58b4befd-e30e-4669-9198-815dde8c21c5 · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-169-619/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10853-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.2; 44.2.4.1; 73.2.5.5; 121.13; 121.14; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Autokaustos ranga“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Autokaustos ranga“ ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ (sprendimo priėmimo metu - ERGO Insurance SE), Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , tretieji asmenys – V.

L., IÄ® A. P. įmonė „Variklis“, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Autokaustos ranga“ pareiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinį, kurį patikslinęs prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 35760 Lt eismo įvykio metu patirtai žalai atlyginti, 2496,32 Lt delspinigių, 1079 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010-12-02 statybvietėje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Scania R420LB, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Wielton, važiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilinį kranÄ KRUPP 25 GT-AT, valst. Nr. 8064LY, ko pasekmėje buvo apgadinta vairuotojo kabina, priekinis stiklas, strėlė, strėlės posÅ«kio reduktorius, strėlės pakėlimo cilindras. Atvykus policijai buvo suraÅ¡ytas protokolas, priimtas nutarimas, kuriuo eismo įvykio kaltininku pripažintas V. L., Scania R420LB, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojas. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ 2011-02-17 praneÅ¡ime nurodydamas, kad nėra galimybės nustatyti bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Kaip nustatyta Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėse, ieÅ¡kovas 2010-12-14 raÅ¡tu atsakovo prašė sutikimo pradėti automobilinio krano atstatomÄ jį remontÄ , tačiau atsakymo į praÅ¡ymÄ negavo, todėl laikė, jog atsakovas neprieÅ¡taravo dėl tokio praÅ¡ymo. IeÅ¡kovas nurodo, kad automobilinį kranÄ ieÅ¡kovas suremontavo savo lėšomis. Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas privalo padengti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ savaeigio krano vertinimo ataskaitoje Nr.21101033 nurodytÄ 34290,06 Lt žalos dydį bei 1470 Lt iÅ¡laidų, susijusių su žalos įvertinimu.

Atsakovas UADB „ERGO Insurance SE“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti priežastinio ryÅ¡io tarp transporto priemonės Scania R420LB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo veiksmų ir žalos automobilio kranui padarymo. Gavus visÄ policijos įvykio tyrimo medžiagÄ , nustatyta, kad toks sprendimas policijoje buvo priimtas remiantis ne objektyviais neginčijamais įrodymais apie transporto priemonių kontaktÄ , o prielaidomis, kad transporto priemonė Scania galėjo užkliudyti transporto priemonę KRUPP.

Policijos pareigÅ«nai į ieÅ¡kovo nurodytÄ eismo įvykio vietÄ atvyko 2010-12-03, transporto priemonės Scania tuo metu ten nebuvo. Kaltas asmuo buvo nustatytas tik iÅ¡ J. B., kuris paties eismo įvykio nematė, žodžių, Å¡iam nurodžius, kad teritorijos sargas 2010-12-02 matė aplink kranÄ besisukinėjančiÄ transporto priemonę Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galėjo jį užkliudyti. Transporto priemonės Scania vairuotojas nuosekliai aiÅ¡kino, kad tik 2010-12-03 sužinojo, jog yra kaltinamas eismo įvykio sukėlimu, pagadinimo fakto nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes jokių garsų negirdėjęs, smÅ«gio nepajutęs. Atlikęs ekspertinį tyrimÄ , specialistas – technikos mokslų daktaras V.

M. pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad krano KRUPP apgadinimai susidarė dėl strėlės kritimo ant kabinos virÅ¡utinės dalies deÅ¡inės pusės. Pėdsakų ant strėlės priekinės dalies pobÅ«dis ir lokalizavimas leidžia spręsti, kad strėlė buvo atsitrenkusi į standų objektÄ , turėjusį vertikaliÄ briaunÄ , o dėl tokio poveikio galėjo bÅ«ti stumiama į kairę, apgadinant krano kabinÄ . Krano sugadinimai visoje apimtyje negalėjo susidaryti vien į krano strėlę atsitrenkus atbuline eiga važiuojančiam krovininiam automobiliui Scania.

Jei Scania priekabos Wielton užpakalinio dešiniojo stovo betarpiškas kontaktas su krano strėle buvo įvykęs, tai labai nestiprus (galėjo išlikti apibrozdinimas ant krano strėlės dešinio paviršiaus), tačiau dėl tokio kontakto negalėjo susidaryti visi užfiksuoti krano sugadinimai. Taip pat atsakovas nesutiko ir su ieškinio suma, nurodė, kad žala turėtų būti apskaičiuojama remiantis faktiškai patirtomis transporto priemonės remonto išlaidomis, tačiau ieškovas tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.

Tretieji asmenys V. L. ir IÄ® A. P. įmonė „Variklis“ atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ir 2013 m. rugsėjo 2 d. papildomu sprendimu priimtu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovui ERGO Insurance SE veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Autokaustos ranga“ 3000 Lt atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taip pat iš ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ priteisė valstybei 76,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra abejonių, jog ieškovo savaeigiam kranui Krupp GMT 25-AT, valst. Nr. 8064 LY buvo padaryta žala, tačiau ieškovas neįrodė, kad savaeigio krano sugadinimai priežastiniu ryšiu susiję su trečiojo asmens V. L. veiksmais. Atsakovas, tirdamas įvykį, pavedė specialistui – technikos mokslų daktarui V.

M., pateikti iÅ¡vadÄ , koks yra krano Krupp GMT 25AT valst. Nr. 8064 AY sugadinimų susidarymo mechanizmas; ar krano Krupp GMT 25AT valst. Nr. 8064 AY sugadinimai visoje apimtyje galėjo susidaryti vien į Å¡io krano strėlę atsitrenkus atbuline eiga važiuojančiam krovininiam automobiliui su priekaba? TyrimÄ atlikęs specialistas pateikė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad krano Krupp GMT 25AT valst. Nr. 8064 AY sugadinimai visoje apimtyje negalėjo susidaryti vien į krano strėlę atsitrenkus atbuline eiga važiuojančiam krovininiam automobiliui Scania R420LB, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Wielton, jei tarp jų betarpiÅ¡kas kontaktas ir buvo įvykęs – tai labai nestiprus. Å iÄ iÅ¡vadÄ specialistas iÅ¡samiai ir įtikinamai motyvavo, pasiremdamas turimomis specialiomis techninėmis žiniomis, atlikto eksperimento rezultatais ir apgadintų transporto priemonių vaizdais. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus nustatė, kad automobilis Scania nebuvo vienintelis automobilis minėtu laikotarpiu įvažiavęs į teritorijÄ , o prieÅ¡taringi liudytojų parodymai nepatvirtina, jog kitos transporto priemonės negalėjo patekti prie krano stovėjimo vietos.

Kadangi statybos teritorija yra didelė, įvykio metu joje vyko intensyvÅ«s arenos statybos darbai, todėl neatmetama galimybė, jog savaeigį kranÄ galėjo apgadinti tiek kita į teritorijÄ Ä¯važiavusi transporto priemonė, tiek teritorijoje dirbusi transporto priemonė, kurių kaip ir savaeigio krano įvažiavimas – iÅ¡važiavimas nebuvo fiksuojamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų, pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodytos automobilio Scania R420LB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės dėl ieÅ¡kovo automobilio apgadinimo sÄ lygos:

V. L. neteisėti veiksmai (kaltė) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Todėl nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d. numatyto pagrindo (atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė) draudimo iÅ¡mokai mokėti. Pagal CK 6.987 str. nuostatas draudikas privalo sumokėti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ tik tuomet, kai įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Teismas ieÅ¡kinį atmetė, ieÅ¡kovui neįrodžius visų civilinės atsakomybės atsiradimui bÅ«tinų sÄ lygų. Atmetus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, teismas atmetė ir iÅ¡vestinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2496,32 Lt delspinigių priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai IeÅ¡kovas UAB „Autokaustos ranga“ pateikė teismui apeliacinius skundus, kuriais praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 sprendimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Autokaustos ranga“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Taip pat priteisti ieÅ¡kovui UAB „Autokaustos ranga“ bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo UABDB „Ergo Lietuva“. IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodyti V. L. neteisėti veiksmai (kaltė) bei priežastinis ryÅ¡ys tarp trečiojo asmens V. L. veiksmų ir ieÅ¡kovo dėl krano apgadinimų patirtos žalos. Nors teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi tik trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais ir specialisto iÅ¡vada, tačiau neatsižvelgė į tai, jog specialisto iÅ¡vada nepaneigė aplinkybės, kad tarp trečiojo asmens V.

L. valdytos transporto priemonės Scania ir ieškovui priklausančio krano įvyko kontaktas. Aplinkybė, kad minėtu kontaktu ieškovui padarytos žalos mastas galimai neatitinka ieškinyje nurodyto dydžio, nesuteikia teismui pagrindo atmesti ieškinį visoje apimtyje.

2. Byloje esančiais duomenimis nepaneigus, kad tarp krano ir transporto priemonės Scania įvyko kontaktas, taip pat nepaneigus pačios žalos fakto, o tik nesutinkant su jos dydžiu, pirmos instancijos teismas privalėjos nustatyti ieÅ¡kovui atsiradusios žalos dydį, kai Scania vairuotojas atbuline eiga atsitrenkė į ieÅ¡kovo krano strėlę.3. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus. Teismas nepagrįstai specialisto iÅ¡vadÄ ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus laikė turint didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , negu Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2010-12-06 pažyma, kurioje konstatuota, jog įvykusios avarijos priežastis yra bÅ«tent kito automobilio atsimuÅ¡imas į stovinčio krano strėlę.

Nors teismas nustatė, kad į statybų aikÅ¡telę tÄ dienÄ buvo atvykę ir daugiau automobilių, tačiau nesiaiÅ¡kino, ar kiti automobiliai buvo įvažiavę į krano stovėjimo aikÅ¡telę, kur įvyko žalÄ sukėlęs autoįvykis. 4. 2011-02-17 praneÅ¡imu atsakovas informavo atsakovÄ apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Å is praneÅ¡imas 2011-02-28 buvo įteiktas asmeniui, kuris niekada nėra dirbęs nei „Autokausta“, nei „Autokaustos ranga“. Todėl pirmÄ kartÄ apie atsakovo atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik 2011-06-08.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 d. nustatyta, kad atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡samų ir motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis. Jeigu draudimo iÅ¡moka nėra iÅ¡mokėta per 30 dienų nuo praneÅ¡imo apie draudžiamÄ jį įvykį, o Å¡iuo atveju iki 2011-01-05, draudikas privalo raÅ¡tu informuoti draudėjÄ apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigÄ .

Taigi, ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ laikÄ nebuvo informuotas apie atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat nebuvo informuotas apie įvykio tyrimo eigÄ ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė įstatyme nustatytus imperatyvius terminus žalos administravimui bei sprendimo priėmimui.

5. Pirmos instancijos teismas priimdamas 2013-09-02 papildomÄ sprendimÄ pažeidė procesines teisės normas, kurios suponuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , kadangi jam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdį ir jis negalėjo pateikti atsiliepimo bei praÅ¡ymo klausimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atakovas UADB „ERGO Insurance SE“ veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 sprendimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinius skundus atmesti.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo pareiga yra įrodyti visas civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinas sÄ lygas. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimÄ pagrįstai vadovavosi specialisto iÅ¡vada, kaip objektyviu įrodymu, nes administracinės teisės pažeidimo nutarimas neturi prejudicinės galios sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ . Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas neprašė teismo skirti ekspertizę, kad galėtų paneigti atsakovo įrodymus. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Tuvlita“ pažyma, nes ji prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai ir nėra patvirtinta jokiais objektyviais tyrimais.

Atsakovas pažymėjo, kad jis praneÅ¡imÄ apie atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡siuntė registruotu laiÅ¡ku pagal ieÅ¡kovo buveinės adresÄ . Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas privalėjo nustatyti ieÅ¡kovui atsiradusios žalos dydį, kadangi pats ieÅ¡kovas, net ir esant teismo įpareigojimui, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas dėl transporto priemonės dažymo ir remonto darbų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 papildomo sprendimo nurodo, kad Å¡is sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kadangi pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, ieÅ¡kovui nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdį ir jis negalėjo pateikti atsiliepimo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Su Å¡iuo apeliaciniu skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir laiko jį visiÅ¡kai nepagrįstu, kadangi iÅ¡ byloje esančių procesinių dokumentų matyti, jog pirmos instancijos teismas apie praÅ¡ymo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ elektroniniu bÅ«du paskelbė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (t.

II b.l. 103). Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovo atstovui advokatui K. J. apie teismo posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai, jam taip pat iÅ¡siųstas ir praÅ¡ymo dėl papildomo sprendimo priėmimo su visais priedais kopija bei teismo praneÅ¡imas apie 2013-09-02 vyksiantį teismo posėdį. IÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, jog jo kontoros administratorė N. V. 2013-08-29 Å¡iuos dokumentus gavo (t. II, b.l. 106), todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog jis nebuvo informuotas dėl praÅ¡ymo priimti papildomÄ sprendimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau Å¡i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl neįrodytų trečiojo asmens V. L. neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io nebuvimo tarp Å¡ių neteisėtų veiksmų ir žalos ieÅ¡kovo turtui padarymo. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. nurodo, kad iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant arba naudojant transporto priemone atsiranda civilinė atsakomybė.

Taigi, kad galima bÅ«tų konstatuoti draudžiamojo įvykio pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties faktÄ , bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas - žalÄ bei nuostolius, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės prievolėje yra preziumuojama tik kaltė, jeigu nustatomos kitos civilinė atsakomybės sÄ lygos (CK 6.248 str. 1 d.). Tuo tarpu kitos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos nėra preziumuojamos, todėl pareiga įrodyti, jog žala ieÅ¡kovui buvo padaryta bÅ«tent jo nurodomomis aplinkybėmis, tenka pačiam ieÅ¡kovui.

Dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, jog neįrodyti trečiojo asmens V. L. neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovo turtui padarymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo argumentacija nesutinka. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto 2010-12-03 (t. I, b. l. 86), paties V. L. paaiškinimų UADB Ergo Lietuva žalų administravimo skyriui (t.

I, b. l. 78-79) matyti, jog tretysis asmuo V. L. niekada neneigė, jog vairuodamas transporto priemonę Sciania su priekaba, ir manevruodamas atbulas, kliudė savaeigį kranÄ . Specialisto V. M. iÅ¡vada taip pat patvirtina, kad automobilio Scania priekabos Wielton betarpiÅ¡kas kontaktas su krano strėle galėjo įvykti. Priekaba užpakaliniu deÅ¡iniuoju stovu galėjo bÅ«ti atsirėmusi į krano strėlę, o atitinkami sugadinimai ant krano strėlės ir priekabos stovÄ dengiančio tento, tikėtina, turėjo susidaryti dėl betarpiÅ¡ko kontakto (t.

II, b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai trečiojo asmens V. L. veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų. Dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo Dar viena bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga yra priežastinis ryÅ¡ys. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pagal teisės doktrinÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testÄ (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys.

Å iame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryÅ¡io teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ .

Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-345/2007). Pirmos instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs visus byloje turimus įrodymus konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti, o bÅ«tent, kad neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsiradusios žalos ieÅ¡kovui bei trečiojo asmens V.

L. veiksmų. Pagal priekabos Wielton sugadinimų pobÅ«dį (pažeistas tik tentas), specialistas iÅ¡vadoje nurodė, kad priekaba užpakaliniu deÅ¡iniuoju stovu galėjo labai nestipriai kontaktuoti su strėle, tačiau dėl tokio kontakto negalėjo susidaryti visi užfiksuoti krano sugadinimai (t. II, b.l. 45). Visi didieji krano Krupp sugadinimai susidarė dėl strėlės kritimo ant kabinos virÅ¡utinės dalies deÅ¡inės pusės. Pėdsakų ant strėlės priekinės dalies pobÅ«dis ir lokalizavimas leidžia spręsti, kad strėlė buvo atsitrenkusi į standų objektÄ , turėjusį vertikaliÄ briaunÄ , o dėl tokio poveikio iÅ¡ deÅ¡inės strėlė galėjo bÅ«ti stumiama į kairę apgadinant krano kabinÄ (t.

II b.l. 50). IÅ¡ byloje esančių duomenų darytina iÅ¡vada, kad tretysis asmuo, vairuodamas priekabÄ Wielton atbuline eiga, deÅ¡iniuoju stovu nežymiai kliudė stovintį kranÄ Scania, ko pasekmėje susidarė keli nestiprÅ«s dažų nubrozdinimai (t. II, b.l. 49). Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų trečiojo asmens veiksmų bei atsiradusios žalos, t.y. krano dažų nubrozdinimo. Todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nustatyta priežastinio ryÅ¡io dėl visų krano Krupp patirtų apgadinimų, tačiau trečiojo asmens vairuojamos priekabos kontakto su kranu metu atsiradę dažų nubrozdinimai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu.

Å ioje dalyje pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nenustatydamas priežastinio ryÅ¡io tarp trečiojo asmens veiksmų ir atsiradusių krano dažų nubrozdinimų. Dėl žalos dydžio nustatymo CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, kai civilinė atsakomybė pasireiÅ¡kia nuostolių atlyginimu.

Žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas transporto priemonę susiremontavo savo lėšomis, tačiau faktines transporto priemonės remonto iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, kadangi tokių dokumentų nėra. IeÅ¡kovas žalos dydį grindė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2010-12-06 sudaryta savaeigio krano vertinimo ataskaita Nr. 21101033, kurioje nustatyta, kad dėl krano apgadinimų atsiradusi žala sudaro 34290,06 Lt (t.

I, b.l. 56). Å ioje ataskaitoje žala apskaičiuota transporto priemonės kabinÄ pakeičiant kita ir bÅ«tent Å¡ios detalės įsigijimo kaÅ¡tai sudaro didžiajÄ dalį apskaičiuoto žalos dydžio, t.y. net 20544,16 Lt (t. I, b.l. 59). Tačiau ieÅ¡kovas pirmos instancijos teismui paaiÅ¡kino, jog jis pats atliko transporto priemonės remontÄ kabinos nekeičiant nauja, bet jÄ suremontuojant. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog ieÅ¡kovas turėjo faktiÅ¡kai mažesnes iÅ¡laidas negu praÅ¡o atlyginti.

Teismui atlikus ekspertizę nustatyta, kad faktiniai transporto priemonės remonto kaštai sudaro 21557,44 Lt be PVM ir 26084,50 Lt su PVM (t. I, b.l. 206-219). Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba ieškovo pateikti įrodymai yra prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių įrodymus. Kadangi ieškovas teismui negalėjo pateikti dokumentų, kiek ir už kokias remonto paslaugas jis realiai patyrė išlaidų, pirmos instancijos teismas 2012-12-04 nutartimi buvo paskyręs turto vertinimo ekspertizę, ieškovo faktiškai patirtų automobilinio krano remonto išlaidų dydžiui nustatyti (t.

I, b. l. 196-197). LR Teismo ekspertas A. P. teismui pateiktame 2013-02-08 Ekspertizės akte nurodė visus krano remonto ir dažymo darbų bei detalių kaÅ¡tus. Kadangi trečiajam asmeniui atbuline eiga atsirėmus į kranÄ Krupp, keliose vietose buvo nubrozdinti dažai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už Å¡iÄ padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlyginta, vadovaujantis minėtu 2013-02-08 Ekspertizės aktu. Atsakovas Å¡iuo atveju turi kompensuoti ieÅ¡kovui 342 Lt už dažymo medžiagas bei 1140 Lt dažymo darbus, kas iÅ¡ viso sudaro 1482 Lt be PVM ir 1793,22 Lt su PVM (t.

I, b. l. 214-215). Dėl delspinigių priteisimo LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakingas draudikas privalo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Jei per Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ neįmanoma iÅ¡tirti aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, iÅ¡moka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai Å¡ias aplinkybes bÅ«tų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (iÅ¡skyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje).

Jei iÅ¡moka mokama priėmus sprendimÄ baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi bÅ«ti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos. IeÅ¡kovas pretenzijÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo pateikė atsakovui 2010-12-06. Kadangi atsakovui kilo klausimų dėl žalos atlyginimo, jis kreipėsi į dr. V. M. įmonę „Impulsana“, kad Å¡i pateiktų savo iÅ¡vadÄ . Atsakovas iÅ¡vadÄ iÅ¡ specialisto gavo 2011-02-04 bei nepraleidęs 3 mėnesių nuo pretenzijos pateikimo termino, 2011-02-17 motyvuotu praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ apie sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ bei tokio sprendimo priežastis (t.

II, b.l. 111). Pažymėtina, kad atsakovas laikėsi teisės aktuose numatytų žalos administravimo terminų, tinkamai ir laiku informavo ieÅ¡kovÄ apie atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priežastis, kartu pateikė dr. V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto iÅ¡vados kopijÄ . Todėl teisėjų kolegija mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam 0,04 procento delspinigių yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi įstatyme nurodyta 0,04 proc. dydžio delspinigiai mokami kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo sumos, kuriÄ sumokėti yra praleistas terminas, numatytų LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 4 d. bei mokamų tuomet, kai yra pažeidžiami įstatymo 19 str. numatyti nukentėjusiojo asmens informavimo apie priimtus sprendimus terminai.

Dėl įrodymų vertinimo Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, t.y. specialisto iÅ¡vadÄ ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus laikė turint didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , negu Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2010-12-06 pažyma, kurioje konstatuota, jog įvykusios avarijos priežastis yra bÅ«tent kito automobilio atsimuÅ¡imas į stovinčio krano strėlę. CPK 185 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pagrįstai rėmėsi specialisto – technikos mokslų daktaro V. M. pateikta iÅ¡vada MV 2011-10. Specialistas pateikė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , parėmė jÄ svariais argumentais. Pažymėtina, kad pats ieÅ¡kovas neprašė teismo atlikti ekspertizę, siekdamas paneigti specialisto iÅ¡vadÄ , nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie nuginčytų atsakovo pateiktus įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo principus (CPK 183 str. 3 d.).

Å io ginčo kontekste teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga ieÅ¡kovo įrodinėjama aplinkybė, kad jis tik 2011-06-08 buvo informuotas apie atsakovo 2011-02-17 sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos dėl transporto priemonės Krupp sugadinimų (I t. b.l. 8-9). Atsakovas 2011-02-17 praneÅ¡imÄ tinkamai ir laiku iÅ¡siuntė registruotu paÅ¡tu ieÅ¡kovo buveinės adresu ir tokiu bÅ«du savo pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ apie priimtÄ sprendimÄ Ä¯vykdė (t. II, b.l. 111). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teisme tenkinta 4,7 procento visų ieÅ¡kovo reikalavimų (apeliaciniu skundu prašė priteisti 38256,32 Lt, teismas priteisė 1793,22 Lt žalos). IeÅ¡kovas sumokėjo 1178 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (1148 Lt už apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 sprendimo ir 30 Lt dėl už apeliacinį skundÄ dėl papildomo sprendimo), atstovavimo iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 55,36 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei sumos, išmokėtos ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms.

Atitinkamai įvertinus praÅ¡ytų ir patenkintų reikalavimų santykį pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme perskirstomos, priteisiant ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 50,71 Lt žyminio mokesčio. IeÅ¡kovas pirmos instancijos teisme prašė priteisti 1470 Lt iÅ¡laidų, susijusių su Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro iÅ¡vada dėl krano numatomų atkÅ«rimo sÄ naudų nustatymo, o atsakovas 3000 Lt už ekspertizės atlikimÄ . Pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį, buvo atmestas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 1470 Lt priteisimo, o atsakovui sprendimu ir papildomu sprendimu priteista 3000 Lt patirtų iÅ¡laidų dėl teismo ekspertizės skyrimo.

Proporcingai patenkintiems reikalavimams perskirstomos iÅ¡laidos susijusios su bylos nagrinėjimu, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 69,09 Lt, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 2859 Lt ekspertizės iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 175.16 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2859 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Autokaustos ranga“ atsakovo naudai priteistina 2 683.84 Lt Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmos instancijos teismas patyrė 76,73 lt iÅ¡laidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, jos paskirstomos santykiu 4,7 proc. (3,61 Lt) į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo ir 95,3 proc. (73,12 Lt) iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ . Tačiau CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 10 litų. Kadangi Å¡ioje byloje iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotina valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų suma bÅ«tų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , tai Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybės naudai iÅ¡ atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija         n u s p r e n d ė:              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Autokaustos ranga“ ieÅ¡kinį atsakovui tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti ieÅ¡kovo UAB „Autokaustos ranga“ (į.k. 124568293) naudai iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (į.k. 302912288) 1793,22 Lt (tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris litus, 22 ct) žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.              Priteisti atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (į.k. 302912288) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Autokaustos ranga“ (į.k. 124568293) 2 683.84 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Autokaustos ranga“ (į.k. 124568293) 73,12 Lt (septyniasdeÅ¡imt tris litus, 12 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Teisėjai                                                                                                          Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                        Rita Kisielienė                                                                                                                           Alvydas Barkauskas