2018-09-06 Nr. AB-15316-3-61-3-00459-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-609-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjai G. K. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2017 m. spalio 26 d. raštą Nr. 1SS-2610-(9.5) (toliau – ir NŽT raštas), NŽT Palangos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. 16SD-1079-(14.16.104) (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus raštas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 3R-16(AG-357/02-2017) (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjų G. K. ir V. M. skundą tenkino visiškai ir panaikino NŽT raštą, NŽT Palangos skyriaus raštą ir Komisijos Sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 5 d.

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. birželio 6 d. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo iš viso 623 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

NŽT atsiliepime į pareiškėjo prašymą su prašymu nesutiko ir prašė teismo sumažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo ruoštų procesinių dokumentų apimtis nebuvo labai didelė, byla nebuvo sudėtinga, didelės apimties ar reikalaujanti specifinių žinių, byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo V. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino, priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškėjui V. M. 623 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, todėl pareiškėjas pagal ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėjas V. P. Pareiškėjas pateikė teismui Sąskaitą už teisinę pagalbą VP Nr. 2018–019, kurioje nurodyta, jog pareiškėjui už 600 Eur buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: konsultacija, susipažinimas su ikiteisminės bylos medžiaga, kitais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, skundo surašymas ir pateikimas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Byloje esantis Pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 899707 patvirtina, kad pareiškėjas advokato padėjėjui V. P. sumokėjo 600 Eur. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas realiai patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju prašyme nurodoma teisinė konsultacija ir susipažinimas su bylos medžiaga yra neatsiejamai susijusi su skundo teismui rengimu.

Teismas taip pat nustatė, kad visos pareiškėjui teiktos teisinės paslaugos, t. y. konsultacijos, susipažinimas su bylos medžiaga, buvo teiktos 2018 m. I ketvirtį, todėl taikė vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. III ketvirtį rodiklį – 850,80 Eur. Teismas taip pat taikė Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nauja 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 5 punktą, pagal kurį už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Todėl padarė išvadą, kad didžiausia suma už skundo parengimą, pateikimą, konsultacijų teikimą ir advokato padėjėjo susipažinimą su bylos medžiaga galėtų būti priteista 1 701,6 Eur (850,8 Eur x 2,5 x 0,8).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti 600 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio ir nesiekia net trečdalio šio dydžio, taip pat yra proporcinga advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms, pareiškėjui priteisė 600 Eur už skundo parengimą ir pateikimą teismui, advokato padėjėjo teisinių konsultacijų teikimą ir susipažinimą su bylos medžiaga, taip pat priteisė iš atsakovo 23 Eur žyminį mokestį už pateiktą skundą.

III. Atsakovas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį iš dalies ir sumažinti pareiškėjo V. M. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, jog Rekomendacijos nustato ne tik maksimalius priteistinus dydžius, tačiau kartu įtvirtina priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, tarp kurių yra ir bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir kitos aplinkybės.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo atstovo ruoštų procesinių dokumentų apimtis nebuvo labai didelė, byla nebuvo sudėtinga, didelės apimties ar reikalaujanti specifinių žinių, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir turėtų būti sumažintos.

Pareiškėjas V. M. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas kruopščiai, atsakingai ir išsamiai išstudijavo bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir teisingai skaičiavo priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžius.

Pareiškėjas teigia, kad skunde atsakovas nenurodė teisinio pagrindo, dėl kurio turėtų būti keičiamas teismo sprendimas, taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl teismo sprendimas galėtų būti pripažintas nepagrįstu. Taip pat būtina motyvuoti, kodėl ir kaip nurodoma teismų praktika turėtų būti taikoma šioje byloje.

Pareiškėjas pažymi, kad administracinė byla buvo nagrinėta ne tik teisme, bet ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo komisijoje, todėl bylos apimtis buvo pakankamai nemaža. Ginčas susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla valstybinės žemės kontrolės srityje, reikalaujant pašalinti statinius, o tam reikia specialiųjų žinių, todėl atstovas turėjo išmanyti ne tik viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bet ir valstybės turto valdymo principus ir nuostatas, suprasti sudėtingą statybos bei teritorijų planavimo procesų reglamentavimą, todėl byla laikytina pakankamai sudėtinga ir plačios apimties, reikalaujanti daug laiko susipažįstant su šio ginčo objekto teisiniu reglamentavimu. Pareiškėjai sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad priteista 600 Eur suma yra žymiai mažesnė, be to, yra proporcinga advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovų atskiruosius skundus dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui V. M. iš atsakovo NŽT, teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovas neginčija teismo pareiškėjui priteisto 23 Eur žyminio mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai G. K. ir V. M. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo NŽT raštą, NŽT Palangos skyriaus raštą ir Komisijos Sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjų G. K. ir V. M. skundą tenkino visiškai ir panaikino NŽT raštą, NŽT Palangos skyriaus raštą ir Komisijos Sprendimą. Šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 5 d.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo V. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino, priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškėjui V. M. 600 Eur atstovavimo išlaidų ir 23 Eur žyminio mokesčio atlyginimą.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo ir šių išlaidų dydžio, rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio, Rekomendacijų nuostatomis, vertino aplinkybes, kad teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, atstovo statusą, atsakovo vaidmenį ir veiksmus.

Atsakovas NŽT skunde nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria priteistas pareiškėjui 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, motyvuodamas aplinkybėmis, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką Rekomendacijos kartu įtvirtina priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, tarp kurių yra ir bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas ir kitos aplinkybės. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjo atstovo ruoštų procesinių dokumentų apimtis nebuvo labai didelė, byla nebuvo sudėtinga, didelės apimties ar reikalaujanti specifinių žinių, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir turėtų būti sumažintos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018). Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015; 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018 ir kt.).

Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.). Būtent pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimui, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo skundas skundas, galutinis teismo sprendimas pareiškėjo ir atsakovo teisiniame ginče yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, taip pat ir atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant šią administracinę bylą, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus kaip numato įstatymas (ABTĮ 41 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino administracinėje byloje tiek nagrinėto ginčo pobūdį, sudėtingumą, tiek atstovo teiktų teisinių paslaugų pobūdį, todėl padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas atsakovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir kriterijus ir skundžiamoje nutartyje aiškiai tai išdėstė, pralaimėjusia šalimi byloje yra NŽT, todėl sprendimas priteisti 600 Eur atstovavimo išlaidų visiškai atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek suformuotą ir paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Taip pat pažymėtina aplinkybė, kad atsakovas NŽT 2018 m. gegužės 3 d. teismo sprendimo neskundė. Todėl teisėjų kolegija nurodytus atsakovo argumentus dėl priteistų išlaidų mažinimo būtinybės atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius, konstatuodama, kad atsakovas neįrodė, jog priteistas pareiškėjui atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista atstovavimo išlaidų suma atitinka protingumo bei būtinumo kriterijus ir laikytinos racionaliomis.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas V. M. prašo priteisti 200 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą iš atsakovo. Bylos medžiaga patvirtina, kad advokatas K. G. 2018 m. liepos 24 d. parengė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, už šią teisinę paslaugą pareiškėjas advokatui pagal 2018 m. liepos 24 d. sąskaitą KG Nr. 2018-069 sumokėjo 200 Eur (2018 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 813159 kopija). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, atsižvelgusi į tai, kad atskirasis skundas buvo atmestas, taip pat į tai, jog sprendžiamas klausimas nebuvo sudėtingas bei įvertinusi kitus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą mažintina, todėl iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui V. M. priteisiama 100 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. M. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė