2019-04-24 Nr. AB-9896-3-61-3-04585-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2248-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04585-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir J. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjos J. M. ir J. M. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamos panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 1SS-2858-(8.5) „Dėl Trakų skyriaus 2016-08-22 atsakymo Nr. 46SD-3385-(14.46.104.)“ bei NŽT Trakų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 46SD-3385-(14.46.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, taip pat įpareigoti atsakovą spręsti dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo išimtinai prie pareiškėjoms priklausančio gyvenamojo namo.

2. Pareiškėjos nurodė, kad NŽT Trakų skyrius, išnagrinėjęs jų 2016 m. liepos 27 d. prašymą dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., ginčijamu 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 46SD-3385-(14.46.104.) jas informavo, jog namų valdos žemės sklypo suformuoti negali, nes šis sklypas bus formuojamas vadovaujantis UAB „Geodeziniai matavimai“ paruoštu 2015 m. kovo 4 d. žemės sklypo atidalijimo planu-projektu. Pareiškėjos, nesutikdamos su minėtu raštu, jį apskundė NŽT, kuri 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 1SS-2898-(8.5) pareiškėjų skundą atmetė. Tokiu būdu NŽT užkirto pareiškėjoms kelią suformuoti namų valdos žemės sklypą prie joms priklausančio gyvenamojo namo. NŽT rėmėsi Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-231/2015 (Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-507-590/2016 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą), nors teismai šiose bylose sprendė sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, o ne dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo prie pareiškėjoms priklausančio gyvenamojo namo. Be to, NŽT savo rašte nurodė, jog apie kito projekto rengimo galimybę (pvz., dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo) teismai nėra pasisakę. NŽT, atsisakydama spręsti dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo prie išimtinai tik pareiškėjoms priklausančio gyvenamojo namo, daro didelę žalą, nes tokiu būdu apriboja jų teisę efektyviai disponuoti savo turtu.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad suformuoti naują valstybinės žemės sklypą (pvz., namų valdai prie nuosavybės teise priklausančių pastatų) galima tuo atveju, kai žemės sklypas nebuvo suformuotas, o tuo atveju, kai žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kai žemės sklypai pertvarkomi. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendime pripažino ieškovių argumentus, kad atsakovė, reikalaudama jai leisti atlikti 6,5615 ha ploto žemės sklypo pertvarkymą atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ paruoštą projektą, nepateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto teisės aktuose nustatyta tvarka. UAB „Geodeziniai matavimai“ projekte numatyta suprojektuoti 6 žemės sklypus, kartu formuojant ir žemės sklypą (0,3193 ha ploto) po statiniais (gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu ir kitais statiniais), kuris bendrosios nuosavybės teise priklausys visiems žemės sklypo ir statinių savininkams. Pareiškėjų prašyme nurodytas 6,5615 ha ploto žemės sklypas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimu yra atidalintas, todėl, įvykdžius visas numatytas žemės sklypo atidalijimo procedūras, keisis tiek žemės sklypo plotas, tiek ir žemės sklypo ribos. Pareiškėjų keliamas klausimas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo (tiksliau – atidalijimo) galės būti nagrinėjamas (sprendžiamas) tik pilnai įgyvendinus Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimu patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą.

5. Trečias suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime prašo pareiškėjų skundą atmesti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13-231/2015, nusprendė leisti J. K. atlikti 6,5615 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., pertvarkymą, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ paruoštą 2015 m. kovo 4 d. žemės sklypo atidalijimo planą-projektą bei parengiant visą su žemės sklypo pertvarkymu susijusią projektinę dokumentaciją be bendrasavininkių J. M., J. M., B. K., V. K. sutikimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-507-590/2016, Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendime konstatavo, kad „Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta ieškovių pateiktus argumentus, kad atsakovė, reikalaudama jai leisti atlikti 6,5615 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., pertvarkymą atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ paruoštą 2015-03-04 žemės sklypo atidalijimo planą-projektą, nepateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Tačiau teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu išsamiai išanalizavus byloje esančius įrodymus ir šalių išsakytus paaiškinimus bei atlikus vietos apžiūrą, konstatuota, kad būtent atsakovės pateiktas plano-projekto pasiūlymas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atitinka byloje dalyvavusių šalių interesus ir būtent nurodytu planu yra racionaliai ir patogiai nustatytos šalims priklausančių sklypų ribos. Šiuo atveju atsisakius tenkinti atsakovės pateiktą priešieškinį formaliu pagrindu – nesant pateikto su atitinkamomis institucijomis suderinto žemės sklypo pertvarkymo projekto, būtų sukurta teisiškai nepagrįsta situacija, kadangi nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad ieškovių pateiktas projektas dėl atidalijimo iš bendro turto nėra tinkamas racionaliam žemės sklypo naudojimui ir atsakovė pagrįstai atsisakiusi išduoti sutikimą nurodyto projekto galutiniam patvirtinimui. Šiuo atveju būtent atsakovės J. K. parengtas plano-projekto pasiūlymas dėl atidalijimo iš bendro turto yra racionalus bei patogus šalių naudojimui, todėl siekiant galutinai išspręsti ginčą tarp šalių, nepažeidžiant teismo proceso ekonomijos ir koncentruotumo principų, ieškovių reikalavimas netenkinti atsakovės priešieškinio, kadangi J. K. nepateikė parengto ir patvirtinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, atmestinas kaip nepagrįstas.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytais motyvais, daro išvadą, kad ieškovių J. M. ir J. M. pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. J. K. pateiktas priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto yra pagrįstas teismo išanalizuotomis faktinėmis aplinkybės ir bylos nagrinėjimo metu įvertintais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai“.

10. Teismas nurodė, kad NŽT Trakų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 21 punktu bei atsižvelgdamas į J. K. 2016 m. gegužės 2 d. prašymą, 2016 m. gegužės 11 d. priėmė įsakymą Nr. 46FPĮ-144-(14.46.36.) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė rengti projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus. Taip pat NŽT Trakų skyrius 2016 gegužės 19 d. bei Trakų rajono savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 24 d. išdavė projekto rengimo reikalavimus. Taigi šiuo metu rengiamas projektas, pertvarkant žemės sklypą – atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ projektą, kaip numatyta Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendime.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas patvirtino, jog pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ projektą yra numatyti (suprojektuoti) 6 žemės sklypai, iš kurių antrasis žemės sklypas (0,3193 ha ploto), esantis po statiniais (gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu ir kitais statiniais), lygiomis dalimis atitenka visiems žemės sklypo ir statinių bendraturčiams.

12. Nors pareiškėjos savo 2016 m. liepos 27 d. prašyme NŽT Trakų skyriui nurodo 6,5615 ha ploto žemės sklypą, tačiau šis žemės sklypas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimu yra atidalintas, todėl, įvykdžius visas Taisyklėse numatytas žemės sklypo atidalijimo procedūras, keisis tiek žemės sklypo plotas, tiek ir žemės sklypo ribos. Pareiškėjų prašymas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo (tiksliau – atidalijimo) galės būti nagrinėjamas (sprendžiamas) tik pilnai įgyvendinus Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimu patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai teigė, kad apie kito projekto rengimo galimybę teismai nėra pasisakę, todėl NŽT Trakų skyrius teisėtai ir pagrįstai ginčijamu raštu atsisakė spręsti dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo. Atitinkamai ir NŽT 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 1SS-2858-(8.5) teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl minėto NŽT Trakų skyriaus rašto. Teismas nurodė, kad ginčijamus sprendimus naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą spręsti dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo išimtai prie pareiškėjoms priklausančio gyvenamojo namo.

III. 13. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir NŽT Trakų skyriaus sprendimą, taip pat įpareigoti instituciją spręsti dėl pareiškėjų reikalavimo dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo tik prie išimtinai joms priklausančio gyvenamojo namo.

14. Pareiškėjos nurodo, kad teismo sprendimas yra grindžiamas prieštaringais motyvais. Nors buvo pripažinta, kad civilinėje byloje nebuvo pasisakyta apie tai, jog pareiškėjos negali suformuoti namų valdos žemės sklypo prie išimtinai joms nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė suformuoti pareiškėjoms namų valdą po joms priklausančiu gyvenamuoju namu. Taigi teismas tik dėl patogumo skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjos turės galimybę vėliau kreiptis dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo, o ne įpareigojo NŽT atlikti viską vienu metu. Pareiškėjų vertinimu, vadovaujantis proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principais, jų prašymas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo turėtų būti patenkintas šioje proceso stadijoje, o ne atidedant neapibrėžtam laiko tarpui.

15. Atsakovas NŽT Trakų skyrius atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartojo savo atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentus.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš pareiškėjų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. J. K. nurodo, kad jokio prieštaravimo tarp pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų nėra. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo (tiksliau – atidalijimo) galės būti nagrinėjamas (sprendžiamas) tik visiškai įgyvendinus civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą. Teismas papildomai pažymėjo, kad civilinėje byloje priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendime nėra pasisakyta dėl kito atidalijimo projekto rengimo galimybių. Tokiu būdu pareiškėjoms neužkertamas kelias ateityje (po teismo sprendimo visiško įvykdymo) pakartotinai kreiptis į atsakovą dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo prie išimtinai joms nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.

19. Pareiškėjos supranta, kad jų teisės ateityje atidalinti namų valdos sklypą nėra pažeidžiamos, tačiau, jų nuomone, vadovaujantis koncentruotumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principais, klausimas dėl atidalijimo turi būti sprendžiamas dabar. Tokia pareiškėjų pozicija nepagrįsta ir nesuprantama, nes joks įstatymas nenumato galimybės nevykdyti įsiteisėjusio ir visiems asmenims privalomo teismo sprendimo.

20. Pareiškėjų skundai turi būti įvertinti kaip siekis išvengti civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Tokiu būdu pareiškėjos trukdo trečiajam suinteresuotam asmeniui tinkamai įvykdyti žemės sklypo pertvarkymą pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą planą. Pareiškėjos gali nustatyti naudojimosi antruoju žemės sklypu tvarką, kas iš esmės reikštų faktinį žemės sklypo padalijimą.

21. Pareiškėjos pateikė apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl žemės sklypo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – NŽT 2016 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 1SS-2858-(8.5) „Dėl Trakų skyriaus 2016-08-22 atsakymo Nr. 46SD-3385-(14.46.104.)“ bei NŽT Trakų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. 46SD-3385-(14.46.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, teisėtumas bei pagrįstumas.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismo sprendimas yra grindžiamas prieštaringais motyvais, dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui. Taigi pareiškėjos apeliaciniame skunde, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjų skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, o tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytų pažeidimų faktus.

25. Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes, kaip minėta nutarties 23 punkte, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui pateikti paaiškinimai apie naujai paaiškėjusias aplinkybės dėl žemės sklypo bei nauji dokumentai nepridedami prie bylos ir nevertinami.

26. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 11–12 punktuose išdėstytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjų 2016 m. liepos 27 d. prašyme NŽT Trakų skyriui nurodomas 6,5615 ha ploto žemės sklypas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimu yra atidalintas, todėl, įvykdžius visas Taisyklėse numatytas žemės sklypo atidalijimo procedūras, keisis tiek žemės sklypo plotas, tiek ir žemės sklypo ribos. Be kita ko, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ projektą yra numatyti (suprojektuoti) 6 žemės sklypai, iš kurių antrasis žemės sklypas (0,3193 ha ploto), esantis po statiniais (gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu ir kitais statiniais), lygiomis dalimis atitenka visiems žemės sklypo ir statinių bendraturčiams, todėl pareiškėjų prašymas dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo galės būti nagrinėjamas (sprendžiamas) tik pilnai įgyvendinus Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimu patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą, o pareiškėjų argumentai dėl atsakovo veiksmų nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime prašo priteisti iš pareiškėjų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kaip jau buvo minėta, tokių dokumentų J. K. teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų J. M. ir J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Arūnas Sutkevičius Milda Vainienė