Legislator Case Law & Legislation
58a36048-5123-4a03-8b71-e2439afdc342 AI generated

58a36048-5123-4a03-8b71-e2439afdc342 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 58a36048-5123-4a03-8b71-e2439afdc342
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Brest“ praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ , suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vasteras“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų (toliau – arbitražo teismas) 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ .

Legislator headnote

AI generated

58a36048-5123-4a03-8b71-e2439afdc342 · Lietuvos apeliacinis teismas: Arbitražo teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendime nurodė, jog Å¡alys neginčijo tos arbitražinės iÅ¡lygos redakcijos, kokia ji buvo 2011 m. sausio 27 d. sutartyje, sudarymo fakto. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad arbitražo teismas, nustatinėdamas savo kompenencijÄ nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , analizavo tiek suinteresuoto asmens argumentus dėl prioritetÄ prieÅ¡ 2011 m. sausio 27 d. sutartį turinčio susitarimo egzistavimo ir jo teisinės galios Å¡alims, tiek arbitražinės iÅ¡lygos galiojimo klausimÄ jos sudarymo teisėtumo aspektu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2T-38/2013Procesinių sprendimų kategorija: 130.3.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 26 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo privačios unitarinės transporto bendrovės „K.L.

Brest“ praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ , suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vasteras“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų (toliau – arbitražo teismas) 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjas be praÅ¡ymo pripažinti minėtÄ arbitražo sprendimÄ papildomai praÅ¡o teismo priteisti pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas dokumentų vertimui į lietuvių kalbÄ â€“ 1 417 500 Baltarusijos rublių (125, 78 EUR), iÅ¡ieÅ¡kotas sumas pervesti į pareiÅ¡kėjo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu nutarė iÅ¡ieÅ¡koti pareiÅ¡kėjo PUTB „K. L. Brest“ naudai iÅ¡ suinteresuoto asmens UAB „Vasteras“ 3040 EUR skolos, 1952 EUR netesybų (delspinigių), 840 EUR arbitražo rinkliavos, viso – 5832 EUR.

Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suinteresuotas asmuo UAB „Vasteras“ praÅ¡o šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Arbitražo teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendime nurodė, kad Å¡alių atstovai neginčijo arbitražinio susitarimo. Å ios sprendime iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės prieÅ¡tarauja atsakovo 2012 m. spalio 12 d. atsiliepime iÅ¡dėstytai pozicijai.Arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos spręsti Å¡alių ginÄÄ , kadangi pagal 2011 m. užsakymÄ dėl tarptautinio pervežimo Nr. 006068 ginčai tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos teisę.

Arbitražinė iÅ¡lyga negalioja, nes atsakovas jos nepasirašė, nedavė sutikimo ginčo nagrinėjimui arbitraže. IeÅ¡kovas arbitražo proceso metu pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ vietoje 757 EUR delspinigių reikalavo priteisti 1952 EUR delspinigių. Apie šį faktÄ atsakovas nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimÄ . Arbitražo teismo priteisti delspinigiai yra neproporcingai dideli, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo reikalavimų, todėl prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.

Prašymas tenkinamas iš daliesByloje sprendžiamas klausimas dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos V straipsnio bei Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 51 straipsnio nuostatas.

Baltarusijos Respublika yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio nuostatos. Kaip savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo procedÅ«ra reiÅ¡kia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimÄ , nesvarstant užsienio arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 str. 4 d., Niujorko konvencijos V straipsnis).

Vadinasi, teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimÄ , neturi teisės arbitražo teisme iÅ¡spręsto ginčo nagrinėti iÅ¡ esmės, tai yra spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003 ir kt.).Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražų sprendimo nepripažinimo pagrindų sÄ raÅ¡as.

Å ie pagrindai yra iÅ¡skirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigÄ inicijuoti jų taikymÄ ir turinčiu įrodinėjimo pareigÄ . Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra tikrinami tik tada, kai to reikalauja arbitražo Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ yra priimtas praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimas. Å ie pagrindai yra susiję su arbitražinio susitarimo arba arbitražo proceso trÅ«kumais. Teismas tikrina Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nepripažinimo pagrindus tada, kai proceso Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ yra nukreiptas praÅ¡omas pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimas, pateikia įrodymÄ , kad:

a) arbitražinio susitarimo pusės pagal joms taikomÄ Ä¯statymÄ buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba Å¡is susitarimas negalioja pagal įstatymÄ , kuriam pusės tÄ susitarimÄ subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos Å¡alies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymÄ ; arba b) pusei, prieÅ¡ kuriÄ padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai praneÅ¡ta apie arbitro paskyrimÄ ar apie arbitražo nagrinėjimÄ arba dėl kitų priežasčių Å¡i pusė negalėjo pateikti savo pasiaiÅ¡kinimų; arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos sutartyje sÄ lygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė iÅ¡lyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar iÅ¡lyga, gali bÅ«ti atskirti nuo tų, kurių neapima Å¡is susitarimas ar iÅ¡lyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos sutartyje apimamais klausimais, gali bÅ«ti pripažįstama ir vykdoma; arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos Å¡alies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymÄ panaikino ar sustabdė tos Å¡alies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos Å¡alies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio, tai yra kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ nukreiptas užsienio arbitražo teismo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002 ir kt.).

Teismas turi Å¡ia pareigÄ todėl, kad minėti nepripažinimo pagrindai susiję su arbitruotinumo ir vieÅ¡osios tvarkos problematika. Å ių pagrindų patikrinimas turi bÅ«ti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Vasteras“ praÅ¡o atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ , remdamasis tiek Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje , tiek to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintais užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindais, todėl teisėjų kolegija pasisako tiek dėl suinteresuoto asmens atsiliepime suformuluotų, tiek dėl teismo tikrinamų savo iniciatyva nepripažinimo pagrindų.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti teigia, jog arbitražo teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog Å¡alys neginčija arbitražinio susitarimo, neatsižvelgė į suinteresuoto asmens atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, jog arbitražinė iÅ¡lyga negalioja. Argumentas nepagrįstas. Neanalizuodamas arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad arbitražo teismas nagrinėjo ir pasisakė Å¡iais klausimais (arbitražo teismo sprendimo 3-9 lapai).

Arbitražo teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendime nurodė, jog Å¡alys neginčijo tos arbitražinės iÅ¡lygos redakcijos, kokia ji buvo 2011 m. sausio 27 d. sutartyje, sudarymo fakto. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad arbitražo teismas, nustatinėdamas savo kompenencijÄ nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , analizavo tiek suinteresuoto asmens argumentus dėl prioritetÄ prieÅ¡ 2011 m. sausio 27 d. sutartį turinčio susitarimo egzistavimo ir jo teisinės galios Å¡alims, tiek arbitražinės iÅ¡lygos galiojimo klausimÄ jos sudarymo teisėtumo aspektu.

Dėl Å¡ių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas nepasisako dėl Å¡io suinteresuoto asmens argumento. Suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat teigia, jog kilęs ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir turėjo bÅ«ti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos teisę, kadangi suinteresuotas asmuo santykiuose su pareiÅ¡kėju vadovavosi 2011 m. balandžio 19 d. užsakymu, kuris pagal 2011 m. sausio 27 d. sutarties nuostatas turi prioritetÄ prieÅ¡ Å¡iÄ sutartį, o užsakyme įraÅ¡yta, kad Å¡alių ginčai sprendžiami teisme pagal UAB „Vasteras“ buveinės registravimo vietÄ .Nurodydamas Å¡ias aplinkybes suinteresuotas asmuo teigia esant Niujorko konvencijos 1 dalies c) punkte nurodytÄ nepripažinimo pagrindÄ â€“ susitarime egzistuoja sÄ lygos, kurių neapima arbitražinis susitarimas.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis sieja teisę atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimÄ su Å¡iame straipsnyje nurodytų įrodymų pateikimu kompetentingai valdžios institucijai. Niujorko konvencijos III straipsnyje įtvirtinta, jog arbitražų sprendimai pripažįstami ir vykdomi pagal tos teritorijos, kurioje praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti Å¡iuos sprendimus, procesines normas. Lietuvos Respublikoje Å¡ios procesinės normos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau - CPK).

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso Å¡alis, praÅ¡anti nepripažinti arbitražo sprendimo, turėtų įrodyti egzistuojant Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimÄ pagrindus, o Å¡alis siekianti sprendimo pripažinimo turėtų teikti įrodymus, kurie minėtų pagrindų egzistavimÄ paneigia. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui įstatymo reikalavimus atitinkančius arbitražo sprendimÄ (b.l. 5-20), jo vertimÄ (b.l. 21-37), įrodymus, jog suinteresuotas asmuo buvo tinkamai ir laiku informuotas apie Baltarusijos Respublikoje vykusį arbitražo procesÄ (b.l. 40-41), pažymÄ , jog praÅ¡omas pripažinti arbitražo sprendimas yra įsiteisėjęs (b.l. 38), sutartį, kurios pagrindu atsirado pareiÅ¡kėjo reikalavimas suinteresuotam asmeniui (b.l. 42-47), jos vertimÄ (b.l. 48-49).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010 atkreipė dėmesį, jog visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat ir arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina). Tai yra įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo, kuriuo remiantis parengtas Komercinio arbitražo įstatymas, 16 straipsnyje, bei atitinkamai Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kuriose nustatyta, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimÄ dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ar jo galiojimo.

Be to, Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos pramonės ir prekybos rÅ«mų praÅ¡omame pripažinti ir leisti vykdyti sprendime atsižvelgė į suinteresuoto asmens argumentus, vertino 2011 m. balandžio 19 d. užsakymÄ ir konstatavo, jog juo yra tik sukonkretinamos atskiro pervežimo detalės, tai nėra sutarties pakeitimas. Arbitražo teismas detaliai pasisakė dėl savo kompetencijos nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , o suinteresuotas asmuo Å¡io sprendimo įprastine Baltarusijos Respublikos arbitražų kontrolės forma neapskundė.

Suinteresuotam asmeniui nepateikus paties 2011 m. balandžio 19 d. užsakymo ir kitokias nei arbitražo teismo sprendime nurodytos faktines aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų (CPK 178 str.), Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog šis pareiškėjo argumentas neįrodytas ir nėra pagrindas nepripažinti minėto sprendimo. Suinteresuotas asmuo atsiliepime teigia, jog arbitražinė išlyga negalioja, nes sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, pasirašė neįgaliotas asmuo. Šia faktine aplinkybe suinteresuotas asmuo nurodo esant Niujorko konvencijos V str. 1 d.

a) punkte įtvirtintÄ atsisakymo pripažinti užsienio valstybės arbitražo sprendimÄ pagrindÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. sausio 27 d. sutartį UAB „Vasteras“ vardu pasirašė įmonės įstatų pagrindu jÄ atstovaujanti V. K. Bendrovė „Vasteras“ Å¡iÄ sutartį vykdė, pagal jÄ teikė užsakymus, atliko mokėjimus (b.l. 16). Byloje nėra duomenų, apie tai, jog 2011 sausio 27 d. sutartis, kurioje yra arbitražinė iÅ¡lyga, ar pati arbitražinė iÅ¡lyga, bÅ«tų nuginčyta ar ginčijama tuo pagrindu, kad jÄ pasirašė neįgaliotas asmuo.

Minėta, kad proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Suinteresuoto asmens teismui pateiktas 2003 m. gegužės 22 d. steigėjo sprendimas įrodo, jog A. L. buvo išrinktas UAB „Vasteras“ administracijos vadovu, tačiau neįrodo, kad V. K. nebuvo įgalinta pasirašyti sutarčių bendrovės vardu, ar kad 2011 m. sausio 27 d. sutartis pasirašyta neįgalioto asmens. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo nepripažinti arbitražo sprendimo minėtu pagrindu.

Suinteresuotas asmuo teigia, jog ieÅ¡kovas arbitražo proceso metu pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ vietoje 757 EUR delspinigių reikalavo priteisti 1952 EUR delspinigių. Apie šį faktÄ atsakovas nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimÄ . Å i suinteresuoto asmens nurodyta faktinė aplinkybė suprantama kaip nuoroda į Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b) punktÄ . Tinkamas ir savalaikis asmens informavimas apie prieÅ¡ šį asmenį inicijuotÄ arbitražo procesÄ reiÅ¡kia ne tai, kad asmuo informuojamas apie kiekvienÄ atliekamÄ procesinį veiksmÄ ar posėdį o tai, kad asmeniui praneÅ¡ama apie vykstantį procesÄ prieÅ¡ jį, todėl taikant šį atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimÄ pagrindÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį procesÄ ir ar nepraneÅ¡imas arba netinkamas praneÅ¡imas užkirto keliÄ dalyvauti byloje ir iÅ¡ esmės pažeidė jo teises.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, jog Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 4 kartus siuntė procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui. Visos Å¡ios siuntos tinkamai priimtos (b.l. 40, 41). Pirmoji siunta buvo iÅ¡siųsta 2011 metų rugsėjo 23 d., įteikta – 2011 m. rugsėjo 27 d. Å iais pagrindais konstatuotina, jog suinteresuotas asmuo apie vykstantį arbitražo procesÄ buvo informuotas tinkamai ir laiku, todėl apie jį žinojo. Todėl, suinteresuoto asmens argumentas apie tai, jog jis nebuvo informuotas apie ieÅ¡kinio dalyko pakeitimÄ nesudaro pagrindo nepripažinti minėto arbitražo sprendimo.Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad arbitražo priteisti delspinigiai yra neproporcingai dideli, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo reikalavimų, todėl prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.

Å i suinteresuoto asmens argumentas atitinka Niujorko konvencijos V straipsnio 2 d.

b) punkte įtvirtintÄ užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindÄ .Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte nustatyta, kad arbitražo sprendimÄ pripažinti ir leisti vykdyti gali bÅ«ti atsisakoma, jei tos Å¡alies, kurios praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarauja Å¡ios Å¡alies vieÅ¡ajai tvarkai. SÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (žr.:

Case Law on UNCITRAL Texts (toliau – CLOUT), byla Nr. 146; CLOUT, byla Nr. 149; CLOUT, byla Nr. 375; CLOUT, byla Nr. 444; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; ir kt.). Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog vieÅ¡osios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiÅ¡kai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t.y. vieÅ¡osios tvarkos sÄ voka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Super FM” vs.

UAB „Laisvoji banga”, bylos Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ vs. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008). Atsisakant pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimÄ Niujorko konvencijos V straipsnio 2 d.

b) punkto pagrindu siekiama apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. AiÅ¡kinant ir taikant vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ , kaip ir kitus galimus arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindus, arbitražo teismų pripažinimo ir leidimo vykdyti procese, bÅ«tina atsižvelgti į 1958 m. Niujorko konvencijos tikslÄ â€“ užtikrinti užsienio arbitražo sprendimų, priimtų iÅ¡nagrinėjus komercinius ginčus, pripažinimÄ ir vykdymÄ ir taip garantuoti arbitražų sprendimų laisvÄ judėjimÄ tose valstybėse, kurios yra Niujorko konvencijos narės. Taigi arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedÅ«roje vieÅ¡oji tvarka turi bÅ«ti suprantama siauriau nei nacionalinė vieÅ¡oji tvarka ir turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tarptautinį 1958 m.

Niujorko konvencijos pobūdį bei jos siekiamus tikslus, taip pat ji turi apimti tokius principus, kurie pasižymėtų universalumu ir, nepriklausomai nuo skirtingų nacionalinių teisės sistemų ir jose galiojančio teisinio reglamentavimo, apgintų svarbiausias vertybes. Viešosios tvarkos universalumas nėra absoliutus – valstybės gali atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismų sprendimus dėl fundamentalių toje valstybėje galiojančių principų, susijusių su teisingumu ir morale, kuriuos valstybė siekia apsaugoti, taip pat taisyklių, kurios skirtos tarnauti pagrindiniams valstybės politiniams, socialiniams ar ekonominiams interesams bei savo įsipareigojimų kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms.

VieÅ¡osios tvarkos aiÅ¡kinimas ir jos tapatinimas su nacionaline vieÅ¡Ä ja tvarka prieÅ¡tarautų tikslams, kurių siekė valstybės, tapdamos 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėmis. Nacionalinė vieÅ¡oji tvarka aiÅ¡kintina tarptautinės vieÅ¡osios tvarkos kontekste, o Å¡alys, pasirinkusios ginčų sprendimÄ arbitraže, turi turėti pagrįstų lÅ«kesčių dėl to, kas yra vieÅ¡oji tvarka, dėl kurios arbitražo teismo sprendimÄ gali bÅ«ti atsisakyta pripažinti bet kurioje 1958 m. Niujorko konvencijos valstybėje narėje.

Jei tokia tarptautinė vieÅ¡oji tvarka apimtų ir kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės nuostatas, vieÅ¡osios tvarkos sÄ voka tarptautiniame komerciniame arbitraže pasidarytų labai įvairi ir, priklausomai nuo jurisdikcijos, kurioje siekiama arbitražo teismo sprendimo pripažinimo, skirtinga savo turiniu. Tokia vieÅ¡osios tvarkos sampratos įvairovė trukdytų pasiekti arbitražo teismų, kaip alternatyvios ginčų sprendimų sistemos, efektyvumÄ bei užtikrinti arbitražo procese dalyvaujančių asmenų teisėtų lÅ«kesčių patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2011, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2006).

Remiantis kasacinio teismo praktika, neprotingai didelės palÅ«kanos/netesybos gali bÅ«ti vertinamos kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikÅ¡tų lupikavimo įteisinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Tokiais atvejais užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimu siekiama užkirsti keliÄ nukentėjusios Å¡alies piktnaudžiavimui savo teise bei nepagrįstam praturtėjimui kitos Å¡alies sÄ skaita.

Sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimu priteistų netesybų dydžio atitikties vieÅ¡ajai tvarkai, Å¡is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas tiek procesinės teisės, tiek ir materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2006). Kita vertus, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimÄ , Å¡alių ginčas nenagrinėjamas iÅ¡ esmės, nesprendžiami fakto ar materialiosios teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iÅ¡ esmės, netikrinama, ar arbitražo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kaip jau minėta, pripažinimo procedÅ«ra reiÅ¡kia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2003; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad Å¡alys sutartyje nustatė nemažus delspinigius, savaime nereiÅ¡kia, jog užsienio arbitražo sprendimas, kuriuo priteisti delspinigiai, pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Kasacinis teismas, siekdamas suvienodinti iki tol buvusiÄ skirtingÄ teismų praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ ; sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes taip bÅ«tų paneigiamas sutarčių laisvės principas; teismas turi teisę mažinti sutartines netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, tam kiekvienu atveju turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu.

Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas), nes neturėtų bÅ«ti iÅ¡ esmės paneigiama Å¡alių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011, kt.).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. sausio 27 d. sutartimi Nr. 0501 UAB „Vasteras“ susitarė su PUTB „K. L. Brest“ dėl transporto-ekspedijavimo paslaugų teikimo. Å alys susitarė, jog dėl kiekvieno krovinio pervežimo bus sudaromas atskiras užsakymas (sutarties 2.3 punktas). Kaip matyti iÅ¡ praÅ¡omo pripažinti arbitražo sprendimo, 2011 m. balandžio 19 d. UAB „Vasteras“ pateikė PUTB „K. L. Brest“ užsakymÄ dėl krovinio gabenimo iÅ¡ Klaipėdos miesto į Sergijev Posado miestÄ (Rusijos Federacija).

Pagal šį užsakymÄ UAB „Vasteras“ įsipareigojo sumokėti 7200 EUR už suteiktas paslaugas. 2011 m. sausio 27 d. sutarties 6.2.3 punkte Å¡alys numatė, jog užsakovui vėluojant atlikti sutartimi numatytus mokėjimus, Å¡is įsipareigoja sumokėti vykdytojui 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ . PraÅ¡omu pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu nustatyta, kad UAB „Vasteras“ sumokėjo PUTB „K.

L. Brest“ 4160 EUR. Atsižvelgiant į tai, arbitražo teismas laikė, kad sutarties suma, nuo kurios skaičiuotinos netesybos, yra 3040 EUR, o delspinigiai sudaro 9,12 EUR už kiekvienÄ praleistÄ mokėjimo dienÄ (3040 EUR x 0,3 proc.). Tuo pagrindu Tarptautinio arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteisė PUTB „K. L. Brest“ naudai iÅ¡ UAB „Vasteras“ 3040 EUR skolos ir 1952 EUR netesybų. Pažymėtina, jog ginčo Å¡alių sutartimi nustatytos netesybos sudaro 0,3 proc. per dienÄ arba 109,5 proc. per metus.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo Å¡alių sutartimi nustatyta galutinė vertinė delspinigių iÅ¡raiÅ¡ka yra tiek neproporcingai didelė, kad nedera su Lietuvos privatinės teisės pagrindiniais principais, kurie tuo pačiu pripažįstami ir tarptautiniu mastu.Kasacinio teismo praktika, kai sprendžiamas netesybų sumažinimo pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį klausimas, nėra vienoda. TÄ lemia bÅ«tinybė sutartinių delspinigių dydį vertinti konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Pavyzdžiui, vienoje byloje tinkamu netesybų dydžiu buvo pripažinti 0,1 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), o kitoje byloje 0,1 proc. delspinigių tarifas teismo pripažintas kaip aiÅ¡kiai per didelis ir sumažintas iki 0,02 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-173/2006). Dar vienoje byloje kasacinis teismas aiÅ¡kiai per didelėmis netesybomis pripažino 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ , sudarančius 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; kt.).Remiantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas užsienio arbitražo teismo sprendimu priteistus delspinigius vertinti kaip neprotingai didelius, dėl ko tokio užsienio arbitražo sprendimo delspinigių priteisimo dalyje pripažinimas ir leidimas jį vykdyti prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai.

Atsižvelgiant į CPK 812 straipsnio 2 dalį bei kasacinio teismo praktikÄ , nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti tik dėl dalies užsienio arbitražo sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡spręstas netesybų klausimas, pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008). Negalimumas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo proceso metu tikrinti jo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu, lemia tai, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjantis teismas negali spręsti, koks ginčo Å¡alių nustatytas netesybų dydis galėtų atitikti protingumo kriterijų.

Kita vertus, vien tik ta aplinkybė, kad ginčo Å¡alys sutartimi nustatė neproporcingo dydžio netesybas, nėra pagrindas nepripažinti arbitražo sprendimo delspinigių priteisimo dalyje visu mastu. Tai prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos privatinėje teisėje įtvirtintam prievolių tinkamo vykdymo principui, neatitiktų teisingumo principo, nes kreditorius bet kuriuo atveju patiria nuostolių, skolininkui neteisėtai naudojantis jo pinigais. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimÄ , yra tikslingas objektyvaus kriterijaus, atspindinčio Lietuvos Respublikoje pripažįstamÄ netesybų dydį, nustatymas.

Å iam kriterijui keliamus reikalavimus geriausiai atitinka 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kurio tikslas – reglamentuoti palÅ«kanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatyti kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai. Nors įstatyme yra naudojama palÅ«kanų sÄ voka, o jos dydžio apskaičiavimas grindžiamas vieno mėnesio VILIBOR (vidutine tarpbankine palÅ«kanų norma, kuria bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams), tačiau, kaip matyti iÅ¡ paties įstatymo, tai kompensuojamosios palÅ«kanos, mokamos už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

Å ios palÅ«kanos pagal savo esmę ir paskirtį atitinka ginčo Å¡alių sudarytos sutarties 6.2.3 punkte numatytus delspinigius, kaip ginčo Å¡alių pasirinktÄ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ , kadangi vykdytojo teisė reikalauti netesybų atsiranda užsakovui vėluojant atlikti sutartimi numatytus mokėjimus. Ä®statymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog palÅ«kanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimÄ , dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ tÄ metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas.

PirmÄ jį metų pusmetį galioja paskutinė palÅ«kanų norma, paskelbta prieÅ¡ pirmojo metų pusmečio pirmÄ jÄ kalendorinę dienÄ , antrÄ jį metų pusmetį galioja paskutinė palÅ«kanų norma, paskelbta prieÅ¡ antrojo metų pusmečio pirmÄ jÄ kalendorinę dienÄ . Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje palÅ«kanų norma apibrėžiama kaip vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palÅ«kanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palÅ«kanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-93/2012)Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų, spręsdamas dėl sutartinių netesybų už suteiktas transporto-ekspedijavimo paslaugas, priteisimo, 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu nustatė, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. sausio 14 d. (214 dienų).

Remiantis Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamais vieÅ¡ais duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1,05 proc., todėl už 2011 m. pirmÄ jį pusmetį mokėtinų palÅ«kanų norma sudarė 8,05 proc. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (16 dienų) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo nesumokėtos sutarties sumos (3040 EUR), sudarytų 10, 73 EUR ((3040 EUR x 8,05 proc.) : 365 dienų x 16 dienų). 2011 m. birželio 30 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1,49 proc., todėl už 2011 m. antrÄ jį pusmetį mokėtinų palÅ«kanų norma sudarė 8,49 proc. Atsižvelgiant į tai, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (184 dienos) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo nesumokėtos sutarties sumos (3040 EUR), sudarytų 130, 11 EUR ((3040 EUR x 8,49 proc.) : 365 dienos x 184 dienos). 2011 m. gruodžio 31 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1,06.

Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 14 d. (14 dienų) mokėtina netesybų suma, skaičiuojant nuo nesumokėtos sutarties sumos (3040 EUR), sudarytų 9, 37 EUR ((3040 EUR x 8,06 proc.) : 366 dienos x 14 dienų).Pagal Å¡iuos įstatymo pagrindu atliktus paskaičiavimus Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų, sprendimas galėtų bÅ«ti pripažintas dalyje dėl 150,21 EUR netesybų (delspinigių) priteisimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog Å¡is netesybų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei kasacinio teismo praktikai.Teisėjų kolegija nenustatė Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimÄ pagrindo egzistavimo.

PareiÅ¡kėjas PUTB „K. L. Brest“ kartu su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtÄ Baltarusijos Respublikos arbitražo teismo sprendimÄ , taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡kotas sumas pervesti į jo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinama, jog Niujorko konvencijos III straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarkÄ reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje praÅ¡oma pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimÄ , įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio arbitražo teismų sprendimus.

Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡duoda vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal pripažintÄ ir leistÄ vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimÄ bei iÅ¡siunčia jį iÅ¡ieÅ¡kotojui, jeigu praÅ¡yme pripažinti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ antstoliui vykdyti pateikia pats iÅ¡ieÅ¡kotojas arba jo atstovas (CPK 650 str. 1 d.). Siekdamas pripažintÄ ir leistÄ vykdyti Baltarusijos Respublikos arbitražo sprendimÄ vykdyti priverstinai, pareiÅ¡kėjas turi teisę su vykdomuoju raÅ¡tu, prie jo pridėdamas Å¡ios nutarties patvirtintÄ kopijÄ , pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ ir jos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintÄ vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 8111, 813, straipsniais, n u t a r i a :Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria arbitražo teismas priteisė iš uždarosios akcinės bendrovės „Vasteras“ (juridinio asmens kodas: 125973259, adresas:

Krokuvos g. 13, Vilnius) privačios unitarinės transporto bendrovės „K.L. Brest“ (adresas: Komerčeskaja g. 19, 224029, Brestas, Baltarusijos Respublika) naudai 3040 EUR (tris tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt eurų) dydžio skolÄ , 150,21 EUR (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų ir dvideÅ¡imt vienÄ centÄ ) delspinigių, 840 EUR (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) arbitražo rinkliavos. Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Vasteras“ privačios unitarinės transporto bendrovės „K.L.

Brest“ naudai 1 417 500 Baltarusijos rublių (125, 78 EUR) iÅ¡laidų dokumentų vertimui į lietuvių kalbÄ .              Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo kitÄ dalį dėl delspinigių priteisimo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti. Å i nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.Teisėjai                                                    Danutė GasiÅ«nienėRasa GudžiÅ«nienėEgidijus Žironas