58ae96d5-3752-4aaf-a4ea-ef9ea6dd705f · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-235-1009/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22181-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.4.6.2.2; 2.1.3.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.4.1.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei-Unikienei, Aurijai Morkūnaitei, Salomėjai Muralienei, dalyvaujant prokurorams Linai Zakarauskaitei, Arūnui Čepkauskui, kaltinamajai L.

P. ir jos gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei, nukentėjusiojo įgaliotajam atstovui advokatui Kęstučiui Pužaičiui, Vaiko teisių apsaugos specialistei Z. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, dirbanti UAB „Baltoji akacija“ pardavėja, teista:

1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, 290 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka, perduota laiduotojos atsakomybėn, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta;

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 51 MGL dydžio, tai yra 2550,00 Eur bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, ir 66 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė 30 MGL dydžio bausmė, tai yra 1500,00 Eur bauda. Bauda sumokėta 2019 m. balandžio 4 d., teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teismas n u s t a t ė:

L. P. buvo kaltinama tuo, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,82 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, muÅ¡dama, t. y. tyčia ranka sudavė vienÄ smÅ«gį į nosį savo sÅ«nui P. P., gim. 2008 m., taip sukėlė jam fizinį skausmÄ . Kaltinamoji L. P. teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino ir parodė, kad vyras jÄ apÅ¡neka. O jeigu ir sudavė vaikui, tai padarė netyčia, nesiekdama sukelti jam fizinio skausmo.

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji L. P. yra jo žmona, šiuo metu jie gyvena atskirai. 2019 m. gegužės 27 d. jis po darbo grįžo į namus, nuėjo į savo kambarį, persirengė ir prisnūdo ant lovos. Maždaug apie 20.00 val. į namus grįžo jo žmona su vaiku. L. P. kartu su vaiku nuėjo į vaiko kambarį ir pradėjo nusirenginėti, o jis atėjo iš paskos, nes norėjo pažiūrėti žinias. Įsijungė televizorių, o L. P. pasakė, kad jis nežiūrėtų televizoriaus ir jį išjungė, tuomet prasidėjo konfliktas, L.

P. atėmė iÅ¡ jo pultelį ir bandė perlaužti, tačiau jai nepavyko. P. P. tuo metu buvo Å¡alia ir laikė žmonos rankÄ už nugaros, pasakius P. P., kad paleistų, nes jis jau turi pultelį, berniukas paleido, o L. P. atsisukusi per kairį petį kumščiu sudavė į nosį P. P. ir Å¡is apsiaÅ¡arojo, sakė, kad jam skauda, jo nosis buvo paraudusi. Liudytojo nuomone smÅ«gis buvo suduotas tyčia. Tuomet jis iÅ¡kvietė policijÄ , o L. P. bandė bėgti, todėl iÅ¡daužė stiklÄ , bandė bėgti per rÅ«sį.

Å iuo metu jis skiriasi su savo žmona, siekia, kad sÅ«nus gyventų kartu su juo. Skambindamas bendrajam pagalbos centrui, jis pranešė apie smurtÄ , dėl kurio L. P. jau nuteista. Ikikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20.00 val., jam grįžus iÅ¡ darbo į namus, namuose buvo jo sutuoktinė L. P. ir jų bendras sÅ«nus P. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendraujant su sutuoktine, suprato, kad ji buvo neblaivi, jos kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo agresyvi.

Kadangi jo sutuoktinė yra priklausoma nuo alkoholio ir dėl to jai buvo paskirtas gydymas, tarp jo ir jos kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji įžeidinėjo jį necenzÅ«riniais žodžiais, žemino jį sÅ«naus P. P. akivaizdoje. Jų konflikto metu jis paėmė iÅ¡ jos televizoriaus valdymo pultelį, kad nesužalotų jo ar sÅ«naus ir nesugadintų pultelio. Supykusi dėl tokio jo elgesio ji užsimojusi deÅ¡ine ranka ir tyčia sudavė sÅ«nui P. P. vienÄ smÅ«gį į nosį, dėl ko sÅ«nus patyrė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 6-7). 2019 m. rugsėjo 2 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuotas garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, kuriame asmuo prisistatęs V.

P. praneÅ¡a, kad smurtas artimoje aplinkoje, kad motina girta prieÅ¡ vaikÄ , ji girta bandė sulaužyti televizoriaus pultelį, vaikui per alkÅ«nę, per veidÄ , per žandÄ davė, pernai buvo ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 82-84). Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra atvejo Å¡eimos vadybininkė. Žino, kad įvyko konfliktas, kad į konfliktÄ yra įtrauktas vaikas ir jis galimai nukentėjo. Ar smurtas buvo iÅ¡ tiesų panaudotas ji nežino, nes nematė. Ji bendravo su Å¡eima, L.

P. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, ji priėmė pagalbÄ ir Å¡iuo metu nestebimi alkoholio vartojimo atvejai. Atvejo vadyba Å¡eimai yra naudota du kartus, abu kartus atvejo vadyba buvo pradėta dėl L. P. smurto prieÅ¡ sÅ«nų. Ji pažymi, kad socialinės darbuotojos jokių V. P. alkoholio vartojimo atvejų nefiksavo, posėdžio metu buvo tik įvardinta, kad vairavo galimai neblaivus. Bendravimas Å¡eimoje yra konfliktinis, Å¡iuo metu vaikas gyvena su mama, jis jaučiasi saugiai, iÅ¡sakė nuomonę, kad nori gyventi su mama.

Vaikui didelę įtakÄ turi tėtis, kuris nebÅ«tinai daro teigiamÄ Ä¯takÄ . Liudytojas Vaidas Pažereckas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas iÅ¡ VPK budėtojo Kulautuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietÄ , rado mamÄ , tėvÄ ir sÅ«nų. Tėvas paaiÅ¡kino, kad vaiko motina sumušė savo sÅ«nų. O vaikas paaiÅ¡kino, kad jam sudavė su ranka į tarpuakį. Moters bÅ«sena buvo isteriÅ¡ka kaip neblaivaus asmens. Vaikas buvo iÅ¡sigandęs, matėsi, kad buvo apsiverkęs. Vaikas paaiÅ¡kino, kad mama jam sudavė į veidÄ , kaktÄ , o paklausus, ar skaudėjo vaikas nurodė, kad jam skaudėjo ir nežino, kodėl jam sudavė.

Akivaizdžių sumuÅ¡imų, mėlynių nebuvo matyti, nepamena, ar matė kažkÄ . L. P. patvirtino, kad sudavė vaikui į kaktÄ . Visos aplinkybės, mamos, tėvo bei vaiko parodymai yra užfiksuoti 30 sekundžių vaizdo įraÅ¡e. Liudytoja G. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra L. P. sesuo ir kiek yra tekę bÅ«ti kartu su L. P. Å¡eima, ji niekada nepastebėjo, kad L. P. bÅ«tų sudavusi vaikui, pastumtų ar kitaip jį užgautų. Liudytojai L. P. yra nurodžiusi, kad V. P. jÄ mušė.

Liudytojas A. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje. Buvo nurodyta, kad motina sužalojo savo mažametį vaikÄ . Ä® įvykio vietÄ nuvažiavo pirminis patrulių ekipažas, kurie nustatė smurto artimoje aplinkoje atvejį, supildė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, ir informavo skyrių, kad reikia vykti į įvykio vietÄ dėl pirminių veiksmų atlikimo. Jis, kaip operatyvinės grupės tyrėjas, su kolege nuvyko į įvykio vietÄ ir susitiko su pareiÅ¡kėju V.

P.. V. P. aiÅ¡kino, kad jo žmona vienÄ kartÄ ranka sudavė savo vaikui į nosį. L. P. nebuvo apklausta, nes ji tuo metu buvo sulaikyta. Vaikas nurodė, kad jam ranka buvo trenkta į nosį, kažkÄ aiÅ¡kino apie pultelį, televizoriaus perjungimÄ . PareigÅ«no nuomone, vaikas buvo iÅ¡sigandęs, sutrikęs, nenorėjo likti vienas. Liudytoja specialistė I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vaiko duoti parodymai atitiko jo amžių, pasakojimas buvo nuoÅ¡irdus, buvo patikimumo požymiai, paklausus, ar mama vaikÄ pastÅ«mė tyčia, jis atsakė, kad netyčia.

Vaikas nurodė, kad mama lankosi pas specialistę, jo atsiprašė, taip pat nurodė, kad konfliktas iÅ¡kilo tarp mamos ir tėčio, taip sumenkinant smÅ«gio sudavimÄ . Ji susidarė nuomonę, kad vaikui buvo liÅ«dna ne dėl smÅ«gio, o dėl susidariusios situacijos. Galima tikėti, kad mama norėjo trenkti tėčiui, tačiau pataikė vaikui. Pirmosios apklausos metu vaikas atsiminė daugiau detalių apie įvykį, galėjo pasakyti, kokie buvo atstumai, o antrosios apklausos metu vaikas jau akcentavo draugystę su mama, mažiau atsiminė patį įvykį.

P. P. paklausus, ar skaudėjo, jis nurodė, kad nepamena. Vaikas jautėsi liūdnas dėl mamos ir tėčio barnių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 271 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojos E. S.-D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja E. S.-D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje, vyr. specialiste. 2019 metų vasaros pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, dalyvavo V. P. ir L. P., gyv.

Kulautuvoje, Å¡eimos atvejo vadybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiama kaip tėvai vykdo jiems paskirtus įsipareigojimus. Kiek pamena, L. P. viskÄ , kas jai buvo taikyta, vykdė, o V. P. atsisakė vykdyti nustatytus įsipareigojimus. Jai nėra žinoma, dėl ko Å¡eima turėjo problemų, nes tai seniai vyko ir ji jau nebedirba su minėta Å¡eima, bet, kiek pamena, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes L. P. galimai smurtavo prieÅ¡ savo vaikÄ P. P.. L. P. paklausus, ar ji smurtavo, pastaroji papasakojo, kad jai bÅ«nant neblaiviai, ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų ir pastÅ«mė savo sÅ«nų P. P., nes tėvas jam liepė jÄ laikyti, nurodė, kad daugiau nėra smurtavusi.

Kiek teko bendrauti su L. P., ji atrodė geranoriÅ¡ka, mylinti savo vaikÄ , visada teigiamai kalbėdavo apie vaikÄ , sakė kad sÅ«nus yra tėvo nuteikinėjamas prieÅ¡ jÄ . Jai pačiai su vaiku niekada neteko bendrauti. Pabendravus su V. P., pastarasis nurodė, kad jis jokių paskirtų įsipareigojimų nevykdys nes dėl visko kalta tik L. P., savo kaltės dėl Å¡eimoje iÅ¡kilusių problemų nematė (1 t. b. l. 70-72). 2019 m. gegužės 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje yra dviejų aukÅ¡tų gyvenamasis namas, kurio teritorija tvora neaptverta.

Nuo Pušyno gatvės pusės yra betoniniai laiptai link pagrindinių namo įėjimo durų. Įėjimo durys medinės, pilnai atidarytos. Patekus į namo vidaus patalpas, matomas koridorius, kuriame stovi dviračiai ir sudėti kiti buitiniai daiktai. Koridorius tęsiasi į dešinę pusę tiesiai. Ties pailgo koridoriaus viduriu, kairėje pusėje, yra virtuvės patalpa, kurioje yra stalas, kiti buitiniai baldai ir tyrimui nereikšmingi daiktai. Koridoriaus gale, kairėje pusėje, yra kambarys Nr. 1, kuriame yra lova, spinta, kėdės, pianinas, drabužių krūvos.

Koridoriaus dešinėje pusėje yra kambarys Nr. 2, kuriame taip pat yra įprasti baldai, daiktai, drabužių krūvos. Kambaryje Nr. 2 yra matomas medinis langas, kurio stiklai yra išdužę, stiklo šukės pažirusios ant palangės ir į vidinę medinio lango dalį. Apžiūrėjus namo vidaus patalpas, daugiau sulaužytų baldų ar sudaužytų indų, grumtynių ar kraujo pėdsakų nėra. Patalpos vizualiai netvarkingos, drabužiai sukrauti krūvomis, išmėtyti kampuose, grindys žemėtos, sienos purvinos, patalpos nufotografuotos (1 t., b. l. 14-17).

Nukentėjusysis P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo mama L. P. gyveno kartu su juo ir tėčiu V. P. adresu – (duomenys neskelbtini) Kulautuvoje, iki tol kol maždaug vasaros atostogų metu, vakare, mama namuose buvo girta, tai suprato nuo jos sklindančio kvapo. Jis tuo metu buvo kambaryje, tėtis irgi tame pačiame kambaryje žiÅ«rėjo televizorių, jis veikė negarsiai, normaliu garsu, tačiau kažkodėl jo mamai pasirodė, kad labai garsiai, ir paprašė tėčio kad sumažintų televizoriaus garsÄ , tėtis sutiko ir sumažino garsÄ , po to mama dar tėčio paprašė patildyti, bet jis atsakė, kad ne, nes jau ir taip tyliai.

Po pasakytų žodžių mama supyko ir bandė iÅ¡ tėčio rankų paimti televizoriaus pultelį, tačiau tėtis stipriai laikė, jis, nenorėdamas, kad jie sulaužytų pultelį, priėjo padėti tėčiui jį paimti, tuo metu jis nukrito ant lovos, nes kažkuris iÅ¡ tėvų konflikto metu paėjo į Å¡onÄ ir netyčia jį pastÅ«mė, bet jis dėl to jokio skausmo nejautė. Kai tėtis iÅ¡ mamos atėmė televizoriaus pultelį, mama, atsisukusi į jį, kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jam nosį, ji trenkdama jam nieko nesakė, nežino ar trenkė tyčia, kai mama sudavė, skaudėjo, jis neverkė, jam buvo dėl to pikta, pyko ant mamos, jam jokių žymių nebuvo dėl suduoto smÅ«gio, jis dėl to niekur nesigydė, jam paskaudėjo tik kelias minutes.

Tada jis tėčio paprašė, kad paskambintų policijai, o mama bandė pabėgti, bet tėtis neleido. Neatsimena, ar mama anksčiau yra prieÅ¡ jį naudojusi smurtÄ . Kai jį mama mušė, matė tik tėtis, nes daugiau namuose nieko nebuvo (1 t., b. l. 29-32). Nukentėjusysis P. P. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ atliktos apklausos metu parodė, kad įvykis buvo Kulautuvoje. Tai buvo vakare. Jis buvo su mama parduotuvėje. Po to, kai grįžo namo, mama nuėjo persirengti į savo kambarį, o jis į savo.

Kai persirengė, nuėjo prie kompiuterio ir po to mama jam sakė eiti miegoti. Tada jis atsibudo nuo triukÅ¡mo. Po to atsikėlė tėtis ir atėjo. Tuomet tėtis priėjo prie stalo pasiėmė televizoriaus pultelį ir žiÅ«rėjo televizorių pas jį kambaryje. Mama pasakė sumažinti televizoriaus garsÄ ir tėtis sumažino televizoriaus garsÄ . Kai tėtis neklausė, mama paėmė iÅ¡ jo pultelį ir iÅ¡jungė televizorių. Po to tėtis atsistojo ir jie vienas iÅ¡ kito bandė atimti distancinį.

Mama abiem rankomis laikė distancinį ir bandė jį sulaužyti. Tėtis bandė jį atimti. Jis sėdėjo prie kompiuterio ir paskui atsistojo. Tada jis priėjo prie tėčio ir iš abiejų bandė atimti pultelį. Kažkuris iš tėvų pasitraukė ir jis nukrito ant sofos. Jis nukrito ant sofos netyčia. Po to tėtis paėmė pultelį, o mama atsisukusi jam trenkė. Jis krisdamas tik atsirėmė. Mama bandė trenkti tėčiui ir ji pataikė jam. Tuo metu, kai mama sutrenkė, jis sėdėjo.

Arčiau buvo mama, tėtis nuo jo stovėjo kiek toliau maždaug per 4 žingsnius. Po trenkimo jis ranka užsiėmė veidÄ , jam skaudėjo. Mama sutrenkė ranka. Ä® kuriÄ vietÄ trenkė, neatsimena. Po to mama nubėgo į savo kambarį, nes tėtis pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tai, kad mama jam trenkė, matė tėtis. TÄ dienÄ mama buvo vartojusi alkoholio. Kai jie su mama buvo parduotuvėje, jis matė, kaip ji su kita drauge gėrė. Kai mama iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, jis atsistojo, verkė.

Ar yra buvę tokių dalykų anksčiau, jis neprisimena. Dabar mama alkoholį vartoja nedažnai. Mama jo atsiprašė. Jie su mama draugauja. Mama eina į kursus, kad negertų. Mama jam trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Ä® gydymo įstaigÄ nesikreipė. Mama nubėgo į kambarį, nes tėtis pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tėtis bandė jÄ sulaikyti. Jis tuo metu jautėsi liÅ«dnai. PolicijÄ iÅ¡kvietė tėtis, tai sugalvojo tėtis. Jis pats nėra kvietęs policijos. Taip pat nieko nėra prašęs, kad iÅ¡kviestų policijÄ .

Kai mama bėgo iÅ¡ kambario, tėtis jos paklausė, kur ji bėga. Jį į apklausÄ atlydėjo tėtis. Su mama apie Å¡iÄ apklausÄ beveik nekalbėjo. Mama pasakė, kad sakytų teisybę. Å iuo metu gyvena pas mamÄ . Kai jis nukrito ant sofos, tai jį kažkas pajudino su koja. Jis krisdamas kažkur atsirėmė nugara. Kai nukrito tėčio ir mamos nieko neprašė. Jis tylėjo, jam buvo liÅ«dna, neverkė. Mama jo atsiprašė, ji atsiprašė ne tÄ pačiÄ dienÄ . Jis su mama kalbėjo apie tÄ Ä¯vykį.

Mama priminė, kad buvo kiek kitaip. Tokių įvykių yra buvę ir daugiau, mama su tėčiu pykstasi, kai susitinka. Kai mama negeria, bÅ«na viskas gerai. KÄ reikės čia sakyti, tėtis nieko nesakė. Tik pasakė pasakyti tiesÄ (1 t., b. l. 49-52). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1319/2019(02) dėl P. P. sužalojimo nurodyta, kad galvoje, lÅ«pose, kakle, plaÅ¡takose sužalojimų nėra. Tiriamasis kitų kÅ«no vietų nenurodo (1 t., b. l. 57). 2019 m. gegužės 27 d. pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pranešėjas yra V.

P., smurtÄ patyręs asmuo – P. P.. Smurtu įtariamas asmuo – L. P.. Gauti paaiÅ¡kinimai, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20.13 val. iÅ¡ VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad Kauno r., (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Pasikalbėjus su V. P., pastarasis paaiÅ¡kino, kad jo sÅ«nų sumušė motina L. P., ji trenkė ranka į galvÄ , tuo sukeldama fizinį skausmÄ . Taip pat teigė ir P. P.. Jokių sužalojimų požymių neužfiksuota (1 t., b. l. 74-76) IÅ¡ pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad L.

P. nustatytas 2,82 promilių girtumas (2 t., b. l. 26). IÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus 2020 m. kovo 4 d. raÅ¡tu „Dėl vaizdo įraÅ¡o pateikimo nagrinėjamoje byloje“ pateikto disko, su vaizdo įraÅ¡ais matyti, kad kompaktiniame diske yra trys vaizdo įraÅ¡ai „VID_20190527_202817“, „VID_20190527_203002(5)“ ir „VID_20190527_203130“. Vaizdo įraÅ¡e „VID_20190527_202817“ matyti, kad L. P. policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kina, kad jai sudavė jos vyras, jis jÄ smaugė.

Vaizdo įraÅ¡e „VID_20190527_203002(5)“ matyti, kad vaikas neigia, jog tėtis smaugė mamÄ ir patvirtina, kad jam skaudėjo, kai mama jam sudavė per veidÄ . Vaizdo įraÅ¡e „VID_20190527_203130“ matoma, kad vaikas patvirtina, jog mama jam vienÄ kartÄ sudavė į nosį ir vaikui skaudėjo. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip L. P. atsipraÅ¡o vaiko, nurodo, kad trenkė netyčia ir nenorėjo sužeisti P. P.. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad pareigÅ«nas vaiko klausia ar skaudėjo, ar skaudėjo, o vaikas atsako taip.

Vaikas stovi pasimetęs, jokių verkimo ar sužalojimo požymių nematyti (2t., b. l. 164). IÅ¡ Kauno rajono savivaldybės administracijos Kulautuvos seniÅ«nijos L. P. charakteristikos 2019 m. birželio 17 d. raÅ¡to Nr. S4-26 matyti, kad iki 2019 m. balandžio mėnesio periodiÅ¡kai vyko atvejo peržiÅ«ros posėdžiai, Å¡eimai sudarytas pagalbos planas. L. P. noriai priėmė siÅ«lomÄ pagalbÄ bei dalyvavo socialinių įgÅ«džių ir ugdymo palaikymo programos mokymuose ir visose atvejo peržiÅ«ros posėdžiuose.

Tuo tarpu V. P. atsisakė siÅ«lomos pagalbos plano paslaugų ir nenoriai dalyvavo ar atsisakydavo dalyvauti atvejo vadybos peržiÅ«ros posėdžiuose. Dalis bendruomenės ir kaimynų V. P. apibÅ«dina kaip labai keistÄ Å¾mogų, neieÅ¡kantį kompromisų įvairiose situacijose, matantį tik savo keistÄ tiesÄ (1 t., b. l. 153). IÅ¡ Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. liepos 31 d. pažymėjimo matyti, kad L. P. baigė 12 valandų trukmės kursus apie vaiko raidÄ ir elgesį, geresnio ryÅ¡io su vaiku kÅ«rimÄ , jausmų supratimÄ ir valdymÄ , pozityviÄ disciplinÄ (3 t., b. l. 10).

IÅ¡ Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. rugsėjo 25 d. pagalbos plano matyti, kad V. P. nelinkęs pripažinti problemų. Vaikui nesudaromos sÄ lygos bendrauti su seneliu, vaikas pastebimai sutrikęs, pastebima įtampa. Vaikas paliekamas vienas nuo tada, kai mamai paskirta kardomoji priemonė. Tėvai stokoja įgÅ«džių palaikyti vaikÄ , tėvų konfliktai sukelia dviprasmiÅ¡kus jausmus, dėl kurių vaikas jaučiasi nesaugiai. Bendraujant su vaiku tėvai juo manipuliuoja.

Vaikas mato smurtinius santykius tarp tėvų, neigiamus jausmus tėvai, perduoda vaikui. Å eimos patirtys yra neigiamos dėl alkoholio vartojimo problemų bei smurtinių tėvų santykių. Vaiko elgesys yra pakitęs, krizė neįveikta, neigiamos patirtys kartojasi. V. P. nelinkęs priimti specialistų teikiamÄ pagalbÄ , nelinkęs bendradarbiauti (3 t., b. l. 13-21). Ä®rodymų vertinimas, veikos kvalifikacija Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ , toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus arba bÅ«tų nežymiai sutrikdyta sveikata.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Å i nekaltumo prezumpcijos sÄ voka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ â€ nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumÄ Ä¯rodančių įkalčių, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad „asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiÅ¡kia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ .

Visi teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles – teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltinamoji L. P. kaltės nepripažino, paaiÅ¡kino, jog jeigu ir sudavė sÅ«nui, tai netyčia. Nukentėjusiojo mažamečio P. P. parodymai buvo nenuoseklÅ«s, jeigu pirminės apklausos metu jis parodė, kad mama kumščiu trenkė jam į nosį, nežino ar tyčia, jis neverkė, skaudėjo, buvo pikta, paskaudėjo tik kelias minutes, tai apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu P. P. parodė, kad jam buvo liÅ«dna dėl nutikusio įvykio, taip pat paaiÅ¡kino, kad mama norėjo trenkti tėčiui, tačiau pataikė jam.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaikas teigė, jog mama po įvykio atsiprašė tik kitÄ dienÄ , nors iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad L. P. atsipraÅ¡o sÅ«naus dėl galimai suduoto smÅ«gio. Todėl teismas negali daryti iÅ¡vados, kad vaiko parodymai yra patikimi. Nors nekyla abejonių, kad buvo fizinis kontaktas, tačiau negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, jog buvo suduota veikiant tiesiogine tyčia, be to, ar buvo sukeltas bÅ«tent fizinis skausmas. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G1319/2019(02) dėl P. P. sužalojimo matyti, kad galvoje, lÅ«pose, kakle, plaÅ¡takose sužalojimų nėra.

Apklaustas V. P. taip pat nebuvo nuoseklus. Jeigu pirminės apklausos metu parodė, kad tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, jis nedavė žmonai pultelio, todėl ji ranka tyčia sudavė sÅ«nui P. P. vienÄ smÅ«gį į nosį, dėl ko sÅ«nus patyrė fizinį skausmÄ , tai skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, akivaizdu, jog pranešė tik apie jo ir žmonos barnį, o teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos užduotus klausimus, parodė, jog skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, kalbėjo apie senÄ smurto atvejį.

V. P. nei vienos apklausos metu nedavė jokių parodymai apie tai, iÅ¡ ko jis suprato, kad sÅ«nui skauda, kaip tas skausmas buvo iÅ¡reikÅ¡tas. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė I. B. akcentavo, jog vaikui skaudu dėl tėvų barnių, be to, vaikas sumenkina smÅ«gio sudavimÄ , nurodydamas, jog konfliktas iÅ¡kilo tarp mamos ir tėčio, galima tikėti, kad mama norėjo trenkti tėčiui, tačiau pataikė vaikui. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vaidas Pažereckas parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas iÅ¡ VPK budėtojo Kulautuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje.

Nuvykus į įvykio vietÄ , rado mamÄ , tėvÄ ir sÅ«nų. Tėvas paaiÅ¡kino, kad vaiko motina sumušė savo sÅ«nų. O vaikas paaiÅ¡kino, kad jam sudavė su ranka į tarpuakį. Moters bÅ«sena buvo isteriÅ¡ka kaip neblaivaus asmens. Vaikas buvo iÅ¡sigandęs, matėsi, kad buvo apsiverkęs. Vaikas paaiÅ¡kino, kad mama jam sudavė į veidÄ , kaktÄ , o paklausus, ar skaudėjo, vaikas nurodė, kad jam skaudėjo ir nežino, kodėl jam sudavė. Akivaizdžių sumuÅ¡imų, mėlynių nebuvo matyti, nepamena, ar matė kažkÄ .

L. P. patvirtino, kad sudavė vaikui į kaktÄ . Visos aplinkybės, mamos, tėvo bei vaiko parodymai yra užfiksuoti 30 sekundžių vaizdo įraÅ¡e. Tačiau Å¡ie liudytojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, jog L. P. atsipraÅ¡o vaiko, jei jam sudavė, negalima daryti iÅ¡vados, jog elgėsi isteriÅ¡kai, vaikas stovi pasimetęs, jokių verkimo ar sužalojimų požymių nematyti, o pareigÅ«nas užduoda mažamečiui vaikui atsakymÄ menantį klausimÄ ,,ar skaudėjo?“, jį pakartoja kelis kartus, į kÄ vaikas atsako taip, tačiau visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kinama, kÄ skaudėjo ir kodėl, todėl tokių parodymų vertinti kaip patikimų negalima.

Kitų asmenų, mačiusių įvykį, nėra. Be to, iÅ¡ Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. rugsėjo 25 d. pagalbos plano matyti, kad V. P. nelinkęs pripažinti problemų. Tėvai stokoja įgÅ«džių palaikyti vaikÄ , tėvų konfliktai sukelia dviprasmiÅ¡kus jausmus, dėl kurių vaikas jaučiasi nesaugiai. Vaikas mato smurtinius santykius tarp tėvų, neigiamus jausmus tėvai perduoda vaikui. Å eimos patirtys yra neigiamos dėl alkoholio vartojimo problemų, bei smurtinių tėvų santykių.

Vaiko elgesys yra pakitęs, krizė neįveikta, neigiamos patirtys kartojasi. Pažymėtina ir tai, kad V. P. yra L. P. sutuoktinis ir šiuo metu jie skiriasi (LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. lapkričio 25 d. buvo gautas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo), skyrybų byla yra nebaigta, laikytina, kad V. P. parodymai yra šališki, todėl teismas taip pat juos vertina kritiškai.

Esamų abejonių nepavyko paÅ¡alinti iÅ¡naudojus visus įmanomus įstatymo leistinus bÅ«dus, todėl teismas sprendžia, kad nesurinkta pakankamai kaltinamosios L. P. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kaltinamoji iÅ¡teisintina, nes neįrodyta, kad padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Procesinės prievartos priemonės Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai paliktina jai paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Dokumentai Kompaktiniai diskai su vaizdo ir/ar garso įraÅ¡ais, esantys baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 32, 53, 85, 2 t., b. l. 164), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti su byla kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304 ir 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: L. P. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ .

L. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Kompaktinius diskus (1 t., b. l. 32, 53, 85, 2 t., b. l. 164), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė