2017-06-30 Nr. AB-13596 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4524-756/2017

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00241-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. D. (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui (apeliantui) D. A. (D. A.), jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei (Klimavičiūtei),

vertėjai A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio D. A. (D. A.) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimą dėl užsieniečio D. A. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2017 m. kovo 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė teikimą (b. l. 2–3), prašydamas sulaikyti Kirgizijos Respublikos pilietį D. A. (toliau – ir Užsienietis) ilgiau nei 48 valandoms, apgyvendinant jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) iki kol bus galima įvykdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams.

Skyrius nurodė, kad Užsienietis 2016 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 ir 3 dalis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. liepos 15 d., pabaiga – 2017 m. liepos 15 d. Skyrius teikime taip pat nurodė, kad Užsienietis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi bus lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos neatlikęs 4 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nurodė, kad nuo 2017 m. balandžio 3 d. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje bus neteisėtas, nes jis neturi galiojančio kelionės dokumento, vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

II. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu (b. l. 31–32) su 2017 m. birželio 8 d. nutartimi dėl klaidų ištaisymo (b. l. 53) (toliau – 2017 m. kovo 31 d. sprendimas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teikimą tenkino ir nusprendė sulaikyti D. A. ilgiau nei 48 valandoms, apgyvendinant jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki kol bus galima įvykdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams nuo 2017 m. balandžio 3 d.

Teismas nustatė, kad Užsienietis buvo nuteistas ir bausmę atliko Lietuvoje, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iš kurios turi būti paleistas 2017 m. balandžio 3 d., todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje po bausmės atlikimo būtų neteisėtas. Departamentas 2016 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (15/6-10) 12 PR-27 (toliau – 2016 m. kovo 5 d. sprendimas) nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką. Užsienietis teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisėtą buvimą Lietuvoje, todėl jis sulaikytinas Centre tol, kol bus išspręstas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas.

III. Kirgizijos Respublikos pilietis D. A. 2017 m. balandžio 27 d. apeliaciniu skundu nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu (b. l. 45, 57).

Užsienietis prašo jam leisti visą buvimo Lietuvoje laiką gyventi pas pažįstamą, pas kurią jis gyveno anksčiau, – V. E., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Užsienietis nurodo, kad įsipareigoja reguliariai registruotis policijos skyriuje pagal gyvenamąją vietą.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodo, kad su Užsieniečio apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad Užsieniečiui buvo išduotas užsieniečių registracijos pažymėjimas Nr. RP 006066, tačiau jo galiojimas 2016 m. birželio 18 d. baigėsi. Taigi, lygtinio paleidimo vykdymo metu (nuo 2017 m. kovo 23 d.) Užsienietis neturėjo galiojančio kelionės dokumento, vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl nebuvo galimybės iš karto įvykdyti Departamento 2016 m. kovo 5 d. sprendimą. Atsakovas pažymi, kad Užsienietis, neteisėtai būdamas Lietuvoje, neturi teisės dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė V. E. teikia apgyvendinimo paslaugas (duomenų apie šios veiklos teisėtumą nėra), tačiau ji neprisiima atsakomybės išlaikyti Užsienietį. V. E. nurodė, kad D. A. galėtų gyventi jai priklausančiose patalpose tik jei mokėtų nuomos mokestį, turėtų galiojantį kelionės dokumentą ir teisėtai būtų / gyventų šalyje. Atsakovo nuomone, dėl šių priežasčių gali kilti Užsieniečio nelegalios migracijos (slėpimosi nuo išsiuntimo procedūros vykdymo) ir nelegalaus darbo grėsmė. Atsakovas pabrėžia, kad Užsienietis yra ieškomas Kirgizijos Respublikoje, o Lietuvoje buvo teistas už neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną, todėl darytina prielaida, jog jo buvimas šalyje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Skyriaus vertinimu, Centras yra tinkama vieta Užsieniečiui laukti, kol pasibaigs lygtinio paleidimo laikas (2017 m. liepos 5 d.), bus gautas Kirgizijos Respublikos piliečio pasas arba grįžimo pažymėjimas ir bus įvykdytas Departamento 2016 m. kovo 5 d. sprendimas, kurio Užsienietis neginčijo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje kilo dėl Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ).

UTPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.) 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Skundžiamas teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Šio Įstatymo 113 straipsnyje yra įvardyti užsieniečių sulaikymo pagrindai. Pagal UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis turėtų galiojančią vizą, suteikiančią teisę būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje be vizos (kai ji būtina) laikomas neteisėtu (UTPĮ 23 straipsnio 6 punktas). Be to, Departamentas 2016 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį į Kirgizijos Respubliką ir dvejus metus nuo jo išsiuntimo dienos uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (b. l. 18). Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Departamento sprendimo Užsienietis neskundė. Šią aplinkybę jis patvirtino teismo posėdyje, be kita ko, pripažindamas, kad Lietuvoje šiuo metu jis yra neteisėtai. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ginčijamu sprendimu Užsienietį sulaikė teisėtai ir pagrįstai.

Užsieniečio atstovė teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti, kad šiuo atveju teisinis pagrindas Užsieniečio sulaikymui yra, tačiau prašė taikyti sulaikymui alternatyvias priemones.

UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teismo posėdžio metu Užsienietis nurodė, kad finansine prasme jam padeda išsilaikyti Rusijoje gyvenanti šeima. Paaiškino, kad pinigų turi apie 200 Eur. Užsienietis prašė leisti gyventi Kaune pas pažįstamą, netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Nurodė, kad įsipareigoja periodiškai registruotis policijoje. Užsienietis teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad į Kirgizijos Respubliką grįžti nenori, nes ten yra paskelbta jo paieška.

Alternatyvios sulaikymui priemonės yra įvardytos UTPĮ 115 straipsnio 2 dalyje. Viena iš tokių priemonių yra užsieniečių apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (5 punktas), tačiau pagal UTPĮ 115 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis šiuo metu nėra prieglobsčio prašytojas, ši alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečio atžvilgiu negali būti taikoma.

Kita alternatyvi sulaikymui priemonė yra patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju būtų asmenų, atitinkančių minėtoje teisės nuostatoje nurodytas sąlygas, todėl ši alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečio atžvilgiu taip pat negali būti taikoma.

Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad savaitei turi pinigų pats, po to pinigų atsiųs tėvai, gyvenantys Rusijoje. Užsienietis nurodė, kad gali nuomotis būstą ir periodiškai atvykti į policijos įstaigą užsiregistruoti. Tokią sulaikymui alternatyvią priemonę (periodinį atvykimą į policijos įstaigą) nustato Teisinės padėties įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Užsieniečio realias finansines galimybes nuomoti būstą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos sulaikymui alternatyvios priemonės nagrinėjamu atveju taip pat nėra galimos. Įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra galimybės taikyti sulaikymui alternatyvių priemonių, tad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu pritaikytas Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas atitiko anksčiau aptartas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėją sulaikė tol, kol bus išspręstas jo išsiuntimo iš Lietuvos klausimas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Tokiu teismo sprendimu buvo užtikrinta, kad Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruks ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti užsieniečio D. A. apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

D. A. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

D. A. (D. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė