58ac7771-2b75-4bb3-9b5a-488f9344c8fb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-1514-577/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3061602010-3Procesinio sprendimo kategorija: 27.7.; 95.3.; 99.5.; 121.18; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. lapkričio 11 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

A. ir M. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. A. ir M. M. ieÅ¡kinį atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui A. L. – AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui dėl stebėtojų tarybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl pripažinimo negaliojančiais 2010 m. gegužės 24 d. atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos susirinkime priimtus sprendimus, kuriais buvo nutarta:

1. atÅ¡aukti A. A. (ieÅ¡kovas) iÅ¡ atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) generalinio direktoriaus pareigų nuo 2010 m. gegužės 25 d. ir nutraukti su A. A. sudarytÄ darbo sutartį;

2. pavesti stebėtojų tarybos pirmininkui H. H. bendrovės vardu pasiraÅ¡yti A. A. darbo sutarties nutraukimÄ , visiÅ¡kai atsiskaityti su A. A. darbo sutarties nutraukimo dienÄ bei atlikti visus reikalingus veiksmus;

3. paskirti A. L. (trečiasis asmuo) bendrovės direktoriumi nuo 2010 m. gegužės 25.;

4. pavesti bendrovės direktoriui A. L. teisės aktų nustatyta tvarka apie įvykusį bendrovės vadovo pasikeitimo faktÄ informuoti Juridinių asmenų registrÄ bei atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus Å¡iam stebėtojų tarybos sprendimui įgyvendinti. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai savo reikalavimus grindė bendrovės stebėtojų tarybos reglamento 4.1. – 4.2. punktų pažeidimais, t. y. tuo pagrindu, jog ieÅ¡kovui M. M., kaip stebėtojų tarybos nariui, nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie Å¡aukiamÄ stebėtojų tarybos posėdį ir jo darbotvarkę.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ , nes atsakovui nėra žinoma apie ieÅ¡kovo minimÄ reglamentÄ , o ieÅ¡kovas M.

M. apie stebėtojų tarybos posėdį buvo tinkamai informuotas. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010-12-14 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų A. A., M. M. lygiomis dalimis 9900 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; lygiomis dalimis 609,08 EUR iÅ¡laidų, susijusių su liudytojų H. H. ir M. V. atvykimu į teismo posėdį, Estijos bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai bei lygiomis dalimis 20,08 Lt dydžio iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo H. H. parodymus santykyje su liudytojos M. V. parodymais ir kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais; teismas neįžvelgė Å¡ių liudytojų parodymų prieÅ¡taringumo, ko pasėkoje priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Mano, kad nesant pasiraÅ¡ytinai M. M. įteikto nei vieno registruoto praneÅ¡imo apie 2010 m. gegužės 24 d. turėjusį įvykti stebėtojų tarybos posėdį, 2010 m. gegužės 24 d. vykęs stebėtojų tarybos posėdis buvo suÅ¡auktas neteisėtai; stebėtojų tarybos pirmininkas netinkamai organizavo stebėtojų tarybos susirinkimo suÅ¡aukimÄ .

Netinkamai vertino liudytojos G. C. parodymus santykyje su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis; jos paaiÅ¡kinimai yra neaiÅ¡kÅ«s, visiÅ¡kai nesusiję su bylos aplinkybėmis. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad galimai ieÅ¡kovas M. M. savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie to, kad jam nebÅ«tų įteikti registruoti praneÅ¡imai; teismas sprendime nenurodė jokių neginčijamų faktų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ Å¡iai iÅ¡vadai pagrįsti, be to netinkamai vertino advokatų kontoros „Leppik&Partnerid“ pasitelkto kurjerio 2010 m. liepos 8 d. paaiÅ¡kinimus.

Nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovui apie 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai. Teismo iÅ¡vadÄ dėl praneÅ¡imo telefonu bÅ«do tinkamumo paneigia paties teismo bylos nagrinėjimo metu nustatytos kitos faktinės aplinkybės, o bÅ«tent liudytojo H. H. parodymai. Nurodo, kad aplinkybė, jog reglamento originalas su jį patvirtinusio protokolo originalu buvo Estijoje, objektyviai suprantama ir pateisinama, kadangi ieÅ¡kovas M. M., 2006 metais buvęs atsakovo stebėtojų tarybos pirmininku, yra Estijoje reziduojantis ir nuolatos gyvenantis asmuo, todėl nuo to laiko, kada buvo patvirtintas reglamentas, jo originalas bÅ«tent ir buvo pas M.

M.. Neparemta teismo iÅ¡vada, kad iki H. H. bendrovės stebėtojų tarybai pirmininkavo ieÅ¡kovas M. M., ir pasikeitus pirmininkui, pastarasis nereikalavo laikytis reglamento nuostatų. Pažymėjo, jog atsakovo vadovas 2010 m. birželio 5 d. lentelėje, kurioje iÅ¡vardinti jo neva perimami bendrovės dokumentai, pasirašė perdavimo dokumentÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai, todėl nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ ko realiai buvo perimti dokumentai. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos susirinkimo protokolas ir 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos sprendimas yra skirtingi, o bÅ«tent – protokole nurodyta susirinkimo pradžia 10 val., tuo tarpu 2010 m. gegužės 24 d. bendrovės stebėtojų tarybos sprendime nurodyta, kad stebėtojų tarybos posėdžio laikas 10.30 val.

Be to, akivaizdžiai matyti, kad tarp Å¡ių dokumentų yra ir maketavimo (Å¡rifto) skirtumai. Apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys atmestinas taip pat ir tuo pagrindu, jog jį pareiÅ¡kė materialinės reikalavimo teisės neturintys asmenys. Nurodo, kad ieÅ¡kovas M. M., dar bÅ«damas stebėtojų tarybos nariu, o ieÅ¡kovas A. A. jau bÅ«damas atÅ¡auktas iÅ¡ atsakovo generalinio direktoriaus pareigų, su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi per įstatymo nurodytÄ 30 dienų terminÄ , manydami, kad 2010 m. gegužės 24 d. atsakovo stebėtojų tarybos susirinkime priimti nutarimai buvo priimti pažeidus jų priėmimo procedÅ«rÄ , apibrėžtÄ stebėtojų tarybos reglamente.

A. A. ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo atsakovo generaliniu direktoriumi. Pastarasis realizavo savo teisę apskųsti bendrovės stebėtojų tarybos sprendimÄ , kadangi buvo pažeista 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos susirinkimo suÅ¡aukimo procedÅ«ra. Be to, apeliantai nurodo, jog teismas nepagrindė priteistų atstovavimo iÅ¡laidų dydžio; nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų 609,08 EUR liudytojų H. H. ir M. V. turėtas kelionės iÅ¡laidas, sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta bendrovei (duomenys neskelbtini), tačiau ne liudytojams H.

H. ir M. V.. Minėtoji sÄ skaita negali bÅ«ti laikoma dokumentu, patvirtinančiu, kad liudytojai asmeniÅ¡kai patyrė kelionės iÅ¡laidas dėl atvykimo į teismÄ . Taip pat nepateikta teismui įrodymų, kad Å¡i sÄ skaita buvo apmokėta. NeaiÅ¡ku, kokiais įrodymais teismas rėmėsi nurodydamas Å¡ias kelionės iÅ¡laidas liudytojams. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog nesutinka su ieÅ¡kovų argumentais apeliaciniame skunde ir praÅ¡o jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimÄ , skirti apeliantams baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų visas atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl liudytojų H. H. ir M. V. parodymų vertinimo, jų įrodomosios reikÅ¡mės ginčo dalykui ir santykio su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais byloje atsakovas nurodo, jog liudytojų parodymuose nėra jokio prieÅ¡taravimo. H. H. nenurodė, jog stebėtojų tarybos narė M. V. apie 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos posėdį buvo informuota raÅ¡tu, o teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad H. H. negalėjo patikslinti, kokiu bÅ«du apie Å¡aukiamÄ stebėtojų tarybos posėdį buvo informuota M.

V., taip pat nurodė, kad ji pati geriau paaiÅ¡kins. Liudytojas nurodė bendrÄ nusistovėjusiÄ informavimo apie stebėtojų tarybos posėdį tvarkÄ bei detalizavo, kaip konkrečiai apie minėtÄ stebėtojų tarybos posėdį buvo informuojamas ieÅ¡kovas M. M.. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra netiksliai nurodyti liudytojo H. H. paaiÅ¡kinimai, susiję su bendru stebėtojų tarybos narių sutarimu, kaip turi bÅ«ti informuojami stebėtojų tarybos nariai apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ .

H. H. parodė, kad stebėtojų tarybos nariai buvo nutarę informuoti visus stebėtojų tarybos narius apie posėdžio datÄ ir laikÄ â€žraÅ¡tiÅ¡kai ne mažiau negu prieÅ¡ parÄ iki susirinkimo“. Taip pat pažymi, kad M. V. niekada neginčijo, kad jai nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie stebėtojų tarybos susirinkimÄ , bei pasiraÅ¡ydama ginčijamus sprendimus įforminantį protokolÄ , tÄ patvirtino ir raÅ¡tu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal bendrovės įstatų 9.2 p. stebėtojų tarybos susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkai taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai – tarybos posėdžius Å¡aukia stebėtojų tarybos pirmininkas arba ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių, o stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių (ABÄ® 32 str. 5 ir 9 dalys).

Dėl liudytojos G. C. parodymų vertinimo, jų įrodomosios reikÅ¡mės ginčo dalykui ir santykio su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais byloje. Pagal liudytojos G. C. paaiÅ¡kinimus jokio reglamento bendrovėje nebuvo, bendrovės vadovybė liepė vadovautis įstatais ir ABÄ® reikalavimais. Liudytoja G. C. konkrečiai įvardino, kurie 2 iÅ¡ 3 stebėtojų tarybos nariai pasirašė minėtÄ sprendimÄ dėl turto įkeitimo, o trečiasis tuo metu buvo Suomijoje. Pažymėtina, kad liudytoja taip pat patvirtino, kad jos žinioje niekada nebuvo ir stebėtojų tarybos protokolo, kuriuo neva bÅ«tų patvirtintas Å¡io bendrovės organo darbo reglamentas.

G. C. parodymai yra aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s bei papildomai įrodo aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Dėl raÅ¡ytinio įrodymo – 2010 m. liepos 8 d. kurjerio pažymos – vertinimo bei teismo iÅ¡vados apie tinkamÄ praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovui pagrįstumÄ atsakovas nurodo, jog byloje pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas – kurjerių tarnybos patvirtinimas, kad praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovui M. M. jo gyvenamosios vietos adresu buvo bandoma įteikti mažiausiai 3 kartus, ir visais atvejais buvo sakoma, jog ieÅ¡kovo nėra namie.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų abejoti Å¡ių duomenų objektyvumu. Pažymėjo, jog skirtingai nei nurodo apeliantas, H. H. paaiÅ¡kino, kad jo pirmininkavimo metu buvo nuspręsta visus stebėtojų tarybos narius apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuoti raÅ¡tu (t.y. ne pasiraÅ¡ytinai, kaip nurodo apeliantai) ir ne vėliau negu prieÅ¡ parÄ iki susirinkimo. IeÅ¡kovas apie posėdį buvo informuotas ne mažiau kaip 6 bÅ«dais ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Dėl apeliantų nurodomos aplinkybės, jog reglamento originalas yra Estijoje pas ieÅ¡kovÄ M. M., tik savaime patvirtina, jog bendrovėje Å¡io dokumento niekada nebuvo ir juo nebuvo vadovaujamasi; kad dokumentu niekada bendrovėje nebuvo vadovautasi ir jo bendrovėje niekada nebuvo, patvirtina ir liudytojo paaiÅ¡kinimai bei 2010-06-05 AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo registras. Dėl pirmos instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinys atmestinas ir tuo pagrindu, jog jį pareiÅ¡kė materialinės reikalavimo teisės neturintys asmenys, atsakovas nurodo, jog A.

A. nepriklauso įstatymo nustatytam asmenų, turinčių materialinę teisę reikalauti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais bendrovės organo sprendimus, ratui. M. M., netekęs stebėtojų tarybos nario statuso, neteko reikalavimo teisės ginčo dalykui bei prarado materialinį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Dėl priteistų atstovavimo ir liudytojų turėtų iÅ¡laidų pagrįstumo atsakovas nurodo, kad teismas savo sprendimÄ dėl priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio iÅ¡samiai motyvavo ir pagrįstai laikė atsakovo naudai priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, kad apeliantų argumentas nesuderinamas su CPK reikalavimais. IÅ¡ pateiktos 2010 m. lapkričio 24 d. sÄ skaitos nustatyta, kad liudytojų kelionės iÅ¡laidas patyrė H. H. Bendrovė (duomenys neskelbtini), tÄ savo parodymuose patvirtino ir liudytojas H. H.. Be to, atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pateiktas apeliacinis skundas yra grindžiamas argumentais, kurie yra akivaizdžiai paneigti byloje surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismo motyvais, Å¡iame ir kituose atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais argumentais, apeliantai pareikÅ¡dami nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai, prieÅ¡ingai proceso tikslams, todėl, atsakovo nuomone, apeliantams turėtų bÅ«ti taikomos CPK 95 str. 2 d. numatytos procesinės pasekmės už piktnaudžiavimÄ procesu.

Apeliantų nesÄ Å¾iningumÄ inter alia patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu pareikÅ¡tų procesinių praÅ¡ymų turinys ir juos atmetusių teismo nutarčių, įskaitant ir protokolines, skaičius bylos nagrinėjimo metu, teismo nustatytos aplinkybės, kitos atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstos aplinkybės. Todėl praÅ¡o skirti kiekvienam ieÅ¡kovui 10 000 Lt baudÄ . Atsakovo nuomone, praÅ¡omos skirti baudos dydis atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus, taip pat leis iÅ¡vengti nepagrįstai reiÅ¡kiamų reikalavimų ateityje.

Trečiasis asmuo A. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, visiÅ¡kai sutinka su atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais motyvais ir juos palaiko, todėl praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skirti apeliantams baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ bei priteisti iÅ¡ apeliantų visas trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovų A. A. ir M. M. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.   Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. gegužės 24 d.

įvyko atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ A. A. iÅ¡ bendrovės generalinio direktoriaus pareigų ir paskirti trečiÄ jį asmenį A. L. bendrovės direktoriumi. Stebėtojų tarybos susirinkime dalyvavo du iÅ¡ trijų stebėtojų tarybos narių: pirmininkas H. H. ir M. V., trečiasis stebėtojų tarybos narys – ieÅ¡kovas M. M. susirinkime nedalyvavo. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ ir prašė susirinkime priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais, kadangi ieÅ¡kovas M.

M. – vienas iÅ¡ stebėtojų tarybos narių, - nebuvo tinkamai, t.y. Reglamento 4.1, 4.2, 4.3 punktų nustatyta tvarka, informuotas apie 2010 m. gegužės 24 d. stebėtojų tarybos susirinkimÄ . Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Reglamento nuostatos bendrovėje taikomos nebuvo; teismas nenustatė imperatyvių įstatymo ar bendrovės steigimo dokumentų nuostatų pažeidimo; padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui A. A. apie posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai, todėl ieÅ¡kinį atmetė.Kaip minėta, ieÅ¡kovai savo reikalavimus dėl 2010-05-24 AB „(duomenys neskelbtini)“ Stebėtojų tarybos susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais grindė Reglamento 4.1, 4.2 p. p. nuostatų, reglamentuojančių stebėtojų tarybos posėdžių suÅ¡aukimo, tame tarpe ir praneÅ¡imo apie posėdžius, tvarkÄ , pažeidimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad į bylÄ ieÅ¡kovai pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ stebėtojų tarybos darbo reglamento nepatvirtintÄ kopijÄ (t.1, b.l. 18-22), dokumento originalo arba įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos Reglamento kopijos į bylÄ nepateikta.

Liudytojo H. H. (stebėtojų tarybos pirmininkas nuo 2009 m. gruodžio mėnesio) paaiÅ¡kinimai, jog apie Stebėtojų tarybos reglamentÄ jam nieko nebuvo žinoma, jokio reglamento nėra matęs ir darbe ieÅ¡kovo pateikto reglamento nuostatomis niekada nesivadovavo; liudytojos G. C. (kuri dirba bendrovėje nuo 2002 metų) paaiÅ¡kinimai, kad pagal jos užimamas pareigas ir pareigines instrukcijas visi pagrindiniai bendrovės dokumentai yra jos žinioje ir saugomi jos kabinete, tačiau jokio stebėtojų tarybos darbo reglamento ji nėra mačiusi ar turėjusi.

Klausimas apie reglamentÄ buvo iÅ¡kilęs 2009 m., kai notaras paprašė pateikti stebėtojų tarybos darbo reglamentÄ , siekdamas įsitikinti, ar sprendimas dėl bendrovės turto įkeitimo yra teisėtas, bet tada reglamento bendrovė neturėjo; trečiojo asmens A. L. – naujo, paskirto nuo 2010-05-25 bendrovės vadovo, paaiÅ¡kinimai; dokumentų priėmimo registras (t.1, b.l. 139-154), iÅ¡ kurio matyti, kokie dokumentai buvo perduoti naujam vadovui; atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimai sudaro pagrindÄ teisėjų kolegijai sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad bendrovėje AB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovo pateikto Stebėtojų tarybos darbo reglamento nuostatomis vadovautasi nebuvo; pirmos instancijos teismas pagrįstai praneÅ¡imo apie stebėtojų tarybos posėdžio procedÅ«ros pažeidimo klausimÄ sprendė vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo bei bendrovės įstatų 9.2 p., 10.1 p. nuostatomis, o taip pat tinkamai įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M.

M. žinojo apie stebėtojų tarybos 2004-05-24 Å¡aukiamÄ posėdį, pagrįstai konstatavo, jog praneÅ¡imo apie posėdį bÅ«das neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo ar bendrovės steigimo dokumentų nuostatų normoms. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ kyla iÅ¡ Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ , turi siekti nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ , iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus.

Ä®rodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimÄ ar nebuvimÄ . Faktai, kuriais pagrįsti Å¡alių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias bÅ«tina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teisėjo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008-02-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-129/2008; 2008-04-04 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-156/2008, 2009-10-05 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-378/2009, 2009-11-24 nutartis civ.byla Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog bylÄ nagrinėjantis teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iÅ¡ anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas.

Å is principas reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieÅ¡kinio reikalavimo turi bÅ«ti pasisakyta iÅ¡samiai, nurodant teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ patvirtinančius įrodymus (LAT 2006-01-30 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-67/2006, ir kt.).Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tiek Å¡alių (jų atstovų), tiek liudytojų paaiÅ¡kinimus; iÅ¡samiai pasisakė, kokiais įrodymais grindžia padarytas iÅ¡vadas, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, kokiais įrodymais vadovaujasi, kuriuos ir kodėl atmeta.

Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo H. H. parodymus santykyje su liudytojos M. V. ir kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais; netinkamai vertino liudytojos G. C. parodymus santykyje su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, netinkamai vertino kurjerio paaiÅ¡kinimÄ , dėl ko padarė nepagrįsta iÅ¡vadÄ , kad apie posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai, jie atmestini.Apeliantai nesutiko su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys atmestinas taip pat ir tuo pagrindu, jog jį pareiÅ¡kė materialinės reikalavimo teisės neturintys asmenys.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai kreipėsi su ieÅ¡kiniu įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytais terminais; tiek vienas, tiek kitas ieÅ¡kovai patenka į asmenų ratÄ , kuriems įstatymas suteikia ginčyti stebėtojų tarybos sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog LR CK 2.82 str. 4 d. bei LR akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d. įtvirtintas iÅ¡samus asmenų, turinčių teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl bendrovės organų sprendimų teisme. Reikalauti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais bendrovės organo sprendimus turi bendrovės akcininkai; kreditoriai; bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nurodyta pozicija, kad ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo, t.y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali bÅ«ti patenkintas. Tačiau teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kuriose teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovai nagrinėjamojoje byloje neturi materialinės reikalavimo teisės, turi pagrindÄ sutikti iÅ¡ dalies. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. A. netenka tokios teisės dėl to, kad nagrinėjamoje byloje jokių reikalavimų, susijusių su jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimu neteisėtu, nereiÅ¡kė.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju spręsti, kad A. A., kaip buvęs bendrovės generalinis direktorius, turi reikalavimo teisę dėl priimto stebėtojų tarybos sprendimo nuginčijimo tik jo priėmimo procedūros pažeidimo aspektu, nėra pagrindo. Todėl pirmos instancijos ieškovo A. A. atžvilgiu padaryta išvada, kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, jog jį pareiškė materialinės reikalavimo teisės neturintis asmuo, yra pagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 2.82 str. 4 d., AB įstatymo 19 str. 10 d. aukščiau paminėtas nuostatas, neturi pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad ir M.

M. neteko materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi bylos nagrinėjimo metu 2010-08-06 buvo atÅ¡auktas iÅ¡ stebėtojų tarybos nario pareigų, todėl minėti pirmos instancijos teismo motyvai iÅ¡ sprendimo Å¡alintini. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su sutinka su apeliantų argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ apeliantų atsakovui priteisė 9900 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nors pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, įvertino bylos sudėtingumÄ , atstovo paruoÅ¡tų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, taip pat vadovavosi LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato padėjėjo teisines paslaugas; tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato padėjėjo teisines paslaugas 1, 2, 8, 5, 10, 11 p.p. bei pateiktus atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, mano, jog yra pagrindas sumažinti atstovavimo iÅ¡laidų priteistinÄ sumÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 4520 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kitoje dalyje atsakovo praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

Byloje esantys 2010 m. lapkričio 24 d. sÄ skaita (t. 2, b.l. 114-115), mokėjimo pavedimas Nr. 02947 (t. 2, b.l. 163) patvirtina, kad liudytojai H. H. ir M. V. patyrė kelionės iÅ¡laidas, kurias apmokėjo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“; tÄ patvirtino ir liudytojas H. H., todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantų argumentÄ dėl liudytojų kelionės iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovų nepagrįstumo.Atmestinas atsakovo praÅ¡ymas skirti apeliantams baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant apeliacinį skundÄ , kadangi CPK numato Å¡alims teisę apskųsti neįsiteisėjusius pirmos instancijos teismo sprendimus (CPK 301 str.).Kiti apeliantų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog vienodos teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus (CPK 4 str.). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, tačiau jis tikslintinas dalyje dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo, nurodant, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui priteistina 4520 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovų A. A. ir M. M. valstybei priteistina po 5,27 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, bei 1200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui, kitoje dalyje atsakovo praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atmestinas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., 98 str., LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato padėjėjo teisines paslaugas 1, 2, 8, 5, 10, 11 p.p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Patikslinti priteistinÄ atsakovui BAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovų A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M. (asmens kodas EE (duomenys neskelbtini) atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , nurodant, kad priteistini atsakovui BAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡ ieÅ¡kovų A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M. (asmens kodas EE (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 4520 Lt (po 2260 Lt iÅ¡ kiekvieno) atstovavimo iÅ¡laidų.Priteisti atsakovui BAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovų A.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M. (asmens kodas EE (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1200 Lt (po 600 Lt iÅ¡ kiekvieno) atstovavimo iÅ¡laidų, atsakovo turėtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iÅ¡ A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M. (asmens kodas EE (duomenys neskelbtini) po 5,27 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                                              Jadvyga Mardosevič                          Teisėjai                                                                                                             Loreta Lipnickienė                                                                                                                          Henrichas Jaglinskis