Legislator Case Law & Legislation
58b7d219-1548-4fd2-bb59-e9287c1a4b1c AI generated

58b7d219-1548-4fd2-bb59-e9287c1a4b1c · Kauno apygardos teismas

Case Number 58b7d219-1548-4fd2-bb59-e9287c1a4b1c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu K. U. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 200 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimu už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 4 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitÄ transporto priemonę, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ per pėsčiųjų perėjÄ . Nutarime nurodoma, kad Å¡iais savo veiksmais K. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto reikalavimus.

Legislator headnote

AI generated

58b7d219-1548-4fd2-bb59-e9287c1a4b1c · Kauno apygardos teismas: Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mai 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė, motyvavo tuo, jog byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. U. nutarime nurodytu laiku ir vietoje, lenkė kitÄ transporto priemonę, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ per pėsčiųjų perėjÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-346-317/2019

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00040-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo K. U. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu K. U. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 200 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimu už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 4 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitÄ transporto priemonę, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ per pėsčiųjų perėjÄ . Nutarime nurodoma, kad Å¡iais savo veiksmais K. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mai 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė, motyvavo tuo, jog byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. U. nutarime nurodytu laiku ir vietoje, lenkė kitÄ transporto priemonę, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ per pėsčiųjų perėjÄ .

3. Apeliaciniame skunde Institucijos virÅ¡ininkas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimÄ panaikinti ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimÄ nepakeistÄ arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Institucijos virÅ¡ininko manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , pilnai neįvertino byloje surinktų įrodymų. Skunde pažymima, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Vaizdo įraÅ¡e matoma kaip buvo aplenkiama kita transporto priemonė. Teismas nepagrįstai pirmenybę teikė pažeidėjo argumentams, neatsižvelgė į pareigÅ«no, užfiksavusio nusižengimÄ , parodymus. Padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nutarimo panaikinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ K. U. praÅ¡o Institucijos virÅ¡ininko apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos virÅ¡ininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo iÅ¡vadų, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka K. U. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, Institucijos virÅ¡ininko apeliacinio skundo argumentus, Å¡iuo atveju visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog K. U. 2018 m. lapkričio 4 d. 22.00 val. (bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme nustatyta, kad Institucijos protokole ir nutarime nurodytas klaidingas K. U. inkriminuoto pažeidimo padarymo laikas - 10.00 val.) (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitÄ transporto priemonę, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ per pėsčiųjų perėjÄ , t. y., kad K. U. bÅ«tų padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

9. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, iÅ¡samiai motyvavo, kodėl nesiremia policijos pareigÅ«nų B. N. ir E. S. teisme duotais parodymais, bei kodėl byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, padarytas tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nepagrindžia fakto, kad K. U. 2018 m. lapkričio 4 d. 22.00 val., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitÄ transporto priemonę, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ per pėsčiųjų perėjÄ . Pažymėtina, jog Institucijos virÅ¡ininko apeliaciniame skunde apylinkės teismo nurodyti motyvai nėra analizuojami, konkretÅ«s argumentai, kurie Institucijai neleidžia sutikti su teismo manymu, jog tiek policijos pareigÅ«nų parodymai, tiek vaizdo įraÅ¡as, padarytas tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, vertinant juos kartu, K. U. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepatvirtina, nepateikta. Apygardos teismo nuomone, Institucijos virÅ¡ininko apeliacinis skundas yra absoliučiai nemotyvuotas, jame apsiribota tik deklaratyviu konstatavimu, jog administracinio nusižengimo bylos teisena buvo Å¡iuo atveju buvo nutraukta nepagrįstai, pilnai neįvertinus byloje surinktų įrodymų. Akivaizdu, kad tokie apeliacinio skundo argumentai skundžiamoje nutartyje padarytos galutinės iÅ¡vados ir jÄ pagrindžiančių motyvų paneigti negali. Tuo tarpu savo iniciatyva apygardos teismas jokių apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo klaidų nenustatė.

10. Apygardos teismas, peržiÅ«rėjęs byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, konstatuoja, jog Å¡is vaizdo įraÅ¡as yra visiÅ¡kai neinformatyvus ir K. U. nurodytų teiginių, kad jis 2018 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini), 22.00 val. lenkimo manevro, iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ per pėsčiųjų perėjÄ , neatliko, niekaip nepaneigia. Å is vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ esmės patvirtina tik tai, kad 2018 m. lapkričio 4 d. 22.00 val. (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini) g. judėjo dvi transporto priemonės – pirma, Å¡viesios spalvos automobilis, kiek vėliau, tamsios spalvos automobilis. Kad vaizdo įraÅ¡e matomÄ Å¡viesios spalvos transporto priemonę tuo metu vairavo jis pats, K. U. neneigė. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, pats lenkimo faktas Å¡iame vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuotas, t. y. nematoma, kaip Å¡viesus automobilis susigretintų su tamsios spalvos automobiliu ir atliktų lenkimo manevrÄ . Taip pat visiÅ¡kai pritartina apylinkės teismui, kad vaizdo įraÅ¡e nematyti ir iÅ¡tisinės horizontaliosios kelio ženklinimo linijos, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, ar kokių kitų objektų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad K. U. vairuotas automobilis judėjo ne savo, o prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje. Palyginęs abiejų vaizdo įraÅ¡e matomų automobilių važiavimo trajektorijas, apylinkės teismas taip pat visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, jog K. U. vairuotas automobilis juda aiÅ¡kiai kairiau, nei paskui jį važiuojantis tamsios spalvos automobilis. Taigi, akivaizdu, kad aptariamame vaizdo įraÅ¡e jokių duomenų, kurie patvirtintų Institucijos nutarime padarytas iÅ¡vadas dėl K. U. kaltės, nėra.

11. AukÅ¡tesnės instancijos teismas taip pat negali nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vadomis, padarytomis įvertinus policijos pareigÅ«nų E. S. ir B. N. parodymų patikimumÄ ir jų pakankamumÄ K. U. kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teisme apklausti abu policijos pareigÅ«nai tvirtino, kad matė, kaip K. U. vairuotas automobilis „Audi“ lenkė automobilį „BMW“ ir pėsčiųjų perėjÄ kirto vis dar įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tačiau apylinkės teismas tokius liudytojų parodymus vertino kritiÅ¡kai.

Teismas pažymėjo, jog policijos pareigÅ«nai įvykį stebėjo tamsiu paros metu, sėdėdami automobilyje, kuris stovėjo nuoÅ¡aliai ir pakankamai dideliu atstumu nuo gatvės, kuria judėjo K. U. vairuotas automobilis, gatvę matė iÅ¡ Å¡ono. Gatvės bei jos važiuojamos dalies ženklinimo matomumÄ taip pat akivaizdžiai ribojo deÅ¡inėje pusėje stovintis kioskelis bei prieÅ¡ais esantis kelių metrų aukščio reklaminis stendas. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendė, jog policijos pareigÅ«nai, stebėdami aplinkÄ be jokių specialių priemonių, galėjo sÄ Å¾iningai klysti, vertindami K.

U. padėtį kelyje, t. y. buvimÄ prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, juo labiau, turint galvoje tai, kad, kaip patvirtino ir patys pareigÅ«nai (duomenys neskelbtini) g. vienos eismo krypties plotis toje vietoje yra pakankamas tam, kad vienoje eismo juostoje iÅ¡sitektų ir du ta pačia kryptimi judantys automobiliai. Be to, apylinkės teismas taip pat nurodė, jog policijos pareigÅ«nų duoti parodymai yra prieÅ¡taringi, kadangi pareigÅ«nas B. N., apklausiamas teisme, dalį aplinkybių prisiminė idealiai, pavyzdžiui, matytÄ ir kirstÄ iÅ¡tisinę horizontaliÄ jÄ linijÄ , tuo tarpu kitas aplinkybes teigė užmiršęs dėl didelio laiko tarpo nuo praėjusio įvykio, pavyzdžiui neprisiminė kokiu atstumu stovėjo automobilis nuo gatvės, kai jis pamatė pažeidimÄ , ar pažeidimÄ jis matė stovėdamas prie automobilio, ar bÅ«damas automobilio viduje.

E. S. teigė prisimenantis, kad matė, kaip iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ automobilis lenkė automobilį „BMW“, tačiau neprisiminė, kas iÅ¡ jų nuėjo prie sustabdyto K. U. automobilio, kas rašė protokolÄ ir t. t. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, jog abiejų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taraujantys tarpusavyje, kadangi B. N. kategoriÅ¡kai teigė iÅ¡ savo stebėjimo vietos matęs horizontalųjį kelio ženklinimÄ , kai tuo tarpu B. S. teigė, kad to matyti nebuvo įmanoma.

12. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgęs į K. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laikÄ , policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, kuriame jie stebėjo (duomenys neskelbtini) g. judančias transporto priemones, buvimo vietÄ , atstumÄ nuo Å¡ios vietos iki pėsčiųjų perėjos, tai, kad prieÅ¡ais policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį stovėjo dviejų aukÅ¡tų pastatas, gatvės matomumÄ ribojo ir kioskelis bei reklaminis stendas, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai suabejojo policijos pareigÅ«nų galimybe teisingai įvertinti K. U. automobilio padėtį kelyje. Pagrįstai suabejota ir liudytojų E. S. ir B. N. parodymų patikimumu. IÅ¡ tiesų, atrodo pakankamai keista, kad policijos pareigÅ«nai, apklausiami teisme, nurodė gerai pamenantys tas aplinkybes, kurios patvirtina K. U. kaltę dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymo, taigi, atitinkamai ir suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo pagrįstumÄ , tačiau neprisiminė tam tikrų kitų aplinkybių, kurios esminės reikÅ¡mės sprendžiant K. U. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimÄ neturi. Kad bent jau vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų - B. N. galėjo duoti nevisiÅ¡kai objektyvius parodymus, o, tokius kurie bÅ«tų vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, neabejotinai patvirtina ir ta aplinkybė, kad B. N. apklausiamas kategoriÅ¡kai tvirtino, jog, bÅ«damas tarnybiniame automobilyje, matė iÅ¡tisinę horizontaliÄ jÄ Å¾enklinimo linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingas eismo juostas (duomenys neskelbtini) g., kai tuo tarpu kartu su juo buvęs kolega E. S. nurodė, kad matyti kelio ženklinimÄ iÅ¡ tos vietos, kur stovėjo tarnybinis automobilis, buvo neįmanoma.

13. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad, nors byloje ir yra pateikti du tarnybiniai praneÅ¡imai, suraÅ¡yti E. S. ir B. N., bei įvykio vietos schema, tačiau Å¡ie raÅ¡ytiniai duomenys iÅ¡vados, jog policijos pareigÅ«nai galėjo sÄ Å¾iningai klysti, vertindami K. U. padėtį kelyje, t. y. buvimÄ prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, nepaneigia. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tarnybiniai praneÅ¡imai yra suraÅ¡yti skirtingu metu – B. N. tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas 2018 m. lapkričio 4 d., o E. S. – 2018 m. gruodžio 4 d. (prieÅ¡ pat Institucijai priimant nutarimÄ ), tačiau tariamo nusižengimo padarymo aplinkybės juose apraÅ¡ytos visiÅ¡kai identiÅ¡kai. Å i aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog E. S. savo tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡ esmės tik perrašė kolegos tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas tariamo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tokios tarnybinių praneÅ¡imų suraÅ¡ymo aplinkybės verčia abejoti bent viename iÅ¡ jų užfiksuotų duomenų objektyvumu. Gerokai po neva tai padaryto administracinio nusižengimo nubraižyta ir įvykio vietos schema.

14. Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. U. kaltės klausimÄ , pagrįstai rėmėsi vieninteliu Å¡ioje byloje esančiu objektyviu įrodymu - įvykio vaizdo įraÅ¡u, padarytu tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuris nesuteikia jokio pagrindo spręsti, kad K. U., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitÄ transporto priemonę ir lenkimo manevrÄ vis dar tęsė kirsdamas pėsčiųjų perėjÄ . Tuo tarpu asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti tik tada, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi Å¡iuo atveju buvo privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarė.

15. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas iÅ¡tyrus ir tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingo galutinio procesinio sprendimo priėmimui, todėl naikinti jį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimÄ ar grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistÄ ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko apeliacinio skundo netenkinti.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas