A-556-2199-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 2199/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01297-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Pauliui Čerkai,

atsakovo atstovėms Linai Liziūnaitei, Monikai Matelytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. U. ir G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. U. ir G. M. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. U. ir G. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (T 1, b. l. 1 – 14) prašydami: 1) panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto (toliau – ir VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, ir Institutas, ir atsakovas) 2011 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. B1-18; 2) panaikinti VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2011 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. B1-17. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai paaiškino, kad atsakovo ginčijamais įsakymais panaikinti A. U. išduotų 2004 m. lapkričio 4 d. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 29 d. vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kilnojamojo turto vertinimo sritis) bei vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto vertinimo sritis) galiojimas, o G. M. panaikintas 2000 m. balandžio 21 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas.

Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas buvo panaikintas nepagrįstai bei neteisėtai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas 2010 m. lapkričio 30 d. sudarė Valstybinės žemės sklypų individualaus vertinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas įsipareigojo atlikti užsakovui Nacionalinei žemės tarnybai preliminariai 4 340 žemės sklypų individualų vertinimą. Vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Turto vertinimo metodika), Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu, Tarptautiniais turto vertinimo standartais (IVS 2007), Europos turto vertinimo standartais (EVS 2009), Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto nurodymais, universaliais teisės principais bei kitais turto vertinimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, jie įvykdė užsakymus, t. y.

įvertino žemės sklypus bei parengė žemės sklypų vertinimo ataskaitas. Turto vertinimo ataskaitos buvo parengtos profesionaliai, vadovaujantis padorumo, orumo, garbingumo, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais, įvertinus rinkos ekonomikos logiką bei kriterijus, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatus. Vykdant užsakovo pateiktus užsakymus jie taip pat laikėsi nusistovėjusios praktikos, žodinių nurodymų bei sutarties nuostatų. Atsakovas 2011 m. kovo 25 d. gavo Švenčionių rajono ūkininkų (potencialių vertintų žemės sklypų pirkėjų) skundą, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto vertinimas atliktas neapžiūrėjus vertinamų objektų bei nepagrįstai nustačius per dideles vertinto turto kainas.

Atsakovas, ištyręs skundą, parengė išvadas, kuriose nurodoma, kad jų parengtos ataskaitos neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Turto vertintojo profesinės etikos kodekso pažeidimas yra būtinoji sąlyga siekiant taikyti griežčiausią nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą. Pareiškėjai nepažeidė Turto vertintojo profesinės etikos kodekso nuostatų, todėl jų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas negalėjo būti panaikintas. Švenčionių ūkininkai pateikė skundą neteisingai nurodydami turto vertinimo aplinkybes, todėl šio skundo pagrindu pareiškėjų kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas negalėjo būti panaikintas.

Visi žemės sklypai buvo apžiūrėti vadovaujantis Turto vertinimo metodikos 18 punktu. Turto apžiūrėjimo datos yra aiškiai nurodytos parengtose ataskaitose. Užsakovo pasirašymas ant darbų perdavimo aktų laikytinas turto apžiūros aktų patvirtinimu, todėl atskiras parašas ant turto apžiūros aktų nebuvo tikslingas. Pažymėjo, kad kiekvienas turto vertinimas yra individualus, priklausomas nuo įvairių faktorių, įskaitant vertinimo atlikimo laiką, vertinimo metodą bei kitas vertinimui svarbias aplinkybes. Skundu buvo siekiama sumažinti vertinto turto (25 bei 42 žemės sklypų) kainas, kadangi jis pateiktas potencialių vertinto turto pirkėjų.

Turto vertinimo metodika imperatyviai nenumato, jog apžiūrint vertinamą turtą privalo dalyvauti užsakovas (užsakovo atstovas) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tą turtą. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus atstovai apžiūrint vertinamus žemės sklypus nedalyvavo, kadangi patys atsisakė pasinaudoti šia savo teise. Turto vertinimo metodikos 18 punkto nuostatos suteikia užsakovui (savininkui) teisę, tačiau ne pareigą, dalyvauti turto apžiūroje. Turto apžiūra, kurioje dalyvauja licencijuotas turto vertintojas, tačiau nedalyvauja to nepageidaujantis užsakovas, yra teisėta bei atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

Užsakovo atsisakymas dalyvauti turto apžiūroje buvo išreikštas žodžiu (telefoninių pokalbių metu), patvirtintas tarp vykdytojo ir užsakovo susiklosčiusios turto vertinimo praktikos bei užsakovo konkliudentiniais veiksmais. Turto įvertinimas turėjo būti atliktas per trumpą 20 dienų terminą, todėl žemės sklypai pagrįstai ir teisėtai buvo betarpiškai apžiūrėti tik pareiškėjų. Tik nuo 2011 m. kovo 23 d. užsakovas nusprendė dalyvauti kiekvieno žemės sklypo apžiūroje, o iki susitikimo užsakovas nemanė esant tikslinga dalyvauti apžiūrint žemės sklypus.

Atsakovas pasirašė atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktus, taigi priėmė turto vertintojų darbus, kas patvirtina tinkamą individualaus turto vertinimo atlikimą. Turto vertinimą reglamentuojantys Lietuvos, Europos bei tarptautiniai teisės aktai, kuriais vadovaujantis atliekamas turto vertinimas, nenurodo, kokia forma turi būti išreikštas vykdytojo kvietimas užsakovui apžiūrėti turtą bei užsakovo valia dėl dalyvavimo, todėl žodinė valios išraiškos forma yra tinkama bei teisėta. Turto apžiūros aktuose yra aprašyta kiekvieno vertinto žemės sklypo fizinė-techninė būklė, nurodant turto apžiūros ir vertinimo datas, turto savininką, vertinamo turto juridines ir fizines-technines charakteristikas bei nustatytas turto vertes, todėl turto apžiūros aktai yra teisėti.

Ataskaitoje yra aiškiai nurodyta, kada atitinkamas žemės sklypas buvo apžiūrėtas, kada nustatyta jo vertė, todėl ataskaitos atitinka teisės aktų reikalavimus. Prie ataskaitų pridėtos fotonuotraukos yra informatyvios, kadangi leidžia visapusiškai atskleisti vertinamų sklypų charakteristiką. Nuobauda yra parinkta neadekvačiai. Išvadoje nurodyti pažeidimai, kurių pagrindu panaikinti kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, yra formalūs, neturintys įtakos ataskaitų kokybei ar žemės sklypų verčių nustatymui. Savo veiksmais nepažeidė profesinės etikos, vykdydami užsakymus dėjo maksimalias pastangas tam, kad sutartis būtų tinkamai įgyvendinta.

Užsakovą tenkino turto vertintojų parengtos ataskaitos. Griežčiausios nuobodos taikymas nagrinėjamu atveju nėra teisėtas ir prieštarauja teisinio proporcingumo principui, kadangi egzistuoja visos galimybės ištaisyti mažareikšmius, formalius ataskaitų netikslumus kitomis priemonėmis. Atsakovo tarybos 2011 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. F1-2(11)-2 yra neteisėtas, kadangi priimtas neteisėtos sudėties tarybos. Atsakovo įstatų 41 punktas numato, jog taryba yra sudaroma visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu 4 (ketverių) metų laikotarpiui.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis taryba yra sudaryta 2006 m. gegužės 29 d., taigi 2010 m. gegužės 29 d. šios tarybos įgaliojimai yra pasibaigę. Apie naujos tarybos išrinkimą, jos bei tarybos narių įregistravimą duomenų nėra. Instituto tarybos posėdyje, priimant sprendimus dėl pareiškėjų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo, dalyvavo du tarybos nariai esant interesų konfliktui. S. D. yra valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo ir vertinimo departamento viršininko pavaduotojas, o K.

K. — UAB korporacijos „Matininkai“ prezidentas. Abi šios bendrovės dalyvavo viešojo pirkimo konkurse, kurio metu sudarytos sutarties pagrindu pareiškėjai atliko užsakymus. Abi šios bendrovės viešą konkursą pralaimėjo, o konkursą laimėjo bendrovė UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas, kurios turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo klausimas dėl sutarties pagrindu pateiktų užsakymų vykdymu buvo nagrinėjamas Instituto tarybos posėdyje. Šie tarybos nariai galėjo turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingi dėl pralaimėto viešo konkurso.

Du tarybos nariai buvo šališki, todėl jie privalėjo nusišalinti nuo klausimo, susijusio su sutarties vykdymu, svarstymo. Šie tarybos nariai galėjo paveikti ir kitus tarybos narius sprendimo priėmime, todėl nutarimas turi būti panaikintas. S. D. posėdyje taip pat pagal įgaliojimą balsavo ir už B. G. Pareiškėjai nėra susipažinę su B. G. išduotu įgaliojimu, todėl nėra tikri, ar šis S. D. balsas yra teisėtas. Abiejuose įsakymuose nurodoma, jog sprendimai priimti atsižvelgiant į Instituto atsakingo darbuotojo išvadas, siūlymus bei Instituto tarybos nutarimą.

Tačiau su šiais dokumentais jie buvo supažindinti daug vėliau nei sužinojo apie atsakovo direktoriaus įsakymų priėmimą. Tai sąlygojo pareiškėjų teisių suvaržymą, teisėtumo principo pažeidimą, kadangi asmenims nebuvo žinoma, kokiu pagrindu jų atžvilgiu taikyta griežčiausia nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymai buvo priimti pareiškėjams nenurodant nei faktinių aplinkybių, nei teisinio pagrindo, nei motyvų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, todėl įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

Aktas, kuriuo taikomos sankcijos, gali būti priimtas tik nustačius ir įrodžius padarytą teisės pažeidimą ir negali būti pagrįstas formaliais kriterijais. Proceso atžvilgiu nemotyvuotas administracinis aktas yra defektyvus ir turi būti panaikintas. Turto vertintojo ir turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimai yra atskiri pažymėjimai, kurių išdavimas nėra susijęs, t.y. norint gauti kiekvieną iš jų nebūtina gauti kito. Reikalavimai siekiant gauti kiekvieną iš pažymėjimų taip pat yra skirtingi. Todėl atitinkamai vieno iš jų panaikinimas nesąlygoja kitų pažymėjimų panaikinimo.

Ataskaitas, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas atsakovo įsakymas, A. U. rengė kaip turto vertintojas, todėl tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, jog ataskaita parengta netinkamai, turėtų kilti klausimas tik dėl šią kvalifikaciją patvirtinančio pažymėjimo galiojimo panaikinimo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 3, b. l. 19 – 38) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad skundžiami įsakymai buvo priimti išsamiai išnagrinėjus pareiškėjų, bendrovės ir užsakovo Institutui pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, įvertinus atsakovo tarybos 2011 m. gegužės 6 d. posėdžio metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, bei vadovaujantis turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo tvarka, nustatyta Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d.

įsakymu (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjų teiginys, kad Instituto tarybos 2011 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. F1-2(11)-2 yra neteisėtas, nes buvo priimtas neteisėtos sudėties Instituto tarybos, yra nepagrįstas. Instituto tarybos posėdžio, vykusio 2011 m. gegužės 6 d., metu buvo svarstomas klausimas ne dėl viešojo pirkimo konkurso, kuriame dalyvavo valstybės įmonė Registrų centras, UAB korporacija „Matininkai“ ir bendrovė, o dėl teisės aktų, reglamentuojančių turto vertintojų veiklą, pažeidimų. S. D. ir K. K.

į Instituto tarybą buvo deleguoti ne kaip valstybės įmonės Registrų centro ir UAB korporacijos „Matininkai“ atstovai, o kaip dviejų daugiausiai turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių vienijančių asociacijų atstovai. Instituto tarybos posėdžio metu tarybos nariai nurodė, kad viešųjų ir privačių interesų konflikto nėra. Nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai neįpareigoja Instituto direktoriaus klausimą dėl kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo privaloma tvarka teikti nagrinėti Instituto tarybos posėdyje.

Nagrinėjamu atveju Instituto direktorius, siekdamas išsamiai išnagrinėti susiklosčiusią situaciją, medžiagą dėl pareiškėjų parengtų nekilnojamojo turto (25 ir 42 žemės sklypų) vertinimo ataskaitų pateikė Instituto tarybos pirmininkei, kuri nusprendė sušaukti Instituto tarybos posėdį, į darbotvarkę įtraukdama klausimą dėl pareiškėjų veiksmų rengiant nekilnojamojo turto (25 ir 42 žemės sklypų) vertinimo ataskaitas ir siūlymo Instituto direktoriui. Instituto tarybos siūlymai privalomosios galios neturi, todėl priimdamas sprendimus dėl kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo Instituto direktorius gali nesivadovauti Instituto tarybos priimtais nutarimais, nes, vadovaujantis Taisyklių 21 punktu, sprendimą dėl pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba galiojimo panaikinimo priima Instituto direktorius.

Instituto tarybos posėdžiai nėra vieši. Posėdžiuose dalyvauja Instituto tarybos nariai, o, vadovaujantis Instituto tarybos darbo reglamento 35 punktu, Instituto tarybos posėdžiuose su patariamojo balso teise privalo dalyvauti Instituto direktorius. Apie priimtus Instituto direktoriaus įsakymus pareiškėjai buvo informuoti 2011 m. gegužės 10 d. raštais kartu pateikiant įsakymų kopijas ir informuojant apie sprendimų apskundimo terminus bei tvarką. Institutas, atsakydamas į pareiškėjos 2011 m. gegužės 23 d. pateiktą 2011 m. gegužės 20 d. prašymą, 2011 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (1.13)A2-200(11) pateikė pareiškėjai Instituto atsakingo darbuotojo 2011 m. gegužės 5 d. išvados Nr. 1-12(11)TV ir 2011 m. gegužės 5 d. siūlymo Nr. 1-13(11)TV kopijas bei Instituto tarybos 2011 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolo Nr. F1-2(11) išrašą, o, atsakydamas į bendrovės 2011 m. gegužės 13 d. prašymus, Institutas taip pat pateikė turimus dokumentus.

Todėl nepagrįstas yra pareiškėjų teiginys, kad jiems nebuvo suteikta galimybė susipažinti su ginčijamų Instituto direktoriaus įsakymų priėmimo pagrindais ir motyvais. Vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas dėl to, kad, pirma, turto vertintojas pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius turto vertintojų veiklą, ir Turto vertintojo profesinės etikos kodeksą. Antra, turto vertintojas pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus. Trečia, turto vertintojas pažeidė Turto vertintojo profesinės etikos kodeksą.

Tokį Taisyklių 20.3 punkto nuostatų aiškinimą pripažįsta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-840/2009). Institutas, atsižvelgdamas į tai, jog 2011 m. kovo 25 d. skundą pateikę pareiškėjai nebuvo minėtų turto vertinimų užsakovai ir nepateikė Institutui minėtų turto vertinimo ataskaitų kopijų, 2011 m. kovo 25 d. raštu Nr. (1.13)A2-86(11) kreipėsi į užsakovą, prašydamas pateikti ataskaitų kopijas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teiginys, jog Institutui 2011 m. kovo 25 d. pateiktas Švenčionių rajono ūkininkų skundas yra nepagrįstas jokiais dokumentais, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Institutui nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys aplinkybes, kad turto vertinimo ataskaitos, kuriomis buvo įvertinti žemės sklypai, buvo įvertinti galimai jų neapžiūrėjus. Priešingai, iš Institutui pateiktų rašytinių dokumentų buvo matyti, jog vertintų žemės sklypų apžiūroje užsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo informuoti apie dalyvavimą (datą, laiką, vietą ir pan.). Institutui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog pareiškėjai ar bendrovė kreipėsi į užsakovą dėl vertintų žemės sklypų apžiūros. Nors pareiškėjai nurodė, jog dėl turto apžiūros su užsakovu buvo bendraujama telefonu, užsakovas šio fakto nepatvirtino.

Priešingai, užsakovas Institutui nurodė, kad į jį dėl žemės sklypų apžiūros nebuvo kreiptasi nei žodžiu, nei raštu. Turto vertinimo metodikos 18 punktas aiškiai nurodo, jog turto apžiūrėjimo aktas turi būti pasirašytas ne tik turto vertintojo, bet ir turto savininko ar vertinimo užsakovo (jų atstovų). Be to, darbų perdavimo aktas neprivalomas ir nėra turto vertinimo dokumentas (turto vertinimo dokumentai yra nurodyti Turto vertinimo metodikos 77 punkte), jo formos ir turinio reikalavimų teisės aktai, reglamentuojantys turto vertinimą, nenustato, todėl rėmimasis darbų perdavimo aktu ir teigimas, kad pasirašydamas šį aktą užsakovas patvirtino, jog turto vertinimas buvo atliktas tinkamai, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Turto vertinimo užsakovo parašu patvirtintas turto apžiūrėjimo aktas kartu yra ir vienas iš įrodymų, jog vertinamas turtas turto vertintojo buvo apžiūrėtas, jog buvo apžiūrėtas būtent tas turtas, kurio vertinimą atlikti paprašė užsakovas ir pan. Pareiškėjų parengtose turto vertinimo ataskaitose yra pateikti vertinamo turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktai, kuriuose yra palikta vieta turto vertinimo užsakovo ar turto savininko parašui. Priešingai, nei nurodo pareiškėjai, Europos vertinimo standartai (EVS 2009, Šeštasis leidimas, Europos vertintojų asociacijų grupė (Tegova), p.

50) nereglamentuoja turto vertinimo užsakovo dalyvavimo apžiūroje, o aiškiai įtvirtina turto vertintojo pareigą apžiūrėti turtą ir nurodo, jog išimtiniais atvejais, kai nurodoma užsakovo ar gavus pastarojo pritarimą, turto apžiūra gali būti ribojama arba vertintojas turi remtis trečiosios šalies paruoštu vertinimu, tačiau apie tai turi būti nurodoma turto vertinimo ataskaitoje. Europos vertinimo standartai neturi teisinio pagrindo, todėl nėra teisiškai privalomi taikyti atliekant turto ir verslo vertinimą. Minėtais standartais turto vertintojas vertinimo atlikimo procese gali remtis tiek, kiek jų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nuostatoms.

Pareiškėjų rengtose žemės sklypų turto vertinimo ataskaitoje pateiktame Turto fizinių - teisinių duomenų įvertinimo aktuose nurodytos dvi datos, nepaaiškinant jų reikšmės, todėl vertinant šį dokumentą nėra aišku, kada atitinkamas žemės sklypas buvo apžiūrėtas, o kada nustatyta jo vertė. Pareiškėjų rengtose turto vertinimo apžiūrėjimo aktuose taip pat nebuvo ir Turto vertinimo metodikos 19 punkte nustatytos privalomos informacijos - dokumentuose neaprašyta kiekvieno vertinto žemės sklypo fizinė būklė. Reikalavimas aprašyti vertinamo turto fizinę būklę turėtų būti suprantamas, kaip reikalavimas pateikti turto vertintojo nuomonę apie turto būklę, kadangi, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, turto ar verslo vertinimas yra nešališkas turto vertės nustatymas taikant turto vertės metodus ir apimantis turto vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje.

Vertinamo turto fotonuotraukos, kaip ir turto apžiūros aktas, patvirtintas turto vertinimo užsakovo parašu, taip pat yra įrodymas, jog vertintas turtas buvo apžiūrėtas, jog buvo apžiūrėtas būtent tas turtas, kurio vertinimą atlikti paprašė turto vertinimo užsakovas ir pan. Pareiškėjų rengtose turto vertinimo ataskaitose nebuvo pateiktos visų vertintų žemės sklypų fotonuotraukos, o pareiškėjų Institutui pateikti paaiškinimai dėl nustatyto neatitikimo buvo neargumentuoti. Instituto atsakingas darbuotojas išvadose konstatavo Turto vertinimo metodikos 85 punkto reikalavimų pažeidimus, nes, vadovaujantis minėta teisės akto nuostata, turto vertinimo ataskaitoje turi būti pateiktos vertinto turto fotonuotraukos, t. y., jeigu viena turto vertinimo ataskaita yra įvertinti keli objektai, ataskaitoje turi būti pateiktos visų vertintų objektų fotonuotraukos, o ne kelių objektų fotonuotraukos pasirinktinai.

Instituto tarybos posėdžio metu pareiškėjos buvo paprašyta parodyti vertintus 25 žemės sklypus identifikuojančias nuotraukas ir nurodyti, ar nuotraukose visi 25 objektai yra matomi, tačiau pareiškėja nurodė to negalinti padaryti ir pripažino padariusi klaidą, jog turto vertinimo ataskaitoje pateikė neidentifikuotas nuotraukas. Pareiškėjas Instituto tarybos posėdžio metu nuotraukose identifikuoti 42 žemės sklypų taip pat negalėjo. Įvertinus tai, pareiškėjų teiginys, jog jų rengtose turto vertinimo ataskaitose pateiktos vertintų žemės sklypų fotonuotraukos yra informatyvios ir leidžia visapusiškai atskleisti vertintų sklypų charakteristiką, yra nepagrįstas.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog jis visus 42 vertintus žemės sklypus apžiūrėjo per 1 dieną, t. y. 2011 m. sausio 24 d., posėdžio metu Instituto tarybos nariams pasiteiravus, ar pareiškėjas patvirtina minėtą faktą, pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypai buvo apžiūrėti 2011 m. sausio 23 d. – 2011 m. sausio 24 d., pažymėdamas, jog ataskaitoje fiksuojama tik 2011 m. sausio 24 d., nes 2011 m. sausio 23 d. buvo sekmadienis. Apžiūroje pareiškėjas nurodė dalyvavęs vienas, o rašytinių įrodymų, jog žemės sklypus apžiūrėjo ne darbo metu (sekmadienį), nurodė negalintis pateikti.

Ši nustatyta aplinkybė papildomai patvirtina, kad pareiškėjo rengtoje turto vertinimo ataskaitoje pateiktame turto apžiūros akte nėra nurodyta Turto vertinimo metodikos 83 punkto reikalaujama informacija - tiksli (reali) turto apžiūrėjimo data. Tarybos posėdžio metu pareiškėja pripažino, jog jos parengta turto vertinimo ataskaita, kuria buvo įvertinti 25 žemės sklypai, iš dalies neatitinka Turto vertinimo metodikos 18, 19 ir 83 punktų reikalavimų. Pareiškėjas pripažino, kad jo rengtoje 42 žemės sklypų vertinimo ataskaitoje nėra ir Turto vertinimo metodikos 18, 19, 83 punktuose nustatytos privalomos informacijos ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytos privalomos informacijos, o taip pat nebuvo atlikta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta turto vertintojo pareiga informuoti užsakovą raštu apie parinktą turto vertinimo metodą.

Posėdžio metu taip pat paaiškėjo aplinkybės, jog pareiškėjų rengtose turto vertinimo ataskaitose nėra informacijos, leidžiančios objektyviai pagrįsti nustatytą žemės sklypų rinkos vertę, t. y. identifikuojant žemės ūkio paskirties sklypus, neįvertinti svarbiausi kriterijai (vandens erozija, užmirkę plotai, žemė sausinta / nesausinta, grioviai išvalyti / neišvalyti, melioracinė sistema veikianti ar jos iš viso nėra, ir pan.). Instituto tarybos posėdžio metu taip pat iškilo abejonės, ar turto vertintojų atliktas turto vertinimas yra individualus turto vertinimas, ar buvo atliktas „supaprastintas“ masinis vertinimas, nes pareiškėjų rengtose turto vertinimo ataskaitose buvo įvertintas tik vienas kriterijus - žemės sklypų ploto dydis, o visi vertinti žemės sklypai buvo suskirstyti į kelias grupes pagal plotų dydžius.

Nustatytų pažeidimų visuma leido pagrįstai daryti išvadą, jog vertinti 25 ir 42 žemės sklypai nebuvo apžiūrėti, kaip nustatyta Turto vertinimo metodikos 18 punkte, arba buvo apžiūrėti tik keli iš jų, t. y. tik tie žemės sklypai, kurių fotonuotraukos buvo pateiktos turto vertinimo ataskaitose, o turto vertinimo dokumentai neatitiko imperatyvių teisės aktų nuostatų reikalavimų, todėl, įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes ir surinktus rašytinius įrodymus, 2011 m. gegužės 9 d. buvo priimti Instituto direktoriaus įsakymai, kuriais buvo panaikintas pareiškėjų turimų turto vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas.

Pareiškėjų turimų turto vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas buvo panaikintas vadovaujantis Taisyklių 20.3 punktu, t. y. nustačius, kad pareiškėjai pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius turto vertintojų veiklą. Kitokios atsakomybės formos turto vertintojams, pažeidusiems turto vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Taisyklės nenumato, todėl, nustačius teisės aktų pažeidimus, pareiškėjų turimų turto vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas privalėjo būti panaikintas.

Asmuo, siekiantis įgyti turto vertintojo kvalifikaciją, turi turėti 3 arba 5 metų praktinę turto vertinimo, kuriam vadovauja turto vertintojas, patirtį. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vertintojas asistentas atlieka vertinimus vadovaujamas vertintojo. Vadinasi, asmuo, siekiantis tapti turto vertintoju, visų pirma turi įgyti vertintojo asistento kvalifikaciją ir 3 arba 5 metus atlikti turto vertinimus vadovaujamas turto vertintojo kvalifikaciją turinčio asmens. Neturint turto vertintojo asistento kvalifikacijos negalima įgyti turto vertintojo kvalifikaciją.

Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas ir atmestinas yra pareiškėjo teiginys, jog turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas ir vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas yra atskiri pažymėjimai, kurių išdavimas nėra susijęs. Teisės aktai nesuteikia Institutui teisės vertinti turto, taip pat vertinti, ar turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė yra pagrįsta. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 25 straipsniu, ginčai dėl turto vertinimo (dėl nustatytos turto vertės dydžio) sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka.

Pareiškėjų parengtose turto vertinimo ataskaitose nurodytų 42 ir 25 žemės sklypų rinkos verčių pagrįstumo ir teisingumo vertinimas nėra Instituto kompetencija, todėl Institutas nevertino, ar pareiškėjai teisingai apskaičiavo ir nustatė žemės sklypų vertes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas atsiliepimu į skundą (T 5, b. l. 189 – 190) prašė skundą patenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Turto vertinimo ataskaitos yra parengiamos profesionaliai, objektų vertinimas atliekamas vadovaujantis rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas turto vertintojai yra savo srities profesionalai, turintys reikiamas turto vertinimo licencijas bei nuolat keliantys kvalifikaciją. Sutiko su pareiškėjų argumentais, jog turto vertinimo ataskaitos, dėl kurių buvo priimti skundžiami sprendimai, atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti pačią griežčiausią sankciją - kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimą. Atsakovo sprendimai pažeidžia proporcingumo principo reikalavimus, nustatančius, jog kontroliuojančios institucijos (atsakovo) sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus tikslus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu (T 6, b. l. 105 – 122) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas 2010 m. lapkričio 30 d. sudarė Valstybinės žemės sklypų individualaus vertinimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas įsipareigojo atlikti užsakovui Nacionalinei žemės tarnybai preliminariai 4 340 žemės sklypų individualų vertinimą. Sutartyje numatyta, kad sklypai pagal sutartį yra vertinami pagal atskirus užsakovo raštu pateiktus užsakymus. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 16 d. paslaugų užsakymu užsakė 25 valstybinės žemės sklypų, esančių Švenčionių rajone, individualų vertinimą.

Vertinimą atliko turto vertintoja G. M., o 2011 m. sausio 10 d. paslaugų užsakymu Nr. 1 užsakė 42 valstybinės žemės sklypų, esančių Švenčionių rajone, individualų vertinimą. Vertinimą atliko turto vertintojas A. U. Turto vertintoja G. M. įvertino 25 sklypus ir paruošė jų vertinimo ataskaitą. Atitinkamai turto vertintojas A. U. įvertino 42 sklypus ir paruošė turto vertinimo ataskaitą. VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto direktorė 2011 m. kovo 25 d. gavo Švenčionių rajono ūkininkų skundą dėl UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas (toliau – ir Bendrovė) Nacionalinės žemės tarnybos užsakymu atlikto valstybinės žemės sklypų, esančių Švenčionių rajone, vertinimo ir parengtų dviejų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų – 2010 m. gruodžio 30 d. turto vertinimo ataskaitos, kuria buvo įvertinti 25 žemės sklypai, ir 2011 m. sausio 24 d. turto vertinimo ataskaitos, kuria buvo įvertinti 42 žemės sklypai.

Skunde nurodyta, jog Bendrovės turto vertintojai atliko individualų nekilnojamojo turto vertinimą galimai neapžiūrėję vertinamų objektų, turto vertintojų parengtose ataskaitose nebuvo turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktų; neaiškus buvo vertintų žemės sklypų suskirstymas į grupes pagal sklypų plotus; 2010 m. gruodžio 30 d. buvo vertinti 25 žemės sklypai, tačiau turto vertinimo ataskaitoje buvo pateikta tik 12 fotonuotraukų; pareiškėjai skunde taip pat nurodė, jog nesutinka su Bendrovės nustatytu žemės rinkos vertės dydžiu.

Institutas 2011 m. balandžio 4 d. kreipėsi į turto vertinimus atlikusius G. M. ir A. U. bei į UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas, prašydamas pateikti išsamius argumentuotus paaiškinimus dėl ataskaitų rengimo ir jų atitikimo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, reikalavimams; paaiškinimus dėl vertinimus atlikusių turto vertintojų veiksmų. 2011 m. balandžio 14 d. G. M. pateikė Institutui paaiškinimus dėl 2010 m. gruodžio 30 d. turto vertinimo ataskaitos rengimo. 2011 m. balandžio 14 d. Institutas gavo A. U. paaiškinimus dėl 2011 m. sausio 24 d. turto vertinimo ataskaitos.

Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.7)-171 informavo Institutą, jog Bendrovė nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į užsakovą prašydama skirti atstovą vertinamiems 25 ir 42 žemės sklypams apžiūrėti. Užsakovo atstovai vertinamų 25 ir 42 žemės sklypų apžiūroje nedalyvavo, nes nebuvo informuoti apie apžiūrų datą ir laiką. Iki turto vertinimo ataskaitų gavimo su žemės sklypų apžiūros aktais užsakovas susipažinęs nebuvo ir jų nepasirašė. Taip pat pažymėjo, kad prašymas skirti atstovus, kurie turto vertintojams galėtų aprodyti vertinamų žemės sklypų tikslias vietas ir pasirašyti turto apžiūros aktus, iš Bendrovės pirmą kartą buvo gautas tik 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 45(GD)-208, į kurį buvo atsakyta 2011 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.45)-151 paskiriant atstovą dalyvauti vertinamų žemės sklypų apžiūroje.

Institutas 2011 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (1.13)A2-162(11) kreipėsi į užsakovą ir paprašė paaiškinti, ar pagal nekilnojamojo turto (25 žemės sklypų) 2010 m. gruodžio 30 d. vertinimo ataskaitoje pateiktas vertinamo turto fotonuotraukas užsakovas gali atpažinti, kurioje nuotraukoje koks sklypas užfiksuotas. Taip pat Institutas pateikė pareiškėjo darytas nekilnojamojo turto (25 žemės sklypų) fotonuotraukas su nurodytais vertintų žemės sklypų unikaliais numeriais ir paprašė užsakovo informuoti, ar jis sutinka, jog nuotraukose yra pavaizduoti būtent tie žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai yra nurodyti po nuotraukomis.

Užsakovas atsakė, jog nebuvo informuotas apie vyksiančias apžiūras, jose nedalyvavo ir negali pasakyti kokie sklypai užfiksuoti fotonuotraukose, nes nuotraukos neatspindi vertinamų žemės sklypų charakteringų savybių, nes matosi tik sniegas ir horizonto linija. Instituto atsakinga darbuotoja, įvertinusi pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, surašė 2011 m. gegužės 5 d. išvadą Nr. I-12(11)TV „Dėl G. M. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“, kurioje padarė išvadą, kad G.

M. parengta ataskaita neatitinka visų Turto vertinimo metodikos 19 ir 83 punktų reikalavimų: ataskaita parengta užsakovui nežinant apie atliekamą apžiūrą, t. y. turto apžiūrėjimo aktas nėra patvirtintas turto vertinimo užsakovo parašu; turto apžiūrėjimo akte nėra aprašyta kiekvieno vertinto žemės sklypo fizinė-techninė būklė; turto apžiūrėjimo akte nėra aiškiai nurodyta, kada atitinkamas žemės sklypas buvo apžiūrėtas, o kada nustatyta jo vertė; Ataskaitoje pateiktos ne visų įvertintų žemės sklypų fotonuotraukos, o pateiktos fotonuotraukos yra nekokybiškos ir neinformatyvios.

Analogišką išvadą Instituto atsakinga darbuotoja, įvertinusi pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, surašė 2011 m. gegužės 5 d. ir dėl „Dėl A. U. asistento kvalifikacijos pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo“, kurioje padarė išvadą, kad A. U. parengta ataskaita neatitinka visų Metodikos nustatytų reikalavimų, t. y. turto apžiūrėjimo aktas nėra patvirtintas turto vertinimo užsakovo parašu; turto apžiūrėjimo akte nėra aprašyta kiekvieno vertinto žemės sklypo fizinė-techninė būklė; turto apžiūrėjimo akte nėra aiškiai nurodyta, kada atitinkamas žemės sklypas buvo apžiūrėtas, o kada nustatyta jo vertė;

Ataskaitoje pateiktos ne visų įvertintų žemės sklypų fotonuotraukos, o pateiktos fotonuotraukos yra nekokybiškos ir neinformatyvios; taip pat padarė išvadą, kad A. U. nesilaikė išvadoje minėtuose teisės aktuose nustatytų turto vertintojų veiklai keliamų reikalavimų. Šių išvadų pagrindu Instituto atsakinga darbuotoja 2011 m. gegužės 5 d. pasiūlė panaikinti G. M. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir A. U. asistento kvalifikacijos pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimus. 2011 m. gegužės 6 d.

Institute įvyko tarybos posėdis Nr. F1-2(11), kurio metu buvo nutarta panaikinti G. M. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, A. U. vertintojo, vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimus. 2011 m. gegužės 9 d. priimti skundžiami įsakymai. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalimi, 23 straipsniu, Turto vertinimo metodikos 85 punktu, 18 punktu, 20.4 punktu, 83 punktu. Teismas konstatavo, kad Metodika tiesiogiai nurodo, jog turi būti surašomas Turto vertinimo aktas kaip atskiras dokumentas, akcentuoja dėmesį į tai, kad užsakovo dalyvavimas turi didelę reikšmę objekto vertinimo procese.

Logiška Instituto padaryta išvada, jog užsakovų atsisakymas dalyvauti turto apžiūroje galimas tik išimtiniais atvejais, kai toks atsisakymas yra tinkamai įformintas. Nagrinėjamu atveju užsakovo atstovai kategoriškai neigė žinoję apie vyksiantį vertinimą, neigė atsisakę dalyvauti vertinamo objekto apžiūros metu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi ir pažeidė minėtų norminių aktų reikalavimus, reglamentuojančius vertinamo turto apžiūros tvarką. Ataskaitose vėliau pateikti Turto fizinių-teisinių duomenų įvertinimo aktai neatitinka visų Turto vertinimo metodikos 19 ir 83 punkto reikalavimų - dokumente nėra aprašyta kiekvieno vertinto žemės sklypo fizinė-techninė būklė (fizinio identifikavimo duomenys, turto fizinė būklė), nėra aiškiai nurodyta, kada atitinkamas žemės sklypas buvo apžiūrėtas, o kada nustatyta jo vertė, nes nurodomos dvi datos, nepaaiškinant jų reikšmės. Apžiūrėjimo aktas nėra pasirašytas turto vertinimo užsakovo.

Pareiškėjo ataskaitoje buvo įvertinti 42 žemės sklypai, o pateiktos 48 fotonuotraukos, kurios nėra identifikuotos, t. y. nėra nurodyta, kurioje iš 48 fotonuotraukų yra pavaizduotas atitinkamo žemės sklypo fragmentas, kai kurios nuotraukos yra nekokybiškos (neryškios, susiliejusios) ir neinformatyvios (neaišku, kas jose pavaizduota), todėl neaiškus yra Ataskaitoje pateiktų fotonuotraukų tikslas. Pareiškėjas A. U. teigė, jog ataskaitoje pateikė daugiau fotonuotraukų (48), nei buvo vertinta žemės sklypų (42), nes kai kuriose nuotraukose žemės sklypai pavaizduoti iš kelių pozicijų, taip pat pateikė identifikuotas vertintų žemės sklypų fotonuotraukas su nurodytais žemės sklypų unikaliais numeriais, tačiau net ir pagal patikslintus duomenis vieno sklypo fragmentų nuotraukose nėra.

Vadinasi, ataskaitoje yra pateiktos ne visų žemės sklypų fotonuotraukos. Pareiškėjos ataskaitoje buvo įvertinti 25 žemės sklypai, tačiau pateikta tik 12 fotonuotraukų, kurios nėra identifikuotos, t. y. nėra nurodyta, kurių iš 25 žemės sklypų fotonuotraukos yra pateiktos. Ataskaitoje taip pat nėra paaiškinimo, kodėl buvo pateikta tik 12 fotonuotraukų, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nuspręsta atrinkti, nufotografuoti ir pateikti tik kelių iš 25 žemės sklypų fotonuotraukas. Pareiškėja savo paaiškinime nurodė, kad ataskaitoje pateikė 12 fotonuotraukų, nes išrinko geriausias, labiausiai atspindinčias vertintų sklypų charakteristiką, tačiau užsakovas negalėjo tų sklypų identifikuoti pagal nuotraukose užfiksuotus ypatumus.

Tokiu būdu pareiškėjos ataskaitoje yra pateiktos ne visų žemės sklypų fotonuotraukos, o pateiktose nuotraukose neužfiksuoti konkrečių sklypų ypatumai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų rengtos turto vertinimo ataskaitos surašytos netinkamai, nesilaikant minėtų norminių aktų reikalavimų: pateikti turto apžiūrėjimo aktai nebuvo patvirtinti užsakovo parašu, ne visi sklypai nufotografuoti, fotonuotraukų buvo mažiau, nei vertintų sklypų, fotonuotraukose neužfiksuoti sklypų ypatumai, neaišku, kuris sklypas ar jo fragmentas jose yra pavaizduotas.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų parengtos ataskaitos neatitinka norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjai aplaidžiai vykdė savo funkcijas. Liudytojai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad dėl gausaus sniego buvo valomi tik centriniai keliai tarp gyvenviečių, o lauko keliai nebuvo valomi, t. y. privažiuoti prie konkrečių sklypų lauko keliais ne visada buvo galima. Pareiškėjai neneigė, kad nebuvo priėję prie kiekvieno sklypo, nurodė fotografavę iš toli, fotoaparato objektyvo pagalba pritraukę objektą.

Tokiu būdu ne tik nebuvo galimybės apžiūrėti sklypų, bet nebuvo galimybės pamatyti sklypų ribų. Todėl pagrįsta išvada, jog darytos nuotraukos yra neinformatyvios; jų pagalba nėra galimybės indentifikuoti nufotografuotų sklypų. Tokiu būdu pagrįstai padaryta išvada, kad ruošdami ataskaitas pareiškėjai nesilaikė norminių aktų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Instituto veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1K-294 patvirtinti Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto įstatai.

Teismas vadovavosi Instituto įstatų 27, 40.15, 43.3, 41 ir 42 punktais. Teismas nurodė, kad Tarybos sprendimai turi tik rekomendacinę reikšmę, bet neprivalomi Instituto direktoriui, priimant sprendimus dėl kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Instituto taryba, priėmusi 2011 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. F1-2(11)-2, buvo sudaryta Finansų ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. IK-173 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto tarybos sudarymo“. Instituto tarybos sudėtis viešai skelbiama Instituto internetiniame tinklalapyje http://www.atvi.lt.

Todėl pareiškėjų pretenzijos, jog Instituto tarybos sudėtis buvo neteisėta, nes pasibaigę jos įgaliojimai, yra nepagrįsti. Instituto tarybos posėdžio, vykusio 2011 m. gegužės 6 d., metu buvo svarstomas klausimas dėl teisės aktų, reglamentuojančių turto vertintojų veiklą, pažeidimų, o ne dėl viešojo pirkimo konkurso, kuriame dalyvavo valstybės įmonė Registrų centras, UAB korporacija „Matininkai“ ir Bendrovė. Nepriklausomai nuo to, koks sprendimas būtų priimtas pareiškėjų atžvilgiu, viešojo pirkimo konkurso, kurį laimėjo UAB „Ober-hause“, rezultatai nesikeičia.

Todėl nėra pagrindo teigti, jog Instituto tarybos nariai - S. D., valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo ir vertinimo departamento Rinkos tyrimų ir duomenų analizės skyriaus vedėjas, K. K., UAB korporacijos „Matininkai“ prezidentas (atstovai bendrovių, dalyvavusių viešojo pirkimo konkurse, kurį laimėjo UAB „Ober-Haus“), buvo suinteresuoti nagrinėjimo rezultatais ir turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Teismas taip pat nurodė, kad Instituto direktoriaus ginčijami įsakymai buvo priimti atsižvelgiant į Instituto atsakingo darbuotojo išvadas, kuriose pateikta išsami informacija apie pareiškėjų padarytus turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, ir siūlymus, bei Instituto tarybos nutarimą Nr. F1-2(11)-2.

Todėl teismas nusprendė, kad ginčijami įsakymai priimti nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Byloje pateikti apie priimtus Instituto direktoriaus įsakymus informuojantys 2011 m. gegužės 10 d. raštai Nr. (1.13)A2-179(11) ir Nr. (1.13)A2-178(11) kartu pateikiant minėtų įsakymų kopijas ir informuojant apie sprendimų apskundimo terminus bei tvarką, paneigia faktus, kad pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė susipažinti su ginčijamų Instituto direktoriaus įsakymų priėmimo pagrindais ir motyvais.

Instituto direktoriaus 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 3 patvirtintose Turto arba verslo vertintojo asistento kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklėse ir Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklių nuostatose asmeniui, siekiančiam gauti turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimą, yra nustatyti skirtingi reikalavimai, nei asmeniui, siekiančiam įgyti turto vertintojo kvalifikaciją. Asmuo, siekiantis įgyti turto vertintojo kvalifikaciją, turi turėti 3 arba 5 metų praktinę turto vertinimo, kuriam vadovauja turto vertintojas, patirtį.

Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vertintojas asistentas atlieka vertinimus vadovaujamas vertintojo. Vadinasi, asmuo, siekiantis tapti turto vertintoju, visų pirma turi įgyti vertintojo asistento kvalifikaciją ir 3 arba 5 metus atlikti turto vertinimus vadovaujamas turto vertintojo kvalifikaciją turinčio asmens. Neturint turto vertintojo asistento kvalifikacijos negalima įgyti turto vertintojo kvalifikaciją. Teismas padarė išvadą, kad padaryti norminių aktų, reglamentuojančių turto vertintojo veiklą, pažeidimai, turi reikšmę užsiimant turto vertinimo veikla tiek turto vertintojo, tiek turto vertintojo asistento statuse, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotus ir turto vertintojo ir vertintojo asistento pažymėjimų galiojimą.

Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog skundžiami įsakymai yra teisingi ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (T 6, b. l. 128 – 137) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas.

2. Užsakovo dalyvavimas turto apžiūroje nėra privalomas, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl A. U. ir G. M. nesąžiningumo. Teismas nepagrįstai nurodo, jog užsakovo atsisakymas dalyvauti apžiūroje privalo būti atitinkamai įformintas. Turto vertinimo metodikos 18 punkto nuostatos teksto konstrukcija, naudojant žodžių junginį „paprastai dalyvauja“, negali būti aiškinama kaip imperatyvi pareiga užsakovui dalyvauti apžiūrint turtą. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis (Civilinio kodekso 1.137 str. 1 d.) bei patys pasirenka teisių įgyvendinimo būdus. Europos turto vertinimo standartas EVS 2009 taip pat numato išimtį, kada užsakovas gali nedalyvauti vertintojui apžiūrint turtą, o šio dokumento 6.2 punkte yra net numatyta galimybė, esant užsakovo prašymui, turto vertę nustatyti remiantis užsakovo ar trečiųjų asmenų pateiktu vertinimu tiesiogiai neapžiūrint turto. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog pats užsakovas atsisakė teisės dalyvauti turto apžiūroje.

3. Teisės aktai nenustato pareigos turto vertintojams fotografuoti vertinamą turtą, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai nuotraukų kokybę įvertino kaip neatitikimą teisės aktų reikalavimams.

4. Žemės sklypai buvo įvertinti atsižvelgiant į visus vertinimo metu reikšmingus faktorius, lemiančius žemės ūkio paskirties vertę. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, kadangi G. M. paaiškinimais įrodinėjo ir A. U. pažeidimus. A. U. visus sklypus apžiūrėjo tiesiogiai, todėl teismas nepagrįstai šiuo pagrindu argumentavo ir jo veiksmus.

5. Ataskaitoje yra aiškiai nurodyta, kada atitinkamas žemės sklypas buvo apžiūrėtas, o kada nustatyta jo vertė, todėl Ataskaitos atitinka teisės aktų reikalavimus.

6. Pačios griežčiausios nuobaudos paskyrimas — kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimas, prieštarauja proporcingumo principui. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl A. U. ir G. M. argumentų, susijusių su proporcingumo principo pažeidimu. Taigi nebuvo įvertinta pareiškėjams pritaikytos nuobaudos atitikimas padarytiems formaliems pažeidimams. Taikant kiekvieną nuobaudą reikalinga ne tik išanalizuoti padarytą pažeidimą, bet ir parinkti nuobaudą pagal padaryto pažeidimo sunkumą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reikalauja, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šis principas aiškintinas, kaip atsakovo, kaip priežiūros institucijos, pareiga priimti tokius sprendimus, kuriais nustatytas reguliavimas ir jų įgyvendinimo priemonės būtų adekvatūs, proporcingi, ekonomiški, racionalūs nustatytu reguliavimu siekiamiems tikslams. Pagal šį principą, kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė, įskaitant ir nuobaudos skyrimą, negali būti per daug griežta ir varžyti teisės subjektų labiau negu reikia teisėtiems interesams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

7. Instituto tarybos 2011 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. F1-2(11)-2 yra neteisėtas, kadangi yra priimtas neteisėtos sudėties tarybos, nesilaikant sprendimų priėmimo tvarkos bei pažeidžiant viešumo principą, taip pat yra priimtas pažeidus nešališkumo principų reikalavimus. Teismas nevertino viešumo principo pažeidimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs dėl šio principo pažeidimo byloje Le Compte, van Leuvenas ir De Meyere prieš Belgiją. Į šią bylą būtina atsižvelgti ir esamoje byloje. Pareiškėjai į tarybos posėdį buvo kviečiami po vieną, kaip į apklausą, jie negalėjo dalyvauti svarstymuose dėl kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo. Tokiu būdu buvo pažeistas viešumo principas. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96 (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, par. 121); 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01 (Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Laikytina, jog tarybos nariai, pralaimėję viešo pirkimo konkursą, gali turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingi dėl pralaimėto viešo konkurso. Be to, K. K. ir S. D. galėjo paveikti ir kitus tarybos narius sprendimo priėmime, todėl nutarimas turi būti panaikintas.

8. Instituto direktoriaus įsakymai yra priimti pažeidžiant individualių teisės aktų bendruosius reikalavimus.

9. Pareiškėjo A. U. vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas panaikintas neteisėtai, kadangi ginčijama ataskaita buvo parengta vykdant nekilnojamojo turto vertintojo, o ne vertintojo asistento pareigas. A. U. turėjo atskirus asistento pažymėjimus tiek kilnojamajam, tiek nekilnojamajam turtui vertinti. Vadinasi, esant sričių atskyrimui, nebuvo jokio pagrindo panaikinti ir kilnojamojo turto vertintojo asistento pažymėjimo galiojimą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 6, b. l. 145 – 156) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje yra skundžiami viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto (dabar Turto vertinimo priežiūros tarnyba) 2011 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. B1-18, VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2011 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. B1-17, kuriais panaikinti A. U. išduotų 2004 m. lapkričio 4 d. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 29 d. vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kilnojamojo turto vertinimo sritis) bei vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto vertinimo sritis) galiojimas, o G. M. panaikintas 2000 m. balandžio 21 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas.

Dėl G. M. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo.

Finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-114 patvirtintos Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklės, kurių 20.3 ir 21 punktų pagrindais panaikintas G. M. turėtas Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas nekilnojamojo turto srityje (1 T, b.l. 16)

Taisyklių 20.3 punkte buvo nustatyta (redakcija galiojusi nuo 2009-09-23 iki 2012-09-17), kad turto vertintojo pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu inter alia turto vertintojas pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius turto vertintojų veiklą, ir (arba) Turto vertintojo profesinės etikos kodeksą ir tai, remdamasis dokumentais pagrįstais asmenų skundais, patvirtina instituto atsakingas darbuotojas savo išvadoje, teikiamoje instituto direktoriui kartu su siūlymu panaikinti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.

Minėta nuostata būtų aiškintina taip: turto vertintojo pažymėjimo galiojimas panaikinimas, kai yra nustatomi teisės aktų pažeidimai, reglamentuojantys turto vertintojų veiklą, ir (arba) Turto vertintojo profesinės etikos kodekso pažeidimai, o tuos pažeidimus patvirtina instituto atsakingas darbuotojas visa tai atvaizduodamas savo išvadoje, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, taip kaip numatė teisėkūros subjektas, turi baigtis siūlymu panaikinti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, jei prieinama išvados, kad priešinga teisei ar profesinei etikai veika reikalauja griežto ir veiksmingo atsako. Analizuojant byloje surinktus įrodymus matyti, jog tokia išvada apskritai buvo surašyta, tačiau joje nėra aiškiai išreikštas siūlymas panaikinti G. M. kaip turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Be to, susipažinus su išvados turiniu galima aiškiai identifikuoti, kokius pažeidimus kaltinama padariusi G. M., bet nepakankamai suprantamas nurodomų pažeidimų neatitikimas konkretiems teisės aktams bei jų dalims. Pavyzdžiui, jei teigiama, kad G. M. surašydama ataskaitą pateikė ne visų įvertintų žemės sklypų fotonuotraukas, tai turėjo būti konkrečiai ir nurodyta, kad toks neveikimas yra nesuderinamas su konkretaus teisės akto konkrečia dalimi, punktu ar panašiai. Analogiška pozicija ir dėl kitų nurodomo teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Minimi trūkumai nėra suderinami su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais ir akivaizdžiai trukdantys asmeniui apsiginti, o teismui patikrinti, ar viešojo administravimo sistemos subjekto sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Taisyklių 21 punktas suteikė teisę turto vertintojų priežiūros institucijos direktoriui pasinaudoti Instituto tarybos pagalba, kuri išreiškė siūlymą panaikinti pareiškėjų turimus turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą darydama nuorodą į tą patį Taisyklių 20.3 punktą, todėl teigtina, kad be tiksliai bei aiškiai išreikšto siūlymo naikinti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą negalėjo būti priimtas sprendimas Nr. B1-17.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarimas).

Atsakovui priimant sprendimą dėl turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo, nepasisakyta, kodėl proporcingumo aspekto plotmėje taikoma tokia poveikio priemonė – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas, kodėl nėra galimybės taikyti kitokią poveikio priemonę, o tai irgi teisiškai reikšmingas momentas, jei būtų buvę konstatuota apie padarytus teisės ar profesinės etikos pažeidimus, suponuojančius tam tikros veiklos draudimą, kitaip tariant apribojant galimybę pasirinkti darbinės veiklos sritis.

Be kita ko pastebėtina, kad vienas iš būdingų teisės sistemos ypatumų yra nuolatinė teisinio reguliavimo raida. Ji priklauso nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir tokiu būdu yra įtvirtinamos naujos, tobulinamos galiojančios ir pašalinamos pasenusios teisės normos.

Nuo 2012-05-01 nauja redakcija įsigaliojo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, kuris pagal hierarchiją yra aukštesnės galios teisės aktas nei įsakymas. Minimas teisės aktas įtvirtino daug naujų teisės normų, reguliuojančių turto vertintojų veiklą, taip pat apibrėžė ir atvejus, kada turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas. Sąraše nėra įtvirtintos taisyklės, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas sprendimas Nr. B1-17, ir teisės užsiimti atitinkama veikla atėmimas sureguliuotas siekiant užtikrinti maksimaliai objektyvaus sprendimo priėmimą ir iš esmės yra gerinantis pareiškėjos teisinę padėtį.

Teisės teorijoje neabejojama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit , t.y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Tai ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas (pvz., Konstitucinio Teismo 1994-03-16, 1994-04-21 nutarimai). Išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė.

Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties (Konstitucinio Teismo 1998-03-25 nutarimas).

2012-05-01 nauja redakcija įsigaliojusiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nenumatyta atgalinio veikimo galia, tačiau, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau paminėtą aplinkybę, kad dabar galiojantis teisinis reguliavimas yra palankesnis pareiškėjai, mano, jog ir tai byloja besikreipusio teisminės gynybos asmens naudai.

Dėl visų išdėstytų priežasčių teigtina, kad skundžiamas 2011-05-09 įsakymas Nr. B1-17 naikintinas, o tai reiškia, jog negali būti paliktas galioti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariama apimtimi.

Dėl A. U. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir kitų kvalifikacijos pažymėjimų panaikinimo.

Vyriausiasis administracinis teismas išdėstė argumentaciją, kodėl naikintinas viešojo administravimo sistemos subjekto priimtas įsakymas Nr. B1-17 turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo aspektu.

Pareiškėjo (apelianto) A. U. situacijos faktinės aplinkybės iš esmės yra identiškos G. M. atvejui. Iš atsakovo pusės padarytos tos pačios teisinio vertinimo spragos. Nesant teisinio aiškumo buvo apribota teisė į teisminę gynybą, pasikeitė ir teisinis reguliavimas pastarojo asmens naudai. Vadinasi, 2011-05-09 įsakymas Nr. B1-18 yra naikintinas ir yra naikintinas visas, kadangi kiti kvalifikacijos pažymėjimai (b.l. 17) yra susieti su turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 puntu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

A. U. ir G. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto (dabar Turto vertinimo priežiūros tarnyba) 2011 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. B1-18 „Dėl turto vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo“ bei panaikinti viešosios įstaigos Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto (dabar Turto vertinimo priežiūros tarnyba) 2011 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. B1-17 „Dėl turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius