58b848d6-b1a3-4e5d-92ba-bf9691cbe3eb · Panevėžio apygardos teismas

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla Nr             Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-719/2017             Proceso Nr. 1-01-1-09189-2016-9             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.3. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 21 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam A.

N.,gynėjams advokatams Justinui Stauskui, Raimondui Kurkliečiui, Arnoldui Å ukaičiui, Eligijai Norkienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. B., R. J., A. N. ir J. Z. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams; R. J. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams;A.

N. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 6 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams;J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams.Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas D.

K., tačiau apeliaciniai skundai dėl to nebuvo paduoti.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasnustatė: R. B., R. J., A. N. ir J. Z. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje kaip: organizatoriai A. N. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, vykdytojai J. Z., R. J. ir R. B., padėjėjas D. K., 2016 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), organizatoriui A. N. pasiÅ«lius vykdytojams J. Z., R. J. ir R. B. apiplėšti juvelyrinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir už tai gauti atlygį, jiems sutikus, 2016 m. vasario 24 d. organizatoriui A.

N. nupirkus autobuso bilietus į (duomenys neskelbtini) ir įsodinus į autobusÄ vykdytojÄ J. Z. su kitu organizatoriaus A. N. surastu vykdytoju R. B., atvyko į (duomenys neskelbtini), kur vykdytojus J. Z. ir R. B. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje pasitiko asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, kurį atvežė padėjėjas D. K. (su kuriuo buvo iÅ¡ anksto susitarta, kad jis automobiliu vežios juos po (duomenys neskelbtini), paims atvykusius nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus, pristatys juos į nusikaltimo darymo vietÄ bei paims iÅ¡ jos); asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, palydėjo vykdytojus J.

Z. ir R. B. iki nusikaltimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur jau buvo vykdytojas R. J.; organizatorius A. N. surinko mobiliojo ryÅ¡io telefonus iÅ¡ vykdytojų R. B. ir R. J.; asmuo, kurio atžvilgiu pristatė nusikaltimo įrankius, kurie buvo rankinėje, jÄ perdavė organizatoriui A. N., kuris visiems trims vykdytojams iÅ¡dalino medicinines apsaugines kaukes, pirÅ¡tines, vykdytojui R. J. padavė ginklÄ , o vykdytojams J. Z. ir R. B. po plaktukÄ ir paaiÅ¡kino, kad po organizatoriaus A. N. parodyto ženklo – pakeltos rankos – vykdytojas R.

J. turi su ginklu įeiti į juvelyrinių dirbinių parduotuvę pirmas, o vykdytojai J. Z. ir R. B. įeiti iÅ¡ paskos; vykdytojams J. Z., R. J. ir R. B. 2016 m. vasario 24 d. 15.13 val. įsibrovus į UAB (duomenys neskelbtini) juvelyrinių dirbinių parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), vykdytojui R. J. grasinant panaudoti ginklÄ prieÅ¡ pardavėjÄ V. V., panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir taip atimant galimybę jai prieÅ¡intis (vykdytojui R. J. prispaudus nukentėjusiÄ jÄ ranka), vykdytojams J.

Z. su R. B. daužant vitrinas plaktukais, sugadino bendros 1330 eurų vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ (vitrinas) ir pagrobė bendros 4968,83 euro vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtÄ (juvelyrinius gaminius), kurį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam, organizatoriaus A. N. nurodytam asmeniui. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Nuteistasis cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir teigia, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir davė nuoseklius parodymus.

Nurodo, jog nusikaltimÄ jis sutiko padaryti jau bÅ«damas (duomenys neskelbtini) ir nenumatęs tokio savo elgesio pasekmių, sulaikymo metu jis dirbo statybose pagal verslo liudijimÄ ir jau yra praleidęs nemažai laiko laisvės atėmimo vietoje (nuo 2016 m. birželio 21 d.) bei supratęs, kad darydamas nusikaltimÄ pasielgė blogai. Kartu nuteistasis R. B. nurodo, kad iÅ¡ jo priteistas nemažas civilinis ieÅ¡kinys, kurį jis greičiau atlygintų bÅ«damas laisvėje. Atsižvelgdamas į tai nuteistasis R. B. mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtų aplinkybių, todėl paskyrė jam per griežtÄ bausmę.Nuteistasis R.

J. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Jis cituoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, dėsto apie teisingumo principÄ , apeliacinio proceso paskirtį, nuosprendžių teisėtumÄ , bausmių skyrimÄ ir jų paskirtį. Nuteistasis R. J. teigia, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to labai gailisi.

Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o perkvalifikuoti jo vaidmenį iÅ¡ organizatoriaus į padėjėjo ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Jis cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir nurodo, kad jis prisipažino savo kaltę bei iÅ¡samiai paaiÅ¡kino apie savo vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ . Apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi neriÅ¡liais ir melagingais nuteistojo J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes per apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Taip pat negalima remtis nuteistojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes šis nuteistasis apkalbėjo jį iš pykčio ir keršto, o taip pat jis parodymus davė dėl policijos pareigūnų daryto poveikio. Be to, nuteistasis A. N. mano, kad nuteistojo R. J. parodymai taip pat melagingi dėl jam nežinomų priežasčių – jo nurodytos atvykimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybės yra abejotinos, jo nurodytos susipažinimo su nuteistuoju J. Z. aplinkybės skiriasi nuo nuteistojo J. Z. nurodytų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp minėtų nuteistųjų parodymų, todėl neteisingai įvertino bylos aplinkybes. Apibendrindamas tai nuteistasis A. N. tvirtina, kad nusikalstamÄ veikÄ organizavo ne jis, o asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, kuris Å¡iuo metu atlieka bausmę užsienyje už tokiÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , o jis prie nusikaltimo prisidėjo tik tiek, kiek buvo papraÅ¡ytas asmens, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta. Atsižvelgdamas į tai nuteistasis A.

N. mano, kad jo veika atitinka padėjėjo vaidmenį, todėl pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , neteisingai nustatė jo vaidmenį nusikalstamoje veikoje ir paskyrė jam per griežtÄ bausmę. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. praÅ¡o perkvalifikuoti veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Jis cituoja skundžiamÄ nuosprendį, nukentėjusiosios parodymus ir teigia, kad prieÅ¡ nusikaltimÄ jie nieko iÅ¡ anksto neplanavo, nes nusikaltimo vietoje nežinojo kur ir kas padėta, kurias vitrinas reikia daužyti, kur sudėtas auksas.

Nuteistojo J. Z. teigimu, vien tik dėl to, kad asmenys kurį laikÄ buvo pažįstami ir bendravo tarpusavyje telefonu, negali bÅ«ti laikoma organizuota grupe. Taip pat nuteistasis J. Z. nurodo, kad nukentėjusioji nematė, kad jai grasinama ginklu, apie ginklo imitacijÄ ji sužinojo tik iÅ¡ jo ir kitų nuteistųjų parodymų, todėl ginklo imitacija negalėjo turėti įtakos nukentėjusiosios bauginimui ir jų veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kartu nuteistasis J. Z. teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, pasižada atlikęs bausmę atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , keisti gyvenimo bÅ«dÄ , mokytis ir dirbti.Teismo posėdyje nuteistasis A.

N. ir gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė skundus atmesti.Nuteistojo J. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, kitų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Visi nuteistieji nesutinka su jiems paskirtų bausmių griežtumu, papildomai nuteistasis A.

N. ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, o nuteistasis J. Z. – veikos kvalifikacijÄ , todėl kitoje dalyje apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo netikrina.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas skundÄ , aukÅ¡tesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).Dėl organizuotos grupės požymio ir nuteistojo A. N. vaidmensNuteistasis J. Z. nesutinka su visiems nuteistiesiems inkriminuotu BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytu plėšimÄ kvalifikuojančiu požymiu – veikos padarymu veikiant organizuotoje grupėje – teigdamas, kad prieÅ¡ nusikaltimÄ jie nieko iÅ¡ anksto neplanavo, nes nusikaltimo vietoje nežinojo kur ir kas padėta, kurias vitrinas reikia daužyti, kur sudėtas auksas, o vien tik kitų bendrininkų pažinojimas ir bendravimas su jais telefonu negali bÅ«ti laikoma organizuota grupe.

Nuteistasis A. N. iÅ¡ esmės neginčija plėšimÄ kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės, tačiau nesutinka tik su jo kaip organizatoriaus vaidmens kvalifikavimu ir praÅ¡o jo vaidmenį kvalifikuoti kaip padėjėjo.BK 24 straipsnio 4, 6 dalyse ir 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį; organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs; padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.Organizuotos grupės subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais. Å ioje byloje aktualu yra tai, kad įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai yra iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ .Nėra pagrindo sutikti su apelianto J. Z. teiginiu, jog nuteistųjų veikoje nėra įrodytas organizuotos grupės požymis. Savo skunde nuteistasis J. Z. nepagrįstai teigia, kad nuteistieji nesuprato veikę organizuotoje grupėje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistųjų veikimo organizuota grupe.IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje patikrintų duomenų matyti, kad asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, paskambino nuteistajam A. N. ir pasiÅ«lė jam apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę, susirasti bendrininkus. Nuteistasis A. N. tÄ pačiÄ dienÄ susitiko su R.

B. ir pasiÅ«lė jam dalyvauti nusikaltime. Nuteistasis R. B. sutiko ir pasiÅ«lė prie jų prisijungti nuteistajam J. Z., kuris taip pat sutiko dalyvauti nusikaltimo padaryme. Nuteistasis A. N. paskambino asmeniui, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta ir pasakė, kad surado daugiau asmenų, norinčių dalyvauti nusikaltimo padaryme. Vėliau nuteistasis A. N. kartu su draugu nuvežė nuteistuosius R. B. ir J. Z. į autobusų stotį, kad Å¡ie autobusu nuvyktų į (duomenys neskelbtini) nusikaltimui daryti. NuteistÄ jį A.

N. pasiėmė asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, kartu su juo buvo nuteistasis R. J.. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, nuteistiesiems A. N. ir R. J. parodė parduotuvę, kuriÄ reikės apiplėšti, paaiÅ¡kino kam ir kÄ reikės daryti. Asmuo, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, davė įrankius, Å¡aunamojo ginklo imitacijÄ . Nuteistasis A. N. davė ženklÄ (iÅ¡eidamas iÅ¡ prieÅ¡ais parduotuvę esančio pastato ir kalbėdamas telefonu), kad juvelyrinėje parduotuvėje nėra žmonių, o tuo metu nuteistieji R.

B., R. J. ir J. Z. įbėgo į parduotuvę ir nuteistajam R. J. grasinant Å¡aunamojo ginklo imitacija, apiplėšė parduotuvę.Ä®vertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus visų bendrininkų organizuotus, koordinuotus ir suderintus veiksmus apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai, nei savo apeliaciniame skunde teisia nuteistasis J. Z., aptariamas nusikaltimas buvo iÅ¡ anksto suplanuotas, nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis, veikė pagal aptartÄ nusikalstamos veikos planÄ (nuteistasis A.

N. stebės parduotuvę ir duos visų sutartÄ ir aiÅ¡kų ženklÄ , kada parduotuvėje nebus žmonių; nuteistasis R. J. grasins pardavėjai Å¡aunamojo ginklo imitacija ir taip atims jai galimybę prieÅ¡intis; nuteistieji R. B. ir J. Z. jiems duotais plaktukais daužys parduotuvės vitrinas ir surinks juvelyrinius dirbinius ir kt.) ir įgyvendino visus jų tarpusavyje aptarto nusikaltimo požymius. Tik vieno iÅ¡ nuteistųjų – nuteistojo D. K. – vaidmuo buvo antraeilis, jo veiksmai iÅ¡ esmės apsiribojo automobilio vairavimu ir nuteistųjų vežiojimu, jis į parduotuvę įsibrovęs nebuvo, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurto nenaudojo.Tai, kad nusikaltimo vietoje nusikaltimo vykdytojai nežinojo kur ir kas padėta, kurias vitrinas reikia daužyti, kur sudėtas auksas, neeliminuoja organizuotos grupės požymio, nes, kaip jau buvo paminėta pirmiau, organizuotos grupės inkriminavimui nėra bÅ«tinas iÅ¡samus visų nusikaltimo padarymo detalių aptarimas ir tiesioginis visų bendrininkų pritarimas joms.

Svarbu yra tai, jog visi bendrininkai, kiekvienas prisidėdamas konkrečiais savo veiksmais, sutaria siekti bendro tikslo. Tai Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra įrodyta visiÅ¡kai.Taigi, iÅ¡ aukščiau aptartų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, jog visi nuteistieji neabejotinai suvokė dalyvaujantys bendroje nusikalstamoje veikoje, suprato prisidedantys prie bendro nusikalstamos veikos plano – pagrobti svetimÄ turtÄ , ir kiekvieno iÅ¡ jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi kitų bendrininkų veiksmams. Bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų skaičius, vaidmenų ir funkcijų pasidalijimas, atlikti skirtingi objektyvieji veiksmai, Å¡iuo atveju atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje organizuotai grupei keliamas sÄ lygas, todėl aptariamoje nusikalstamoje veikoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė organizuotos grupės požymį.

Pirmiau paminėti nuteistojo A. N. atlikti veiksmai – asmens, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, pasiÅ«lymu surado nusikalstamos veikos vykdytojus, organizavo jų nuvykimÄ Ä¯ kitÄ miestÄ nusikaltimui daryti (nuvežė iki autobusų stoties sutartu laiku ir kt.), prieÅ¡ nusikaltimÄ apžiÅ«rėjo apiplėšimui parinktÄ parduotuvę, stebėjo jÄ , davė kitiems bendrininkams ženklÄ pradėti įgyvendinti visų jų aptartÄ planÄ , pats tiesiogiai įgyvendinant objektyviuosius plėšimo požymius nedalyvavo ir kt. laikytini organizuotos grupės subÅ«rimu, jos narių veiksmų koordinavimu ir vadovavimu jiems.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apraÅ¡ytas nuteistojo A. N. elgesys atitinka ne nusikalstamos veikos padėjėjo, o jos organizatoriaus apibrėžimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad parduotuvės apiplėšimo organizatorius, be kita ko, buvo nuteistasis A. N..Atsižvelgiant į tai, keisti skundžiamÄ nuosprendį paÅ¡alinant plėšimÄ kvalifikuojantį požymį – veikos padarymÄ veikiant organizuotoje grupėje, o taip pat perkvalifikuojant nuteistojo A.

N. vaidmenį iÅ¡ organizatoriaus į padėjėjÄ , nėra jokio pagrindo.Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalįNuteistasis J. Z. su veikos kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį taip pat nesutinka manydamas, kad nukentėjusioji nematė ir nežinojo, kad jai grasinama ginklu, todėl ginklo imitacijos panaudojimas negalėjo turėti įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris apiplėšė (pagrobė svetimÄ turtÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis) panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ <...> arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Akivaizdu, kad BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, taip pat ir panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , veikiant organizuotoje grupėje ir kt. Å io nusikaltimo sudėčiai konstatuoti pakanka bent vienos iÅ¡ paminėtų alternatyvių veikų, todėl esant įrodytai bent vienai iÅ¡ jų, asmenų veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo J. Z. apeliacinio skundo argumentu, jog ginklo imitacijos panaudojimas negalėjo turėti įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

PlėšimÄ kvalifikuojančiam požymiui – Å¡aunamojo ginklo panaudojimui – inkriminuoti yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos: Å¡aunamasis ginklas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu turi bÅ«ti panaudotas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistieji plėšimo metu kaip psichinio smurto priemonę panaudojo žaislinį pistoletÄ , pagamintÄ iÅ¡ plastmasės, kuris plėšimo metu sulūžo ir kuris pagal galiojančius teisės aktus nėra priskiriamas nei Å¡aunamiesiems, nei neÅ¡aunamiesiems ginklams, nei sprogmenims ar kitiems specialiai žmogui žaloti pritaikytiems daiktams, jis nebuvo tinkamas naudoti pagal Å¡aunamojo ginklo paskirtį (1 t., 18–35 b. l. ir kt.).

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ minėtų daiktų imitacijos panaudojimas nesudaro BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio. Å iuo konkrečiu atveju nesant vienos iÅ¡ pirmiau paminėtų bÅ«tinų sÄ lygų – panaudota Å¡aunamojo ginklo imitacija nebuvo tinkama naudoti pagal paskirtį – pirmosios instancijos teismas negalėjo inkriminuoti nuteistiesiems aptariamo plėšimÄ kvalifikuojančio požymio – Å¡aunamojo ginklo panaudojimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas iÅ¡ jo paÅ¡alinant aplinkybę, kad visi nuteistieji plėšimÄ padarė panaudodami Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nes minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka nustatytų bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu).Nepaisant to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, Å¡ioje byloje buvo įrodytas kitas plėšimÄ kvalifikuojantis požymis – plėšimo padarymas veikiant organizuotoje grupėje, todėl vien tik Å¡ios aplinkybės pakanka nuteistųjų veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.Tokiu bÅ«du paÅ¡alinus iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio vienÄ plėšimÄ kvalifikuojantį požymį – Å¡aunamojo ginklo panaudojimÄ , tačiau paliekant kitÄ požymį – plėšimo padarymÄ veikiant organizuotoje grupėje, perkvalifikuoti nuteistųjų padarytÄ veikÄ taip, kaip savo apeliaciniame skunde praÅ¡o nuteistasis J.

Z., nėra teisinio pagrindo.Dėl bausmių skyrimoBK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų.BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei jÄ sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio; jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymuose nustatyta tvarka, vėl padaręs tyčinį nusikaltimÄ , yra laikomas recidyvistu. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė recidyvistas.Susipažinus su apeliaciniais skundais, skundžiamu nuosprendžiu ir visais byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog individualizuodamas visų nuteistųjų atsakomybę pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis iÅ¡ esmės įvertino tinkamai.

Skirdamas bausmes apeliantams pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas vienas, tyčinis, sunkus nusikaltimas), į vienÄ jų visų atsakomybę lengvinančia aplinkybę, taip pat tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes (anksčiau teisti, teistumai neiÅ¡nykę; administracine tvarka bausti; nusikaltimo padarymo metu nedirbo; neregistruoti psichoneurologinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje). Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, nuteistųjų asmenybes ir kitus svarbius duomenis matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmių skyrimÄ reglamentuojančių teisės normų, nuteistiesiems R.

B., R. J. ir J. Z. pagrįstai paskyrė bausmes, Å¡velnesnes už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurį, o papildomai įvertinęs nuteistojo A. N. vaidmenį nusikaltimo padaryme ir tai, jog naujÄ nusikaltimÄ jis padarė neatlikęs ankstesniu nusprendžiu jam paskirtos bausmės, Å¡iam nuteistajam paskyrė bausmę, atitinkančiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Subendrindamas nuteistajam A. N. skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pirmosios instancijos teismas BK reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistieji R. B., A. N. ir J. Z. yra recidyvistai, nes naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė turėdami teistumus už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, kuriuos jie padarė bÅ«dami pilnamečiais, o tai apylinkės teismas turėjo pripažinti Å¡ių apeliantų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir atsižvelgti į jÄ skirdamas nuteistiesiems R. B., A. N. ir J. Z. bausmes (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

BPK 320 straipsnio 4 dalis leidžia apeliacinės instancijos teismui pabloginti nuteistojo padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Todėl Å¡ioje byloje esant tik nuteistųjų skundams apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti Å¡ios minėtų apeliantų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgti į jÄ ir dėl to keisti skundžiamÄ nuosprendį bei pabloginti nuteistųjų R. B., A. N. ir J. Z. padėtį sugriežtindamas jiems paskirtas bausmes.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, Å¡velnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmių tikslai – tik pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių realus vykdymas padės sulaikyti nuteistuosius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Ä®vertinusi tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra teisingos, jos atitinka nuteistųjų asmenybes, jų padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei prieÅ¡ingai, nei mano nuteistieji, nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl net ir paÅ¡alinus vienÄ veikÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę, keisti bausmes nuteistiesiems apeliacinių skundų motyvais nėra jokio pagrindo.Nuteistasis A. N. savo apeliaciniame skunde kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistųjų R.

B., R. J. ir J. Z. parodymų. Tačiau įtikinamų ir objektyvių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų galima abejoti minėtais parodymais, apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. nenurodė. Visi Å¡ioje byloje surinkti įrodymai buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patikrino įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumÄ .

Todėl abejoti įrodymais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nėra jokio pagrindo. Kiti pirmiau neaptarti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, subjektyvÅ«s pasvarstymai ir prielaidos (apie nusikaltimo padarymÄ nenumačius tokio elgesio pasekmių; apie užsiėmimÄ sulaikymo metu; apie laisvės atėmimo vietoje praleistÄ laikÄ ; apie galimybę laisvėje greičiau atlyginti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį; apie pažadus atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , keisti gyvenimo bÅ«dÄ , mokytis, dirbti ir kt.) nėra esminės, jos nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmių už jas paskyrimui esminės įtakos neturi, todėl atsižvelgti į jas ir remiantis jomis keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,nutaria:Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti – paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio aplinkybę, jog nusikalstama veika buvo padaryta panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuteistųjų R.

B., R. J. ir A. N. apeliacinius skundus atmesti.Kolegijos pirmininkas              Artūras RidikasTeisėjai              Donatas Jatužis             Jolanta Raščiuvienė