589eb2ce-e4d5-4445-aac0-58c38154ff31 · Kauno apygardos teismas

Byla NrByla Nr. ATP-60-348/2015;Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00714-2014-4;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. D. atstovių – advokatės Vilijos Jurčikonienės ir advokatės Dianos Višinskienės apeliacinius skundus dėl 2014 m. lapkričio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimo D.

D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė: D. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, jis 2014-09-04 apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 806“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas (0,49 promilių) girtumas, važiuodamas šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve, nepraleido pagrindiniu keliu, (duomenys neskelbtini) gatve važiavusios transporto priemonės, automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo A.

B., ir su Å¡ia transporto priemone susidÅ«rė bei apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas konstatavo, kad D. D. Å¡iais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 158 punktus ir nutarė, kad D. D. padaryti administracinės teisės pažeidimai turi bÅ«ti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir 1241 str. 7 d.

Pirmosios instancijos teismas už pažeidimÄ numatytÄ ATPK 127 str. 3 d. skyrė 1 303 Eur, kas atitiko 4 500 Lt, baudÄ bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trims) metams. Už pažeidimÄ numatytÄ ATPK 1241 str. 7 d. – 8 Eur, kas atitiko 30 Lt, baudÄ . Paskirtas nuobaudas subendrinus, skirtina galutinė nuobauda - 1 303 Eur, 4500 Lt bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) metams. (ATPK 302 str., 33 str.).D. D. atstovė Vilija Juričikonienė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2014 m. lapkričio 12 d.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimÄ ir perduoti administracinę bylÄ nagrinėti pirma instancija, nauja teismo sudėtimi, įpareigojant toliau rinkti ir tirti įrodymus byloje, siekiant gauti moksliÅ¡kai pagrįstas iÅ¡vadas dėl blaivumo ir kt. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad apeliantas buvo blaivus, ramus, jo kalba riÅ¡li, atmintis be sutrikimų. Advokatė skunde nurodo, kad suskaidomo per valandÄ alkoholio vidurkis yra 0,15 promilės, todėl 16.25 val., kai buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio koncentracijai D.

D. kraujyje nustatyti, jo kraujuje vis dar turėjo bÅ«ti 0,04 promilės, nes remiantis eksperto iÅ¡vada, apelianto organizmas per laiko tarpÄ nuo 13 val. 56 min. iki 16 val. 25 min., t. y. per 2 val. 29 min. negalėjo iÅ¡skaidyti alkotesterio užfiksuotų 0,49 promilių girtumo. Apelianto atstovė pažymi, kad teismas turėjo atlikti alkotesterio ekspertizę siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įrenginys tikrinant D. D. girtumÄ nebuvo sugedęs. Advokatės Vilijos Jurčikonienės teigimu, teismas privalėjo iÅ¡tirti apelianto D.

D. organizmo ypatumus skaidant alkoholį. Apelianto atstovė pažymi, kad liudytojo A. B. nuomone, D. D. buvo visiÅ¡kai blaivys, kas, advokatės teigimu, visiÅ¡kai atitinka terapeutės T. K. įraÅ¡Ä akte Nr. 8, kad alkoholio kvapas neužuodžiamas. Apelianto atstovė teigia, kad nepaÅ¡alinus Å¡ių prieÅ¡taravimų pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti teisingos iÅ¡vados, kad apeliantas vairavo transporto priemonę neblaivus. Advokatė teigia, kad 2014 m. spalio 24 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D.

D. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, todėl, advokatės teigimu, jis galėjo bÅ«ti baudžiamas administracine tvarka pagal ATPK 128 str., o ne pagal ATPK 1241 str. 7 d. Advokatės teigimu, teismas, skirdamas D. D. 1 303 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, atėmė iÅ¡ D. D. tai, ko jis neturėjo.Apelianto D. D. atstovė - advokatė Diana ViÅ¡inskienė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo nutraukti arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų dėl asmens neblaivumo laipsnio ir nesurinko pakankamai įrodymų, kad apeliantas galėtų bÅ«ti pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ pažeidimÄ . Advokatė Diana ViÅ¡inskienė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas pažeidė proceso teisę, todėl skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti teisėtas.

Apelianto atstovė pažymi, kad apeliantui skirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 3 d. prilygsta sankcijoms už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintus baudžiamuosius nusižengimus, todėl toks sankcijų dydis kelia aukÅ¡tus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę pozicijÄ . Advokatė Diana ViÅ¡inskienė teigia, kad visos įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės turi bÅ«ti vertinamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis.

Byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta vadovaujantis vieÅ¡umo, sÄ Å¾iningo bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt. principais. Advokatė teigia, kad D. D. neblaivumo laipsnis buvo artimas leidžiamam įstatymų, todėl yra bÅ«tina paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp policijos pareigÅ«nų nustatyto neblaivumo laipsnio ir kraujo tyrimo rezultatų. Advokatė teigia, kad medicininės apžiÅ«ros metu, jokių neblaivumo faktų nustatyta nebuvo ir apelianto kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo. Todėl Å¡ie duomenys paneigia byloje esančius duomenis, kad apeliantas vairavo transporto priemonę neblaivus.

Apelianto atstovė teigia, kad eksperto V. V. parodymai besÄ lygiÅ¡kai neįrodo, kad apeliantas vairavo transporto priemonę neblaivus, eksperto parodymai yra subjektyvÅ«s. Diana ViÅ¡inskienė teigia, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Advokatė teigia, kad teismas pažeidė ATPK 256 str. 3 d., nes nepaskyrus ekspertizės nebuvo paÅ¡alinti esminiai prieÅ¡taravimai tarp įrodymų susijusių su neblaivumo nustatymo laipsniu.

Apelianto atstovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, o bÅ«tent, pernelyg sureikÅ¡mino laiko tarpÄ per kurį buvo kreiptasi į sveiktos įstaigÄ , nes viena tai, kad apeliantas kreipėsi į įstaigÄ praėjus daugiau nei valandai , nereiÅ¡kia, kad medicinos įstaigos rezultatai gali bÅ«ti paneigti. Advokatė pažymi, kad dėl policijos pareigÅ«nų ilgai vykdomų procesinių veiksmų, apeliantas negalėjo greičiau nuvykti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai.

Skunde taip pat teigiama, kad liudytojų V. S. ir J. Ž. parodymai buvo vertinami neteisingai, nes vien tai, kad Å¡ie liudytojai yra pažįstami su apeliantu, nepaneigia jų objektyvumo. Apelianto atstovė mano, kad liudytojų parodymai apie esmines bylos aplinkybes yra nuoseklÅ«s ir nėra pagrindo jais nesivadovauti. Advokatė pažymi, kad liudytojo A. B. parodymai iÅ¡vis nebuvo vertinami, todėl jai kyla abejonių, ar pirmos instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepažeisdamas betarpiÅ¡kumo principo. Apelianto atstovė teigia, kad byloje nebuvo apklaustas eismo įvykio dalyvis vairavęs transporto priemonę „VW Golf“ ir nemotyvuotai atsisakyta pakartotinai įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame galimai užfiksuotos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Apelianto atstovė daro iÅ¡vadÄ , kad VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimas priimtas neiÅ¡nagrinėjus visų aplinkybių, bei nepatikrinus visų versijų, nes D.

D. teigimu, mokomasis automobilis važiavo ne deÅ¡iniÄ ja kelio puse, o kairiÄ ja, todėl ir nematė Å¡io automobilio įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä . NeiÅ¡tyrus Å¡ių aplinkybių buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o, netenkinti apelianto atstovų skundų, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudÄ skyrė pagrįstai ir teisėtai. Institucija mano, kad apelianto kaltė yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kitais įrodymais.

Apelianto atstovių – advokatės Vilijos Jurčikonienės ir advokatės Dianos ViÅ¡inskienės skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Skundžiamu VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimu D. D. buvo paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 1241 str. 7 d. ir 127 str. 3 d. numatytų pažeidimų padarymÄ . ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Å¡io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ ar apgadinimÄ ), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo 1448 Eur iki 1592 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo deÅ¡imties iki dvideÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , kuris turi bÅ«ti pagrįstas visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ minėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Kauno apygardos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. D. padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu pagal ATPK 127 str. 3 d., VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Teismas nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apeliacinių skundų turinys rodo, kad apelianto atstovai tik jiems palankų įrodymų vertinimÄ laikytų tinkamu ir teisingu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog D. D. savo veiksmais padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Aplinkybė, kad byloje nustatytų aplinkybių apylinkės teismas neįvertino taip, kaip norėtų apelianto atstovai, dar nereiÅ¡kia, kad jos buvo teisingos.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, D. D. blaivumas buvo patikrintas eismo įvykio dienÄ , 13 val. 56 min. IÅ¡ alkotesterio kvito matyti, kad apeliantui buvo nustatytas 0.49 promilių girtumas, tačiau policijos pareigÅ«nams suraÅ¡ius administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , apeliantas nuvyko į gydymo įstaigÄ , kur buvo paimtas jo kraujas alkoholio kiekiui jo kraujyje nustatyti ir jame nebuvo rasta etilo alkoholio.

Apelianto atstovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, o bÅ«tent, pernelyg sureikÅ¡mino laiko tarpÄ per kurį buvo kreiptasi į sveiktos įstaigÄ , nes viena tai, kad apeliantas kreipėsi į įstaigÄ praėjus daugiau nei valandai, nereiÅ¡kia, kad medicinos įstaigos rezultatai gali bÅ«ti paneigti. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiÅ«ra, yra reikÅ¡mingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natÅ«ralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiÅ«ros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.

Medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimÄ administracinėje byloje N62-3686/2008). BÅ«tent todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime negali paneigti testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai, todėl apelianto atstovių teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikÅ¡mino laiko tarpÄ per kurį buvo atliekamas kraujo tyrimas, atmetami kaip nepagrįsti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).Skunduose teigiama, kad remiantis eksperto pateikta informacija, jog suskaidoma žmogaus organizme alkoholio vidutinė norma per valandÄ yra 0,15 promilės, todėl jei D.

D. buvo neblaivus, atlikus kraujo tyrimÄ net ir po dviejų valandų, kraujyje turėjo bÅ«ti aptiktas tam tikras alkoholio kiekis. Apygardos teismas atmeta Å¡iuos skundo argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, kad 0,15 promilės yra vidutinė norma per valandÄ suskaidomo alkoholio žmogaus organizme. Kaip teigė ekspertas V. V., normų žmogaus organizme nėra, alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad mažesnį alkoholio kiekį organizmas skaido greičiau.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog atlikus tyrimÄ D. D. kraujyje alkoholio nebuvo rasta, nepaneigia fakto, jog eismo įvykio metu minėtas asmuo buvo neblaivus, todėl skundų argumentai, kad apylinkės teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų dėl D. D. girtumo, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas taip pat atmeta skundų argumentus, jog nebuvo vertinami liudytojo A. B. parodymai, kuris teismo posėdžio metu parodė, jog labai arti vairuotojo nebuvo, alkoholio kvapo užuosti negalėjo.

Remiantis eksperto V. V. paaiÅ¡kinimu teismo posėdžio metu, apygardos teismas pažymi, jog uoslė yra individualus dalykas, vieni alkoholio kvapÄ gali užuosti, kiti ne, todėl liudytojo A. B. parodymai negali nei patvirtinti nei paneigti aplinkybės dėl D. D. neblaivumo eismo įvykio metu. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. turi bÅ«ti kvalifikuojama tik tais atvejais, kai administracinės teisės pažeidėjas:

1) pažeidžia kelių eismo taisykles ir tai nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ );

2) veiksmai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens. Minėta teisės norma reikalauja, kad bÅ«tų nustatytos abi minėtos sÄ lygos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo apelianto padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ , nes kaip jau minėta ankščiau, apelianto neblaivumas yra įrodytas surinktos byloje įrodymų visumos, o dėl kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimo byloje apeliacinės instancijos teismui net nekyla abejonių.

Apelianto atstovių argumentai, kad apeliantas negalėjo matyti mokomosios transporto priemonės, nes ji važiavo kaire, o ne dešine kelio puse yra atmestini, kaip abejotini ir yra vertinami kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija, nes yra paneigti byloje surinkta medžiaga. Teismas taip pat pažymi, kad klausimas dėl vaizdo įrašo pateikimo buvo išspręstas apylinkės teisme, kur teismas nutarė, jog aplinkybė, kad transporto priemonė važiavo pagrindiniu keliu nėra ginčijama, vairavimo mokyklos pateiktame rašte nurodytas automobilio greitis, o aplinkybė, jog D.

D. negalėjo matyti transporto priemonės, jog buvo ribotas matomumas, yra kelių eismo taisyklių vertinimo dalykas. Su Å¡iomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti ir atmeta skundo argumentÄ , jog nebuvo iÅ¡reikalautas eismo įvykio vaizdo įraÅ¡as. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių taip pat nebuvo apklaustas ir automobilį vairavęs asmuo. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjant bylÄ neturi bÅ«ti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi bÅ«ti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo bÅ«dai, bet nėra bÅ«tina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiÅ¡kai naujų rezultatų negali duoti.Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas Å¡alindamas prieÅ¡taravimus neskyrė teismo ekspertizės D.

D. blaivumui nustatyti eismo įvykio metu. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616 „Ddėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, minėtos ekspertizės yra neatliekamos, nes tokios ekspertizės atlikimas virÅ¡ytų ekspertų įgaliojimus.Nagrinėjamu atveju teigti, kad alkotesterio parodymai galėjo rodyti neblaivumo rezultatÄ didesnį nei leidžiama ±5% paklaida, nėra objektyvaus pagrindo.

Alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2014-11-27, o pažeidimas užfiksuotas 2014-09-04. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

BÅ«tent ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.Remiantis nagrinėjamoje byloje pateikta pažyma apie galiojančias nuobaudas, matyti, kad D.

D. nuobaudų neturi. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidimas formaliai buvo padarytas, tačiau leistinos neblaivumo ribos buvo virÅ¡ytos labai nežymiai, tik 0,06 promilės. Be abejo, D. D. privalėjo elgtis rÅ«pestingiau, tačiau, pagrįsta teigti, jog pažeidėjas galėjo sÄ Å¾iningai klysti, pervertindamas savo organizmo galimybes ir gerÄ savijautÄ . Kadangi administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra, darytina iÅ¡vada, kad nors D.

D. buvo paskirta bauda arti minimaliai - 1 303 Eur, kas atitiko 4 500 Lt, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ji Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per griežta ir neatitinka teisės pažeidimo pobÅ«džio bei pavojingumo laipsnio, taip pat pažeidėjo asmenybės charakteristikos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismo nutarimas keistinas paskiriant teisės vairuoti transporto priemones – atėmimÄ 2 metams ir piniginę baudÄ â€“ 579 Eur.Dėl vairavimo neturint tam teisėsAsmuo laikomas neturinčiu teisės vairuoti ar neturinčiu teisės vairuoti tos rÅ«Å¡ies transporto priemonių, jeigu jam tokia teisė apskritai nėra suteikta ar ji yra atimta įstatymų nustatyta tvarka.Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 1 d. (įstatymo Nr. VIII-2043 redakcija).

Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges maÅ¡inas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip Å¡iame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos bÅ«klė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę maÅ¡inÄ , mokantiems KET, iÅ¡manantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismÄ , mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka iÅ¡laikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimÄ .

Taigi asmeniui suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, jeigu jis atitinka anksčiau minėtus reikalavimus. To paties įstatymo 2 str. 83 p. įtvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sÄ lygos. IÅ¡ tokio vairuotojo pažymėjimo apibrėžimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vairuotojo pažymėjimas, kaip oficialus dokumentas, tik įrodo, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau Å¡io pažymėjimo neturėjimas su savimi, ar jo laiku nepasikeitus, nereiÅ¡kia, kad asmuo netenka teisės vairuoti transporto priemonės ir turi laikyti vairavimo egzaminÄ iÅ¡ naujo.

Byloje nėra duomenų, kad D. D. teisė vairuoti transporto priemones bÅ«tų atimta, todėl pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai paskyrė baudÄ už pažeidimÄ numatytÄ ATPK 1241 str. 7 d. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja n u t a r i a : VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimÄ pakeisti.D. D. paskirtÄ nuobaudÄ už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. padarymÄ suÅ¡velninti – taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti 579 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., Å¡ia nutartimi paskirtÄ nuobaudÄ apėmimo bÅ«du subendrinti su VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirta 8 Eur, griežtesnei baudai apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę nuobaudÄ - 579 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                    Svetlana Jurgaitienė