizuojant laidotuvių apeigas, rÅ«pinosi tėvų kapavietės sutvarkymu ir iki Å¡iol jÄ tinkamai kartu su broliu S. prižiÅ«ri, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Be to, pati pareiÅ¡kėja teismo posėdį nurodė visiÅ¡kai kitokias aplinkybes, t. y., kad po motinos mirties likusioje sodyboje gyvena suinteresuotas asmuo (brolis) A. S., kuris sodinasi ir prižiÅ«ri daržus, moka mokesčius už elektrÄ , kad jam buityje pagalbÄ bei pagalbÄ apmokant mokesčius, teikia jo buvusi žmona. Nurodė neprieÅ¡taraujanti, kad palikimÄ , likusį po G. S. mirties, priimtų ji kartu su suinteresuotu asmeniu A. S., tačiau teismui sudarius galimybę tikslinti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , to nepadarė, o palaikė 2023-01-30 pateiktÄ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ir jame iÅ¡dėstytus reikalavimus.

Nors pareiÅ¡kėjos atstovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po motinos G. S. mirties faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti, o bÅ«tent pradėjusi tvarkyti dokumentus, reikalingus žemės sklypo suformavimui, pastatų registravimui, tačiau nurodyti veiksmai nėra laikytini veiksmais, kuriais pareiÅ¡kėja perėmė po motinos mirties likusį turtÄ ir pradėjo jį valdyti. Tiek pati pareiÅ¡kėja, tiek teisme apklausti suinteresuoti asmenys bei liudytoja nurodė, kad bÅ«tent suinteresuotas asmuo A.

S. po santuokos nutraukimo grįžęs į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su motina G. S., tvarkėsi namuose, prižiÅ«rėjo aplinkÄ , mokėjo mokesčius už elektrÄ . Mirus motinai jis liko gyventi ir iki Å¡iol gyvena motinai priklausiusioje sodyboje, po motinos mirties faktiÅ¡kai jos turėtu turtu disponuoja. Nors pareiÅ¡kėjos atstovė nurodžiusi, kad suinteresuotas asmuo A. S. naudojasi tik Å«kinio pastato dalimi, o namais nesirÅ«pina, kÄ patvirtina foto nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, kad namas griÅ«na, tačiau visi nurodyti apklausti asmenys patvirtino aplinkybę, kad A.

S. iki motinos mirties gyveno motinai priklausančioje sodyboje, ir po motinos mirties liko toliau gyventi toje sodyboje, sodina daržus, augina triuÅ¡ius, moka mokesčiu už elektrÄ , kas patvirtina, kad A. S. pagal iÅ¡gales tvarko turtÄ , juo naudojasi kaip savu, moka už jį mokesčius. Nors pareiÅ¡kėjos atlikti veiksmai, siekiant suformuoti žemės sklypÄ , kuriame stovi statiniai, bei įteisinti statinius, rodo jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , tačiau iÅ¡ aukščiau nurodytų Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir kitų byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėja nepradėjo valdyti palikėjos turto kaip savo.

Taigi, pareiÅ¡kėjos nurodyti veiksmai nepatvirtina palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, fakto po motinos G. S. mirties. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimÄ , atsiradusį po G. S. mirties, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , t. y., kad ji po motinos G. S., mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų Pareiškėja prašo iš suinteresuotų asmenų priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai, kurias sudaro žyminis mokestis, išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika.

Paprastai tai yra vienaÅ¡alė teisena, kai nėra prieÅ¡ingų interesų turinčių Å¡alių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Å iuo nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys S. S., A. S., T. S., S. S. bei R. S. nors ir nepateikė savarankiÅ¡kų reikalavimų Å¡ioje byloje, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje jie iÅ¡sakė savo nuomonę dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę, turinčio fakto, nurodydami, kad pareiÅ¡kėja nepriėmė palikėjos G. S. palikimo faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, suinteresuoti asmenys nurodė visiÅ¡kai kitokias aplinkybes, tvirtindami, kad palikimÄ galimai faktiniu valdymu priėmė A.

S.. Kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris sukeltų jai teisinius padarinius nepatenkintas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas. CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 93,64 Eur, kurios priteisiamos iš pareiškėjos valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atleista 50 proc. (VGTP sprendimas Nr. (8.2Mr)ATS-C-2023-00437), iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistina 46,82 Eur suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A.

S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 46,82 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 82 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5662, mokėjimo paskirtį – iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Mokėjimus patvirtinančius dokumentus bÅ«tina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų raÅ¡tinę (AuÅ¡ros g. 15, Varėna, 111 kab.). Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose. Teisėja Loreta Janiulytė